Byla 2A-534-275/2015
Dėl vienašalio kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu atsakovui AB DNB bankui

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį dėl vienašalio kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu atsakovui AB DNB bankui.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2007-12-10 kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-760 (su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nutraukimą neteisėtu. Nurodė, kad 2007-12-10 tarp jos ir atsakovo AB DNB bankas buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios pagrindu jai buvo suteikta 246 177,02 Eur paskola nebaigto gyvenamojo namo ( - ) statybos užbaigimui. Paskolos gavėjos prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2047-11-26. Dėl prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, kuri ženkliai sumažino ieškovės finansinius pajėgumus, ieškovei dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių tapo sunku tinkamai vykdyti kreditavimo sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Ieškovė 2012-07-12 pateikė bankui prašymą atidėti kredito grąžinimus, o 2013-02-26 prašydama pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas. Tačiau bankas į pateiktus prašymus neatsižvelgė, nebendradarbiavo ir piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir 2013-03-11 vienašališkai prieš terminą nutraukė. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 ir 46.1, 46.12, 48 punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos prieštarauja sąžiningumo reikalavimams, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Ieškovė kaip paprasta vartotoja negalėjo žinoti ir kontroliuoti pasauliniu mastu vykstančios krizės.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį (I t., b.l. 147-155) ir triplike (II t., b.l. 89-95) prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė įsipareigojo kreditavimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti laiku pagal kreditavimo sutartyje nustatytas sąlygas, tačiau įsipareigojimus bankui, net ir po to, kai jos prašymu kreditas tris kartus buvo restruktūrizuotas, vykdė netinkamai. Be kita ko, atsižvelgiant į už kredito lėšas statyto turto pobūdį - 60 miegamų vietų, 60 vietų šventėms, 3 apgyvendinimo pastatai, konferencijų salė, garinė pirtis, krepšinio ir tinklinio aikštelės ir kt., akivaizdu, jog šis turtas sukurtas ne asmeniniais vartojimo tikslais, o komerciniais. Ieškovė su banku sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu gautas kredito lėšas panaudojo ne asmeninėms vartojimo reikmėms, bet verslo tikslais, todėl nėra ir negali būti laikoma vartotoja ir/ar silpnesniąja šalimi kreditavimo santykiuose su banku. Bankas keletą kartų raštiškai įspėjo ieškovę apie ketinimus nutraukti kreditavimo sutartį, jei ji nepadengs skolos, tačiau skola padengta nebuvo. Kreditavimo sutartis tarp banko ir ieškovės buvo nutraukta 2013-03-11.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, Priteisė iš ieškovės E. Š. atsakovo AB DNB naudai 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą 144 Lt žyminio mokesčio ir 15,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Konstatavo, kad kreditavimo sutartį ir pakeitus sutarties sąlygas, ieškovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė. Ieškovė praleido ne vienos kredito dalies mokėjimo terminą, t. y. sutartinių įsipareigojimų nevykdė pakankamai ilgą laiko tarpą (apie metus). Kadangi ieškovė pažeidė kredito sutarties 43 p., 46.1 p. punktus, ilgą laiką nemokėjo kredito dalių, apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką, o tai pagal šalių sudarytą kredito sutartį laikytinas esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis kreditoriui teisę vienašališkai nutraukti sutartį, todėl atsakovas vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 5 dalimis ir kreditavimo sutarties 48 punktu, turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Teismas nesutiko su ieškove, kad kredito sutarties sąlygos, leidžiančios atsakovui vienašališkai nutraukti kredito sutartį yra nesąžiningos, pažeidžia jos kaip vartotojos interesus, nes ieškovė, nors ir būdama fiziniu asmeniu, bet kreditavimo sutartį sudarė siekdama vystyti verslą – plėtoti kaimo turizmo veiklą. Žymus viso kredito dalies bei palūkanų nemokėjimas, jokių įmokų neatlikimas ilgą laiko tarpą, leido atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Įrodymų, kad ieškovė yra bei finansiškai pajėgi tinkamai vykdyti įsipareigojimus, byloje nėra. Sprendė, kad ieškovė pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį iš esmės, atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovą nutraukiant sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po kreditavimo sutarties restruktūrizavimo, t.y. po bandymų išsaugoti sutartinius santykius. Atsižvelgiant į tai ieškinį atmetė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais, kurie neva patvirtina, kad ieškovė yra verslininkė, ir neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus. Teismas nevertino kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybių, nes bankas suteikė ieškovei paskolą nebaigto gyvenamojo namo statybai, t.y. buvo sudaryta vartojimo paskolos sutartis. Bankas pagrįstai laikytinas stipresniąja sutartinių santykių šalimi. Kredito sutartį ruošė bankas, todėl ieškovė neturėjo jokių galimybių teikti savo pastabas bei pasiūlymus, todėl buvo priversta sudaryti kreditavimo sutartį su atsakovu jai nenaudingomis sąlygomis. Tik prasidėjus finansinei krizei ieškovė pradėjo įkeistą turtą nuomoti kaip kaimo turizmo sodybą, tačiau tik trumpą laiką. Teismas turėjo ex officio įvertinti sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas pagal LR CK 6.188 str.

