Byla e2S-1813-340/2018
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms D. L. ir A. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms D. L. ir A. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  2. 2018-03-06 gautas atsakovės D. L. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame buvo prašoma sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimai Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-1095-1066/2018 ir Nr. 2VP-4293-1012/2018. Nurodė, kad ieškovas siekia įteisinti ginčo šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės atidalinimą pagal jo faktiškai atliktus statybos darbus. Pažymėjo, kad statybos darbai atlikti neteisėtai ir statybos leidimą, kuris išduotas šiems darbams atlikti, atsakovė ginčija minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-19 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-443-599/2018, iškeltą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms D. L. ir A. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, iki įsiteisės procesinis sprendimas (nutartis), priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018.
  2. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018 2017-09-19 yra priimtas nagrinėti ieškovės D. L. patikslintas ieškinys atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, E. M., tretieji asmenys A. Z., J. M., daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrija, dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo. Ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašoma pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-09 išduotą statybos leidimą Nr. LRS-01-161209-00066. Ieškinyje nurodyta, kad statybos darbai (pertvaros įrengimas, grindų išbetonavimas ir kt.) pagal ginčijamą statybos leidimą atlikti ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartimi atidalintoje negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės dalyje, bet ir toje dalyje, kurios atidalinimo J. M. siekia šioje civilinėje byloje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas (nutartis), priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018, turės esminės reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui, todėl civilinę bylą Nr. e2-443-599/2018 sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018.
  3. Teismas atmetė atsakovės D. L. prašymą toje dalyje, kurioje prašoma stabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2VP-4293-1012/2018 ir įsiteisės joje priimtas sprendimas. Teismas nurodė, kad civilinė byla Nr. 2VP-4293-1012/2018 yra pradėta pagal teismo sprendimų, priimtų pagrindinėje civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018, nevykdymą. Teismas sprendė, kad civilinė byla Nr. 2VP-4293-1012/2018 yra išvestinė civilinės bylos Nr. e2-1095-1066/2018 atžvilgiu ir negali turėti esminės reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui.
  1. Atskirojo skundo ir argumentai
  1. Atskiruoju skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. L. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Remiantis teismų praktika, pirmiausia turi būti teikiamas prioritetas išspręsti patalpų atidalijimo klausimą, nes neišsprendus nuosavybės klausimo objektyviai neįmanoma nustatyti, ar kitoje byloje (dėl kurios sustabdyta ši byla) D. L. siekiamos apginti nuosavybės teisės yra pažeidžiamos – būtent, jei sprendžiant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą šioje byloje būtų nustatyta, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, nebūtų pagrindo tenkinti kitoje byloje pareikšto D. L. ieškinio dėl jos pažeistų teisių gynimo, ir atvirkščiai, jei ieškinys šioje byloje būtų atmestas, būtų galima spręsti, ar atliekant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos dalies paprastąjį remontą buvo pažeistos D. L. teisės, kurias ji siekia apginti kitoje byloje.
    2. Civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018 D. L. ginčijamas statybos leidimas neturi nieko bendro su negyvenamąja patalpa-neįrengta pastoge, kurios atidalinimo ieškovas siekia šioje civilinėje byloje, nes statybos leidimas buvo išduotas buto ( - ), statybai, o ne neįrengtos pastogės, esančios ( - ), statybai, kas reiškia, jog ginčas kilęs dėl skirtingų patalpų.
    3. Neaišku, kokią įtaką ir prejudicinę reikšmę bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimui turi bylos dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu išnagrinėjimas.
  2. Atsakovė D. L. atsiliepimu prašo ieškovo J. M. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Jau neteisėtai atlikdama statybos darbus pastogės plote (2) ir užėmusi (atsitvėrusi) šio ploto dalį įrenginėjamo buto reikmėms E. M. pradėjo šią bylą dėl bendro pastogės ploto (2) padalinimo. Šioje byloje ieškovas (E. M. teisių formalus perėmėjas) faktiškai siekia įteisinti neteisėtos statybos padarinius, ir to neslepia – atskirajame skunde nurodoma, kad „išsprendus ginčą dėl nuosavybės, tai yra, visiškai patenkinus ieškovo J. M. pareikštą reikalavimą, atsakovės D. L. pareikšti reikalavimai byloje dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu apskritai netektų prasmės“. Jei šioje byloje teismas priimtų sprendimą atlikti pastogės dalies (2) padalinimą anksčiau nei būtų išspręstas statybos darbų pastogėje teisėtumo klausimas civilinėje byloje Nr.e2-1095-1066/2018, šioje byloje priimto sprendimo pagrindu ieškovas galėtų įrodinėti, jog statybos teisėtumo klausimas pastogės dalyje „B“ (pagal Schemą), kaip ir pertvaros įrengimas – nebeaktualūs, kadangi ta pastogės dalis atiteko ieškovui. Šioje byloje pareikštas ieškovo ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas vien todėl, kad nebūtų dalinai įteisinti paminėti neteisėti ankstesnės ieškovės veiksmai jau užimant pastogės dalį, kurią šioje byloje dar tik prašoma skirti ir tokiu būdu nebūtų sudaromos prejudicinės prielaidos remtis šioje byloje priimtu sprendimu kitose paminėtose bylose.
  1. Atsakovė A. Z. atsiliepimo į ieškovo J. M. atskirąjį skundą nepateikė.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3Atskirasis skundas tenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms D. L. ir A. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, iki įsiteisės procesinis sprendimas (nutartis), priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018.
