Byla e2A-838-524/2016
Dėl žalos atlyginimo, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB ,,Deluxe baldai“ ieškinį Jolantai Almonienei dėl žalos atlyginimo, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 21 621,20 Eur (74 653,67 Lt) žalos atlyginimo, įpareigoti atsakovę grąžinti mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S III“, 435,42 Eur (1503,43 Lt) balansinės vertės, įpareigoti atsakovę grąžinti kasos knygą, įmonės antspaudą, registracijos pažymėjimą, įstatus, steigimo aktą, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą, akcijų sertifikatą, akcininkų sprendimus bei jų registracijos žurnalą, priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2011-06-06 sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovė priimta į darbą direktoriaus pareigoms užimti. 2014-01-07 atsakovė pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo iš užimamų pareigų. 2014-01-07 vienintelio akcininko sprendimu atsakovė atleista iš direktoriaus pareigų bei įpareigota perduoti visą turimą įmonės turtą ir dokumentus vieninteliam akcininkui ir naujajam direktoriui M. M.. Pažymėjo, kad 2014-01-07 atsakovė perdavė ne visus įmonės dokumentus ir turtą. 2014-01-07 revizijos komisija atliko patikrinimą ir nustatė, kad įmonės kasoje trūksta 21 766 Eur grynųjų pinigų, taip pat nėra perduoti jokie šių pinigų panaudojimą ir nebuvimą kasoje patvirtinantys dokumentai. Taip pat komisija atliko ilgalaikio ir trumpalaikio įmonės turto reviziją ir nustatė, kad atsakovė neperdavė ilgalaikio turto – įmonės mobiliojo telefono „Samsung Galaxy S III“, kuris atsakovei buvo suteiktas naudotis darbo funkcijoms atlikti. Be to, atsakovė 2014-01-07 vykusio įmonės turto perdavimo metu neperdavė visų įmonės dokumentų, kurių laikyti savo žinioje neturi teisės. Pažymėjo, kad dabartiniai ieškovės vadovai, revizijos komisijos nariai neturi pagrindo netikėti įmonės finansiniais dokumentais, kuriuos, būdama įmonės direktore bei kasininke, tvarkė pati atsakovė.

32014-06-20 byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

4Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad įmonė buvo įsteigta 2011-05-26, buvo vienintelė jos akcininkė. Nuo įmonės įsteigimo į gamybos vadovo pareigas buvo priimtas E. R., kuris pagal žodinį susitarimą rūpinosi baldų gamyba, o prekybine veikla bei bendrais įmonės reikalais rūpinosi atsakovė. Apie 80 procentų įmonės išlaidų išleisdavo E. R., kuris pirko baldų gamybai reikalingas medžiagas, įmonės pajamos ir išlaidos beveik sutapdavo, dividendai niekada mokami nebuvo. Dėl šių priežasčių mano, kad yra akivaizdu, jog įmonės kasoje negalėjo susidaryti laisvų lėšų likutis. Paaiškino, kad paprastai įmonės kasoje būdavo apie 2 896,20 Eur (10 000 Lt), tačiau dažniausiai lėšų trūkdavo, mėnesio gale balansas būdavo neigiamas. Mano, kad kasos knyga nebuvo tinkamai užpildyta, – joje neįtraukti E. R. kasos išlaidų orderiai, iš kurių matytųsi, kad kasoje lėšų nėra, nes jos išleistos gamybai. Nurodė, kad E. R. 2013 m. spalio mėn. įkūrė konkuruojančią įmonę UAB „Edeno baldai“, ieškovės pinigais buvo apmokamos baldų gamybos išlaidos šioje įmonėje. Mano, kad buvo apgauta, netikrindama pasirašydavo buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl kilo ginčas dėl neva trūkstamų pinigų.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-11 sprendimu priėmė ieškovės ieškinio dalies atsisakymą dėl 144,81 Eur priteisimo bei dėl įpareigojimo atsakovę grąžinti mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S III“, 435,42 Eur balansinės vertės, ir šią bylos dalį nutraukė. Kitą ieškinio dalį tenkino. Priteisė iš atsakovės 21 621,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 21621,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1587,53 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei kasos knygą, įmonės antspaudą, įmonės registracijos pažymėjimą, įmonės įstatus, įmonės steigimo aktą, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą, akcijų sertifikatą, akcininkų sprendimus bei jų registracijos žurnalą. Grąžino ieškovei UAB „Deluxe baldai“ 9,79 Eur žyminio mokesčio.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas neišsamiai atskleidė bylos esmę, netinkamai taikė norminius teisės aktus, vertindamas įrodymus neįvertino jų visumos ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovė niekada neturėjo laisvų piniginių lėšų, jų dažniausiai trūkdavo. Teigia, kad atsakovės verslas buvo užvaldytas, jai paduodant vienu metu pasirašyti daugybę buhalterinių dokumentų, kuriuos atsakovė pasirašė jų net netikrinusi, dėl to iš atsakovės buvo pareikalauta neva trūkstamų įmonės lėšų. Kasos knygoje likutis yra nurodytas tik dėl netinkamai buhalterės atliktų pareigų, tvarkant įmonės buhalterinius dokumentus, tvarkant kasos knygą. Minėtą kasos knygą netinkamai užpildant, atsirado netikslumų ir prieštaravimų, kurie buhalterės nebuvo pašalinti, dėl to kasos knygos negalima laikyti patikimu įrodymu, vien kuriuo vadovaujantis galima nustatyti žalos faktą ir dydį. Teigia, kad įmonės buhalteriniai dokumentai buvo jėga paimti E. R. ir M. M., todėl įpareigojimas perduoti dokumentus nėra pagrįstas ir teisėtas.

7Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo atsakovės argumentus ir dėl jų pasisakė. Atsakovė ėjo atsakingas pareigas ir savo valia buvo prisiėmusi šių pareigų nulemtą atsakomybę prieš įmonę. Kadangi pati atsakovė neginčija, kad netinkamai vykdė savo pareigas, tokiu netinkamu pareigų vykdymu negalima pateisinti atsakovės siekio išvengti dėl to kilusių neigiamų padarinių – įmonei padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, kad atsakovė keičia savo pozicijas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, keldama ir įrodinėdama vis naujas trūkstamų piniginių lėšų trūkumo priežasčių versijas, kas įrodo atsakovės tiesioginį prisidėjimą prie jų dingimo. Atsakovė prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl įmonės kasoje buvusių pinigų ir turėjo pareigą užtikrinti, kad dokumentai ir kasoje esantis pinigų likutis sutaptų, todėl esant jų trūkumui privalo atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Teigia, kad atsakovė pripažino, jog turi dalį dokumentų, todėl privalo šią dalį grąžinti.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10Ieškovė ieškinį grindžia CK 2.81, 2.87 str., nurodydama, jog CK 2.87 str. 7 d. nustatyta visiška atsakomybė juridinio asmens organo nariui už padarytą žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ginčo sumą, neatskleidė bylos esmės, nes neanalizavo teisinio santykio, susijusio su ieškovės akcijų pardavimu, neanalizavo atsakovės padėties įmonėje po 2013-12-13 dienos, t. y. po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su M. M., nesprendė trečiojo asmens E. R. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu klausimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo ieškovės akcininkė, direktorė ir įmonės kasininkė iki 2013-12-13 dienos, t. y. iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su M. M.. Įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, jog nuosavybės teisės į ieškovės akcijas perėjo nuo sutarties sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės teisinės padėties nuo 2013-12-13 iki 2014-01-07, nes byloje nėra akcininko M. M. nutarimo po 2013-12-13 atsakovę paskirti ieškovės direktore, o pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 str. tai yra išimtinė akcininko teisė ir pareiga. Akcininkas, įsigijęs visas bendrovės akcijas, iš esmės pradeda valdyti įmonę nuo sutartyje nurodyto momento, t. y. strategiškai įmonę valdo – tik akcininkas turi teisę priimti sprendimus dėl bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo, valdymo organų sudarymo, turto perėmimo, t. y. priimti sprendimus dėl strateginio bendrovės valdymo. Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei ir tampa atsakingu už įmonės valdymo organų sudarymą. Todėl šioje byloje teisiškai reikšmingas yra laikotarpio nuo 2013-12-13 iki 2014-01-07 ieškovės valdymo organų nustatymas, nes byloje įrodyta, kad atsakovė įmonės akcijas 2013-12-13 sutartimi pardavė pagal ieškovės 2013-11-30 sudarytą įmonės balansą. Šioje finansinėje atskaitomybėje nurodyta, jog įmonė turi 38 537 Lt grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 106). Už šios datos finansinės atskaitomybės sudarymą buvo atsakinga atsakovė, tačiau ieškovė 2014-10-27 teikdama papildomus dokumentus pateikė 2013-11-30 balansą, pelno (nuostolio) ataskaitas, nurodydama direktoriumi E. R.. Byloje įrodyta, kad po akcijų pardavimo 2013-12-31 grynųjų pinigų likutis išaugo iki 64 923, 57 Lt (t. 2, b. l. 66). Byloje įrodyta, jog ieškovė 2014-01-02 ir 2014-01-06 dar gavo 10 230 Lt pajamų ir grynųjų pinigų likutis 2014-01-06 buvo 75 153, 67 Lt, t. y. tuo laikotarpiu, kai atsakovė jau nebuvo įmonės akcininkė ir naujojo akcininko nebuvo paskirta įmonės vadove, grynųjų pinigų kasoje suma išaugo nuo 38 537 Lt iki 75 153, 67 Lt. Todėl šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, ne tik kuris asmuo pasirašė kasos knygoje ties bendra suma, bet ir kuris asmuo įmonėje faktiškai tvarkė kasą, t. y. grynuosius pinigus, kiekvieną dieną.

11Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punkto reikalavimus, kasos knygoje kasdien, jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas turi susumuoti dienos kasos operacijas, įrašyti kasos likutį ir atiduoti vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais kaip kasininko apyskaitą (išspausdinti, jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu). Todėl būtina teikti įrodymus, kam naujasis akcininkas pavedė įmonėje laikotarpiu nuo 2013-12-12 iki 2014-01-07 atlikti paminėtus veiksmus kiekvieną darbo dieną, nes tik atsakovės parašas kasos knygos lape neįrodo priežastinio ryšio tarp ieškovės įrodinėjamos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Byloje iš atsakovės paaiškinimo nustatyta, jog įmonės dokumentų perdavimas vyko konfliktinėmis aplinkybėmis. Šį paaiškinimą patvirtina LITEKO duomenys, iš kurių nustatyta, jog atsakovė yra iškėlusi privataus kaltinimo bylą naujajam akcininkui, todėl byloje būtina aiškintis faktinę aplinkybę, – kaip naujasis įmonės akcininkas ir atsakovė buvo susitarę dėl įmonės valdymo laikotarpiu nuo 2013-12-13 iki 2014-01-07, nes pagal teisės normas atsakovė buvo praradusi strateginį įmonės valdymą, o šiuo laikotarpiu grynųjų pinigų suma išaugo dvigubai. Be to, būtina aiškintis aplinkybę, kaip atsakovė ir naujasis įmonės akcininkas buvo susitarę dėl ieškovės turto, taip pat ir dėl grynųjų pinigų kiekio, nurodyto akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje prieš sandorio dėl akcijų pardavimo sudarymą, jų perdavimo pagal 2013-11-30 balansą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintas Inventorizacijos taisykles, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, grynieji pinigai turėjo būti inventorizuoti, t. y. suskaičiuoti pagal jų nominaliąją vertę (3, 5, 39 punktai), todėl būtina aiškintis, kaip bylos šalys vykdė šią teisės normą, tačiau net ieškovės pateiktame su ieškiniu 2014-01-07 priėmimo–perdavimo akte šie pinigai nėra suskaičiuoti dėl perdavimo. Be to, 2014-01-07 ieškovės nurodomame revizijos akte yra nurodytas tik kasos knygos 31 lapas, kuriame įrašyta ginčo pinigų suma, į revizijos komisijos sudėtį nebuvo įtraukta atsakovė, todėl ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė tuo metu nebuvo materialiai atsakingas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė šio akto nepasirašė, akte nepažymėta, jog atsakovei buvo teiktas šis aktas, todėl darytina išvada, jog ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų dėl įmonės valdymo po akcijų pardavimo, dėl turto apskaitos ir įmonės turto inventorizacijos, todėl šios faktinės aplinkybės privalo būti nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste.

12Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, tačiau šios bylos atveju ieškovė turi įrodyti, kad atsakovė 2013-12-13 iki 2014-01-07 buvo įmonės vadovė, nes naujasis ieškovės akcininkas pagal paminėtas teisės normas privalėjo paskirti administracijos vadovą. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo, kad veiksmai buvo atlikti, pareiga persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo kaip valdymo organo pareigas valdant įmonę. Todėl šioje byloje būtina aiškintis, kokių konkrečių pareigų neatliko atsakovė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus pildydama kasos knygą ir įtraukdama į apskaitą grynuosius pinigus, jei tokią funkciją atlikti jei pavedė naujasis įmonės akcininkas. Be to, šioje byloje būtina rinkti įrodymus dėl kasos knygos pildymo fakto 2013-12-13–2014-01-06 laikotarpiu, siekiant nustatyti faktinę aplinkybę, ar atsakovė tik pasirašė kasos knygą kaip priėmimo–perdavimo aktą, ar ją faktiškai pildė ir tvarkė grynuosius pinigus, būtina aiškintis aplinkybę, kur įmonėje buvo laikomi grynieji pinigai ir kaip dėl jų perdavimo buvo susitarę atsakovė ir naujasis akcininkas.

13Be to, būtina ieškovės įrodinėjamą žalą susieti priežastiniu ryšiu su veiksmais atsakovės ir kitų asmenų, kurie iš ieškovės faktiškai gaudavo grynuosius pinigus ir juos privalėdavo įnešti į įmonės kasą ar pateikti patvirtinančius dokumentus, kad šiuos grynuosius pinigus išleido ieškovės reikmėms, pvz., sąnaudoms. Sprendžiant dėl juridinio asmens organo nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens organas laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo veiksmai daro žalą įmonei. Šioje byloje neištirta ir įrodymais nepagrįsta ieškovės gamybos vadovo E. R. veikla su ieškovės grynaisiais pinigais, nes bylos įrodymai įrodo, jog jis ieškovės grynuosius pinigus gaudavo, taip pat grynieji pinigai buvo gaunami ir kitų darbuotojų V. Bet kuris įmonės darbuotojas, gavęs grynųjų pinigų, privalo juos įnešti į įmonės kasą ar banko sąskaitą ar pateikti finansininkui dokumentus, įrodančius šių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms, tik tada pasibaigia gavusio pinigus asmens atsakomybė įmonei, todėl dėl ieškovės pateiktų sąskaitų su Vilniaus numeriu DBV turi būti banko sąskaitos išrašas, kad E. R. šiuos pinigus įnešė į įmonės banko sąskaitą, ar pateiktas dokumentas, pagrindžiantis išlaidas įmonės reikmėms. Todėl šios aplinkybės privalo būti ištirtos ir spręstinas klausimas dėl E. R. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes byloje nustačius, jog atsakovė padarė žalą ieškovei tuo laikotarpiu, kai buvo įmonės vadovė ir kasininkė, ji turėtų reikalavimo teisę į E. R. ta apimtimi, kuria byloje bus ištirta, jog jis galbūt grynųjų pinigų neperdavė, perdavė mažiau ar nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidas. Teisiškai reikšminga paminėta aplinkybė dėl E. R. teisinės padėties įmonėje, nes 2014-10-27 ieškovės pateiktame 2013-11-30 balanse direktoriumi buvo nurodytas E. R., todėl šio asmens faktinė padėtis įmonėje privalo būti ištirta.

14Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog E. R. naudojosi ieškovės banko kortele Nr. ( - ), todėl siekiant teisingai išnagrinėti bylą būtina sugretinti ieškovės sąskaitos išrašus, įrodančius pinigų įnešimą ir jų išėmimą. Nepaneigtas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad pinigai iš įmonės sąskaitos buvo išimti ir Vilniuje, ir Klaipėdoje 9 minučių skirtumu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, todėl byloje būtina rinkti įrodymus, ar E. R. vykdė pareigą perduoti įmonės vadovybei pinigų priėmimo kvitais iš trečiųjų asmenų gautas sumas. Ieškovei iškėlus ginčą dėl grynųjų pinigų įmonės kasoje, būtina ištirti visų ieškovės įmonės darbuotojų veiksmus dėl grynųjų pinigų ir spręsti šių asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis klausimą, nes atsakovės kaip įmonės vadovės ir kasininkės veiksmai iki 2013-12-13 ir po šios datos privalo būti susieti priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei.