112. Bankas neteisėtai nutraukė kreditavimo sutartį, toleravo ieškovės vėlavimus mokėti, nelaikė jų esminiu sutarties pažeidimu, nes sutartį nutraukė tik po metų laiko. Ieškovė kiek išgalėdama mokėjo bankui įmokas, todėl nebuvo pagrindo išvadai, jog atsakovas nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieškovė pašalins sutarties pažeidimus ir pradės tinkamai vykdyti sutartį. Kreditavimo sutartis nebuvo apdrausta paskolos draudimu, kas būtų suteikę bankui teisę ieškovei laikinai esant dalinai nemokiai kreiptis į draudiką ir reikalauti mokėti įmokas už ieškovę.

123. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bankas nepasinaudojo savo pranašumu prieš atsakovę ir bendradarbiavimo pareigos nepažeidė. Bankas į ieškovės prašymus neatsižvelgė ir nebuvo linkęs abipusiu sutarimu spręsti susidariusios situacijos, nes kreditavimo sutartis bankui jokios atsakomybės nenustatė.

134. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas ir visiškai nepasisakė dėl jų pagrįstumo ir nemotyvavo jų atitikimo rekomendacijų nustatytiems dydžiams. Kadangi ieškovė laikytina vartotoja, todėl atleistina nuo žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai priteisė 144 Lt žyminio mokesčio.

14Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog apeliantė kreditavimo santykiuose su banku nėra laikytina vartotoja ir kreditavimo sutarties sąlygos nėra vertintinos pagal CK 6.188 str. Banko suteiktomis lėšomis užbaigtame statyti ir įrengti gyvenamajame name, su kitais pastatais ir statiniais sudarančiame kaimo turizmo sodybos kompleksą, nuolatos (atsižvelgiant į sezoniškumą) buvo teikiamos apgyvendinimo ir kitos kaimo turizmo paslaugos nuo pat kaimo turizmo sodybos įrengimo. Vilniaus apygardos teismas 2014-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1349-450/2014, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliantės apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys bankui dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, taip pat konstatavo, jog kreditavimo sutartis nėra vartojimo kredito sutartis.

162. Bankas su apeliante sudarytą kreditavimo sutartį nutraukė pagrįstai ir teisėtai, taip pat nepažeidė bendradarbiavimo pareigos. Apeliantė neneigia, kad įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį vykdė netinkamai. Kreditavimo sutartyje numatytų įmokų bankui negrąžinimas yra pagrindas vienašališkai dėl kreditavimo sutarties esminio pažeidimo nutraukti kreditavimo sutartį (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 41 p., 44.1. p.). Tai, kad bankas nenutraukė kreditavimo sutarties iškart atsiradus mokėjimų pradelsimui, rodo tik tai, kad bankas vadovaudavosi CK 6.38 str. 3 d. įvirtinta prievolės šalių pareiga bendradarbiauti ir sudarė sąlygas kreditavimo sutarčiai išsaugoti.

173. Nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo AB DNB banko naudai iš apeliantės priteista 3 630 Lt atstovavimo išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Banko šioje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.

