Byla 3K-3-332/2012

Dėl įsiskolinimo ir delspinigių pagal statybos rangos sutartį priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“, V. D. ir J. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovams tikrajai ūkinei bendrijai „Energija“, V. D., J. K. ir J. Č. dėl įsiskolinimo ir delspinigių pagal statybos rangos sutartį priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl rangovo reikalavimo priteisti iš užsakovo ūkinės bendrijos ir jos tikrųjų narių įsiskolinimą bei delspinigius už atliktus statybos rangos darbus, taip pat dėl bylos sustabdymo, kai pradėta kita susijusi civilinė byla, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų proceso aspektų.

6Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų TŪB „Energija“, V. D., J. K. ir J. Č. solidariai 528 709 Lt įsiskolinimo ir 19 709,52 Lt delspinigių; į atsakovą J. Č. nukreipti išieškojimą neviršijant 459 800 Lt įsiskolinimo ir 17 948,80 Lt delspinigių.

72009 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartimi Nr. MNS-01/S-037 (toliau – sutartis) ir jos pakeitimu ieškovas įsipareigojo atsakovo TŪB „Energija“ medžiagomis atlikti sutartyje numatytus statybos darbus, o atsakovas už juos atsiskaityti. 2009 m. birželio 30 d. šalių pasirašytu baigiamuoju atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu konstatuota, kad atlikti statybos montavimo darbai tenkina projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimus, atlikti laiku ir tinkamai. Sutartyje nurodyta 714 000 Lt darbų kaina 2009 m. liepos 7 d. sutarties pakeitimu padidinta iki 762 909 Lt. Už atliktus darbus ieškovas išrašė PVM sąskaitas faktūras už 762 909 Lt, pagal kurias, įvertinus jau sumokėtą 214 200 Lt avansą, atsakovas per nustatytą terminą turėjo sumokėti 548 709 Lt, iš kurių atsakovas ieškovui sumokėjo 20 000 Lt. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas liko skolingas 528 709 Lt. Sutarties 6.6 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Ieškovo teigimu, atsakovui neatsiskaičius laiku, t. y. iki 2009 m. birželio 8 d., 27 d. ir liepos 8 d., susidarė 19 709,52 Lt delspinigių. Ieškovas taip pat prašė teismo iš visų atsakovų priteisti 8,28 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai V. D., J. K. yra atsakovo TŪB „Energija“ tikrieji nariai. Atsakovas J. Č. išstojo iš bendrijos prieš statybos rangos sutarties pakeitimo dėl darbų kainos padidinimo pasirašymą, dėl to, ieškovo teigimu, jis yra atsakingas tik už pradinės statybos rangos darbų kainos įsiskolinimo ir jį atitinkančios delspinigių sumos sumokėjimą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 528 709 Lt įsiskolinimo, 19 709,52 Lt delspinigių (iš J. Č. – neviršijant 479 800 Lt įsiskolinimo ir 17 948,80 Lt delspinigių), 8,28 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

10Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2010 m. kovo 19 d. preliminarų sprendimą ir priteisė ieškovui iš atsakovo TŪB „Energija“ 508 709 Lt įsiskolinimo, 19 709,52 Lt delspinigių, 8,28 proc. metinių palūkanų už 548 418,52 Lt nuo 2010 m. vasario 10 d. iki 2010 m. kovo 5 d., už 538 418,52 Lt nuo 2010 m. kovo 6 d. iki 2010 m. kovo 17 d., už 528 418,52 Lt nuo 2010 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš TŪB ,,Energija“ UAB ,,KRS“ naudai priteista 4742 Lt žyminio mokesčio ir 6764,54 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovui TŪB „Energija“ neturint pakankamai lėšų likusios sumos išieškojimą teismas nurodė solidariai nukreipti į atsakovų V. D., J. K. ir J. Č. turtą. Iš atsakovo J. Č. turto išieškojimą teismas nukreipė neviršijant 459 800 Lt įsiskolinimo ir 17 948,80 Lt delspinigių.