15Atkreiptinas dėmesys, jog 2013-12-02 UAB ,,Edeno baldai“ akcininkas E. R. paskiria šios įmonės direktoriumi, todėl šioje byloje būtina teikti įrodymus dėl E. R. perduotų ieškovės grynųjų pinigų ir jų įnešimo į įmonės kasą, nes būtina šioje byloje nustatyti tik atsakovės neteisėtus veiksmus įmonei ir juos susieti priežastiniu su pasekmėmis ieškovei. Sprendžiant dėl juridinio asmens organo ar kito darbuotojo atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien formaliu atsakovės parašu kasos knygoje 2013-12-13–2014-01-06 laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai atsakovė buvo praradusi įmonės strateginį valdymą, nesiaiškindamas asmenis, kuris tuo laikotarpiu gavo įmonės grynuosius pinigus, ir ar juos tinkamai įformino, nes tuo metu įmonės kasoje pinigų likutis išaugo dvigubai.

16Priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių yra būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl jį įrodyti privalu. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant deliktinę atsakomybę netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Šioje byloje analizuojamas tik atsakovės veiksmų ieškovei teisėtumas ir priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir pasekmių ieškovei, tačiau būtina byloje įvertinti realią įmonės valdymo, jos finansinės priežiūros formą bei kitų asmenų veiksmus šiame teisiniame santykyje. Žalos dydis turi būti nustatytas tikslai ir susietas priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais, todėl byloje turi būti išanalizuoti pirminiai buhalteriniai dokumentai, kurių pagrindu kasos knygoje padaryti įrašai dėl sumos, susidariusios 2013-12-13–2014-01-06 laikotarpiu, bei nurodyti asmenys, kurie šias sumas gavo, ir kokiu būdu perdavė įmonei (įnešė į kasą grynaisoaos, į banko sąskaitą ar pateikė įrodymus, kad panaudojo įmonės reikmėms). Be to, šioje byloje svarbu, dėl kokio grynųjų pinigų kiekio perdavimo buvo susitarę M. M. ir atsakovė sudarant 2013-12-13 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ši sutarties dalis turėtų būti išaiškinta pagal CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles.

17Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovė turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus. Tik nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Šioje byloje nėra įrodymų teigti, jog ieškovės nurodomos lėšos atsakovės buvo paimtos. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodžius, jog atsakovė buvo įmonės direktorė, neprivalo įrodinėti, kad apeliantė yra kalta, priešingai – savo kaltę turi paneigti apeliantė pateikdama įrodymus, patvirtinančius 38 537 Lt panaudojimą įmonės interesais, tačiau dėl ginčo sumos ieškovė privalo teikti įrodymus dėl atsakovės teisinės padėties įmonėje ir įrodinėti jos kaltę (CPK 12, 178 str.).

18Šioje byloje liko neatskleista faktinė aplinkybė dėl E. R. teisinės padėties (jis 2013-11-30 balanse nurodomas direktoriumi). Anksčiau paminėtame teisiniame reglamentavime dėl apskaitos tvarkymo yra nurodyta, kokia tvarka ir kokių dokumentų pagrindu atskaitingi asmenys pagrindžia įmonės lėšų panaudojimą, todėl šioje byloje šios aplinkybės privalo būti ištirtos, nes turi būti įrodyta, kad ginčo lėšos buvo neišsaugotos tik dėl atsakovės kaltės.

19Dėl dokumentų, įmonės spaudo perdavimo

20Ieškovė ieškiniu prašė atsakovę grąžinti kasos knygą, įmonės antspaudą, registracijos pažymėjimą, įstatus, steigimo aktą, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą, akcijų sertifikatą, akcininkų sprendimus bei jų registracijos žurnalą. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį tenkino iš esmės nesiaiškindamas dėl kiekvieno dokumento buvimo vietos. Šalys dėl paminėtų dokumentų faktines aplinkybes dėsto abstrakčiai. Pagal paminėtą įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo, kad veiksmai buvo atlikti, pareiga persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Šioje byloje įrodyta, jog atsakovė pardavė įmonės akcijas, ji įmonėje nedirba, todėl privalo įvykdyti pareigą perduoti visus įmonės dokumentus ir spaudą, pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, įrodyti aplinkybę, jog konkretūs dokumentai buvo pagrobti ieškovės atstovų. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, jog ieškovė įmonės įstatus pateikė su ieškiniu, todėl neaišku, kodėl juos prašo išreikalauti iš atsakovės, be to, pateikia kaip ieškinio priedus ir remiasi konkrečiais kasos knygos lapų originalais, todėl būtina aiškintis, ar pas ieškovę kokiu būdu buvo vedama kasos knyga (kompiuterinis ar rašytinis knygos variantas), ir aiškintis, kodėl ieškovė reikalauja perduoti įstatus, nes juos pateikė teismui. Taip pat neaiškus yra reikalavimas dėl socialinio draudimo pažymėjimo, nes nuo 2014 m. gegužės 1 d. dienos įsigaliojusios Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės numatė, jog valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai nėra išduodami, todėl dėl paminėtų dokumentų: ieškovės įstatų, kasos knygos ir socialinio draudimo pažymėjimo, būtina aiškintis iš naujo.

21Sprendimo dalis dėl įmonės spaudo, registracijos pažymėjimo, steigimo akto, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimo, akcijų sertifikato, akcininkų sprendimų bei jų registracijos žurnalo paliktina nepakeista, nes atsakovė privalo šiuos dokumentus ir spaudą perduoti.

22Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs minimų aplinkybių, nusprendė dėl atsakovės kaltės, neperdavus naujajam akcininkui 2014-01-07 kasos knygoje užfiksuoto piniginių lėšų kiekio, todėl sprendimas pripažintinas neatitinkančiu teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų ir panaikintinas (CPK 263 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl tirtinų aplinkybių apimties byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa naujais aspektais, todėl konstatuotinas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje būtina siūlyti šalims teikti įrodymus dėl atsakovės teisinės padėties įmonėje nuo 2013-12-13 iki 2014-01-07, kasos knygos pildymo aplinkybių tuo laikotarpiu, E. R. teisinės padėties 2013-11-30 balanso sudarymo metu ir po akcijų pardavimo, jo veiklos su ieškovės grynaisiais pinigais ir atskaitomybės už juos įmonei, dėl M. M. ir atsakovės susitarimo perduoti grynuosius pinigus pagal 2013-12-13 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Surinkus visus įrodymus būtina spręsti klausimą dėl asmenų, kurie gavo ieškovės grynuosius pinigus, bet nesilaikydami paminėtų nuostatų jų neįnešė į kasą, įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenis.

23Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

24Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimo dalis dėl įpareigojimo perduoti UAB ,,Deluxe baldai“ spaudą, registracijos pažymėjimą, steigimo aktą, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą, akcijų sertifikatą, akcininkų sprendimus bei jų registracijos žurnalą ir atsisakymo nuo dalies ieškinio palikti nepakeistas.

25Kitas sprendimo dalis dėl UAB ,,Deluxe baldai“ įstatų, kasos knygos, socialinio draudimo pažymėjimo, žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 21 621,20 Eur (74 653,67... 3. 2014-06-20 byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės... 4. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-11 sprendimu priėmė ieškovės... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 10. Ieškovė ieškinį grindžia CK 2.81, 2.87 str., nurodydama, jog CK 2.87 str.... 11. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17... 12. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina... 13. Be to, būtina ieškovės įrodinėjamą žalą susieti priežastiniu ryšiu su... 14. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog E. R. naudojosi... 15. Atkreiptinas dėmesys, jog 2013-12-02 UAB ,,Edeno baldai“ akcininkas E. R.... 16. Priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių... 17. Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį,... 18. Šioje byloje liko neatskleista faktinė aplinkybė dėl E. R. teisinės... 19. Dėl dokumentų, įmonės spaudo perdavimo... 20. Ieškovė ieškiniu prašė atsakovę grąžinti kasos knygą, įmonės... 21. Sprendimo dalis dėl įmonės spaudo, registracijos pažymėjimo, steigimo... 22. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs minimų aplinkybių, nusprendė... 23. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas... 24. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimo dalis dėl... 25. Kitas sprendimo dalis dėl UAB ,,Deluxe baldai“ įstatų, kasos knygos,...