Byla eA-61-662/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad pareiškėjas J. K., atstatęs statutinio valstybės tarnautojo statusą, turi Vidaus reikalų sistemos pareigūno pirmą kvalifikacinę kategoriją, iki bus atliktas pareiškėjo profesionalumo vertinimas; 2) pripažinti, kad pareiškėjui J. K. mokėtinos darbinės pajamos, iki kol bus atliktas pareiškėjo profesionalumo vertinimas, yra 1 105,58 Eur kas mėnesį; 3) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK), įskaityti priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 2 d. į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą; 4) priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras), solidariai 28 165,79 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2012 m. spalio 29 d. akto Nr. 5902 ir 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus AVPK sprendimo Nr. 10-1-18899; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK ir Medicinos centro, solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų CMEK 2012 m. spalio 29 d. akto Nr. 5902 ir 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus AVPK sprendimo Nr. 10-1-18899; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 2 180 Eur darbinių pajamų, neišmokėtų dėl nepagrįsto institucijos sprendimo apie tai, kad pareiškėjas neturi pirmos kvalifikacinės kategorijos už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio imtinai; 7) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK ir Medicinos centro, lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. ėjo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, turėjo komisaro inspektoriaus laipsnį ir pirmą kvalifikacinę kategoriją. Pareiškėjas turėjo laikinai nutraukti tarnybą, nes jo sutuoktinė nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo perkelta į Lietuvos Respublikos ambasados JAV vyriausiojo specialisto pareigas. 2009 m. liepos 31 d. pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos ir išvyko su šeima į JAV. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 16 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą Vilniaus AVPK atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą. Vilniaus AVPK pradėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo pareiškėjui procedūrą ir išdavė jam siuntimą į CMEK, dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai ir konkrečioms pareigoms. 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus AVPK Personalo skyrius, remdamasis CMEK 2012 m. spalio 29 d. aktu Nr. 5902, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės yra netinkamas tarnybai, nusprendė netęsti pareiškėjui statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūros.
  3. Pareiškėjas apskundė minėtą CMEK aktą ir Vilniaus AVPK sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3877-142/2014 nusprendė panaikinti apskųstus aktus ir įpareigoti Vilniaus AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo. Prašymas buvo patenkintas ir pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 3 d. buvo paskirtas Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 3-iojo poskyrio vyresniuoju specialistu.
  4. Pareiškėjas, pastebėjęs, kad lyginant su iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. gautu, jo gaunamas darbo užmokestis ženkliai sumažėjo, kreipėsi į Vilniaus AVPK, kuris paaiškino, kad 2006 m. kovo 10 d. pareiškėjui buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija, o 2014 m. lapkričio 3 d. paskyrus į naujas pareigas, kvalifikacinė kategorija nesuteikta, nenurodant tokio sprendimo priežasties bei pagrindo, su kuo pareiškėjas nesutiko.
  5. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1V-323 ir jį keičiančiu 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-49 patvirtintus Kvalifikacinių kategorijų nuostatus (toliau – ir Kvalifikacinių kategorijų nuostatai), ir pažymėjo, kad pareiškėjas atkūrė statutinio valstybės tarnybos tarnautojo statusą iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. buvusia apimtimi, o atsakovas privalėjo per 12 mėnesių nuo pareiškėjo paskyrimo į naujas pareigas dienos organizuoti pareiškėjo profesionalumo vertinimą ir spręsti, ar jis atitinka iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. turėtai kategorijai.
  6. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovų sprendimų ir išvadų pareiškėjas neturėjo galimybės tarnauti 26 mėnesius, kurie turėtų būti įskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą. Nurodė, kad iki 2009 m. rugpjūčio 5 d., dirbdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pareiškėjas uždirbdavo vidutiniškai 3 817,34 Lt per mėnesį, tačiau ginčo nagrinėjimo laikotarpiu buvo bedarbis, o vėliau užsiėmė kita veikla, iš kurios uždirbo 2 000 Lt. Taigi, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 rugsėjo mėnesio iki 2014 spalio mėnesio dėl neteisėtų atsakovų sprendimų patyrė 97 250,84 Lt (28 165,79 Eur) žalą. Taip pat nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas gauna vidutiniškai 833,08 Eur darbo pajamų, t. y. 272,50 Eur mažiau nei gautų turėdamas pirmą kvalifikacinę kategoriją. Todėl teigė, kad nuo 2014 lapkričio mėnesio iki 2015 birželio mėnesio imtinai atsakovas nepagrįstai neišmokėjo pareiškėjui 2 180 Eur darbinių pajamų. Manydamas, kad atsakovo padaryti neteisėti veiksmai akivaizdžiai susiję su padaryta žala, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra visos būtinos sąlygos valstybės atsakomybei kilti.
  7. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo sutrikdymo, ilgo bylinėjimosi, turtinės padėties šeimoje sutrikdymo ir su tuo susijusių nepatogumų, jo patirti išgyvenimai peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose patiriamų išgyvenimų ribą ir yra pagrindu neturtinei žalai priteisti. Pareiškėjas patyrė ilgalaikį neigiamą poveikį, dėl atsakovų veiksmų sukeltų sudėtingų, sunkiai įveikiamų kliūčių pareiškėjo teisėtiems interesams įgyvendinti. Vadovaudamasis CK 6.250 straispnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, pareiškėjas prašė teismo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
  8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, kad CMEK neteisėti veiksmai pasireiškė klaidingos diagnozės priėmimu bei procedūriniais pažeidimais. Nurodė, kad teisminio ginčo metu aktyviai ieškojo darbo, patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi dėl nepakankamų pajamų negalėjo sumokėti už dukros studijas.
  9. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, bei Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skunde išdėstytais reikalavimais ir prašė jį atmesti.
  10. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 36 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, jog pareigūnui suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai. Todėl suėjus penkerių metų terminui, asmuo, nepatvirtinęs savo kvalifikacinės kategorijos, jos netenka. Pareigūnai yra atestuojami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis minėto teisės akto 5 punktu, pareigūnas negali būti atestuojamas, jeigu jis ėjo pareigas trumpiau nei 6 mėn. Taigi, pareiškėjas galėjo būti atestuojamas ne anksčiau nei 2015 m. gegužės 27 d. Pareiškėjo atestacija buvo numatyta 2015 m. rugsėjo 30 d. Nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių asmuo per 5 metus nuo paskutinio kvalifikacijos vertinimo nebuvo vertinamas, asmuo negali turėti kvalifikacinės kategorijos.
  11. Dėl žalos atlyginimo Vilniaus AVPK nurodė, kad jo veiksmai nelaikyti neteisėtais, nes gavęs neigiamą CMEK išvadą, atsakovas neturėjo galimybės grąžinti pareiškėją į tarnybą. Teigė, kad atsakovas veikė sąžiningai, o gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pradėjo pareiškėjo grąžinimo į tarnybą procedūrą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas padarytą žalą apskaičiavo pagal atlyginimą, skaičiuojamą neatsižvelgiant į dėl krizės taikytą atlyginimų mažinimą. Be to, atlyginimas paskaičiuotas su kvalifikacine kategorija, kurios jis neteko 2011 m. kovo 10 d. Todėl pareiškėjo nurodytas turtinės žalos dydis yra nepagrįstas. Atstatymo procedūros nutraukimas yra nulemiamas asmens sveikatos ir fizinių savybių, todėl negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjui atsiradusių pasekmių. Neturtinė žala gali būti kompensuojama tik tada, kai asmeniui padarytas neigiamas poveikis yra pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis. Tai yra, kuomet asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė jokių faktų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl padarytos neturtinės žalos.
  12. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Medicinos centro, bei Medicinos centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skunde išdėstytais motyvais, prašė netenkinti prašymo dėl negautų darbinių pajamų bei neturtinės žalos priteisimo.
  13. Medicinos centras paaiškino, kad vertinant negautas pareiškėjo pajamas, svarbus laikotarpis yra nuo Vilniaus AVPK sprendimo priėmimo iki 2014 m. birželio 18 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo), nes vėliau visos valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūros nebuvo pažeistos. Vien tik faktas, kad CMEK sprendimas buvo panaikintas, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad šis sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant procedūras, nesivadovaujant teisės aktais. Teisės aktais nustatyta, kad būtent CMEK yra kompetentingas subjektas, atsakingas už specializuotos medicininės ekspertizės atlikimą.
  14. Teigė, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas CMEK 2012 m. spalio 29 d. aktas Nr. 5902, buvo priimtas vadovaujantis naujai gautais duomenimis (medicinos eksperto išvada), todėl minėtas aktas diagnozės nustatymo metu buvo teisingas, priimtas įvertinus visas aplinkybes, laikantis nustatytų procedūrų. Medicininiai kriterijai bei metodai, kuriais vadovaujantis buvo nustatytas pareiškėjo netinkamumas tarnybai, buvo išdėstyti CMEK atsiliepime Nr. 45R-355. Įvertinus visus tyrimus, dėl pareiškėjo tinkamumo vidaus tarnybai buvo sprendžiama individualiai, įvertinus ne tik aptiktus neatitikimus, bet ir jų sukeltas sveikatos komplikacijas, kurios esant padidintam fiziniam krūviui, gali išprovokuoti negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus.
  15. CMEK pakartotinai vertino pareiškėjo sveikatos būklę po jo pateiktų tyrimų ir išvados. Pareiškėjo pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nustatytas žemesnis ( - ) laipsnis, tačiau kiti objektyvūs duomenys sutapo, todėl CMEK nekeitė išvados. Kadangi skyrėsi tik metodikų taikymas, šios išvados laikytinos viena kitą papildančiomis. Ekspertinio sprendimo priėmimo metu jokių kitų duomenų ar išvadų, kurios prieštarautų turimiems, nebuvo. Taigi, pareiškėjo medicininė diagnozė nustatyta tinkamai – III laipsnio ( - ) ir dėl to vidaus tarnybos specifiniai faktoriai gali turėti įtakos tolesnei pareiškėjo sveikatai. Ekspertinis sprendimas buvo priimtas įvertinus visus medicininius duomenis ir šis sprendimas buvo pakartotinai peržiūrėtas.
  16. Paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 5 d. Medicinos centras pareiškėjui nustatė diagnozę – I laipsnio ( - ) ir vertinant selektyviai, iš esmės dėl šios diagnozės patvirtinimo Vilniaus apygardos administracinis teismas, panaikindamas 2012 m. spalio 29 d. medicininės ekspertizės aktą, vadovavosi naujai gautais medicininiais duomenimis (Teismo medicinos eksperto išvada), todėl 2012 m. spalio 29 d. aktas Nr. 5902 diagnozės nustatymo metu buvo teisingas.
  17. Pažymėjo, kad teismas panaikino CMEK išvadą, vadovaudamasis naujai gautais medicininiais duomenimis, nenurodydamas Medicinos centro neteisėtų veiksmų ar procedūrinių pažeidimų. Tai nesuponuoja, kad dėl pareiškėjo negautų darbo pajamų atsakingas Medicinos centras. Be to, pareiškėjas buvo visiškai darbingas, išsilavinęs, gyveno Vilniuje, tačiau nesikreipė į darbo biržą dėl naujo darbo paieškų ar bedarbio pašalpos. Todėl dėl jo neveikimo atsiradę materialiniai nuostoliai neturėtų būti kompensuojami. Taip pat, siekdamas atkurti valstybės tarnautojo statusą, pareiškėjas turėjo atitikti ne tik sveikatos reikalavimams, todėl vien tarpinio sprendimo panaikinimas negali daryti įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms.
  18. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Medicinos centras paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat pareiškėjas konkrečiai (laike, vietoje) neįvardijo galimai neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, jų išraiškos ir pasekmių, nepateikė ypatingą reikšmę turinčių įrodomųjų faktų, kuriuos įrodžius gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymas.
  19. Teismo posėdžio metu Medicinos centro atstovės, kartu atstovaujančios ir Lietuvos valstybę, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam atsiradusią neturtinę žalą, tai pat laikėsi pozicijos, kad teismo sprendimas, kuriuo CMEK buvo įpareigota atlikti pakartotinį pareiškėjo sveikatos vertinimą, laikytinas pakankama satisfakcija.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.
  2. Nagrinėdamas bylą, teismas nustatė, kad pareiškėjui statutinio valstybės tarnautojo statusas, buvo atkurtas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas atsistatydino iš pareigų dėl jo sutuoktinės perkėlimo darbui užsienyje, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi teisės aktais, reglamentuojančiais statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimą.
  3. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjui, vadovajantis VTĮ 16 straipsnio 4 dalimi, atkūrus statutinio valstybės tarnautojo statusą ir 2014 m. lapkričio 3 d. paskyrus jį į Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 3-iojo poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, pareiškėjas išsaugojo iki 2009 m. liepos 31 d. turėtą pirmąją kvalifikacinę kategoriją. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1V-297 patvirtintose Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo taisyklėse (toliau – ir Statuso atkūrimo taisyklės) nėra tiesiogiai įtvirtintų nuostatų dėl iki išėjimo iš pareigų turėtos kvalifikacinės kategorijos atstatymo statusą atkuriančiam statutiniam valstybės tarnautojui. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė teismo pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 1R-275 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo taisykles, teismas atkreipė dėmesį į šių taisyklių 16 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo turėta kvalifikacinė kategorija turi būti suteikiama, jeigu asmuo grąžinamas į eitas pareigas, tačiau, jeigu asmeniui atkuriamas statutinio valstybės tarnautojo statusas ir jis paskiriamas į kitas pareigas, jam gali (tačiau neprivalo) būti suteikta 3 kvalifikacinė kategorija. Įvertinęs tai, kad atkūręs valstybės tarnautojo statusą, pareiškėjas buvo paskirtas į kitas pareigas nei eitas iki atsistatydinimo, teismas sprendė, kad netgi pagal analogiją taikant minėtą teisės nuostatą, jam galėjo būti suteikta tik trečia kvalifikacinė kategorija.
  4. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Kvalifikacinių kategorijų nuostatų, 31.1 papunkčiu, vienas iš pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijų yra pareigūno dalykinė kompetencija, todėl atkūrus asmeniui statutinio valstybės tarnautojo statusą ir paskyrus jį į kitas nei anksčiau eitas pareigas, negalima besąlygiškai preziumuoti, kad naujas pareigas jis atliks taip pat profesionaliai ir kompetentingai kaip anksčiau eitąsias.
  5. Pastebėjo, kad panaši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2-162 patvirtintų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo tvarkos 12 punkte bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisyklių, 31 punkte. Sprendė, kad panašius teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, leidžiančių daryti išvadą, kad atkūręs statutinio valstybės tarnautojo statusą, asmuo savaime įgyja ir anksčiau turėtą kvalifikacinę kategoriją, tačiau yra numatyta galimybė šiems asmenims suteikti trečiąją kvalifikacinę kategoriją.
  6. Atsižvelgęs į Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 371 punktą, reglamentuojantį grąžinto į vidaus tarnybą ar atkūrusio statutinio valstybės tarnautojo statusą pareigūno profesionalumo vertinimo tvarką, į tai, kad nuo 2015 m. lapkričio 3 d., atlikus profesionalumo vertinimą, pareiškėjui suteikta pirma kvalifikacinė kategorija, teismas sprendė, kad 12 mėnesių terminas, per kurį turi būti atliktas atkūrusio statutinio valstybės tarnautojo statusą pareigūno profesionalumo vertinimas, nebuvo pažeistas, todėl Vilniaus AVPK, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, išsprendė pareiškėjo kvalifikacinės kategorijos klausimą.
  7. Teismas, apibendrindamas padarė išvadą, kad teisės aktai nenumato iki atsistatydinimo turėtos kvalifikacinės kategorijos kaip vieno iš atkuriamo statutinio valstybės tarnautojo statuso elemento, o pareiškėjui kvalifikacinė kategorija buvo suteikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Todėl atmetė pareiškėjo prašymus pripažinti, kad jis iki profesionalumo įvertinimo turėjo pirmą kvalifikacinę kategoriją, pripažinti, kad jo darbinės pajamos iki profesionalumo įvertinimo sudarė 1 105,58 Eur kas mėnesį, ir priteisti dėl pirmos kavlifikacinės kategorijos nesuteikimo negautas pajamas.
  8. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo įskaityti laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 2 d. susidariusią priverstinę pravaikštą į jo vidaus tarnybos stažą, pagrįstumo, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, ir pažymėjo, kad teismas vertina priimtų administracinių sprendimų teisėtumą, tačiau pats nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus AVPK dėl priverstinės pravaikštos įskaitymo į jo vidaus tarnybos stažą ir Vilniaus AVPK šiuo klausimu būtų priėmęs pareiškėjui teises bei pareigas sukuriantį sprendimą, sprendė, kad nesant galimai pareiškėjo teises pažeidžiančio atsakovo sprendimo, teismas negali įvertinti jo teisėtumo bei pagrįstumo.
  9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam turtinės žalos atlyginimą, kurią pareiškėjas kildino iš laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 2 d. negauto statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus AVPK dėl negauto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką atlyginimo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtais Vilniaus AVPK veiksmų ir priteisti turtinės žalą, pasireiškiančią negautu statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčiu.
  10. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą ir dėl jų užsitęsusios statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūros, dėl atimtos galimybės dirbti statutiniu valstybės tarnautoju, atlyginimą pagrįstumo, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo neteisėto darbuotojo atleidimo iš darbo atveju.
  11. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjui buvo atimta galimybė dirbti statutiniu valstybės tarnautoju Vilniaus AVPK priėmus sprendimą, neteisėta pripažintos CMEK išvados pagrindu. Teismas sprendė, kad minėtu pagrindu užkirtus kelią eiti norimas pareigas, nebuvo pakenkta pareiškėjo reputacijai, nebuvo sumažinta galimybė pareiškėjui konkuruoti darbo rinkoje. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad pablogėjo pareiškėjo šeimos santykiai ar buvo patirti itin sunkūs padariniai dėl turtinės padėties pasikeitimo. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus sprendimu Nr. S/1-1616-(2.7-1) buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai dėl galimybės dirbti statutiniu valstybės tarnautoju nebuvimo, nelaikytini pakankamai intensyviais, galinčiais būti pagrindu neturtinei žalai priteisti.
  12. Teismas konstatavo, kad atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8III.

