Byla A-965-492/2019
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Š. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (tretieji suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Š. R., P. A., R. P. ir N. R.) dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus (toliau – ir VŽF) 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. l (toliau – ir Sprendimas) ir žemės sklypo planą (sklypo plotas 698 kv. m.) (toliau – ir Planas) bei žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo 2017 m. sausio 19 d. aktą Nr. Pr.198-3 (toliau – ir Aktas), atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), Kėdainių r. sav. (toliau – ir Sklypas), kadastrinius matavimus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarp VFŽ ir Š. R. 2016 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. SR-5446 (toliau – Sutartis), kuria VŽF įsipareigojo parengti Sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. pateikė pastabas dėl kadastrinių matavimų ir 2017 m. sausio 19 d. surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 198-3, nurodydamas, kad nesutinka su atliktais kadastriniais matavimais ir jų metu surašytu Aktu bei Planu dėl šių aplinkybių: surašant Aktą ir nubraižant Planą, žemės sklypo ribos paženklintos ir riboženkliai įtvirtinti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį; atliekant kadastrinius matavimus nesivadovauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013 dėl to paties žemės sklypo ploto konstatavo, kad žemės sklypo ploto duomenų neatitikimas nesudaro teisinių prielaidų keisti žemės sklypo ribų. Neatsižvelgęs į šio teismo sprendimą, atsakovas pakeitė žemės sklypo ribas. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu netenkino Š. R. skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9SD-(14.9.104)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) kadastrinių matavimų“ pateiktos išvados ir Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimo dėl minėtos išvados panaikinimo, kurioje uždarąjai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Geometra“ buvo nurodyta, kad, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, reikia vadovautis VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2001 m. birželio 11 d. parengtu preliminariu planu bei abrisu, nekeičiant nurodytų linijų tarp sklypo ribų posūkio taškų. Taip pat buvo pažymėta, kad gautas žemės sklypo ploto trūkumas, viršijantis leistiną matavimo tikslumą, bus kompensuotas žemės sklypo savininkui pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad, atlikdamas Sklypo kadastrinius matavimus, atsakovas nesivadovavo Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Kauno apygardos administracinio teismų sprendimais, todėl surašytas Aktas ir Planas pripažintini negaliojančiais.

93.

10Pareiškėjas paaiškino, kad VŽF Sprendimu atmetė pareiškėjo pastabas ir nusprendė netikslinti Sklypo ribų vietovėje. Pareiškėjo teigimu, VŽF Sprendime nurodė, kad netikslinti Sklypo ribų vietovėje nuspręsta dėl to, kad matavimai atlikti vadovaujantis Sklypo suformavimo dokumentais. Pareiškėjo manymu, iš tikrųjų matininko pamatuotos Sklypo ribos visiškai neatitinka abrise bei preliminariame plane nurodytų atstumų tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų, t. y. beveik visų Sklypo ribų ilgiai yra pakeisti, palyginti su pirminiu žemės sklypo planu bei abrisu, tai rodo, kad matininkas nesivadovavo paminėtais žemės sklypo suformavimo dokumentais. Be to, Sprendime nurodoma, kad Sklypo konfigūracija nepakitusi ir atitinka nurodytą Sklypo formavimo metu parengtame plane. Šis Sprendime nurodytas teiginys pareiškėjui nesuprantamas, nes vien tiktai prailginus matininko žemės sklypo plane pažymėtą Sklypo ribą 2,5 m (Sklypo riba pažymėta skaičiais 2-3) yra aišku, kad Sklypo konfigūracija pasikeitė, t. y. rytinis Sklypo galas praplatėjo 2,5 m. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Pareiškėjas nurodė, kad nepagrįstai Sprendime nurodyta ir tai, kad Sklypo savininkas Š. R. su kviestiniais asmenimis P. A. ir R. P. 2017 m. sausio 19 d. atliekant matavimus parodė faktiškai naudojamas Sklypo ribas. Minimi asmenys šito padaryti negalėjo, kadangi jie nežinojo šio Sklypo ribų, kada buvo nagrinėjamos administracinės bylos Nr. A438 -1918/2013 ir Nr. eI-3287-644/2016. UAB „Geometra“, atlikusi minimo Sklypo kadastrinius matavimus (administracinė byla Nr. eI-3287-644-2016), 2014 m. spalio 4 d. rašte nurodė, kad atliekant Sklypo paženklinimo darbus nustatyta, kad Sklypo riboženkliai vietovėje neišliko. Sklypo savininkas Š. R. bei greta Sklypo esančioje valstybinėje žemėje esančių statinių savininkas A. R. negalėjo nurodyti tikslios buvusių riboženklių vietos. Atsakovas Sprendime nurodė, kad, vadovaujantis Nuostatų 21 punkto nuostatomis, Sklypo ribos atliekant matavimus nebuvo keičiamos. Faktiškai atliekant minimo Sklypo kadastrinius matavimus, beveik visos šio sklypo ribos, t. y. jų ilgiai, yra pakeisti norint padidinti Sklypo plotą iki 0,07 ha. Pareiškėjo manymu, matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus ir priimdamas sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 11 ir 14.6 punktuose nustatyta, kad matininkas, atlikdamas matavimus, privalo vadovautis patvirtintu žemės sklypo planu. Minėtas matininkas nesivadovavo ir Taisyklių 24 bei 29.9 punktais.

114.

12Atsakovas VŽF atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

135.

14Atsakovas nurodė, kad Planas parengtas 2001 m. birželio 11 d., ir Sklypo abrisas, parengtas 2001 m. gegužės 24 d., yra galiojantys ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti. Taip pat nenuginčyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Sklypo duomenys. Atsakovas teigė, kad Plane Nr. 198-3 (Ml: 5000), parengtame 2001 m. birželio 11 d., ir Sklypo abrise, parengtame 2001 m. gegužės 24 d., nurodyti duomenys, nors nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti, galimai yra nepatikimi, tačiau ne Valstybės žemės fondo, o Sklypo savininko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kitų suinteresuotų asmenų kompetencija ar teisė yra teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti nurodytuose dokumentuose nurodytus ar Nekilnojamojo turto registre įregistruotus Sklypo duomenis. 2017 m. sausio 19 d. į Sklypo paženklinimą vietoje atvyko Sklypo savininkas Š. R., Sklype esančių statinių savininkė R. P. ir gretimai esančių statinių savininkė P. A.. Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistui R. Č. Sklypo savininkas ir kviestiniai asmenys parodė faktiškai naudojamas Sklypo ribas, todėl geodeziniais prietaisais buvo nustatytos Sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, 2017 m. sausio 19 d. surašytas Aktas, sukalti nauji riboženkliai. Remiantis Sklypo kadastrinių matavimų metu vietoje surinktais duomenimis, 2017 m. sausio 23 d. parengtas Planas (M 1:500, plotas – 698 kv. m.). Sklypo dokumentai pateikti VĮ Registrų centrui (toliau – ir RC) atlikti išankstinę patikrą. Iš RC gautas teigiamas sprendimas. VŽF, atsižvelgęs į pareiškėjo 2017 m. vasario 20 d. pastabas ir siekdamas įvertinti jų pagrįstumą, 2017 m. vasario 28 d. pakartotinai atliko patikrinimą Sklypo vietoje. Atsakovo teigimu, patikrinime dalyvavęs pareiškėjas kitų tikslių Sklypo ribų ir ribų posūkio taškų nenurodė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuotos Sklypo ribos turi būti kitokios, VŽF priėmė Sprendimą tęsti Sklypo kadastrinius matavimus ir netikslinti 2017 m. sausio 23 d. parengtame Plane nurodytų Sklypo ribų.

156.

16Atsakovo teigimu, 2017 m. sausio 23 d. parengtame Plane Sklypo plotas yra 698 kv. m., tai yra leistinos paklaidos ribos (atliekant kadastrinius matavimus, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, Sklypo plotas buvo 0,0700 ha). Sklypo konfigūracija atitinka Plane Nr. 198-3 (Ml: 5000), parengtame 2001 m. birželio 11 d., ir Sklypo abrise, parengtame 2001 m. gegužės 24 d., nurodytą konfigūraciją. Sklypo ribų posūkio taškų yra tiek, kiek nurodytų paminėtuose dokumentuose. VŽF pažymėjo, kad nedalyvavo nė viename iš teisminių procesų, nebuvo nei bylų šalis, nei dalyvis. VŽF, vadovaudamasis teisės aktais, atliko Sklypo kadastrinius matavimus ir baigė Sutartyje nurodytus darbus.

177.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašė skundą tenkinti.

