Byla 1A-762-255-2013
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Arvydo Daugėlos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. ieškinius atsakovams R. G., M. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui buvo perduotas nagrinėti apeliacine tvarka atsakovo R. G. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1040-123/2013.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-10-12 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008-07-04 nuosprendžiu, pripažino kaltu ir nuteisė R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 24 str. 5 d., 6 d., 187 str. 2 d, A. S. ir M. J. pagal BK 187 str. 2 d. už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, įvykdė didelės vertės, turinčio didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės, svetimo turto – Palangos Kurhauzo, t. y. pastato, esančio Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, – 2002-08-25 sugadinimą visuotinai pavojingu būdu (padegant). Teismas taip pat pripažino nukentėjusiesiems G. J., A. T. ir civiliniam ieškovui Palangos miesto savivaldybei teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.

5Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų R. G. ir M. J. solidariai 1 500 000,00 Lt: G. J. – 570 000,00 Lt; V. J. – 90 000, Lt; G. E. J. – 420 000,00 Lt; V. J. – 210 000,00 Lt, V. J. – 210 000,00 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas priteisti iš atsakovų 1 500 000,00 Lt žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad 2002-08-25, apie 11 val., ieškovui G. J. priklausančios 43/100, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei priklausanti ½ ir A. T. priklausiusios 7/100 administracinio pastato, unikalus Nr. 2591-5000-3010, ir kitų statinių, unikalus Nr. 2591-50(K)-3021, esančių adresu Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1. Palangos m. sav., Palangos m., dalys, buvo apgadintos gaisro metu.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų R. G. ir M. J. ieškovui G. J. – 282 317,20 Lt, V. J. – 44 576,40 Lt, ieškovei G. E. J. – 208 023,20 Lt, ieškovėms V. J. – 104 011,60 Lt ir V. J. – 104 011,60 Lt žalos atlyginimo. Kitą ieškovų ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui G. J. 1 415,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovų R. G. ir M. J. – po 707,50 Lt iš kiekvieno; priteisė ieškovei V. J. 900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovų R. G. ir M. J. – po 450,00 Lt iš kiekvieno; priteisė valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų R. G. ir M. J. – po 11 190,00 Lt iš kiekvieno.

7Apeliaciniu skundu atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, pakeisti, sumažinat priteistą sumą iki 8 251,00 Lt. Apelianto ir jo atstovo manymu, pagal 2002-08-25 galiojusios Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-04-02 įsakymu Nr. 097 patvirtintos "Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių lyginimo laikinosios tvarkos" 3.2. p., 13. p., Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2002-07-01 redakcija) 8 str. 1 d., 3 d., 22 str., visais atvejais privalo būti nustatomi konkretūs nekilnojamosios vertybės kultūrinės vertės požymiai ir šie požymiai privalo būti dokumentuoti, privalo būti fiksuojama išsami formacija apie kiekvieną nekilnojamosios vertybės vertingąją savybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-862/2011). Apelianto manymu, bylos nagrinėjimo metu sprendžiant, kokios faktinės būklės 2002-08-25 buvo Kurhauzas, nepatikimi 2002-12-16 komisijos akte naudojami duomenys - nustatant objektui padarytą žalą, kaip vertybės apskaitos dokumentais buvo remiamasi daugiau nei prieš 15 metų atliktais architektūriniais apmatavimais, architektūrinių detalių apmatavimais bei fotofiksacija, nes Kurhauzas 2002-08-25 išvakarėse buvo labai apleistas ir yra pagrindo remtis 2008-02-06 Palangos kultūros centro pažyma, kurioje nurodoma Kurhauzo, likutinė vertė dieną prieš gaisrą – 16 502,00 Lt. Nuteistojo gynėjas teigia, kad kultūros vertybių apsauga nėra absoliuti bei amžina, ji tiesiogiai susijusi su konkretaus objekto vertingosiomis savybėmis, jų buvimu bei būkle, todėl kultūros vertybių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad nustačius kultūros vertybių sunykimo ar sunaikinimo faktą, vertybei praradus požymius, apibrėžiančius jos vertę ar išnykus visuomeninei reikšmei, tokia vertybė išbraukiama iš Kultūros vertybių registro (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos statymo 11 str. (2002-07-01 redakcija) ir mano, kad prieš pat gaisrą Kurhauzo savybės galėjo būti sunykusios, sunaikintos, todėl buvo būtina remtis kuo naujesniais duomenimis apie objektą, bet 2002-12-16 komisijai atliekant Kurhauzui padarytos žalos dydžio nustatymą, nebuvo remiamasi daug naujesniais duomenimis, visiškai nepateikta jokių motyvų, kodėl pagal nepagrįstai senus duomenis nustatytas žalos dydis laikytinas tinkamu įrodymu ir nebuvo pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-04-02 įsakymu Nr. 097 patvirtintos "Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos" 13. p. nuostata, kad skaičiuojant nekilnojamajai kultūros vertybei padarytą žalą nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, ir visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad pagal tą pačią normą nuostoliais tokiais atvejais laikoma tik faktiškai buvusiems ir dokumentais užfiksuotiems kultūros vertybių vertingiesiems požymiams padaryta žala.