9

  1. Pareiškėjas J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovų prievolė atlyginti žalą atsiranda tik nuo to momento, kai pareiškėjas kreipiasi į Vilniaus AVPK dėl negauto darbo užmokesčio. Atkreipia dėmesį į CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir į 6.288 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas ir pažymi, kad žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu. Jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento.
  3. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros (kreipimosi į Vilniaus AVPK), nurodydamas, kad prievolė atlyginti žalą atsirado jos atsiradimo dieną (patyrus prastovą ir negavus darbo užmokesčio), o ne reikalavimo pareiškimo metu. Pažymi, kad apelianto nesieja darbiniai (tarnybiniai) santykiai su kitu atsakovu (CMEK), todėl teismo sprendimo argumentas apie ikiteisminį kreipimąsi dėl darbo užmokesčio išmokėjimo negali būti realizuotas šio atsakovo atžvilgiu.
  4. Pareiškėjo teigimu, nepaisant teismo nurodytos aplinkybės (ikiteisminio ginčo sprendimo procedūros nebuvimo), atsakovai savo atsiliepimuose aiškiai išreiškė savo nesutikimą su pareiškėjo reikalavimais įskaityti pravaikštos laikotarpį į tarnybos stažą, pripažinti jį turint pirmą kvalifikacinę kategoriją, priteisti žalos atlyginimą (negauto darbo užmokesčio) už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Be to, atsakovų neteisėti veiksmai (neteisėta išvada ir sprendimas) yra konstatuoti įsiteisėjusiu sprendimu kitoje administracinėje byloje. Atsakovai neginčijo ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis dėl neteisėtos CMEK išvados ir Vilniaus AVPK sprendimo pavėluotai atkūrė valstybės tarnautojo statusą, atitinkamai negavo darbo užmokesčio bylinėjimosi laikotarpiu – taigi patyrė žalą (netiesioginius nuostolius dėl negauto darbo užmokesčio).
  5. Pareiškėjas pažymi, kad neišsprendus klausimo dėl jo kvalifikacinės kategorijos, kuri suteiktina (išsaugotina) atkūrus jam valstybės tarnautojo statusą, nėra galimybės apskaičiuoti netiesioginių nuostolių – negautų pajamų. Mano, kad jo negautų pajamų dydis turi būti skaičiuojamas pagal 2009 m. pareiškėjo gautas pajamas, kurias jis gaudavo iki atleidimo iš tarnybos.
  6. Pasak pareiškėjo, teisės aktai nenumato, kad, pareigūnui laikinai išėjus iš tarnybos, kvalifikacinė kategorija panaikinama. Pabrėžia, kad atsakovas, vadovaudamasis Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 371 punktu, privalėjo per 12 mėnesių nuo statutinio valstybės tarnautojo statusą atkūrusio pareiškėjo paskyrimo į pareigas dienos organizuoti pareiškėjo profesionalumo vertinimą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas (Vilniaus AVPK) be jokio patikrinimo nusprendė, jog pareiškėjas nebeturi jokios kvalifikacinės kategorijos, todėl sumažino pareiškėjo gaunamas pajamas (darbo užmokestį).
  7. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo taisyklių 16 punktu, nustatančiu, kad asmeniui, grįžusiam į eitas pareigas, turi būti suteikiama turėta kvalifikacinė kategorija. Mano, kad toks vertinimas, kai statusą atkuriančiam Kalėjimų departamento pareigūnui yra atkuriama jo turėta kvalifikacinė kategorija, o policijos pareigūnui – neatkuriama ir nesuteikiama jokia, yra aiškiai diskriminacinis, ydingas ir neteisingas. Pasak pareiškėjo, laikinai išvykęs iš tarnybos jis neprarado savo kvalifikacinių įgūdžių, ką įrodo ir atsakovo atliktas patikrinimas, kurį atsakovas galėjo atlikti anksčiau, o ne paskutinę 12 mėnesių termino dieną.
  8. Pareiškėjas mano, kad sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos kompensacijos, turėtų būti atsižvelgiama ir į panašių santykių reguliavimą Darbo kodekse (96 str. 3 d.).
  9. Teigia, kad atsakovai, priimdami neteisėtą išvadą ir sprendimą, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nesutinka su teismo vertinimu, kad šie neteisėti veiksmai nesukėlė pareiškėjui reikšmingų neigiamų išgyvenimų.
  10. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  11. Atsižvelgęs į teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybos pareigūnų profesionalumo vertinimą, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir pareigūnų atestavimo tvarką, nuostatas, atsakovas pažymėjo, kad norint įgyti ar patvirtinti kvalifikacinę kategoriją, būtina būti atestuotam nustatyta tvarka. Nurodė, kad pareigūnas negali būti atestuojamas, jeigu jis eina pareigas trumpiau negu 6 mėnesius, todėl pareiškėjo, kaip paskirto į naujas pareigas, atestacijos procedūra galėjo būti pradėta ne anksčiau nei 2015 m. gegužės 3 d. Be to, pareiškėjas fizinio parengimo ir šaudybos įskaitas išsilaikė tik 2015 m. gegužės 27 d. ir tik po to galėjo siekti atestacijos ir kategorijos. Pareiškėjas nustatyta tvarka buvo įtrauktas į atestuojamų pareigūnų grafikus bei atestacija numatyta 2015 m. rugsėjo 30 d.
  12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas žalą kildiną iš tam tikru laikotarpiu negauto statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimui yra būtinos šios civilinės atsakomybės sąlygos – veiksmų neteisėtumas, žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, t. y. atsakovo atstovo Vilniaus AVPK neteisėti veiksmai, taip pat ir žalos padarymo faktas, todėl šiuo atveju valstybei nekyla civilinė atsakomybė.
  13. Mano, kad teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK ir Medicinos centro, neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
  14. Atsiliepime į pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  15. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė šiai administracinei bylai aktualias materialinės teisės normas bei aktualią administracinių teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir socialiai teisingą sprendimą.
  16. Medicinos centro atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
  2. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės, atkūrus statutinio valstybės tarnautojo statusą, išsaugoti iki atleidimo iš vidaus tarnybos turėtą pirmą kvalifikacinę kategoriją, dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo bei dėl turtinės ir neturtinės žalos, galimai atsiradusios dėl teismo sprendimu pripažintų neteisėtais atsakovų sprendimų, dėl ko užsitęsė statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūra, atlyginimo priteisimo.

13Dėl atsakovų byloje nustatymo

  1. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde atsakovais nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą.
  2. Formuluodamas skundo dalyką, pareiškėjas prašo pripažinti, kad J. K., atstatęs statutinio valstybės tarnautojo statusą, turi Vidaus reikalų sistemos pareigūno pirmą kvalifikacinę kategoriją, iki bus atliktas pareiškėjo profesionalumo vertinimas (1) ir, kad pareiškėjui J. K. mokėtinos darbinės pajamos, iki kol bus atliktas pareiškėjo profesionalumo vertinimas, yra 1 105,58 Eur kas mėnesį (2). Pažymėtina, jog šių faktų pripažinimas yra teismo nustatytų bylos aplinkybių, grindžiamų surinktų ir ištirtų byloje įrodymų visuma, konstatavimas, o tai remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalimi, nurodoma sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatoma, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7–915/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 4)). Tai reiškia, jog pareiškėjas turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo dalyką – nurodyti, kokiu konkrečiu būdu prašoma apginti pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (pavyzdžiui, panaikinti, įpareigoti, pakeisti ir pan.). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, psl. 206-213, 2007 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, psl. 214-220).
  3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku <...> dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. <...> CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.). Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017).
  4. Sprendžiant atsakovo byloje klausimą taip pat aktualus Lietuvos vyraiusiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 9 d. sprendimas, kuriame pažymėta, kad <...> pareiškėjas neteisėtai buvo nepaskirtas į prokuroro pareigas, jam pateikus prašymą pagal 341 straipsnį, be to, dėl pareiškėjo prašymo apskritai nebuvo priimtas sprendimas. Taigi valstybės valdžios institucija šiuo atveju neteisėtai neveikė taip, kaip privalėjo veikti, ir dėl to pareiškėjui kilo turtinė žala (negautas atlyginimas). Nagrinėjamu atveju išplėstinei teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl pareiškėjo neteisėto nepaskyrimo į prokuroro pareigas, t. y., darbo netekimo, jam kilo neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinis skausmas. Siekdama nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį, išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgia į padaryto pažeidimo sunkumą, į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: pažeistos vertybės pobūdį; neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjo gyvenimui; ar pareiškėjo teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjo pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-766/2014. Publikuota: "Administracinė jurisprudencija" Nr. 28, 2014 m., psl. 249-261).
  5. Be to, paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atsovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (2002 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. IX-895 redakcija) 2 straipsnio 8 dalį, iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai. Ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik Vilniaus AVPK viršininko 2014-11-03 įsakymu Nr. 10-TE-819 paskirtas Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 3-iojo poskyrio vyresniuoju specialistu, t. y. atkurtas statutinio valstybės tarnautojo statusas.
  6. Iš išdėstyto seka, kad tinkamu žalos atlyginimo subjektu byloje pripažintina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, ir iš jos priteistinas kilusios žalos atlyginimas dėl neteisėto Vilniaus AVPK 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr 10-1-18899 priėmimo.
  7. J. K. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atsovaujamos Vilniaus AVPK, darbines pajamas, neišmokėtas dėl Vilniaus AVPK nepagrįsto sprendimo, kad pareiškėjas neturi pirmos kvalifikacinės kategorijos. Šiuo aspektu sprendžiant panašų ginčą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog įvertinus byloje šalių nurodytas aplinkybes dėl ginčo esmės, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėją ir Marijampolės AVPK, dalyvaujantį byloje kaip Lietuvos valstybės atstovą, siejo vidiniai tarnybiniai santykiai, o tai reiškia, jog tarp šalių yra kilęs tarnybinis ginčas (ABTĮ 2 str. 19 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu žala šiuo atveju negali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį, nes administraciniai teismai sprendžia bylas tik žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-369/2010). Anksčiau nurodytoje Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai. Ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui jo nurodoma žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant teisės aktais nustatytas pareigas, konstatuotina, jog tinkamu atsakovu šioje byloje yra pareiškėjo buvęs darbdavys Marijampolės AVPK, o ne Lietuvos valstybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1249-520/2017).
  8. Atsižvelgiant į reikalavimų pobūdį ir dėl priimtų sprendimų kilusias juridines pasekmes byloje tinkamu atsakovu pripažintina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas: bylos dalyje dėl J. K. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato; bylos dalyje dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo, kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo ir dėl to neišmokėto darbo užmokesčio (priedo už 1-ą kvalifikacinę kategoriją) atkūrus statutinio valstybės tarnautojo statusą – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

14Dėl kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo

  1. Vilniaus AVPK viršininkas 2014-10-29 įsakymu Nr. 10-TE-819, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi (teisė atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006-07-31 įsakymu Nr. 1V-297 „Dėl Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo taisyklių patvirtinimo“ pareiškėją nuo 2014 m. lapkričio 3 d. paskyrė Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 3-iojo poskyrio vyresniuoju specialistu (B lygis, 9 kategorija).
  2. Pareiškėjas teigia, jog jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo statusas, turėjo būti atkurtas pilna apimtimi, t. y. tokia, kokį jis jį turėjo iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. (atleidimo iš tarnybos). Šiuo atveju iš esmės keliamas klausimas dėl kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo atkuriant statutinio valstybės tarnautojo statusą (priimant 2014-10-29 įsakymą Nr. 10-TE-819) teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta, kad teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pareigas einančių statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuoja atitinkamas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, – turi buvę statutiniai valstybės tarnautojai, statuto arba Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atsistatydinę savo noru ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, taip pat buvę statutiniai valstybės tarnautojai, atsistatydinę savo noru iš pareigų ir išvykę kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais darbui užsienyje. Jei statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas nenustato kitaip, šie asmenys turi teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
  4. Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimą – grįžimą į eitas arba, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje arba kitoje Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje vidaus reikalų centrinėje įstaigoje ar centrinei įstaigai pavaldžioje vidaus reikalų statutinėje įstaigoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006-07-31 įsakymu Nr. 1V-297 patvirtintos Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 2 punktą, teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą turi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys.
  5. Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio 1 dalies nuostata, galiojusi pareiškėjo statuso atkūrimo metu, reglamentavo, kad pareigūnų profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija. Pagal pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3-ioji, 2-oji ir 1-oji kvalifikacinės kategorijos. 3-ioji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip dvejų metų vidaus tarnybos stažą. 2-oji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip penkerių metų vidaus tarnybos stažą. 1-oji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip dešimties metų vidaus tarnybos stažą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareigūnui suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai. Konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Vidaus tarnybos statuto 36 str. 4 d.).
  6. Pagal ginčo kilimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-09-04 įsakymu Nr. 1V-323 patvirtintų Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 3 punktą, kvalifikacinės kategorijos suteikiamos (patvirtinamos) nustatyta tvarka atestuotiems, išlaikiusiems vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio parengimo normatyvus, išlaikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parengimo normatyvus, turintiems atitinkamą vidaus tarnybos stažą pareigūnams, kurių profesionalumą įvertino komisija. Sąrašai sudaromi ir pareigūnų profesionalumo vertinimas organizuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus (21 p.).
  7. Vidaus tarnybos sistemos pareigūno atestavimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-29 įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklės. Šių taisyklių 3 punkte buvo įtvirtinta, kad pareigūnas atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Pareigūnas, priimtas į vidaus tarnybą, pirmą kartą atestuojamas po priėmimo į vidaus tarnybą praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams.
  8. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad tik pirmą kartą į vidaus tarnybą priimtas pareigūnas atestuojamas po priėmimo į vidaus tarnybą praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atkurtas statutinio valstybės tarnautojo statusas, todėl ši nuostata netaikytina. Bylos duomenimis J. K. atitinkamai 2014-10-20 ir 2014-10-24 išsilaikė fizinių pratimų atlikimo bei šaudymo ir fizinės prievartos veiksmų atlikimo įskaitas, todėl nepagrįsti Vilniaus AVPK argumentai, jog pareiškėjas fizinio pasirengimo ir šaudybos įskaitas išsilaikė tik 2015-05-27 ir tik po to galėjo siekti atestacijos ir kategorijos.
  9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-09-04 įsakymu Nr. 1V-323 patvirtintų Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 371 punkte reglamentuota, kad grąžinto į vidaus tarnybą ar atkūrusio statutinio valstybės tarnautojo statusą pareigūno profesionalumo vertinimas organizuojamas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo paskyrimo į pareigas dienos. Nesant jokių nuostatų, ribojančių grąžinto į vidaus tarnybą ar atkūrusio statutinio valstybės tarnautojo statusą Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo taisyklėse, vertintina, kad grąžinto į vidaus tarnybą ar atkūrusio statutinio valstybės tarnautojo statusas grąžinamas ar atkuriamas pilna apimtimi (turėtas), o 12 mėnesių laikotarpyje po grąžinimo ar atkūrimo statuso organizuojamas naujas profesionalumo vertinimas.
  10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas, atkurdamas J. K. statutinio valstybės tarnautojo statusą, neteisėtai ir nepagrįstai nesuteikė jam 1-os kvalifikacinės kategorijos.

15Dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo

  1. Pareiškėjas patikslintu skundu prašo įpareigoti atsakovą įskaityti laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 2 d. į jo vidaus tarnybos stažą. Kaip nurodo atsakovas ir nustato teisės aktai, prašymas dėl atitinkamo laikotarpio įstaitymo į vidaus tarnybos stažą yra nagrinėjamas Vilniaus AVPK viršininko 2008 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 10-V-618 sudarytoje Vilniaus AVPK tarnybos stažo nustatymo komisijoje. Šios komisijos siūlymu Vilniaus AVPK viršininkas priima sprendimą dėl konkretaus vidaus tarnybos stažo nustatymo. Nagrinėjamu atveju J. K. į atsakovą šiuo klausimu nesikreipė ir joks sprendimas šiuo ginčo aspektu Vilniaus AVPK viršininko nebuvo priimtas.
  2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.
  3. Įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus AVPK nebuvo priimtas pareiškėjui teises ir pareigas sukuriantis sprendimas dėl atitinkamo laikotarpio įskaitymo į jo vidaus tarnybos stažą, todėl nesant galimai pareiškėjo teises pažeidžiančio atsakovo sprendimo, teismas negali įvertinti jo teisėtumo ir pagrįstumo.

16Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1763. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų CMEK ir Vilniaus AVPK veiksmų, surašant 2012-10-29 specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. 5902 bei Vilniaus AVPK priimant 2012-11-14 sprendimą Nr. 10-1-18899, teisėtumo ir pagrįstumo.

1864. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

1965. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

2066. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

2167. Taigi neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

2268. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus AVPK viršininko 2009-07-31 įsakymu Nr. 10-TE-386 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, kadangi jo sutuoktinė perkelta darbui užsienyje. J. K. 2012-08-21 Vilniaus AVPK pateikė prašymą grąžinti jį į tarnybą. Jam pasiūlytos Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigos bei išduotas siuntimas į CMEK. Atlikusi sveikatos patikrinimą, CMEK 2012-10-29 specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 5902 nustatė, kad pareiškėjas nėra tinkamas vidaus tarnybai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimu Nr. 10-1-18899 nusprendė nebetęsti J. K. atžvilgiu statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūros. Pareiškėjas tiek dėl šio Vilniaus AVPK sprendimo, tiek ir dėl CMEK 2012-10-29 pažymos panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3877-142/2014 panaikino apskųstus administracinius aktus bei įpareigojo Vilniaus AVPK iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo. Vilniaus AVPK viršininko 2014-11-03 įsakymu Nr. 10-TE-819 J. K. atkurtas statutinio valstybės tarnautojo statusas ir jis paskirtas Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 3-iojo poskyrio vyresniuoju specialistu. Taigi ginčijami administraciniai aktai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu buvo panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti.

2369. Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Šiuo pareiškėjo iškelto ginčo administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo atveju pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (Vilniaus AVPK ir CMEK) neteisėti veiksmai neturi būti nustatinėjami iš naujo, nes jie yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. anksčiau minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-3877-142/2014). ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Proceso šioje administracinėje byloje šalys buvo ir proceso minėtoje administracinėje byloje dalyviai.

2470. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijų, kurių neteisėti veiksmai pareiškėjo iškeltam ginčui dėl žalos atlyginimo reikšmingu aspektu yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administraciėnėje byloje Nr. I-3877-142/2014, šioje administracinėje byloje turi būti nustatinėjami tik valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį kiti du elementai – žala ir priežastinis ryšys tarp žalos bei neteisėtų veiksmų.

2571. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008; kt.) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011 ir kt.).

2672. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimu Nr. 10-1-18899, atsisakydamas tęsti statutinio valstybės tarnautojo statusą, eliminavo pareiškėjo teisę atkurti tokį statusą, dėl ko pareiškėjas patyrė turtinę žalą, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos.

2773. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjui turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius turtinius praradimus.

2874. Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinės žalos atlyginimą, ją vertino 28 165,79 Eur suma. Nurodo, kad iki 2009-08-05 (atleidimo iš tarnybos) dirbdamas statutiniu valstybės tarnautoju, uždirbdavo vidutiniškai 3 817,34 Lt (1105,58 Eur) per mėnesį, o laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 97 250,84 Lt (28 165,79 Eur) žalos, t. y. žalos dydį apskaičiavo pagal iki atleidimo iš pareigų gautą atlyginimą, kas šiuo atveju nelaikytina realiu žalos dydžio pagrindimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus pareiškėjo įrodymus ir paaiškinimus, kuriais grindžiamas žalos dydis, daro išvadą, kad jie nėra tinkami, jog galima būtų pripažinti pareiškėjo nurodytą žalos dydį įrodytu.

2975. Kaip jau buvo minėta anksčiau, 2012 m. rugpjūčio mėn. pateikus prašymą atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą pareiškėjui buvo pasiūlyta užimti Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Pareigybės lygio ir kategorijos prasme tai analogiškos pareigos, į kurias pareiškėjas paskirtas nuo 2014-11-03 (B lygis, 9 kategorija), todėl priteisiant iš atsakovo pareiškėjui žalos atlyginimą už pagindą imamas šias statutinio valstybės tarnautojo pareigas einant mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (apie 835 Eur). Pažymėtina, jog esant pozityviai CMEK išvadai, laikytina, kad pareiškėjui valstybės tarnautojo statusas būtų atkurtas ne nuo 2012 m. rugsėjo mėn., o nuo 2012 m. lapkričio mėnesio. Kadangi J. K. šis statusas atkurtas 2 metais vėliau (tik 2014 m. lapkričio 3 d.), tai už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio pareiškėjui priteistinas žalos atlyginimas, kuris pasireiškė negautomis pajamomis. Taigi pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteistinas (24 mėnesiai X 835 Eur = 20 040 Eur) 20 040 Eur turtinės žalos atlyginimas.