198.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT paaiškino, kad ginčas dėl Sklypo kadastrinių matavimų buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniam teisme administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013 ir Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. el-3287-644/2016. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriuje (toliau – NŽT Kėdainių skyrius) 2017 m. sausio 6 d. buvo gautas VŽF 2017 m. sausio 5 d. raštas Nr. KM-197 „Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo vietovėje“, kuriuo NŽT Kėdainių skyrius buvo informuotas apie 2017 m. sausio 19 d. vyksiantį Sklypo ribų ženklinimą ir kuriuo NŽT Kėdainių skyrius buvo kviečiamas dalyvauti ženklinant minėto sklypo ribas. NŽT Kėdainių skyriaus atstovas nurodytu laiku nedalyvavo ženklinant Sklypo ribas, todėl NŽT Kėdainių skyriuje 2017 m. vasario 8 d. buvo gautas VŽF 2017 m. vasario 2 d. raštas Nr. KM-1740 „Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei plano fragmento (ištraukos) išsiuntimo“, kuriuo, remiantis Nuostatų 32.1.1.3 papunkčiu, NŽT Kėdainių skyriaus buvo prašoma pateikti pastabas dėl atliekamų Sklypo kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto Akto. NŽT Kėdainių skyrius 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. 9SD-602-(14.9.137 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5325/0002:199) kadastrinių matavimų“ informavo VŽF, kad nesutinka su kadastrinių matavimų metu nustatytomis Sklypo ribomis, kadangi Sklypo ribos neatitinka abrise bei preliminariame plane nurodytų atstumų tarp Sklypo ribų posūkio taškų, t. y. kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Sklypo suformavimo dokumentais. Atsakovas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas išvadas, tačiau ir motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus. NŽT vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013. NŽT teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamus aktus, neatsižvelgė į įsiteisėjusius teismo sprendimus.

219.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. R. atsiliepime į skundą prašė nutraukti administracinę bylą Nr. I-4040-244/2017 arba atmesti A. R. skundą kaip nepagrįstą.

2310.

24Š. R. paaiškino, kad pareiškėjas ginčijo kadastrinių matavimų metu parengtus dokumentus (Sprendimą, Planą ir Aktą), tačiau patys kadastrinių matavimų metu surinkti duomenys ir parengti dokumentai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims. Tik tuo atveju, jei dėl atitinkamų kadastrinių matavimų metu surinktų duomenų ir parengtų dokumentų bus priimtas administracinius įgaliojimus turinčio subjekto sprendimas pakeisti įregistruotus kadastrinius duomenis arba surinkti duomenys bus įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, kadastrinių matavimų metu parengti dokumentai gali sukelti teisinių pasekmių. Atsakovas atlikdamas Sklypo kadastrinius matavimus vadovavosi Planu, tai pakankamai aiškiai nurodyta ir skundžiamame Akte. Būtent iš Plano buvo įsitikinta, jog Sklypo konfigūracija atitiko natūroje paženklintas Sklypo ribas, tačiau atsakovas negalėjo vadovautis visais Plane esančiais žymenimis (duomenimis), nes jame yra ir akivaizdžių klaidų. Atsakovas atliko kadastrinius matavimus ir sudarė naują Planą pagal vietoje (natūroje) buvusius Sklypo riboženklius, kuriuos nurodė trečiasis asmuo bei kuriuos atsakovui patvirtino ir kiti kadastriniuose matavimuose dalyvavę asmenys. Geodeziniais prietaisais pamatavus Sklypo ribas paaiškėjo, jog Sklypo konfigūracija atitiko anksčiau Plane nurodytą sklypo konfigūraciją, tačiau skyrėsi kai kurie matmenys, nustatyti tikslesniais prietaisais. Žemės reformos įstatyme aiškiai nurodoma, jog būtent vietovėje paženklintos žemės sklypo ribos, o ne nurodytos žemės sklypo plane ar kitokiame dokumente, negali būti keičiamos. Š. R. paaiškino, kad atlikęs kadastrinius matavimus pagal natūroje (vietoje) riboženkliais pažymėtas Sklypo ribas atsakovas nustatė, jog Sklypo plotas tik šiek tiek mažesnis, nei įregistruotas, tačiau paklaida neviršijo leistino matavimo tikslumo, todėl pagrįstai užbaigė kadastrinius matavimus. Pakartotiniame matavime dalyvavo ir pareiškėjas, jo buvo paprašyta parodyti Sklypo ribas natūroje, tačiau jis jų nenurodė. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, jog Sklypo ribos buvo pamatuotos netinkamai. Be to, jis nepateikė jokių įrodymų, jog atitinkamos užfiksuotos Sklypo ribos turi būti kitokios. Anksčiau vykusių teisminių procesų metu nebuvo nustatytos ginčo Sklypo ribos ar nors vienas ribų posūkio taškas. Š. R. pažymėjo, kad ankstesniuose procesuose buvo tik sprendžiami klausimai dėl NŽT veiksmų teisėtumo.

25II.

2611.

27Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. R. skundą tenkino ir panaikino valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. l „Dėl A. R. ir N. R. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), projektinis Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), Kėdainių r. sav., kadastrinius matavimus“ bei priteisė iš atsakovo valstybės įmonės Valstybės žemės fondo A. R. 30 eurų teismo išlaidų.

2812.

29Teismas apžvelgė ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo (Žemės reformos 21 straipsnio 1 ir 3 dalių, Nuostatų 21 punkto) nuostatas ir nurodė, kad byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra taisyklė, įtvirtinanti žemės sklypo ribų stabilumo principą.

3013.

31Teismas nustatė, kad atlikus Sklypo kadastrinius matavimus ginčijamu atsakovo Sprendimu buvo pakeistos minėto žemės sklypo ribos (nekeičiant ploto), o vėliau 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu, pagal naujas Sklypo ribas buvo pakeisti ir teritorijų planavimo dokumento – žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 02-06-109, duomenys. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad faktiniu pagrindu pakeisti Sklypo ribas buvo šio sklypo ploto duomenų neatitikimas tarp faktiškai naudojamo ir nustatyto teritorijų planavimo dokumentu. Tačiau ši aplinkybė – Sklypo ploto duomenų neatitikimas, teismo vertinimu, nesudaro teisinių prielaidų keisti Sklypo ribų. Tokiu atveju turėjo būti vadovaujamasi žemės sklypo ploto kompensavimo taisyklėmis, numatytomis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje.

3214.

33Nustatyta, kad tarp VŽF ir Š. R. 2016 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta Sutartis, kuria VŽF įsipareigojo parengti Sklypo kadastrinius matavimus. 2016 m. lapkričio 11 d.VŽF, vykdydamas Sutarties įsipareigojimus, raštu Nr. S-8139 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į NŽT Kėdainių skyrių prašydamas pateikti teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame buvo nustatytos Sklypo ribos, kopiją. NŽT Kėdainių skyrius 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 98D-3713-( 14.9.104) „Dėl informacijos pateikimo“ VŽF pateikė teritorijų planavimo dokumentų kopijas.

3415.

35Nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. pateikė pastabas VŽF dėl Sklypo kadastrinių matavimų ir 2017 m. sausio 19 d. surašyto Akto nurodydamas, kad nesutinka su atliktais kadastriniais matavimais ir jų metu surašytu Aktu bei Planu. Pareiškėjas nurodė, kad, atlikdamas Sklypo kadastrinius matavimus, atsakovas nesivadovavo Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Kauno apygardos administracinio teismų sprendimais, todėl surašytas Aktas ir Planas pripažintini negaliojančiais.VŽF, atsižvelgęs į pareiškėjo 2017 m. vasario 20 d. pastabas, 2017 m. vasario 28 d. pakartotinai atliko patikrinimą Sklypo vietoje ir priėmė skundžiamą Sprendimą tęsti Sklypo kadastrinius matavimus ir netikslinti 2017 m. sausio 23 d. parengtame Plane nurodytų Sklypo ribų. Savo sprendimą pareiškėjas pagrindė tuo, kad sklypo savininkas Š. R. su kviestiniais asmenimis 2017 m. sausio 19 d. atliktų matavimų metu parodė faktiškai naudojamas Sklypo ribas.

3616.

37Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus, buvo pakeistos Sklypo ribos. Taip pat pakeisti ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai, kiek tai susiję su minėtu ginčo žemės sklypo ribų konfigūracijos pakeitimu. VŽF iš NŽT Kėdainių skyriaus gavo 2017 m. kovo 6 d. raštą Nr. 95D-602-(14.9, 137E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) kadastrinių matavimų“, kuriame pabrėžiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius nesutinka su pamatuotomis Sklypo ribomis, nes Sklypo ribos neatitinka abrise bei preliminariame plane nurodytų atstumų tarp Sklypo ribų posūkio taškų, t. y. kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Sklypo suformavimo dokumentais. NŽT Kėdainių skyriuje 2017 m. kovo 17 d. buvo gautas VŽF 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-3051 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) kadastrinių matavimų“ pateiktas VŽF 2017 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 2 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) projektinis Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), Kėdainių r. sav., kadastrinius matavimus“ netikslinti minėto žemės sklypo ribų vietovėje ir dėl pateiktų pastabų nestabdyti šio žemės sklypo kadastrinių matavimų.