11Teismas nustatė, kad pagal 2008 m. vasario 4 d. statybos rangos sutartį, 2009 m. balandžio 7 d. jos dalinį pakeitimą ir papildomų statybos rangos darbų sutartį UAB „Intergas“ užsakymu atsakovas TŪB „Energija“ vykdė rangovo funkcijas gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atšakos į AB „ORLEN Lietuva“ statyboje. Tam tikram darbui atlikti rangovas TŪB „Energija“ pasitelkė ieškovą. Bylos šalių sudaryta 2009 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartimi, jos 2009 m. liepos 7 d. pakeitimu ieškovas UAB „KRS“ (rangovas) įsipareigojo naudodamas užsakovo TŪB „Energija“ medžiagas atlikti uždarą perėjimą įrengiant plieninį dujotiekio vamzdyno futliarą po Ventos ir Varduvos upėmis per sutartyje nustatytus terminus pagal prie sutarties pridėtų darbų atlikimui patvirtintų darbo brėžinių kopijas, užsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje sulygtą kainą – 762 909 Lt. Sutarties 2.4 punktu šalys susitarė, kad rangovas turi teisę priduoti, o užsakovas – priimti per kiekvieną kalendorinį mėnesį atliktus darbus. Užsakovas per 5 dienas po atliktų darbų be trūkumų priima ir pasirašo įvykdytų darbų aktą; jeigu darbai atlikti su trūkumais, turi raštu nurodyti juos. Rangovui užbaigus darbus, pasirašomas baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas. Užsakovui pasirašius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, laikoma, kad darbai atlikti laiku ir tinkamai (Sutarties 2.8 punktas). Šalys susitarė, jog užsakovas už atliktus darbus sumokės per penkias kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos–faktūros išrašymo dienos (Sutarties 2.3 punktas). Sutarties šalys 2009 m. birželio 30 d. pasirašė galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą dėl uždaro požeminio perėjimo atlikimo už 641 100 Lt be PVM kainą, kuriame konstatuota, kad plieninių vamzdžių D325 mm dujotiekiui per Ventą – 303 m ir per Varduvą – 295 m įrengimas tenkina projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimus, objektą siūloma priimti eksploatuoti, užsakovas pripažino, kad darbai atlikti laiku ir tinkamai. Atsakovas neapmokėjo atliktų darbų pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

12Teismas konstatavo, kad atsakovas TŪB „Energija“ neįrodė savo prievolės, kilusios iš statybos rangos sutarties, įvykdymo tinkamumo, todėl įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo reikalavimą ieškinyje pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Teismas sprendė, kad pagrindinės prievolės neįvykdė užsakovas tikroji ūkinė bendrija, todėl priteistų sumų išieškojimas turi būti vykdomas iš šio atsakovo, o solidarus išieškojimas į bendrijos tikruosius narius nukreiptinas tik tuo atveju, jei nepakaktų pagrindinio skolininko turto.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal atsakovų TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas. Iš TŪB ,,Energija“ UAB ,,KRS“ naudai pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 6764,54 Lt teisinės pagalbos išlaidų suma sumažinta iki 4589 Lt. Taip pat iš atsakovų TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. solidariai priteista: ieškovui UAB ,,KRS“ 1392 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir valstybei 8284 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

14Teismas nustatė, kad pagal statybos rangos sutarties sąlygas atsakovas TŪB „Energija“ sumokėjo ieškovui 214 200 Lt avansą. Sutartyje numatytus darbus ieškovas atliko ir 2009 m. gegužės 29 d., birželio 22 d. ir 30 d. šalys pasirašė įvykdytų darbų aktus, pagal kuriuos 2009 m. gegužės 29 d., birželio 22 d. ir 30 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas–faktūras dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, iš viso 762 909 Lt su PVM. Atliktus darbus atsakovas apmokėjo iš dalies – 2010 m. sausio 28 d. ir po šios bylos iškėlimo sumokėjo ieškovui po 20 000 Lt, t. y. iš viso 40 000 Lt.

15Dėl neįtraukimo į bylą trečiojo asmens teisėmis UAB „Intergas“, kuris pagal garantinį raštą yra įsipareigojęs atsakyti ieškovui UAB ,,KRS“, jeigu atsakovas TŪB „Energija“ neįvykdys ar netinkamai vykdys su ieškovu sudaryta statybos rangos sutartimi prisiimtas prievoles, – teismas nurodė, kad byloje nėra sprendžiamas garanto subsidiariosios atsakomybės klausimas ir dėl to teismo sprendimu nenuspręsta dėl UAB ,,Intergas“ teisių ir pareigų. Pagal CK 6.90 straipsnio 3 dalį atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui garantas įgyja, kai įvykdo už skolininką prievolę. Vienas iš garanto įsipareigojimų kreditoriui pasibaigimo pagrindų yra garantija užtikrintos pagrindinės prievolės įvykdymas (CK 6.92 straipsnio 5 dalis). Apeliantams įvykdžius sutartinę prievolę ieškovui, UAB „Intergas“ neturės teisinio pagrindo vykdyti garantiją, todėl neįgys ir atgręžtinio reikalavimo atsakovui TŪB „Energija“ teisės.

16Šalių susirašinėjimo raštai rodo, kad nei po darbų atlikimo, nei jų priėmimo metu, nei po to užsakovas neprašė ieškovo pateikti kokią nors su atliktais darbais susijusią dokumentaciją. Šie susirašinėjimo duomenys leido teismui spręsti, kad užsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų ar kitų įsipareigojimų vykdymo ieškovui nereiškė, įsiskolinimą pripažino, neatsiskaitymą grindė sunkia finansine padėtimi. Ieškovas dalyvavo dalyje magistralinio dujotiekio atšakos statybos darbų ir atliko dujotiekio vamzdyno prastūmimo per Ventos ir Varduvos upes darbus uždaru būdu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad užsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, pasirašė įvykdytų darbų aktus ir baigiamąjį priėmimo–perdavimo aktą, kuriame konstatavo atliktų darbų atitiktį projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimams, pripažino jų atlikimą laiku ir tinkamai. Darbų trūkumai aktuose nekonstatuoti. Pagal įvykdytų darbų aktus ieškovas išrašė užsakovui PVM sąskaitas faktūras, kurias šis priėmė. Po darbų priėmimo užsakovas iš dalies atsiskaitė su ieškovu, todėl pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktą preziumuojama, kad jis aktus patvirtino. Sutarties sąlygų analizė ir nustatytos faktinės atliktų darbų priėmimo aplinkybės leidžia spręsti, kad pagal sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką užsakovas turi pareigą apmokėti už tinkamos kokybės atliktus ir užsakovo priimtus darbus (CK 6.687 straipsnis), todėl atsiskaitymą sieti su viso statybos objekto – magistralinio dujotiekio atšakos – tinkamumo naudoti pripažinimu nėra pagrindo.

17Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Sprendžiant rangovo ir užsakovo ginčą dėl darbų kokybės, ji turi būti įvertinta ne tik pagal ją reglamentuojančias sutarties sąlygas, bet ir pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovo atliktų darbų kokybę atsakovai ginčija jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida dėl povandeninėse dujotiekio linijų perėjose įrengtų vamzdžių izoliacijos galimo pažeidimo. Priimdamas darbus, užsakovas nenustatė akivaizdžių darbų trūkumų, jų nenurodė ir po darbų priėmimo susirašinėjimo su ieškovu rašte. Pagal sutarties 5.2.11 punktą pareiga atlikti ieškovo įvykdytų darbų bandymus ar kitokius veiksmus, reikalingus objekto pripažinimui tinkamu naudoti, tenka užsakovui TŪB „Energija“. 2009 m. rugpjūčio 5 d., po ieškovo atliktų darbų priėmimo, buvo atliktas statybos objekto - magistralinio dujotiekio atšakos - hidraulinis bandymas, kurio metu nebuvo konstatuoti ieškovo atliktų darbų trūkumai. Atsakovų pateiktame Valstybinės energetikos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 24 d. akte nekonstatuota ieškovo atliktų darbų trūkumų.

18Apeliacinės instancijos teismo nutartimi sumažinta ieškovui jo turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo suma, atsižvelgiant į konkrečius atstovavusių advokatų ir jų padėjėjų atliktus atstovavimo veiksmus ir vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovai TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB ,,KRS“ ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

211. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 163 straipsnio 3 punkto, kuriuo reglamentuojamas bylos sustabdymo atvejis, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla. Nagrinėjama byla dėl įsiskolinimo pagal rangos sutartį priteisimo nesustabdyta, nors pradėta nagrinėti kita civilinė byla dėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-504-577/2012). Tik išsprendus priėmimo–perdavimo aktų teisėtumo ir galiojimo klausimą gali būti sprendžiama dėl užsakovo pareigos sumokėti už atliktus darbus. Nesustabdžius bylos kilo rizika, kad abiejose bylose priimti teismų sprendimai bus nesuderinti ir prieštaringi.

222. Byloje teismai atsisakė tenkinti atsakovų prašymą išreikalauti ieškovo turimus dokumentus, kurie yra svarbus įrodymas nustatant atliktų darbų atitiktį rangos sutarties nustatytiems reikalavimams, taip buvo nukrypta nuo šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis). Ieškovas po priėmimo-perdavimo akto sudarymo nėra perdavęs visos turimos su dujotiekio statyba susijusios dokumentacijos, dėl to dujotiekis iki šiol nėra pripažintas tinkamu naudoti ir atsakovai neturi galimybės patikrinti ieškovo atliktų darbų kokybės ir kiekio. Kasatorių teigimu, pagal rangovo atliktų darbų pobūdį darbų kokybė negalėjo būti nustatyta normaliai priimant darbus, dėl to atliktų darbų trūkumai laikytini paslėptais trūkumais. Teismai netyrė, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatai) atitinka kokybės reikalavimus, ar jie turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs, galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu, bei atitinkamai nesprendė, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą. Dėl to teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias darbų priėmimą ir pareigą sumokėti už atliktus darbus, darbų kokybės reikalavimus (CK 6.662, 6.663 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties UAB ,,Jaukurai“ v. UAB ,,Forsitia“ byloje Nr. 3K-3-469/2010 išaiškinimų.

233. Teismai nukrypo nuo CPK 47, 266 straipsniuose išdėstyto draudimo nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas, atsisakydami įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB ,,Intergas“, išdavusį garantinį raštą, kuriuo jis įsipareigojo atsakyti ieškovui, jei atsakovas TŪB ,,Energija“ neįvykdys savo prievolių pagal rangos sutartį ar jas vykdys netinkamai. UAB ,,Intergas“ neteko galimybės šioje byloje pareikšti poziciją dėl sutarties pažeidimo, kaip garantijos išmokėjimo sąlygos, prieštarauti byloje nustatytam įsiskolinimo faktui ir dydžiui.

244. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir 98 straipsnį, reglamentuojančius advokato atstovavimo išlaidų priteisimą bylą laimėjusiai šaliai iš pralaimėjusios šalies. Teismas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė solidariai iš visų atsakovų – tiek iš ūkinės bendrijos, tiek iš jos tikrųjų narių, neatsižvelgdamas į ūkinės bendrijos narių subsidiarųjį atsakomybės pobūdį.