182014 m. liepos 30 d. gautas atsakovo prašymas dėl 968 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Nustatyta, kad ieškovė 2007-12-10 su atsakovu AB DNB banku Kaune sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu jai buvo suteikta 246 177,02 Eur paskola nebaigtam statyti gyvenamajam namui ( - ) statyti. Kreditavimo sutartyje nėra nurodyta, ar kreditas sutiektas ieškovei kaip vartotojai, ar kaip verslu užsiimančiam asmeniui. Sutarties 38 punkte numatyta ( t. I, b. l. 25) , kad tuo atveju, jei kredito gavėjas užsiima komercine veikla arba yra įregistravęs ūkininko ūkį, jis įsipareigoja sudaryti sąlygas Banko atstovams patikrinti kredito gavėjo veiklą vietoje, nedelsiant informuoti banką apie susidariusius ūkinius-finansinius sunkumus, numatyti kiti kreditoriaus įsipareigojimai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė kredito lėšas panaudojo verslo tikslais, t.y. įrengė kaimo turizmo sodybą, joje buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos, už tai gaunamos pajamos. Tokia išvada padaryta remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu.

21Ieškovė, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais, kurie neva patvirtina, kad ieškovė yra verslininkė, ir neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, nevertino kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybių, turėjo pareigą nurodyti, kokie jos paaiškinimai teismui, kokios kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybės buvo pagrindu padaryti priešingą išvadą, t.y. kad ieškovė kreditu naudojosi ne verslo, o asmeniniams, ar šeimos poreikiams. Tai, kad kredito sutartyje nurodyta, jog kreditas suteikiamas nebaigtam gyvenamajam namui statyti, nėra pagrindu daryti išvadai, kad ieškovė turėjo tikslą užbaigti gyvenamojo namo statybą ir jį naudoti asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į nekilnojamo turto pobūdį - 60 miegamų vietų, 3 apgyvendinimo pastatai, konferencijų salė negali būti statomi asmeninio vartojimo tikslais, padaryta tinkamai įvertinus pastatų kiekį ir pobūdį. Teismas įvertino tai, kad ieškovei buvo išduotas verslo liudijimas, todėl asmens , kuris turi šį liudijimą vertinimas kaip verslininko, yra pagrįstas. Pripažintina, kad aplinkybės, jog statiniai pagal kiekį ir plotus leidžia daryti išvadą apie jų naudojimą verslui, atsakovui nereikėjo įrodinėti, nes jos pripažintinos visiems žinomomis ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė, teigdama, kad toks skaičius pastatų ir patalpų plotas atitiko jos ar jos šeimos gyvenimo sąlygas, kad jomis turėjo tikslą naudotis jos šeima, šią aplinkybę turėjo įrodyti, t.y. paneigti visiems žinomą aplinkybę, kad 60 miegamųjų vietų įrengimas nėra reikalingas vienos šeimos poreikiams.

22Vilniaus apygardos teismas 2014-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1349-450/2014, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliantės apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys bankui dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, taip pat konstatavo, jog kreditavimo sutartis nėra vartojimo kredito sutartis, todėl šioje byloje padarytos išvados yra taikytinos ir nagrinėjamoje byloje.

23Ieškovė, nurodydama, kad buvo priversta sudaryti sutartį jai nenaudingomis sąlygomis, nenurodo aplinkybių, kurių pasekoje jai buvo būtina sudaryti kredito sutartį, tokios sutarties nesudarymas būtų kėlęs neigiamas pasekmes jai ar kitiems asmenims. Pripažintina, kad nepateikus įrodymų, jog jai buvo būtina sudaryti kredito sutartį, atmestinas ieškovės aiškinimas, jog ji buvo priversta sudaryti sutartį su banku jai nenaudingomis sąlygomis.