8Apelianto atstovas taip pat skunde nurodo, kad nors nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas specifinės deliktinės žalos atlyginimo klausimas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas privalėjo analizuoti ir nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas - priežastinio ryšio buvimą, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.247 str. nuostatas, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Apeliantas mano, kad nagrinėjamojoje civilinėje byloje taip ir nebuvo pateikta vienareikšmiškų įrodymų, kokios Kurhauzo vertingosios savybės buvo gaisro metu, todėl nebuvo įrodytas priežastinis ryšis tarp atsakovų veiksmų ir konkrečių pastato vertingųjų savybių sugadinimo ar sunykimo. Pasak apelianto ir jo atstovo, tinkamas žalos dydžio įrodymas yra ieškovo pareiga, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau tekste CPK) numato, kad negalint ieškovui įvykdyti šios pareigos, žalos dydį nustato teismas. Skundžiamame sprendime teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl visa 2002-12-16 komisijos akte nurodyta žala (gaisro metu buvusių Kurhauzo vertingųjų savybių atkūrimo sąnaudos) laikytina dėl atsakovų kaltės ieškovams padaryta ir atlygintina žala, taip pat neanalizavo argumentų dėl faktinės Kurhauzo būklės gaisro metu skyrimosi nuo prieš daugiau kaip 15 metų užfiksuotos apskaitos dokumentuose, nepateikė jokių motyvų, kodėl šiais argumentais nesirėmė ir juos atmetė. Nurodo, kad teismui buvo pateikta 2011-10-04 VĮ "Registrų centras" Klaipėdos filialo pažyma Nr.(4.7.16.)KR-482, kurioje nurodyta nekilnojamojo turto adresu Vytauto g. 45, Palanga, vidutinės rinkos vertės 2002-08-24 – 818 000,00 Lt ir šie duomenys nėra paneigti įstatymo nustatyta tvarka.

9Apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriame nurodyta, jog nusikaltimu padaryta 1 487 766,00 Lt žala. Jis nesutinka su teismo išvada, kad esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui žalos dydžio papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Pasak advokato H. Mackevičiaus, nuosprendyje kalbama ne apie nustatytą žalos dydį, o apie tai, kad pateiktos tam tikros sąmatos (kuriuose minima 1 487 766,00 Lt suma), tačiau nustatyti tikslaus žalos dydžio neatidėjus bylos nagrinėjimo neįmanoma, ir tuo pagrindu civilinio ieškinio dydžio klausimas buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl teismas negalėjo vadovautis minėtais teismų procesiniais sprendimais kaip prejudiciniais faktais.