25Ieškovo UAB ,,KRS“ atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime pateikti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

261. Visus teisiškai reikšmingus faktus bylai išspręsti nustatė teismai. Dėl to nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo, nes pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla reiškia, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Faktinės aplinkybės apie ieškovo atliktų darbų kokybę ir jų priėmimą–perdavimą yra įvertintos bylą išnagrinėjusių teismų, kurie konstatavo, kad netinkama darbų kokybė neįrodyta. Kitoje pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-577/2012 ginčydami darbų priėmimo–perdavimo aktus atsakovai remiasi tais pačiais argumentais ir įrodymais kaip ir nagrinėjamoje byloje, dėl to abiejų bylų nagrinėjimo dalykai yra vienodi. Atsakovai savo veiksmais priimdami atliktus darbus taip pripažino jų tinkamą kokybę. Atsakovai nagrinėjamoje byloje reiškė atsikirtimus dėl priėmimo–perdavimo aktų galiojimo ir pagal sutartį atliktų darbų kokybės. Be to, nagrinėjama byla pradėta anksčiau, nei kita byla Nr. 2-504-577/2012, dėl to teismai pagrįstai nestabdė anksčiau pradėtos bylos.

272. Ieškovas įrengė dujotiekio uždarus perėjimus po upėmis betranšėjiniu būdu, dėl to jam reikalavimas pateikti dujotiekio įrengimo izoliacijos dokumentus netaikytinas. Tai patvirtino Valstybinė energetikos inspekcija 2011 m. gruodžio 14 d. raštu, kad šios inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 24 d. akto 11 punkto reikalavimas pateikti dokumentaciją yra taikomas tik atviru būdu atliktiems magistralinio dujotiekio montavimo darbams. Ieškovas yra pateikęs visus turimus su sutarties vykdymu susijusius dokumentus. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių abejones dėl dujotiekio vamzdžių izoliacijos pažeidimo. 2009 m. rugpjūčio 5 d. atlikti dujotiekio hidrauliniai bandymai, kurių atlikimo akte nustatyta, kad darbai atitinka keliamus reikalavimus ir nenurodyta pastabų dėl darbų kokybės. CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu reikalaujama, kad kiekviena šalis įrodytų tvirtinamas aplinkybes. Atsakovai turėjo galimybes teikti byloje įrodymus ir nenustatyta, kad ši teisė jiems būtų suvaržyta. Dėl to ir teismai neprivalėjo išreikalauti įrodymų, kuriuos galėjo pateikti atsakovai.

283. Byloje teismai nesprendė dėl garanto UAB ,,Intergas“ teisių ir pareigų. CK 6.90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad garantija ir TŪB ,,Energija“ iš sutarties kylančios prievolės yra savarankiškos. Byloje sprendžiamas ginčas dėl netinkamo prievolių vykdymo pagal rangos sutartį, tačiau nėra ginčo dėl garantijos vykdymo ir jos sąlygų atsiradimo klausimas. Ieškovas nereiškė jokių reikalavimų garantui nei iš garantinio rašto, nei iš rangos sutarties kylančių teisių ir pareigų vykdymo.

294. Bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismas paskirstė pagrįstai, priteisdamas jas ieškovui solidariai iš atsakovų. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš TŪB ,,Energija“, V. D. ir J. K., nes šie asmenys yra atsakovai byloje ir turi lygias atsakovų procesines teises bei pareigas.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, kol bus išspręsta kita byla (CPK 163 straipsnio 3 punktas)

33Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis T. N. S. v. V. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis UAB ,,Longlita“ v. UAB ,,Ekorida“ byloje Nr. 3K-3-413/2008; kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis UADB ,,Lavisos garantas“ v. V. Baltrušaičio įmonė ir kt. byloje Nr. 3K-3-620/2004; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis SIA ,,Parekss lizings” v. UAB ,,Parex lizingas” byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis pagal pareiškėjų AB “Geonafta” ir Svenska Petroleum Exploration AB prašymus byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. kovo 15 d. nutartis G. J. v. D. M. byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.).

34Nagrinėjamoje byloje sprendžiant įsiskolinimo už atliktus statybos rangos darbus priteisimo klausimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, įskaitant ir aplinkybes dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų sudarymo, nes šios aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovai reiškė savo pozicijas ir teikė argumentus bei įrodymus dėl priėmimo–perdavimo aktų galiojimo, jų reikšmės ir pagal sutartį atliktų darbų kokybės. Dėl to teismai teisiškai pagrįstai nesustabdė nagrinėjamos bylos iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-504-577/2012, kurioje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais.

35Dėl atliktų statybos rangos darbų kokybės

36Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netyrė, ar darbai (rezultatai) atitinka kokybės rezultatus, ar jie turi trūkumų, ir ar tie trūkumai buvo akivaizdūs, galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu. Dėl šio kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

37Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalies nustatytus darbų kokybės kriterijus rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje tokios sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui metu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Aiškinant nurodytas taisykles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbų rezultato, kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, siejama ne tik su darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Melesta“ v. UAB „Mechanika“ byloje Nr. 3K-3-489/2010).

38Tiek pirmosios instancijos teismas sprendime, tiek apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė aplinkybes, susijusias su atliktų darbų priėmimu–perdavimu, t. y. kad užsakovas patvirtino priėmimo–perdavimo aktą, jame nenurodyta darbų trūkumų, iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo dokumentų teismai darė išvadą, jog užsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų ar kitų įsipareigojimų vykdymo rangovui (ieškovui) nereiškė, objekto tinkamumą eksploatuoti patvirtino, po darbų priėmimo–perdavimo užsakovas iš dalies atsiskaitė su rangovu, likusios neapmokėtos dalies įsiskolinimą pripažino, neatsiskaitymą grindė sunkia finansine padėtimi. Byloje apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad po atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto sudarymo buvo atlikti 2009 m. rugpjūčio 5 d. statybos objekto – magistralinio dujotiekio atšakos – hidrauliniai bandymai, kurių metu nekonstatuota pastabų dėl objekto tinkamos kokybės; bandymų atlikimo akte nurodyta, kad darbų rezultatas atitinka keliamus reikalavimus. Ieškovo atliktų darbų trūkumai nekonstatuoti ir Valstybinės energetikos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 24 d. akte. Pažymėtina tai, kad, teigdami apie galimus darbų kokybės trūkumus, t. y. apie įrengtų povandeninių dujotiekio vamzdžių izoliacijos galimą pažeidimą, kasatoriai (atsakovai) šio teiginio nepagrindė konkrečiais tai patvirtinančiais įrodymais. Kasatoriai teiginį apie galimus kokybės trūkumus grindžia ieškovo visos su atliktais darbais susijusios dokumentacijos nepateikimu. Bylą nagrinėję teismai pripažino nepagrįstu atsakovų argumentą apie visos reikiamos statybos objekto dokumentacijos nepateikimą, nes užsakovas darbų atlikimo ir jų priėmimo metu nepareikalavo iš rangovo jokių papildomų su objekto statyba susijusių dokumentų. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų nepateikęs pagal galiojančius teisės aktus visų reikalaujamų šio pobūdžio statybos objektams dokumentų darbų perdavimo metu.

39Dėl užsakovo prievolių pagal rangos sutartį vykdymo garanto įtraukimo dalyvaujančiu byloje asmeniu

40Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu garantą, dėl to šis neteko galimybės byloje pareikšti poziciją dėl sutarties pažeidimo, kaip garantijos išmokėjimo sąlygos, prieštarauti byloje nustatytam įsiskolinimo faktui ir dydžiui.