  3. Byloje nustatyta, kad ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms D. L. ir A. Z., prašydamas atidalyti ieškovui ir atsakovėms priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto: negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 54,91 kv. m, adresas ( - ), pagal architektės L. B. – Ž. 2018 m. parengtą pastogės patalpų bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą (civilinė byla Nr. e2-443-599/2018). Atsakovės D. L. prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu bei 164 straipsnio 4 punktu, 2018-03-19 nutartimi civilinę bylą Nr. e2-443-599/2018, iškeltą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms D. L. ir A. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas (nutartis), priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2017. Ieškovas, nesutikdamas su minėta 2018-03-19 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
  4. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
  5. Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017). Tačiau teismui taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas, savo ruožtu EŽTPLAK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Taigi, siekdamas CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2017).
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms D. L. ir A. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sustabdė iki kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1095-1066/2018 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, E. M., tretieji asmenys A. Z., J. M., daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrija, dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą dėl bylos sustabdymo motyvavo tuo, kad ieškovės D. L. ieškinyje (civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018), be kitų reikalavimų, prašoma pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-09 išduotą statybos leidimą Nr. LRS-01-161209-00066; ieškinyje nurodyta, kad statybos darbai (pertvaros įrengimas, grindų išbetonavimas ir kt.) pagal ginčijamą statybos leidimą atlikti ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartimi atidalintoje negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės dalyje, bet ir toje dalyje, kurios atidalinimo J. M. siekia šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas (nutartis), priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018, turės esminės reikšmės civilinės bylos Nr. e2-443-599/2018 nagrinėjimui, dėl ko yra pagrindas civilinę bylą Nr. e2-443-599/2018 sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018.
  7. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės bylos sustabdymo klausimą, vadovavosi CPK 163 straipsnio 3 punktu bei 164 straipsnio 4 punktu.
  8. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; kt.). Taigi, CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę, o tai procesiniu požiūriu reiškia, kad, prieidamas prie išvados, jog bylą būtina stabdyti, teismas turi konstatuoti, jog negali išnagrinėti civilinės bylos dėl to, kad pats negali nustatyti faktų, kurie bus nustatyti kitoje byloje, ir jie sustabdomoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę.
  9. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog teismas gali pats nustatyti visus reikšmingus faktus, būtinus teisingam civilinės bylos Nr. e2-443-599/2018 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išnagrinėjimui, jokių kliūčių šios civilinės bylos išnagrinėjimui nėra. Be to, pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-09 išduoto statybos leidimo Nr. LRS-01-161209-00066 pripažinimo negaliojančiu, jokie faktai, turintys prejudicinę ir įrodomąją reikšmę, priimant sprendimą civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, apskritai nebus nustatinėjami. Kitaip tariant, tarp šių civilinių bylų nėra jokio prejudicinio ar kitokio tiesioginio teisinio ryšio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti šią civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
  10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
  11. CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina), taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008, išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.
  12. Kaip jau buvo minėta, vertinant, ar yra fakultatyvus pagrindas stabdyti civilinę bylą, taip pat turi būti nustatomos objektyvios aplinkybės kliudančios išspręsti civilinę bylą, o teismo motyvai dėl civilinės bylos sustabdymo turi būti aiškūs ir išsamūs. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sustabdymas civilinę bylą, tokį savo procesinį sprendimą motyvavo vien tuo, jog civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018 nagrinėjamame ieškinyje nurodoma, kad statybos darbai (pertvaros įrengimas, grindų išbetonavimas ir kt.) pagal ginčijamą statybos leidimą atlikti ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartimi atidalintoje negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės dalyje, bet ir toje dalyje, kurios atidalinimo J. M. siekia šioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami bylai sustabdyti, taip pat pažymi, jog nagrinėjama civilinė byla ir civilinė byla Nr. e2-1095-1066/2018, kurioje sprendžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-09 išduoto statybos leidimo Nr. LRS-01-161209-00066 pripažinimo negaliojančiu klausimas, nėra susiję ir gali būti nagrinėjamos visiškai nepriklausomai nuo jų tolimesnės eigos.
  13. Atsakovė D. L. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog jei šioje byloje teismas priimtų sprendimą atlikti pastogės dalies (2) padalinimą anksčiau nei būtų išspręstas statybos darbų pastogėje teisėtumo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-1095-1066/2018, šioje byloje priimto sprendimo pagrindu ieškovas galėtų įrodinėti, jog statybos teisėtumo klausimas pastogės dalyje „B“ (pagal Schemą), kaip ir pertvaros įrengimas – nebeaktualūs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis atsakovės argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas prielaidomis bei nesudaro pagrindo bylos sustabdymui.
  14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju nebuvo nei CPK 163 straipsnio 3 punkto, nei 164 straipsnio 4 punkto taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs bylos aplinkybes nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, vadovaudamasis šiais punktais, dėl ko yra teisinis pagrindas ieškovo atskirąjį skundą tenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. L. prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 338 str.).

4Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

5Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. L. prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti.

Ryšiai