10Advokatas taip pat nurodo, kad apklaustas teismo posėdyje Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos atstovas negalėjo paaiškinti, kaip buvo nustatyta būtent tokia suma, todėl teismo sprendimas, apelianto ir jo atstovo nuomone, pagrįstas tik prielaidomis, kas yra draudžiama. Nurodyti pažeidimai laikytini esminiais, lėmusiais iš esmės neteisingo ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą, todėl skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-05 sprendimas dalyje dėl žalos priteisimo ieškovų G. J., Gilėtos E. J., V. J., V. J. ir V. J. naudai iš atsakovų R. G. ir M. J. (pasisako ir dėl antrojo atsakovo, nes jų atsakomybė yra solidarioji) keistinas, mažinant priteistą bendraieškiams sumą iki 16 502,00 Lt.

11Ieškovai ir jų atstovė advokatė Alisa Kostiuk nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-05 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti dokumentais, apeliantas dėsto kitokį esamų įrodymų vertinimą. Pasak ieškovų atstovės, teismas pateikė išsamius motyvus, kuriais pagrindė žalos ir atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimą bei tarpusavio ryšį. Sprendime aiškiai nurodyta, koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovų kaltų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Teismas taip pat išnagrinėjo ir teisingai įvertino padarytos žalos dydį. Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos atstovas, apklaustas byloje, negalėjo detalizuoti, kokia yra vertinimo metodika, bet nepaneigė pažymos teisingumo bei teisėtumo. Advokatė A. Kostiuk nurodo, kad norint paneigti byloje esančius įrodymus, tai turi būti daroma leistinomis priemonėmis. Apeliantas nėra kultūros paveldo vertybių vertingųjų požymių nustatymo specialistas, neturi žinių apie tai ir deklaratyviai pareikšdamas savo nesutikimą su tam tikrais dokumentais ir teismo išvadomis tik pateikė savo nuomonę, bet nenuginčijo nei dokumentų turinio, nei teismo išvadų. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie įstatymo pažeidimai yra padaryti ir kokiais pagrindais turi būti pakeistas teismo sprendimas.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimas yra teisėtas, teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, tinkamai ir išsamiai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Departamentas nurodo, kad remiantis teisės aktais Palangos kurhauzas yra Kultūros vertybių registre registruota kultūros vertybė. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami interneto tinklalapyje. Taip pat akcentuoja, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37) 33 str. buvo nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą nekilnojamosioms kultūros vertybėms, jų teritorijoms arba apsaugos zonoms, privalo suremontuoti, restauruoti arba atkurti vertybes, atstatyti jų teritorijų arba apsaugos zonų fizinę būklę ir, be to, atlyginti padarytus nuostolius. Nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų ar apsaugos zonų atstatymo būdą bei nuostolių dydį nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Departamento 2002-12-16 pateiktame žalos nustatymo ir įvertinimo akte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nekilnojamajai kultūros vertybei, Palangos Kurhauzui, dėl nusikalstamos veikos padaryta žala yra nustatyta ir įvertinta, skaičiuojant sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės Palangos Kurhauzo atstatymo kainą pagal tuo metu galiojančius valstybės patvirtintus įkainius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi prielaidomis ir priteisė tikėtinos, o ne realios žalos atlyginimą, kadangi Departamento sudaryta komisija vertino būtent dėl nusikalstamos veikos padarytos realios žalos nekilnojamajai kultūros vertybei atstatymo kainą, t.y. nustatė nuostolių dydį išreikštą pinigų suma, kurios reikia norint atstatyti nusikalstamos veikos pasėkoje padarytą nekilnojamajai kultūros vertybei žalą. Trečiasis asmuo pažymi, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.), teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Įsiteisėjusiu baudžiamuoju nuosprendžiu yra pripažinta, kad apeliantas, veikdamas bendrininkų grupe, 2002-08-25 įvykdė didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės, svetimo turto - Palangos Kurhauzo, sugadinimą visuotinai pavojingu būdu.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad priimto sprendimo neskundė, nes jam svarbu, kad kuo greičiau būtų priteista dalis gaisro padarytos žalos, nes Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-40-890/2013 dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo, o nustačius naudojimosi tvarką bus galima patikslinti ieškinį - kam ir kiek žalos padarė 2002-08-25 R. G. ir M. J. sukeltas Kurhauzo gaisras. G. J. pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-05 sprendime pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje priimtais nuosprendžiais, kur nustatyta, kad nukentėjusiems dėl pastato padegimo padaryta 1 487 766,00 Lt turtinė žala.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Absoliučių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendis, pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-07-04 nuosprendžiu, yra įsiteisėjęs.

18Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d. (toliau tekste BPK) numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

19Pagal teismų praktiką asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali nuosprendį skųsti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, toks nuosprendis aukštesniosios instancijos teismo gali būti pakeistas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu (LAT nutartys Nr. 3K-3-303/2009, Nr. 3K-3-497/2009). Nors nuosprendžio dalis dėl ieškinio atidavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka buvo apskųsta, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2008-07-04 nuosprendžiu pripažino, kad apylinkės teismo sprendimas ieškinių dydžio klausimus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.) yra pagrįstas ir teisėtas.

20Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

21Pagal teismų praktiką, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva procesas tęsiamas pagal CPK taisykles. Nepriklausomai nuo ieškinio dydžio (net jeigu ieškinio suma didesnė kaip 100000 Lt) tęsiamas bylos nagrinėjimas CPK tvarka tame teisme, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą. Dėl ieškinio dydžio klausimo išsprendimo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka ir terminais. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas. Jis negali ieškinio atmesti, turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti. Teismas remiasi baudžiamosios bylos duomenimis ir papildomai ieškovo pateikta ar savo iniciatyva išreikalautą medžiagą (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos biuletenis Nr. 29, psl. 490).

22Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendis, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-07-04 nuosprendžiu, įsiteisėjęs, todėl sprendimu šis nuosprendis keičiamas ir ieškinio pagrįstumas iš naujo nagrinėjamas negali būti, gali būti nagrinėjamas tik civilinio ieškinio dydis, tai yra nagrinėjama tik tai, dėl ko ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

23Pateikdami apylinkės teismui ieškinį ieškovai prašo priteisti iš atsakovų R. G. ir M. J. solidariai 1 500 000 Lt. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad 2002-08-25, apie 11 val., ieškovui G. J. priklausančios 43/100, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei priklausanti ½ ir A. T. priklausiusios 7/100 administracinio pastato, unikalus Nr. 2591-5000-3010, ir kitų statinių, unikalus Nr. 2591-50(K)-3021, esančių adresu Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1. Palangos m. sav., Palangos m., dalys, buvo apgadintos gaisro metu. Dėl gaisro fakto buvo iškelta baudžiamoji byla. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-10-12 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-07-04 nuosprendžiu, pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 24 str. 5d., 6 d., 187 str. 2 d. R. G., pagal BK 187 str. 2 d. A. S. ir M. J. už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, įvykdė didelės vertės, turinčio didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės, svetimo turto – Palangos Kurhauzo – sugadinimą visuotinai pavojingu būdu (padegant). Nuteistųjų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12, Klaipėdos apygardos teismo 2008-07-04 nuosprendžiuose aptartais įrodymais. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais nuosprendžiais nustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta 1 487 766,00 Lt žala. 2003-11-26 UAB „Auditoriai ir konsultantai“, atlikusi gaisro padarytos žalos administraciniam pastatui dydžio patvirtinimą, pastato rekonstravimui sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų vertės apskaičiavimą bei prarastų pajamų dydžio už nuosavybės teise priklausančio ploto skaičiavimą, Nuostolių apskaičiavimo pažyma nustatė, kad bendra žalos ir nuostolių suma yra 1 487 766,00 Lt. Tokio paties dydžio visam pastatui gaisro padarytą žalą – 1 487 766,00 Lt – nurodo ir Kultūros vertybių apsaugos departamento komisija 2002-12-16 žalos nustatymo ir įvertinimo akte. Šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismas ištyrė ir, spręsdamas klausimą apie priteistinos sumos dydį, tuose dokumentuose nurodytais duomenimis vadovavosi.