41Garantas UAB ,,Intergas“ 2009 m. liepos 23 d. išdavė garantinį raštą, kuriuo jis įsipareigojo atsakyti ieškovui UAB ,,KRS“, jei bus tenkinamos visos garantiniame rašte nurodytos sąlygos, t. y. jei atsakovas TŪB ,,Energija“ neįvykdys savo prievolių ieškovui pagal rangos sutartį ar jas vykdys netinkamai. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pagal rangos sutartį užsakovo prievolių rangovui vykdymo, t. y. įsiskolinimo rangovui už atliktus darbus priteisimo, tačiau byloje teismų nesprendžiama dėl garantijos įvykdymo ir jos sąlygų atsiradimo. CK 6.90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad garanto prievolė yra savarankiška ir nepriklauso nuo pagrindinės prievolės. Garanto UAB ,,Intergas“ pagal garantinį raštą ir užsakovo TŪB ,,Energija“ iš rangos sutarties kylančios prievolės yra savarankiškos, garantas nėra rangos sutarties šalis ir pagal šią sutartį nėra prisiėmęs įsipareigojimų. Dėl to byloje priimti teismų procesiniai sprendimai nedaro įtakos garanto teisėms ir pareigoms, kylančioms iš garantinio rašto. Teismo atliekamas klausimo išsprendimas dėl asmens teisių ir pareigų reiškia jų nustatymą, pripažinimą, pakeitimą, panaikinimą ar kitokį nusprendimą, turintį įtakos asmens teisinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant jam teisių ir pareigų, negali būti absoliutus pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis J. M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje Nr. 3K-3-343/2010). Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje teismai nesprendė dėl neįtraukto dalyvaujančiu byloje asmeniu garanto teisių ir pareigų, dėl to nepažeidė CPK 266 straipsnyje įtvirtinto draudimo teismui nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas.

42Kasacinio skundo argumentais nėra nuginčytas Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalies dėl įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo teisinis pagrįstumas. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nenustatyta CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų naikinti ar pakeisti šią Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (CPK 98 straipsnis)

44CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Kasaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje priteisė ieškovui iš visų atsakovų solidariai 1392 Lt ieškovo turėtų advokato atstovavimo Lietuvos apeliaciniame teisme išlaidų, neatsižvelgdamas į subsidiarųjį ūkinės bendrijos tikrųjų narių atsakomybės pobūdį ir neįvertindamas šių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežasčių.

45Priimtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas priteisė nurodytas bylinėjimosi išlaidas iš visų atsakovų, kurių apeliacinis skundas buvo netenkintas. Teismas priėmė atsakovams (apeliantams) nepalankų procesinį sprendimą, dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistos iš visų atsakovų, kaip bylą pralaimėjusių asmenų, iš kurių tenkinus ieškinį priteistas įsiskolinimas ieškovui. Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakių) bylinėjmosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteistos solidariai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų, pakeistina, priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme paskirstymo

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartimi priėmus atsakovų kasacinį skundą kartu atidėtas 8284 Lt žyminio mokesčio mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, įvertinus atsakovų turtinę padėtį ir tai, kad žyminio mokesčio dalį (1000 Lt) atsakovai sumokėjo paduodami kasacinį skundą. Dėl to išnagrinėjus bylą kasacine tvarka iš atsakovų TŪB ,,Energija“, V. D. ir J. K. lygiomis dalimis priteistina iš viso 8284 Lt žyminio mokesčio Lietuvos valstybei. Iš išvardytų atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteistina 71,80 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovų TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. solidariai priteista ieškovui UAB ,,KRS“ 1392 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir valstybei 8284 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

50Priteisti iš atsakovų TŪB ,,Energija“, V. D. ir J. K. iš kiekvieno lygiomis dalimis po 464 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt keturis) ieškovui UAB ,,KRS“ advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 2761,33 Lt (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 33 ct) valstybei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

51Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

52Priteisti iš atsakovų TŪB ,,Energija“, V. D. ir J. K. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 2785,27 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 27 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.