3817.

39Byloje nustatyta ir atsakovo atstovė per teismo posėdį patvirtino, kad kadastrinių matavimų metu nustatytos Sklypo ribos neatitinka abrise bei preliminariame plane nurodytų atstumų tarp Sklypo ribų posūkio taškų, t. y. kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Sklypo suformavimo dokumentais. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, kad, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o jei ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus aktus, neatsižvelgė į įsiteisėjusius teismo sprendimus, teismų sprendimų motyvuojamosiose dalyse nustatytas faktines Sklypo formavimo aplinkybes, todėl pareiškėjo skundas tenkintas ir skundžiamas Sprendimas panaikintas.

4018.

41Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti Planą (Sklypo plotas 698 m2) bei Aktą yra pertekliniai, negalintys sudaryti savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko. Tai yra procedūrinio pobūdžio sprendimai, sudarantys vieną Sprendimo Nr. 1 visumą, todėl, panaikinus patį Sprendimą, netenka galios ir šie aktai.

4219.

43Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, patenkintas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų ir pareiškėjui priteistinas iš atsakovo 30 Eur žyminio mokestis

44III.

4520.

46Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinę bylą arba pareiškėjo skundą atmesti.

4721.

48Š. R. apeliaciniame skunde nurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:

4921.1.

50Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ir priėmė sprendimą, nors kilęs ginčas nėra priskirtinas administraciniams teismams, be to panaikino sprendimą, kuris nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismo panaikintas sprendimas nėra nei administracinis aktas, taip pat, jis buvo priimtas ne įgyvendinant viešojo administravimo srityje atsakovui suteiktus įgaliojimus, jis nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismo priimtas sprendimas, kuriuo panaikintas atsakovo Sprendimas, niekaip neapgynė ir neapsaugojo pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų, todėl šioje byloje priimtas iš esmės jokios teisinės reikšmės neturintis ir realių pasekmių nesukeliantis formalus teismo sprendimas.

5121.2.

52Atsakovas priėmė teismo panaikintą Sprendimą veikdamas ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinę sutartį dėl kadastrinių matavimų surinkimo vykdantis asmuo (matininkas). Teismo panaikintas atsakovo Sprendimas nėra ir joks administracinis aktas – Sprendimas buvo parengtas vykdant civilinę sutartį, pagal kurią atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti kadastrinius matavimus, ir atitinkamas panaikintas sprendimas yra tik vienas iš daugelio atliekant kadastrinius matavimus privalomų atlikti veiksmų (surenkant kadastrinius duomenis apie žemės sklypą), o ne įgyvendinat kokius nors suteiktus administracinius įgaliojimus. Jau vien dėl to teismas neturėjo teisės spręsti ginčo ir panaikinti atsakovo sprendimo dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas.

5321.3.

54Teismui panaikinus Sprendimą nepasikeitė nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų byla, taip pat ir toliau liko galioti VĮ Registrų centras Kauno filialo tiek 2017 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. Spr3-1002 tiek ir 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas, todėl todėl šiuo atveju teismas panaikindamas atsakovo Sprendimą, kuris laikytinas tarpiniu dokumentu, kuriuo įforminamas vienas iš veiksmų, atliktų vykdant kadastrinius matavimus, niekaip neapgynė pareiškėjo teisių.

5521.4.

56Teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. teismas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą keisti paženklintas žemės sklypo ribas išaiškino kaip draudimą keisti žemės sklypo plane nurodytas žemės sklypo ribas, bet ne vietoje paženklintas žemės sklypo ribas. Atliekant kadastrinius matavimus atsakovas pirmiausia ir vadovavosi vietovėje paženklintomis Sklypo ribomis, o ne plane nurodytais nekorektiškais dydžiais.

5721.5.

58Teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes taikydamas Žemės reformos įstatymo 21straipsnio 3 dalies nuostatas, nes byloje yra tik rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad Sklypo abrise ir preliminariame sklypo plane nurodyti Sklypo kraštinių ilgiai nesutampa su atsakovui atlikus matavimus nustatytais Sklypo kraštinių ilgiais, tačiau atitinkamas neatitikimas susidarė ne dėl to, kad natūroje buvo pakeistos Sklypo ribos, bet dėl to, kad anksčiau jos buvo išmatuotos netiksliai. Anksčiau paženklintų Sklypo ribų posūkio taškai nebuvo koordinuoti (t. y. nebuvo nustatytos atitinkamų taškų koordinatės), todėl atstumai tarp jų ir buvo pamatuoti netinkamai. Atsakovas, atlikdamas kadastrinius matavimus šiuolaikiniais geodeziniais prietaisais, tiksliai nustatė atitinkamų Sklypo ribų posūkio taškų koordinates ir pagal jas apskaičiavo Sklypo kraštinių ilgius, kurie nesutampa su abrise ir preliminariame plane nurodytais ilgiais. Ši faktinė aplinkybė nereiškia ir negali reikšti, kad natūroje (vietoje) buvo pakeistos anksčiau paženklintos žemės sklypo ribos.

5921.6.

60Iš teismo motyvų galima suprasti, kad teismas išvadą, jog buvo pakeistos riboženkliais paženklintos Sklypo ribos, padarė remdamasis byloje esančiu abrisu bei preliminariu žemės sklypo planu, tačiau reminatis jais nėra galimybės nustatyti, nei kur buvo anksčiau įtvirtinti riboženkliai (vietoje pažymėtos Sklypo ribos) nei kad atsakovo matininko matavimų metu išmatuoti riboženkliai būtų buvę kitoje vietoje, nei jie buvo kai Sklypas buvo paženklintas pirmą kartą, t. y. kad buvo pakeistos Sklypo ribos. Tik tokiu atveju, jei byloje esančiame abrise ar Plane žemės sklypo ribos būtų buvusios susietos su kažkokias natūraliais arba dirbtinais stabiliais vietovėje objektais, o pagal atliktus matavimus parengtame plane nustatytos žemės sklypo ribos nesutaptų su atitinkamais objektais, būtų galima daryti išvadą, jog buvo pakeistos ribos. Tačiau šio ginčo atveju tokių aplinkybių negalima nustatyti, nes tiek anksčiau, tiek ir dabar atlikus matavimus Sklypo ribos yra susietos tik su riboženkliais, o ne su kokiais nors stabiliais vietovėje esančiais objektais.

6121.7.

62Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neatsižvelgė į įsiteisėjusius teismo sprendimus, teismų sprendimų motyvuojamosiose dalyse nustatytas faktines sklypo formavimo aplinkybes. Atsakovas nedalyvavo anksčiau nagrinėtose bylose, todėl atitinkamuose sprendimuose motyvuojamosiose dalyse nustatytos faktinės aplinkybės neturėjo atsakovui jokios teisinės galios. Be to, atsakovas net ir nežinodamas atitinkamų teismų sprendimų atsižvelgė į atitinkamas anksčiau teismų nustatytas aplinkybes.

6321.8.

64Teismas nepagrįstai sprendė, jog Planas, Aktas yra viena teismo panaikinto sprendimo visuma. Su šiais teismo argumentais trečiasis suinteresuotas asmuo gali sutikti tik iš dalies, nes sutinka tik su tuo, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti Planą bei Aktą negalintys sudaryti savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko, nes jie yra procedūriniai sprendimai. Tačiau negali sutikti, jog Planas ir Aktas sudaro vieną visumą su teismo panaikintu Sprendimu, taip pat, kad panaikinus Sprendimą netenka galios ir šie aktai. Š. R. nuomone, ir pats teismo panaikintas Sprendimas yra procedūrinis sprendimas kaip ir Planas ar Aktas, kurie visi negali sudaryti savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko.

6521.9.

66Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog buvo pakeistos vietoje paženklintos Sklypo ribos, todėl teismas padarydamas šią išvadą pažeidė ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias aukščiau nurodytas teisės normas. Be to, teismas konkrečiai neišvardino įrodymų, iš kurių daro atitinkamas išvadas, taip pažeisdamas ir ABTĮ (87 str. 4 d. 2 p.) reikalavimus, numatančius, jog teismo priimto sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

6722.

68Atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus.

6923.

70Pareiškėjas A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

7124.

72Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas, jog ginčas nėra priskirtinas administraciniams teismams, nepagrįstas, nes pareiškėjui kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą jo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta kreiptis į Vilniaus apygardos administarcinį teismą, nes ginčas kilęs su viešojo administravimo subjektu. Nesutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu realiai neapgynė pareiškėjo teisių, nes šio teismo sprendimo pagrindu buvo galima keisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

7325.

74Pareiškėjas nurodė, kad iš pateiktų byloje įrodymų aišku, kad atsakovas atlikdamas kadastrinius matavimus negalėjo jų atlikti pagal senus riboženklius, nors Sprendime apie jokius išlikusius riboženklius neužsimenama, apsiribojama teiginiu, kad matavimų metu Š. R. ir kiti asmenys parodė faktiškai naudojamo Sklypo ribas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad senų Sklypo riboženklių nėra išlikę. Nors pats Š. R. sutinka, kad atsakovo suformuoto Sklypo ribos (konfigųracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto Sklypo ribų (konfigūracijos), todėl atsakovas turėjo atlikti veiksmus, nustatytus Nuostatų 21 punkte ir negalėjo vadovautis Nuostatų 651 punktu ir priimti Sprendimą.

7526.

76Pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. pateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymą ir nurodė, kad pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3287-644/2016 VŽF Sklypo kadastrinius matavimus privalėjo atlikti vadovaujantis NŽT Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. 9SD-(14.9.104)-3600 bei NŽT 2015 m. sausio 22 d. sprendimo dėl NŽT Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. rašte nurodytais reikalavimais, t. y. atliekant Sklypo kadastrinius matavimus privaloma vavovautis VŽF 2011 m. birželio 11 d. parengtu preliminariu planu bei abrisu, nekeičiant nurodytų linijų ilgių tarp Sklypo posūkio taškų.

77Teisėjų kolegija

konstatuoja:

78IV.

7927.

80Byloje ginčas kilo dėl Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl A. R. ir N. R. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), projektinis Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), Kėdainių r. sav., kadastrinius matavimus“, kuriuo atsakovas nusprendė tęsti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir netikslinti 2017 m. sausio 23 d. parengtame Žemės sklypo plane nurodytų Žemės sklypo ribų, teisėtumo ir pagrįstumo.

8128.

82Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą, padarė išvadą, kad atsakovo pagal 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. SR-5446 atlikti Sklypo kadastriniai matavimai nesivadovaujant Sklypo suformavimo dokumentais, neatitinka VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2001 m. birželio 1 d. parengto preliminaraus plano ir abriso, neatsižvelgta į įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A438-1918/2013, priimtą 2013 m. gruodžio 19 d., ir Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI-3287-644/2016, priimtą 2016 m. lapkričio 2 d.

8329.

84Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. R., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad išnagrinėtas ginčas nepriskirtinas administraciniams teismams, nes atsakovas veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip matininkas, kuris vykdė civilinę sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo, teigė, kad priimtas teismo sprendimas negali sukelti realių teisinių pasekmių, kad teismas, taikydamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad Sklypo kraštinių ilgiai anksčiau buvo netinkamai pamatuoti, todėl nepagrįstai nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.

8530.

86Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai atkreipia dėmesį į aplinkybes, susijusias su išnagrinėto ginčo priskirtinumu administraciniams teismams. Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 3 straispnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. ABTĮ 17 straipsnyje nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų ir/ar savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) (1 d., 2 d.). Taigi pagrindinis bylos priskirtinumo administraciniam teismui požymis yra ginčo kilimas iš administracinių teisinių santykių, kurio šalimi yra viešojo administravimo subjektas – valstybinio administravimo subjektas ir/ ar savivaldybių administravimo subjektas.

8731.

88Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybinio administravimo subjektai – valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, asociacijos, šio įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovu byloje įtrauktas dalyvauti subjektas VĮ Valstybės žemės fondas atitiktų valstybinio administravimo subjekto požymimas. Byloje ginčijamas sprendimas yra priimtas vykdant teisės aktais reglamentuojamos matininkų veiklos paslaugų sutartį. Atsakovo Sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018).

8932.

90Reminatis Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nustarimu Nr. 1805, 14 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba, turėdama informacijos ar gavusi fizinių ar juridinių asmenų skundų arba savivaldybių ir valstybės institucijų informaciją apie matininko galbūt padarytus veiklos pažeidimus (toliau – pažeidimai), praneša apie tai matininkui ir nustato paaiškinimų, dokumentų ir duomenų, reikalingų informacijai apie galimus pažeidimus ištirti, pateikimo terminą. Nacionalinė žemės tarnyba, įspėjusi matininką apie nustatytus pažeidimus ar sustabdžiusi arba panaikinusi matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, raštu informuoja apie tai skundą arba informaciją apie matininko veiklos pažeidimus ir tai patvirtinančius dokumentus pateikusį fizinį ar juridinį asmenį, savivaldybę ar valstybės instituciją (minėtų taisyklių 17 p.). Taigi pareiškėjas, manydamas, kad matininko veikla yra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, turi galimybę kreiptis į priežiūrą vykdantį viešojo administravimo subjektą.

