Byla 2A-852-163/2012
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Stevita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Stevita“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 18 424,56 Lt žalos atlyginimą regreso tvarka, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2008-09-18,

32008-10-07 ir 2009-01-05 buvo sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, pagal kurias buvo apdrausta atsakovei priklausančių transporto priemonių DAF, valst. Nr. CGN 172, “Volvo FH”, valst. Nr. EBF 203, ir DAF, valst. Nr. EFH 231, valdytojų civilinė atsakomybė. Atsakovės darbuotojai, vairuodami minėtas transporto priemones, 2009-07-05, 2009-07-13 ir 2009-08-06 sukėlė eismo įvykius, dėl kurių ji nukentėjusiems asmenims atlygino žalą už bendrą 18 424,56 Lt sumą, nes tuo metu galiojo draudžiamoji apsauga. Kadangi atsakovė pagal draudimo sutartis laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ji įgijo teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti 18 424,56 Lt dydžio žalą, tačiau pagal pateiktas pretenzijas atsakovė žalos neatlygino ir vengia bendradarbiauti.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-05 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės UAB „Stevita“ 18 424,56 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 18 424,56 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 735,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, jog senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovė gavo pranešimus apie eismo įvykius, ir konstatavo, kad ieškovė nepraleido sutrumpinto ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti. Nurodė, kad reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo yra regresinis, todėl tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų sumos, nes priėmė visas atsakovės pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad ginčo draudimo sutartys su atsakove nebuvo nutrauktos ir draudimo apsauga galiojo visą sutartyse numatytą laikotarpį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiu atlygino atsakovo darbuotojų tretiesiems nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, todėl už šias pareigas priėmė atsakovės sumokėtas draudimo įmokas. Nurodė, kad atsakovei turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, atsakovė turi numatyti sutartinių prievolių netinkamo vykdymo pasekmes. Taip pat nurodė, kad atsakovė visas įmokas pagal ginčo draudimo sutartis sumokėjo tik po draudžiamųjų įvykių, todėl toks draudėjo elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė neįvykdė pareigos raštu informuoti apie nesumokėtas įmokas, nėra pagrindas atsakovei išvengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl vėlavimo sumokėti įmokas pagal draudimo sutartis.

5Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Stevita“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie pretenzijų pateikimą nei pagal 2009-08-06 įvykusį eismo įvykį Prancūzijoje, nei pagal 2009-07-05 įvykusį eismo įvykį Didžiojoje Britanijoje. Nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pretenzijai pareikšti eigos pradžią, kuri turėjo būti skaičiuojama nuo momento, kada asmuo turėjo sužinoti apie padarytą žalą, arba kada ieškovė turėjo išmokėti draudimo išmoką. Nurodė, kad teismas nenustatinėjo aplinkybių, nuo kada nagrinėjamoje byloje žalos dydis ieškovui tapo žinomas ir dėl kokių priežasčių draudimo išmoka išmokėta tik 2010-07-19, t. y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo draudžiamojo įvykio, bei nenustatinėjo datos, kada vėliausiai turėjo būti išmokėta draudimo išmoka ir dėl kokių priežasčių draudimo išmoka nebuvo išmokėta laiku. Teigia, kad teismas minėtų aplinkybių nenustatė, todėl nenustatė ir ieškinio senaties eigos pradžios. Teigia, kad reikalavimą reiškianti ieškovė neišmokėjo draudimo išmokos įstatyme nustatytais terminais, juos praleido ir tokiu būdu baigėsi jos prievolė atsakyti pagal draudimo sutartį. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė ieškovės regresinio reikalavimo tenkinimo pradžią, t. y. ne kada ieškovė išmokėjo, o kada ji turėjo išmokėti draudimo išmoką pagal tos rūšies draudimo teisės aktus ir taisykles, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias regresinio reikalavimo pareiškimo tvarką ir terminus draudimo teisiniuose santykiuose.

6Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo ieškinio senaties pradžią. Teigia, kad nepraleido ieškinio senaties terminų, numatytų CK 1.127 straipsnio 4 dalyje, pareikšti regresinius reikalavimus apeliantui. Nurodo, kad išmokėjo draudimo išmoką tik gavę užsienio draudimo kompanijų sąskaitas su konkrečiais ir detaliais reikalavimais atlyginti padarytą žalą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

9Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-18 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7059191, kuria buvo apdrausta automobilio DAF, valst. Nr. CGN 172, valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2008-10-18 iki 2009-10-17 (t. 1, b. l. 13-14). 2008-10-07 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7073012, kuria buvo apdrausta automobilio “Volvo FH”, valst. Nr. EBF203, valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2008-10-08 iki 2009-10-07 (t. 1, b. l. 15-16). 2009-01-05 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7131318 (patvirtinta polisu Nr. LT/AYA7170177), kuria buvo apdrausta automobilio DAF, valst. Nr. EFH 231, valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2009-04-16 iki 2009-07-15 (t. 1, b. l. 11-12). Atsakovo darbuotojai, darbo metu vairuodami minėtus automobilius, sukėlė eismo įvykius, dėl kurių ieškovas nukentėjusiems asmenims išmokėjo draudimo išmokas, t. y. dėl 2009-07-05 automobilio DAF, valst. Nr. EFH 231, vairuotojo sukelto eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui 2010-07-19 išmokėta 4339,31 Lt dydžio draudimo išmoka (t. 1, b. l. 38), dėl 2009-07-13 automobilio DAF, valst. Nr. CGN 172, vairuotojo sukelto eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui 2010-07-22 išmokėta 6676,51 Lt draudimo išmoka (t. 1, b. l. 52), dėl 2009-08-06 automobilio “Volvo FH”, valst. Nr. EBF 203, vairuotojo sukelto eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėta 7408,74 Lt draudimo išmoka (t. 1, b. l. 62). Iš viso dėl atsakovo darbuotojų sukeltų eismo įvykių ieškovas atlygino 18 424,56 Lt dydžio žalą.

10Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Atsakovė draudimo įmokas sumokėjo praleidusi draudimo sutartyse numatytus terminus, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokų priteisimo regreso tvarka.

11Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų apie pretenzijų pateikimą nei pagal

122009-08-06 įvykusį eismo įvykį Prancūzijoje, nei pagal 2009-07-05 įvykusį eismo įvykį Didžiojoje Britanijoje ir kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pretenzijai pareikšti eigos pradžią, kuri turėjo būti skaičiuojama nuo momento, kada asmuo turėjo sužinoti apie padarytą žalą arba kada ieškovė turėjo išmokėti draudimo išmoką. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Byloje yra duomenų, kad sąskaita dėl žalos, padarytos 2009-07-05 eismo įvykio metu, išrašyta 2010-04-12 (t. 1, b. l. 28-33), sąskaita dėl žalos, padarytos 2009-07-13 eismo įvykio metu, išrašyta 2010-03-24 (t. 1, b. l. 45-50), sąskaita dėl žalos, padarytos 2009-08-06 eismo įvykio metu, išrašyta 2010-02-12 (t. 1, b. l. 56-61), darytina išvada, kad pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta nepraleidus termino, todėl ieškovė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

13Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nenustatinėjo aplinkybių, nuo kada nagrinėjamoje byloje žalos dydis ieškovui tapo žinomas ir dėl kokių priežasčių draudimo išmoka išmokėta tik 2010-07-19, t. y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo draudžiamojo įvykio, bei nenustatinėjo datos, kada vėliausiai turėjo būti išmokėta draudimo išmoka ir dėl kokių priežasčių draudimo išmoka nebuvo išmokėta laiku. Byloje yra duomenų, kada ieškovei pavyko sureguliuoti žalos dydį, o ta aplinkybė, kad draudimo išmokos išmokėtos praėjus daugiau nei metams laiko nuo draudžiamojo įvykio, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

14Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, privalo patikrinti, ar šis terminas tikrai praleistas. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Estijos draudimo bendrovė AS “ERGO Kindlustuse” v. UAB “Transmėja” ir DUAB “Baltijos garantas”, M. V.; bylos Nr. 3K-3-438/2006). Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo išmokas ieškovė išmokėjo 2010-07-19, 2010-07-22, 2010-04-29, ieškinį regreso tvarka pateikė

152010-12-06, taigi nepraleido įstatymo nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino regresiniam reikalavimui pareikšti.

16Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 532,40 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės UAB „Stevita“ ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“532,40 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 18 424,56 Lt... 3. 2008-10-07 ir 2009-01-05 buvo sudarytos transporto priemonių valdytojų... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-05 sprendimu ieškinį tenkino... 5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Stevita“ prašo pirmosios instancijos... 6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo skundą... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-18 tarp ieškovės ir atsakovės buvo... 10. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 11. Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų apie pretenzijų... 12. 2009-08-06 įvykusį eismo įvykį Prancūzijoje, nei pagal 2009-07-05... 13. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nenustatinėjo aplinkybių, nuo... 14. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, esant reikalavimui taikyti... 15. 2010-12-06, taigi nepraleido įstatymo nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties... 16. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 17. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos ieškovės... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti...