Byla 2A-527-340/2013

Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškinio senaties termino taikymo.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 611,56 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl 2009-12-19 įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas asmuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo draudimo bendrovėje, nukentėjusiajam asmeniui už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-12-21 iki 2009-12-31, 2010-01-22 sprendimu išmokėjo 611,56 Lt ligos pašalpą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str., CK 6.290 str. 1 ir 3 d. bei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 p., atsakovas turi atlyginti žalą.

7Atsakovas atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo, kadangi atsakovas nėra padaręs žalos ieškovui, ieškovas iš atsakovo turi teisę prašyti sumokti draudimo išmoką, o ne žalą. Atsakovas nei ieškovui, nei eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims žalos nėra padaręs, deliktinės civilinės atsakomybės prasme jiems nėra atsakingas, todėl ir byloje dėl žalos atlyginimo negali būti tinkamu atsakovu. Taip pat nurodė, kad ginčui turėtų būti taikomas CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas 1 m. ieškinio senaties terminas; ieškovas išmoką išmokėjo 2010-01-28, todėl ieškinio senatis suėjo 2011-01-28, o į teismą ieškovas kreipėsi tik 2011-11-21, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą daugiau kaip 9 mėn.

8II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012-01-11 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2009-12-19 Kauno m. Tvirtovės g. įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo V. M., eismo įvykio kaltininku pripažintas V. U., kuris transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas pas atsakovą. VSDFV Kauno skyrius V. M. 2010-01-22 sprendimu Nr.8.35-6380 paskyrė ir iš viso už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-12-23 iki 2009-12-31 išmokėjo 611,56 Lt ligos pašalpą. Teismas, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, „Teismų praktika“ Nr.34, konstatavo, kad socialinio draudimo išmokas mokančius subjektus, reiškiančius atgręžtinį reikalavimą į atsakingą draudiką pagal TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., saisto ne deliktiniai, o draudimo teisiniai santykiai, nes draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla iš TPVCAPD sutarties. Tokiam ginčui turėtų būti taikomas CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas.). Kadangi atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, kuri sudaro 1 m. ir kurią yra praleidęs ieškovas (ligos pašalpa paskirta 2010-01-22, ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo tik 2011-11-21, t. y. daugiau nei 9 mėn. praleidęs ieškinio senaties terminą), teismas taikė ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.) ir ieškinį tuo pagrindu atmetė. Kartu atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, kaip draudimo bendrovė nėra padaręs žalos ieškovui, deliktinės civilinės atsakomybės prasme jam nėra atsakingas, o draudimo išmokos priteisti iš atsakovo neprašoma.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalis siejančius teisinius santykius, dėl to nepagrįstai atmetė ieškinį kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą. Šalis sieja žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas CK 1.25 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Ieškovas kreipdamasis į teismą 2011-11-14 dėl 2010-01-22 sprendimo pagrindu išmokėtos išmokos priteisimo šio termino nepraleido. Teismas pažeidė ir CPK 4 str., nukrypdamas nuo kasacine tvarka priimtose nutartyse esančių teisės taikymo išaiškinimų.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovo nuomone, apelianto nurodyti argumentai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo teisiškai nepagrįsti, kitos sprendimo dalies ieškovas neskundė, todėl sprendimo panaikinimui ar keitimui nėra jokio pagrindo. Remdamasis Teismų praktika Nr. 34 teigia, jog šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys buvo atmestas ne tik dėl senaties termino praleidimo, bet ir dėl to, kad atsakovas nėra padaręs žalos ieškovui, deliktinės atsakomybės prasme nėra atsakingas, o draudimo išmokos priteisti neprašoma; šios sprendimo dalies ieškovas neskundė.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

14Apeliacinis skundas tenkinamas.

15Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, be pagrindo taikė CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

16Ieškovas kreipėsi dėl 611,56 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, jog 2009-12-19 Tvirtovės al. Kauno m. eismo įvykio metu nukentėjusiajam V. M., apdraustajam socialiniu draudimu, dėl patirtų sužalojimų iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo skirta ir išmokėta 611,56 Lt ligos pašalpa; išmokėtą pašalpą ieškovas prašo priteisti iš kalto dėl avarijos asmens (automobilio Opel Vectra valst. Nr. EHM 463 vairuotojo V. U.) draudiko – atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

17Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas atmetė ieškovo reikalavimą nepagristai taikydamas LR CK 1.125 str. 7 p. nuostatą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, pakeitė iki šiol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią teisiniai santykiai, susiklostantys socialinio draudimo įstaigoms pareiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, buvo vertinami kaip deliktiniai, t. y. atsiradę ne draudimo sutarties, o delikto pagrindu. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Pasisakydama dėl socialinio draudimo įstaigos teisės, sumokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, pareikšti reikalavimą jas grąžinti iš žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko įgyvendinimo termino, teisėjų kolegija nurodė, kad teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, tačiau šio įstatymo nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

18Taigi pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė šalių santykiams CK 1.125 str. 7 d. nustatytą senaties terminą. Nagrinėjamoje byloje eismo įvykis (draudžiamasis įvykis) įvyko 2009-12-19, ieškovas kreipėsi su ieškiniu (pretenzija) 2011-11-21. Ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą įvykio kaltininkui (draudėjui) nepasibaigė; atsižvelgdamas į išdėstytą kasacinio teismo praktiką, teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovo reikalavimo. Atsakovo atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentas, kad ieškinys buvo atmestas ne tik dėl ieškinio senaties praleidimo, bet ir dėl to, kad atsakovas deliktinės atsakomybės prasme nėra atsakingas ieškovui, o draudimo išmokos priteisti iš atsakovo nebuvo prašoma, atmetamas. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę kvalifikuoti šalių teisinius santykius ne taip, kaip nurodė ieškovas reikšdamas reikalavimą; tinkamas šalių santykių teisinis vertinimas nereiškia išėjimo už pareikšto reikalavimo ribų.

19Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d. 5 p.); patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą (CPK 96 str. 1 d.).

20Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 611,56 Lt (šešis šimtus vienuolika litų 56 ct).

23Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo valstybei 50 Lt (penkiasdešimt litų).