24Teismas neturėjo pagrindo vertinti sudarytos kreditavimo sutarties sąlygų pagal LR CK 6.188 str., nes šis straipsnis reglamentuoja vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus, be to, tokių sutarčių sąlygos gali būti pripažintos negaliojančiomis ne teismo iniciatyva, o pagal vartotojo ieškinį. Ieškovė nereiškia reikalavimo tam tikras kredito sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis, todėl teismas pagrįstai nenagrinėjo, ar buvo sutarties sąlygų, kurios galėtų būti pripažintos nesąžiningomis. Teigdama, kad teismas turėjo pripažinti kredito sutarties sąlygas nesąžiningomis dėl to, kad ieškovė neturėjo realios galimybės su jomis susipažinti, ieškovė turėjo nurodyti, kokios aplinkybės patvirtinta jos nurodytą paaiškinimą, kad ji neturėjo realios galimybės susipažinti su kredito sutarties sąlygomis. Vien tik teigimas, kad tokios galimybės neturėjo, yra nepakankamu šios aplinkybės įrodymu.

25Ieškovė teigia, kad teismas turėjo įvertinti, ar ieškovės kredito sutarties pažeidimas buvo esminis, kad bankas turėtų teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Toks įvertinimas pirmosios instancijos teismo sprendime duotas nurodant, kad apeliantė neneigia, jog įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį vykdė netinkamai. Kreditavimo sutartyje numatytų įmokų bankui negrąžinimas yra pagrindas vienašališkai dėl kreditavimo sutarties esminio pažeidimo nutraukti kreditavimo sutartį (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 41 p., 44.1. p.). Tai, kad bankas nenutraukė kreditavimo sutarties iškart atsiradus mokėjimų pradelsimui, rodo tik tai, kad bankas vadovaudavosi CK 6.38 str. 3 d. įvirtinta prievolės šalių pareiga bendradarbiauti ir sudarė sąlygas kreditavimo sutarčiai išsaugoti. Tuo atveju, jei sutartis būtų nutraukta skolininkei nesumokėjus įmokų vieną ar du mėnesius, toks pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip neesminis, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2012 m. nemokėjo skolos, palūkanų ir delspinigių, todėl 2013-03-11 sutraties nutraukimas buvo teisėtas. Tai, kad po sutarties nutraukimo ieškovė ir toliau negrąžina skolos bankui, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog yra pajėgi toliau vykdyti įsipareigojimus tokia apimtimi, kokia ji buvo įsipareigojusi juos vykdyti pagal sutartį ir jos pakeitimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad tolesnis kredito sutarties vykdymas yra nerealus dėl ieškovės daromų pažeidimų.

26Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas kaip pagrindas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu būtų tuo atveju, jei byloje ieškovė pateiktų įrodymus, kokius sprendimus dėl sutarties sąlygų pakeitimo privalėjo priimti bankas, tačiau jų nepriėmė dėl piktnaudžuiavimo savo teisėmis. Tokie įrodymai nepateikti.

27Ieškovė nepagrįstai teigia, kad priteistos atstovavimo išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius. Atsakovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui, tenkintinas, priteisiant iš ieškovės atsakovui 280,35 Eur.

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovės E. Š. ( a/k ( - ) atsakovui AB DNB bankui ( į/k 112029270) 280,35 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2007-12-10... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (I t., b.l. 147-155) ir triplike (II t.,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d.... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais,... 11. 2. Bankas neteisėtai nutraukė kreditavimo sutartį, toleravo ieškovės... 12. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bankas... 13. 4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė nepagrįstai dideles... 14. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė,... 16. 2. Bankas su apeliante sudarytą kreditavimo sutartį nutraukė pagrįstai ir... 17. 3. Nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo AB DNB... 18. 2014 m. liepos 30 d. gautas atsakovo prašymas dėl 968 Lt atstovavimo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Nustatyta, kad ieškovė 2007-12-10 su atsakovu AB DNB banku Kaune sudarė... 21. Ieškovė, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo... 22. Vilniaus apygardos teismas 2014-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 23. Ieškovė, nurodydama, kad buvo priversta sudaryti sutartį jai nenaudingomis... 24. Teismas neturėjo pagrindo vertinti sudarytos kreditavimo sutarties sąlygų... 25. Ieškovė teigia, kad teismas turėjo įvertinti, ar ieškovės kredito... 26. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas kaip pagrindas pripažinti sutarties... 27. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad priteistos atstovavimo išlaidos viršija... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš ieškovės E. Š. ( a/k ( - ) atsakovui AB DNB bankui ( į/k...