24Apeliantas ir jo atstovas nesutinka, kad teismas rėmėsi Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr.262 "Dėl komisijos sudarymo gaisro padarytai žalai nekilnojamojoje kultūros vertybėje - Kurhauze (reg. Nr. S315), Vytauto g. 45, Palangoje" sudarytos komisijos 2002-12-16 aktu, kuriame pažymėta, kad nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala ir nuostoliai apskaičiuojami taikant ypatingos vertės metodą, pagal kurį nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Apelianto ir jo atstovo manymu, teisės aktai žala nekilnojamojo turto vertybei laiko tik konkrečios vertybės vertingųjų požymių praradimo arba atkuriamąją vertę, neskaičiuojant nusidėvėjimo, tačiau tik tokių kultūrinės vertės požymių, kurie yra užfiksuoti vertybės apskaitos dokumentuose. Nurodo, kad Komisija, nustatant padarytą žalą, remiamasi daugiau kaip prieš 15 metų atliktais architektūriniais apmatavimais, architektūrinių detalių apmatavimais bei fotofiksacija, kai galėjo remtis naujesniais duomenimis ir ne kartą buvo akcentuota, kad Kurhauzas 2002-08-25 išvakarėse buvo labai apleistas. Apelianto manymu, turėjo būti remiamasi Palangos kultūros centro 2008-02-06 pažyma, kurioje buvo nurodoma, kas Kurhauzo likutinė vertė dienai prieš gaisrą buvo 16 502,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr. 262 "Dėl komisijos sudarymo gaisro padarytai žalai nekilnojamojoje kultūros vertybėje - Kurhauze (reg. Nr. S315), Vytauto g. 45, Palangoje" sudarytos komisijos 2002-12-16 aktu. Į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti ne tik visi kultūros paveldo objekto savininkai, bet ir visuomenei atstovaujanti valstybės įgaliota institucija – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Departamentas yra atsakingas už nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Palangos kurhauzo – išsaugojimą ir turi įstatymo nustatytą pareigą atstovauti visuomenės interesams dėl atsakovų padarytos žalos atlyginimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr.262 "Dėl komisijos sudarymo gaisro padarytai žalai nekilnojamojoje kultūros vertybėje - Kurhauze (reg. Nr. S315), Vytauto g. 45, Palangoje" sudarytos komisijos 2002-12-16 aktu galima vadovautis, kai sprendžiamas klausimas dėl visuomenei padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo išieškojimo. Į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos savarankiško ieškinio nepateikė, su ieškovų pateiktais reikalavimais sutiko ir prašė ieškovų ieškinį tenkinti ir iš atsakovų priteisti žalą, apskaičiuotą pagal jų metodiką. Kultūros paveldo departamento manymu atskirti ieškovams padarytą ir papildomai padarytą neturtinę žalą visuomenei neįmanoma, o atstačius Kurhauzą bus atlyginta ir žala padaryta visuomenei. Tokią poziciją Kultūros paveldo departamentas palaiko ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, pagrįstai rėmėsi Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr.262 "Dėl komisijos sudarymo gaisro padarytai žalai nekilnojamojoje kultūros vertybėje - Kurhauze (reg. Nr. S315), Vytauto g. 45, Palangoje" sudarytos komisijos 2002-12-16 aktu, kuriame nustatyta ir įvertinta dėl nusikalstamos veikos nekilnojamajai kultūros vertybei Palangos Kurhauzui padaryta žala, kuri skaičiuota pagal tuo metu galiojančius valstybės patvirtintus įkainius.