9133.

92Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje bei šio žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre patikslinti pagal matininko R. Č. 2017 m. sausio 23 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šiuo atveju pareiškėjas, manydamas kad matininko padaryti pažeidimai sukėlė jam konkrečias materialines pasekmes – Sklypo ribos įregistruotos ir kadastro duomenys nustatyti pažeidžiant jo teises naudotis teisės aktų nustatyta tvarka gretas esančiu sklypu ar jo dalimi, savo pažeistas teises turi ginti ginčydamas duomenų įrašymo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre teisėtumą.

9334.

94Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dallies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir administracinę bylą nutraukia (ABTĮ 3 str. 1 d., 103 str. 1 p.).

95Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

96Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

97Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

98Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarp VFŽ ir Š. R. 2016 m. lapkričio 16 d.... 9. 3.... 10. Pareiškėjas paaiškino, kad VŽF Sprendimu atmetė pareiškėjo pastabas ir... 11. 4.... 12. Atsakovas VŽF atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.... 13. 5.... 14. Atsakovas nurodė, kad Planas parengtas 2001 m. birželio 11 d., ir Sklypo... 15. 6.... 16. Atsakovo teigimu, 2017 m. sausio 23 d. parengtame Plane Sklypo plotas yra 698... 17. 7.... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 19. 8.... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT paaiškino, kad ginčas dėl Sklypo... 21. 9.... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. R. atsiliepime į skundą prašė nutraukti... 23. 10.... 24. Š. R. paaiškino, kad pareiškėjas ginčijo kadastrinių matavimų metu... 25. II.... 26. 11.... 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu... 28. 12.... 29. Teismas apžvelgė ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo (Žemės reformos... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad atlikus Sklypo kadastrinius matavimus ginčijamu atsakovo... 32. 14.... 33. Nustatyta, kad tarp VŽF ir Š. R. 2016 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta... 34. 15.... 35. Nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. pateikė pastabas VŽF dėl... 36. 16.... 37. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atlikus... 38. 17.... 39. Byloje nustatyta ir atsakovo atstovė per teismo posėdį patvirtino, kad... 40. 18.... 41. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti Planą (Sklypo... 42. 19.... 43. Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, patenkintas ir... 44. III.... 45. 20.... 46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 47. 21.... 48. Š. R. apeliaciniame skunde nurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo... 49. 21.1.... 50. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ir priėmė... 51. 21.2.... 52. Atsakovas priėmė teismo panaikintą Sprendimą veikdamas ne kaip viešojo... 53. 21.3.... 54. Teismui panaikinus Sprendimą nepasikeitė nekilnojamojo daikto kadastrinių... 55. 21.4.... 56. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalies... 57. 21.5.... 58. Teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes taikydamas Žemės... 59. 21.6.... 60. Iš teismo motyvų galima suprasti, kad teismas išvadą, jog buvo pakeistos... 61. 21.7.... 62. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neatsižvelgė į įsiteisėjusius... 63. 21.8.... 64. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Planas, Aktas yra viena teismo panaikinto... 65. 21.9.... 66. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog buvo... 67. 22.... 68. Atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į apeliacinį skundą... 69. 23.... 70. Pareiškėjas A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 71. 24.... 72. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas, jog ginčas nėra... 73. 25.... 74. Pareiškėjas nurodė, kad iš pateiktų byloje įrodymų aišku, kad atsakovas... 75. 26.... 76. Pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. pateikė atsiliepimo į apeliacinį... 77. Teisėjų kolegija... 78. IV.... 79. 27.... 80. Byloje ginčas kilo dėl Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir... 81. 28.... 82. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino... 83. 29.... 84. Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. R., nesutikdamas su pirmosios instancijos... 85. 30.... 86. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 87. 31.... 88. Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad... 89. 32.... 90. Reminatis Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo... 91. 33.... 92. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys... 93. 34.... 94. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija apeliacinį skundą... 95. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 96. Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 97. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą... 98. Nutartis neskundžiama....