3076. Preziumuojant, kad pareiškėjui atkūrus statutinio valstybės tarnautojo statusą, turėjo būti suteikta ir 1-a kvalifikacinė kategorija, už šį laikotarpį priteistinas ir priedas už 1-ą kvalifikacinę kategoriją (625 + 30% = 187,5), kuris sudarytų 187,5 Eur per mėnesį. Šiuo aspektu pareiškėjui iš atsakovo priteistini (24 mėnesių X 187,5 Eur = 4 500) 4 500 Eur.

31Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

3277. Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad dėl statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo sutrikdymo, ilgo bylinėjimosi, turtinės padėties šeimoje sutrikdymo ir su tuo susijusių nepatogumų, patyrė ilgalaikį neigiamą poveikį, o jo patirti išgyvenimai peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose patiriamų išgyvenimų ribą ir yra pagrindu neturtinei žalai priteisti. Nors teisminio ginčo metu aktyviai ieškojo darbo, tačiau patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi dėl nepakankamų pajamų negalėjo sumokėti už dukros studijas.

3378. Teismų praktikoje (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

3479. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

3580. Šioje byloje įvertinus CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytus teisiškai reikšmingus kriterijus, nustatant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį (fizinius ir dvasinius išgyvenimus, jų mastą, stiprumą, patirtus nepatogumus, dvasinį diskomfortą, trukmę), atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nepripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad jo patirta neturtinė žala turi būti įvertinta ir jam priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant anksčiau nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju J. K. atlygintina neturtinė žala yra 1 000 Eur.

3681. Vadinasi, J. K. priteistinas 24 540 Eur (20 040 + 4 500) turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio buvo įsidarbinęs advokato padėjėju ir gavo 579 Eur atlyginimo už darbą, dėl to ši suma išskaičiuojama iš pareiškėjui priteistino žalos atlyginimo. Viso pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteistinas (24 540 – 579 = 23 961) 23 961 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

37Dėl negauto darbo užmokesčio (priedo už 1-ą kvalifikacinę kategoriją) priteisimo

3882. J. K. skundu prašo priteisti neišmokėtas darbines pajamas dėl pirmos kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo nuo 2014-11-03. Teismui anksčiau pripažinus, kad 2014-10-29 įsakymu Nr. 10-TE-819 atkuriant statutinio valstybės tarnautojo statusą neteisėtai ir nepagrįstai nebuvo suteikta 1-a kvalifikacinė kategorija, pareiškėjas įgyja teisę į negautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014-11-03 iki 2015-10-31 (Vilniaus AVPK 2015-10-29 Kvalifikavimo komisijos išvada Nr. 10-IL-19232 pareiškėjui suteikta 1-oji kvalifikacinė kategorija). Kaip matyti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus 2018-02-27 pažymos Nr. 5-PAZ(10)-349 apie J. K. darbo užmokestį, darant prielaidą, jei 2014 m. lapkričio 3 d. būtų suteikta 1-a kvalifikacinė kategorija, priedas už 1-ą kvalifikacinę kategoriją už laikotarpį nuo 2014-11-03 iki 2015-10-31 sudarytų 1828,73 Eur, neatskaičius mokėtinų mokesčių. Ši suma priteistina iš atsakovo Vilniaus AVPK.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

4087. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taip pat minėto įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepateikė teismui detalaus šių išlaidų apskaičiavimo ir nepagrindė jų jokiais įrodymais, todėl klausimas dėl teismo išlaidų atlyginimo nespręstinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.

44Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 23 961 Eur (dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) turtinės ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

45Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1828,73 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir septyniasdešimt tris euro ct) negauto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).

46Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5.
  1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu,... 6. II.... 7.
    1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m.... 8. III.... 9.
      1. Pareiškėjas J. K. pateikė apeliacinį skundą,... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV.... 12.
        1. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame... 13. Dėl atsakovų byloje nustatymo
          1. Pareiškėjas... 14. Dėl kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo
              15. Dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo
                16. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo... 17. 63. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos... 18. 64. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų... 19. 65. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos:... 20. 66. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės... 21. 67. Taigi neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia... 22. 68. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus AVPK viršininko 2009-07-31... 23. 69. Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271... 24. 70. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijų, kurių neteisėti... 25. 71. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 26. 72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 27. 73. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas... 28. 74. Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinės žalos atlyginimą, ją... 29. 75. Kaip jau buvo minėta anksčiau, 2012 m. rugpjūčio mėn. pateikus... 30. 76. Preziumuojant, kad pareiškėjui atkūrus statutinio valstybės tarnautojo... 31. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo... 32. 77. Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.... 33. 78. Teismų praktikoje (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 34. 79. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad... 35. 80. Šioje byloje įvertinus CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje... 36. 81. Vadinasi, J. K. priteistinas 24 540 Eur (20 040 + 4 500) turtinės ir 1000... 37. Dėl negauto darbo užmokesčio (priedo už 1-ą kvalifikacinę kategoriją)... 38. 82. J. K. skundu prašo priteisti neišmokėtas darbines pajamas dėl pirmos... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 40. 87. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė prašymą priteisti jam... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą... 44. Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 45. Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo... 46. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 47. Nutartis neskundžiama....