25Apeliantas ir jo atstovas nesutikdamas su tuo, kad teismas nustatydamas žalos dydį rėmėsi Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr.262 "Dėl komisijos sudarymo gaisro padarytai žalai nekilnojamojoje kultūros vertybėje - Kurhauze (reg. Nr. S315), Vytauto g. 45, Palangoje" sudarytos komisijos 2002-12-16 aktu nurodo, kad komisija nustatinėdama žalos dydį turėjo remtis daug naujesniais duomenimis nei rėmėsi ir teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl pagal nepagrįstai senus duomenis nustatytas žalos dydis laikytinas tinkamu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas priima sprendimus pagal byloje esančią medžiagą. Rungimosi principas (CPK 12 str.) numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Apeliantas į bylą nepateikė naujų įrodymų, teisminio nagrinėjimo metu nereiškė prašymų, o apeliaciniame skunde dėsto savo samprotavimus, kurių nepagrindžia jokias įrodymais. Pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis.

26Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas kaip prejudiciniu faktu nepagrįstai rėmėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriame nurodyta, jog padaryta būtent 1 487 766,00 Lt žala. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje priimtais nuosprendžiais. Įsiteisėjęs nuosprendis turi prejudicinę galią kitiems teismams priimant procesinius sprendimus, nes CPK 182 str. 3 p. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad gaisro metu buvo sugadintas turintis didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės svetimas turtas – Kurhauzas, priklausantis Palangos miesto savivaldybei, grafui A. T. ir G. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir padaryta 1 487 766,00 Lt turtinė žala. Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė: A. T. – 104 000,00 Lt, G. J. – 1 500 000,00 Lt, Palangos miesto savivaldybė - 743 883,00 Lt. Pareikšti civiliniai ieškiniai viršijo byloje nustatytą žalos dydį, neatidėjus bylos nagrinėjimo tiksliai apskaičiuoti civilinių ieškinių dydžio nebuvo galima, todėl pripažinus nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimas buvo perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė ieškovams padarytą turtinės žalos dydį ir ieškinius patenkino proporcingai pagal turimą nuosavybės dalį pastate.

27Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-03 nutartimi atleido atsakovą R. G. nuo dalies – 10347,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą ir nustatę septynių dienų terminą sumokėti dalį žyminio mokesčio – 900,00 Lt. Nustatytu terminu atsakovui R. G. nesumokėjus žyminio mokesčio apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovui. Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-07 nutartimi panaikino apylinkės teismo 2012-12-03 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atidėjo apeliantui R. G. žyminio mokesčio sumokėjimą, kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas ir apeliacinį skundą priėmė. Valstybei iš atsakovo R. G. priteistina 900,00 Lt žyminio mokesčio.

29Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

30Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti Valstybei iš atsakovo R. G. 900,00 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-10-12 nuosprendžiu, pakeistu... 5. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų R. G. ir M. J. solidariai 1 500... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu ieškovų ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius prašo... 8. Apelianto atstovas taip pat skunde nurodo, kad nors nagrinėjamu atveju buvo... 9. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu,... 10. Advokatas taip pat nurodo, kad apklaustas teismo posėdyje Kultūros paveldo... 11. Ieškovai ir jų atstovė advokatė Alisa Kostiuk nesutinka su apeliaciniu... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. J. prašo atsakovo apeliacinį... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Absoliučių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo... 17. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendis, pakeistas... 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d.... 19. Pagal teismų praktiką asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje... 20. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų,... 21. Pagal teismų praktiką, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio... 22. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendis, kuris buvo... 23. Pateikdami apylinkės teismui ieškinį ieškovai prašo priteisti iš... 24. Apeliantas ir jo atstovas nesutinka, kad teismas rėmėsi Kultūros vertybių... 25. Apeliantas ir jo atstovas nesutikdamas su tuo, kad teismas nustatydamas žalos... 26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad... 27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje... 28. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-03 nutartimi atleido atsakovą R.... 29. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija... 30. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti...