Byla 2S-821-864/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: AB Nordea Bankas Lietuvos skyrius, AB Swedbank, E. B., UAB „Bankroto valdymas", UAB „Medicinos bankas“, antstolis V. Č.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. C. ir suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: AB Nordea Bankas Lietuvos skyrius, AB Swedbank, E. B., UAB „Bankroto valdymas", UAB „Medicinos bankas“, antstolis V. Č.),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas V. C. prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“. Paaiškino, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. su UAB „Medicinos bankas“ sudarė kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas 1000000 Lt kreditas. Įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas pareiškėjo sutuoktinės E. B. laidavimu, žemės sklypo ( - ), butų ( - ), 7990/14510 dalies žemės sklypo ( - ), hipoteka. 2009 m. dėl ekonominės krizės pablogėjo pareiškėjo finansinė padėtis, todėl jis pratęsinėjo kredito grąžinimo galutinį terminą, tačiau finansinė padėtis nepagerėjo, nuo 2012 m. pareiškėjas yra bedarbis, pareiškėjo sutuoktinė taip pat negalėjo grąžinti visos skolos bankui. Pareiškėjui priklausantis turtas buvo areštuotas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Šiuo metu pareiškėjo skola kreditoriams sudaro 282014,31 Eur. Pareiškėjas turi nekilnojamojo turto: 1256/2000 dalis žemės sklypo ( - ) su priklausiniu – dviejų butų gyvenamuoju namu ( - ), butą su rūsiu ( - ), ½ dalį buto ( - ). Butas su rūsiu ( - ) pirktas, gavus kreditą iš Nordea banko, bute gyvena uošvienė, kuri kartu su uošviu moka paskolą bankui. Pareiškėjas turi dukrą, ( - ), Lietuvoje jokių pajamų neturi, o Jungtinėje Karalystėje kartu su žmona uždirba apie 450 Eur/mėn., žmona pradėjo verslą. Jam tenka dažnai važinėti į Angliją, tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

4Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašė atsisakyti kelti pareiškėjui bankroto bylą; nusprendus kelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Paaiškino, kad pareiškėjo skola sudaro 291429,52 Eur. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo sutuoktinės gaunamas pajamas ir kitą turtą, kurio dalis laikytina ir pareiškėjo turtu, todėl nėra galimybės įsitikinti, kad pareiškėjas yra nemokus. Pareiškėjas nuo 2007 m. vasario 27 d. yra ( - ) vadovas, gauna 434,43 Eur atlyginimą, valdo dalį šios įmonės akcijų. Taigi, pareiškėjas neatskleidė visos informacijos apie turtą, kuriuo disponuoja, todėl yra nesąžiningas. Pareiškėjas taip pat yra Rusų mokyklų mokinių sąjungos prezidiumo narys, tačiau nepateikė duomenų apie šios veiklos atlygintinumą. Neaišku, kaip pareiškėjas ketina bankroto proceso metu atsiskaityti su kreditoriais, dengti administravimo išlaidas, kai jis nuo 2012 metų niekur nedirba ir nepateikia informacijos, kokių veiksmų ėmėsi, kad susirastų darbą ar keistų kvalifikaciją. 1256/2000 dalis žemės sklypo ( - ) ir minėtame žemės sklype esantis butas ( - ) buvo įkeisti bankui už tinkamą prievolių pagal 2006 m. rugsėjo 20 d. kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais įvykdymą. Realizuojant įkeistą turtą, pareiškėjas ginčijo antstolio vykdomus išieškojimo veiksmus ir vilkino išieškojimo procesą, nebendradarbiavo su antstoliu, todėl tokie pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningais. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie tai, kiek laiko jis dirba Jungtinėje Karalystėje, kokio dydžio darbo užmokestį ar kitas pajamas gauna, kokias santaupas yra sukaupęs. Pareiškėjas nepateikė informacijos apie jam priklausančio buto su rūsiu ( - ) hipoteką, kuria užtikrintas prievolių vykdymas Nordea bankui pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. kreditavimo sutartį, neaišku koks likutis bankui. Suinteresuoto asmens siūlomas bankroto administratorius vykdo 16 įmonių bankroto procedūras, joje dirba net 6 fiziniai asmenys, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Tuo tarpu UAB ,,Bankroto valdymas“ atlieka net 31 įmonės bankroto procedūras, o joje dirba tik 2 bankroto administratoriai. Taigi, banko siūlomo bankroto administratoriaus darbo krūvis yra gerokai mažesnis, todėl administratorius galės skirti žymiai daugiau resursų pareiškėjo bankroto proceso administravimui, atliekamos paslaugos bus kokybiškesnės, kas atitinka tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Pareiškėjas gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten jo žmona turi verslą, pareiškėjas nepateikė duomenų apie ten gaunamas pajamas, nesistengia gerinti finansinę padėtį, vilkino vykdymo procesą, todėl Lietuvoje jam negali būti keliama bankroto byla.

5Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašė klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjas skolinius įsipareigojimus pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį vykdo laiku. Už pareiškėjo prievoles yra laidavusi E. B.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė V. C. bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“; patvirtino 220 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. C. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 460 Eur lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį V. C. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

8Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra įregistravęs santuoką su E. B., turi pilnametę dukrą (gim. 1998 m. rugsėjo 14 d.), jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu ( - ). Tas pats adresas yra nurodytas ir pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jo žmona E. B. šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl jam tenka pas ją dažnai važinėti, tačiau nuolatinė jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad ginčas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo priskirtinas Lietuvos teismų kompetencijai.

9Taip pat nustatė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės E. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1256/2000 dalis žemės sklypo ( - ) su priklausiniu – dviejų butų gyvenamuoju namu ( - ), butas su rūsiu ( - ), butas ( - ). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė transporto priemonių ir laisvai disponuojamų lėšų bankų sąskaitose neturi. Sutuoktinė, gyvendama Jungtinėje Karalystėje, 2013 m. kurį laiką dirbo ir gavo darbo užmokestį, 2014 m. kurį laiką jai buvo mokama bedarbio pašalpa, o šiuo metu ji vykdo individualią veiklą, tačiau pajamos šiai dienai nėra didelės. Šiuo metu pareiškėjas niekur nedirba, tačiau padeda savo žmonai versle (ieško tiekėjų). 2015 m. pareiškėjas buvo susiradęs darbą Jungtinėje Karalystėje ir jam buvo mokamas darbo užmokestis. 2015 m. lapkričio mėn. darbe patyrė traumą, dėl kurios ilgą laiką buvo nedarbingas. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo turimo turto nepakanka visiems kreditoriniams įsipareigojimams (283014,31 Eur) padengti ir jis yra nemokus, o nustatytos aplinkybės paneigia suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ argumentus, kad pareiškėjas neieško darbo ir nesiekia pagerinti savo finansinės padėties. Teismas nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų.

10Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto nepakaktų visiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Tuo tarpu, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrinti skolininko per nurodytą laikotarpį sudaryti sandoriai, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas.

11Teismas nustatė, jog pareiškėjo ir banko siūlomos administratorių kandidatūros atitinka FABĮ fizinio asmens administratoriui keliamus reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kreditoriaus pasiūlytas administratorius – UAB „Karaliaučiaus grupė“ pateikė mažesnes bankroto procedūrų administravimo išlaidas, bei lankstesnes jų apmokėjimo sąlygas, pasirinko kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ siūlomą bankroto administratorių.

12III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai

13Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir atsisakyti pareiškėjui kelti fizinio asmens bankroto bylą. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ginčas dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo priskirtinas Lietuvos teismų kompetencijai, iš esmės rėmėsi tik selektyviais paties pareiškėjo pasisakymais bei aplinkybe, jog pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų. Tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi dar 2015 m. rugsėjo 23 d. 2015 m. lapkričio mėn. pareiškėjas pateikė pranešimą, jog negali atvykti į teismo posėdį, nes išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę ir ten susirgo. 2016 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jis jau nuo 2011 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur papildomai mokosi, turi banko sąskaitą, pagal specialybę yra statybos inžinierius. 2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje nuomojasi būstą, gauna įvairias kompensacijas, ten gyvena ir mokosi jo vaikai. Visi pareiškėjo teikiami dokumentai yra susiję su Jungtine Karalyste. Antstolio V. M. 2016 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuoti V. M., kuris yra pareiškėjo sutuoktinės sesers vyras ir gyvena pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančiame name ( - ), paaiškinimai, kad pareiškėjas gyvena Anglijoje, o į Lietuvą atvyksta, kai yra teismo procesas. Pareiškėjas nenurodė jokių savo pajamų šaltinių Lietuvoje bei kitų ryšių su šia valstybe. Nors pareiškėjui Lietuvoje priklauso dar vienas butas, kuris yra įkeistas Nordea bankui, tačiau jame gyvena ir kredito įmokas bankui moka jo uošviai, kitas turtas – butas su žemės sklypu (įkeistas UAB „Medicinos bankas“) turi būti priverstinai realizuotas, pareiškėjas bute niekada negyveno. Aplinkybę, jog pareiškėjas negyvena Lietuvoje, patvirtina ir tai, jog pareiškėjui neįsiteikia procesiniai dokumentai. Pateikdamas argumentus, kodėl jo bankroto byla turėtų būti nagrinėjama Lietuvoje, jis iš esmės apsiribojo tik tuo, jog ketina čia grįžti ir gyventi, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog šiuo metu jis gyvena būtent Lietuvoje. Bankroto bylos nagrinėjimas Lietuvoje gali sudaryti pareiškėjui galimybę pasinaudoti parankesniu teisiniu reglamentavimu, išvengti savo tikrosios turtinės padėties atskleidimo, kadangi nei teismas, nei kreditoriai neturi prieigos prie užsienio valstybių registrų bei neišmano Jungtinės Karalystės teisinės bazės. Pareiškėjas taip pat nuo 2013 m. vilkina UAB „Medicinos bankas“ naudai įkeisto turto realizavimą (1256/2000 dalies žemės sklypo ( - ) ir sklype esančio buto ( - )). Antstolis dar 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymu skyrė minėto turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjas neįleido antstolio ir turto vertintojų į vertintiną turtą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi Nr. 2-41143-535/2014 davė antstoliui leidimą patekti į šį turtą. Vėliau pareiškėjas nesutiko su nustatyta įkeisto turto verte, todėl antstolis 2015 m. sausio 13 d. patvarkymu skyrė pakartotinę įkeisto turto ekspertizę. Turtas buvo parduotas 2015 m. kovo 9 d. – 2015 m. balandžio 8 d. vykusių varžytynių metu. Nepaisant to, pareiškėjas ir toliau ginčijo antstolio vykdomus išieškojimo veiksmus, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi Nr. 2-20758-912/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdomąją bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi Nr. 2-23280-235/2015 atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo buvo siekta sustabdyti varžytynes. Pareiškėjas ir pastarąją nutartį apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. 2S-86-262/2016 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjo bankroto byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi davė antstoliui leidimą užbaigti įkeisto turto realizavimo veiksmus, tačiau ir ši nutartis buvo apskųsta. Tokiais veiksmais pareiškėjas elgiasi nesąžiningai ir visiškai nesiekia savo mokumo gerinimo, o yra suinteresuotas vilkinti išieškojimo veiksmus bei tokiu būdu tik didina savo skolą. Nuo 2013 m. pareiškėjas visiškai nedengia skolos kreditoriui, nenurodė aplinkybių jam trukdžiusių dirbti, nepaaiškino iš kokių lėšų jis dengia savo būtinuosius poreikius, kurie sudaro 460 Eur/mėn. Pareiškėjas nepateikė banko sąskaitų, esančių Jungtinėje Karalystėje, išrašų už 3 m. laikotarpį iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos, dokumentų, patvirtinančių, kiek konkrečiai už būsto nuomą Jungtinėje Karalystėje jis patiria išlaidų, nors šias išlaidas pareiškėjas pripažino. Pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas siekia tik kiek įmanoma ilgiau sustabdyti išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto, šiuo turtu naudotis savo ar artimų žmonių poreikiams tenkinti. Pareiškėjui ypač naudinga padėtis, kuomet bankroto bylos iškėlimo klausimas yra nagrinėjamas Lietuvoje, kadangi nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Iškėlus bankroto bylą turi būti rengiamas mokumo atkūrimo planas, be to, galimi teisiniai ginčai, kurie sudaro galimybę užvilkinti turto realizavimo klausimą. Tokiu būdu pareiškėjui atsiranda galimybė dar ilgą laiką naudotis bankui įkeistu turtu, o kreditoriaus reikalavimų tenkinimui neskirti jokių lėšų. Pareiškėjui taip pat priklauso butas, kuris 2004 m. buvo įkeistas Nordea Bank AB. Tačiau byloje nėra duomenų apie įkeisto turto vertę, kredito likutį, nors šios aplinkybės turi įtakos pareiškėjo mokumui ir tokia informacija yra būtina mokumui vertinti. Galimai realizavus šį turtą, pareiškėjas galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir turimas išlaidas Jungtinėje Karalystėje, galimybes atvykti į Lietuvą, juolab pareiškėjas, kaip pats nurodo, kartu su sutuoktine gauna 450 Eur/mėn. pajamų. Taigi, teismas neįvertino pareiškėjo turimo turto ir įsipareigojimų santykio bei nebuvo nustatyta, kokiomis pajamomis ir turtu jis disponuoja Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjas vengia pateikti informaciją apie savo turtinę padėtį, yra nesąžiningas, todėl bankroto bylą turi būti atsisakoma kelti.

14Pareiškėjas V. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį dalyje, kurioje fizinio asmens bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Karaliaučiaus grupė“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – fizinio asmens bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“. Paaiškino, kad aplinkybė, jog kreditoriaus pasiūlytas bankroto administratorius sutiko administruoti bankroto bylą už 30 Eur mažesnę administravimo išlaidų sumą, negali būti laikoma vieninteliu kriterijumi skiriant administratorių. Kreditorius paskirto administratoriaus kandidatūrą siūlo dažnai, todėl neaišku ar administratorius veiks fizinio asmens interesais. Fizinio asmens bankroto byloje prioritetas turi būti skiriamas skolininko interesų užtikrinimui. Dėl vykdomo bankroto proceso pobūdžio, asmens, kuriam iškelta bankroto byla, patiriamų neigiamų išgyvenimų, siekiant užtikrinti fizinio asmens bankroto proceso efektyvumą, tarp pareiškėjo ir administratoriaus turi susiklostyti santykiai, kurie būtų paremti tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Priešingu atveju, pareiškėjui nepasitikint bankroto administratoriumi, bankroto proceso eiga galėtų būti apsunkinta. Pareiškėjas savo siūlomu administratoriumi pasitiki labiausiai ir mano, kad jis geriausiai gali vykdyti bankroto procedūrą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad UAB „Bankroto valdymas“ negalėtų atlikti jam pavestų funkcijų, būtų šališkas ar suinteresuotas bylos baigtimi, netinkamai ar nesklandžiai vykdys pareiškėjo bankroto procedūrą. Tuo tarpu administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“ neužtikrins skaidraus ir nešališko bankroto proceso.

15Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad UAB ,,Bankroto valdymas“ padėjo pareiškėjui parengti dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto byla, kas patvirtina ypač glaudžius skolininko ir administratoriaus santykius bei sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, ar UAB ,,Bankroto valdymas“ tinkamai atstovaus tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Kadangi UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ paslaugų kainos yra mažesnės, nei UAB ,,Bankroto valdymas“, todėl pareiškėjas, būdamas sąžiningu ir jausdamas atsakomybę atsiskaityti su kreditoriais, neturėtų ginčyti šio administratoriaus kandidatūros. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ neatitiktų FABĮ keliamų reikalavimų, o jo dėstomas nepasitikėjimas šiuo administratoriumi nesudaro pagrindo teigti, jog UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ netinkamai vykdys FABĮ nustatytas pareigas.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

18Dėl teismingumo

19Apelianto UAB „Medicinos bankas“ teigimu, pareiškėjo bankroto byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi jo pagrindinių turtinių interesų vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kur jis gyvena su šeima ir dirba.

20Pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto (nemokumo) bylų 3 str. 1 d. iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi tos valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta. Reglamento preambulės 13 p. nustatyta, kad pagrindinių turtinių interesų vieta turėtų būti vieta, kurioje skolininkas reguliariai administruoja savo turtinius interesus, ir dėl to ją gali nustatyti trečiosios šalys. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 2 d. nurodyta, kad šis įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje. Aiškinant minėtų nuostatų prasmę, išvados dėl teismingumo turi būti daromos atsižvelgiant į pilną Reglamento prasmę, kitų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, Teisingumo teismo praktiką bei faktines bylos aplinkybes.

212000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamente Nr. 1346/2000 dėl bankroto (nemokumo) bylų nurodoma, jog juo siekiama prisidėti prie vienodos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo (1 p.). Reglamento Nr. 1346/2000 2-4 konstatuojamosiose dalyse taip pat nurodyta, jog juo siekiama sukurti visoje Europos Sąjungoje taikomą teisinį reguliavimą, kuris leistų derinti nemokaus skolininko turtui taikytinas priemones, taip pat sukurtų tokias teisines sąlygas, kuriomis šalys artėjant bankrotui ar bankroto procese vengtų perkėlinėti turtą ar teismo procesą iš vienos valstybės į kitą ieškant palankesnės teisinės padėties. Reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad jis turėtų būti taikomas bankroto byloms, kai skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, prekybininkas ar individualus asmuo, o bankroto bylos, kurioms taikomas šis Reglamentas, yra išvardytos jo prieduose. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 str. nustatyta, kad vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. SESV 21 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje apima laisvą darbuotojų judėjimą, laisvą savarankiškai dirbančių ir įmonių judėjimą (įsisteigimo laisvė), neekonomine veikla užsiimančių ES piliečių laisvą judėjimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad Europos Sąjungos pilietybė kiekvienam Sąjungos piliečiui suteikia pagrindinę ir asmeninę teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, taikant Sutartyse ir joms vykdyti patvirtintose priemonėse nustatytus apribojimus ir reikalavimus, nes laisvas asmenų judėjimas yra viena pagrindinių vidaus rinkos laisvių, kuri, be to, buvo patvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 45 str. (ESTT 2011 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. C-434/09, Rink. P I-0000).

22Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas gimė ( - ), yra Lietuvos Respublikos pilietis, 1990 m. susituokė su E. B. taip pat Vilniuje, nuo 2004 m. liepos 29 d. iki šiol yra deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), turi nekilnojamąjį turtą Vilniaus apskrityje, iki 2011 m. vasario mėn. buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, visi pareiškėjo kreditoriai taip pat yra Lietuvoje (t. I, b. l. 6-8, 65-66, 88-91; t. II, b. l. 78; t. III, b. l. 51-52). Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 2 d. pirmos instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog į Jungtinę Karalystę su šeima išvyko 2011-2012 m., siekdamas užsidirbti pinigų ir grąžinti skolas. Į Lietuvą grįžta ir gyvena 4-5 mėnesius (nuo 1.50 min, nuo 18.30 min, nuo 23 min.). Apeliacinės instancijos teismui išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašus taip pat nenustatyta, jog pareiškėjas savo ateitį sietų ne su Lietuva, o su Jungtine Karalyste, priešingai, pareiškėjas nurodė, jog grąžinęs skolas ir suradęs darbą Lietuvoje, grįžtų čia gyventi nuolat.

23Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka. Pagal Civilinio Kodekso 2.12 str. 1 d. fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 str. 2 d.). CK 2.16 str. 1 d. nustato, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 str. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas valstybę savo turtinių interesų vieta) kriterijus. Todėl Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Nors gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Kaip minėta, pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniuje, turi čia nekilnojamojo turto bei pagrindine turtinių interesų vieta laiko būtent Lietuvos Respubliką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, sutinka su apelianto argumentais, jog pareiškėjas turi daug sąsajų su Jungtine Karalyste (su šeima gyvena ir dirba nuo 2011-2012 m., Lietuvoje būna mažiau laiko nei Jungtinėje Karalystėje), visgi Lietuvoje esant pareiškėjo nekilnojamajam turtui ir visiems kreditoriams bei esant pareiškėjo viešam pripažinimui, jog jo pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priskirtinas Lietuvos teismų kompetencijai.

24Dėl nemokumo

25Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d. fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų.

26Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas vertindamas pareiškėjo atitikimą FABĮ 2 str. 2 d. nustatytiems reikalavimams nustatė, jog pareiškėjas atitinka nemokumo būklę –įsipareigojimai kreditoriams sudaro 283014,31 Eur, kartu su sutuoktine nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (dalį žemės sklypo su butu; butą su rūsiu), jis ir sutuoktinė transporto priemonių ir lėšų banko sąskaitose Lietuvoje neturi, šiuo metu nedirba, sutuoktinė pradėjo vykdyti individualią veiklą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjo įsipareigojimų dydį bei turto vertę, kadangi nebuvo nustatyta buto, esančio ( - ), vertė bei skolos likutis hipotekos kreditoriui Nordea Bank AB.

27Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pirmosios instancijos teismas detaliau neišsiaiškino buto su rūsiu, esančio ( - ), vertės bei skolos likučio hipotekos kreditoriui Nordea Bank AB. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriui Nordea Bank AB įkeisto pareiškėjui ir jo sutuoktinei jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertės ir kredito likučio nustatymas, nagrinėjamu atveju neturi įtakos pareiškėjo (ne)mokumo būklės konstatavimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtas turtas buvo įgytas 2004 m., gavus iš Nordea Bank AB 26087 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas yra 2029 m. liepos 20 d., kredito mokėjimo pradžia – 2005 m. rugsėjo 20 d. (t. II, b. l. 35-36, 71-73; t. III, b. l. 5-17). Turto įkeitimo metu (2004 m. rugpjūčio 12 d.) jis buvo įvertintas 34175,16 Eur sumai, vidutinė minėto turto rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2004 m. liepos 23 d. siekė 21026 Eur, 2017 m. sausio 1 d. – 41400 Eur (CPK 179 str. 3 d.). Kreditorius Nordea Bank AB atsiliepime į pareiškimą paaiškino, jog pareiškėjas įsipareigojimus pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį vykdo laiku. Ginčo, jog apeliantui UAB „Medicinos bankas“ įkeistas likęs pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas, esantis ( - ) (dalis žemės sklypo su namu), buvo realizuotas už 161600 Eur, nėra (žr. atskirojo skundo medžiagą Nr. 2S-2739-562/2016). Tuo tarpu pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažesnę nei 283014,31 Eur sumą. Taigi akivaizdu, kad buto su rūsio, esančio ( - ), vertės (remiantis VĮ Registro centro duomenimis) nepakaktų padengti pradelstų įsipareigojimų net ir laikant, jog šis turtas nėra įkeistas, o paskola Nordea Bank AB yra visiškai grąžinta, nes reali viso turto (jau realizuoto ir realizuotino) vertė preliminariai sudarytų tik apie 203000 Eur sumą. Visgi nagrinėjamu atveju iki kredito grąžinimo Nordea Bank AB liko dar 12 metų ir 7 mėn., t. y. remiantis paskolos sutarties sąlygomis pareiškėjui bankui tektų grąžinti ne mažesnę nei 13000 Eur sumą (be palūkanų), todėl akivaizdu, kad turto, esančio ( - ), vertės bet kokiu atveju nepakaktų padengti pareiškėjo pradelstus skolinius įsipareigojimus.

28Apeliantas taip pat teigia, jog pareiškėjas neatskleidė tikslios turtinės padėties Jungtinėje Karalystėje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka, jog pareiškėjo turtinė padėtis Jungtinėje Karalystėje nėra visiškai aiški (nepateikti pareiškėjo banko sąskaitos išrašai bei nėra aišku, kaip 450 Eur/mėn. pakanka pareiškėjo ir jo sutuoktinės būtiniesiems poreikiams tenkinti). Visgi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra pakankama, kad leistų abejoti pareiškėjo (ne)mokumu ir užkirstų kelią pareiškėjui bankrutuoti.

29Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. yra išvardinti dokumentai, kurie turi būti pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą: pranešimų kreditoriams kopijos, gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai, turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir nurodoma jo vertė; duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus; kreditorių sąrašas; skolininkų sąrašas; informacija apie fiziniam asmeniui iškeltas bylas; išlaikomų asmenų sąrašas; būtiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-561/2014).

30Iš pareiškimo priedų bei vėliau pateiktų duomenų bei paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas įstatymo reikalavimus bei teismo įpareigojimus stengėsi vykdyti – iš esmės proceso metu buvo visiškai atskleista pareiškėjo turtinė padėtis Lietuvoje, iš dalies buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo gautas išmokas, ligą, pareiškėjo sutuoktinės verslą Jungtinėje Karalystėje, paskutiniame teismo posėdyje taip pat pateikė banko sąskaitos išrašą, tačiau anglų kalba, todėl šis dokumentas nebuvo prijungtas prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktos informacijos bankroto bylos iškėlimo stadijoje pakanka, kad konstatuoti pareiškėjo nemokumą, taip pat leidžia iš dalies įvertinti galimybes gauti didesnes pajamas (dėl ligos nedirbo, gavo bedarbio pašalpą, šiuo metu padeda sutuoktinei). Atsižvelgiant į tai, jog klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo sprendžiamas jau 17 mėn., per tą laikotarpį buvo realizuota didžioji dalis pareiškėjo turto, todėl papildomų duomenų rinkimas neatitiktų nei skolininko, nei jo kreditorių interesų, kadangi klausimo dėl bankroto bylos nagrinėjimas užsitęstų neapibrėžtą laiką, o pareiškėjas ir toliau negrąžintų skolos savo didžiausiam kreditoriui. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą.

31Kaip minėta, Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, Fizinių asmenų bankroto įstatymo suteikiamos galimybės nemokiems asmenims atkurti mokumą bei grįžti į pilnavertį ekonominį gyvenimą negali būti pagrindu išvengti fizinio asmens skolų nurašymo. Pareiškėjui nesistengiant atkurti mokumo, nededant pastangų rengiant ir (ar) vykdant mokumo atkūrimo planą, bankroto byla galės būti nutraukta (FABĮ 10 str. 1 d. 1, 2 p., 2 d.). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos iškėlimas fiziniam asmeniui taip pat lemtų bankroto administratoriui pareigą patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas ir vėlesnės bankroto procedūros (mokumo atkūrimo plano rengimas, tvirtinimas, vykdymas) atitinka tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus, nes sąžiningam asmeniui yra sudaroma galimybė atkurti mokumą, o kreditoriams atgauti dalį skolų, tuo pačiu yra atskleidžiami tikrieji bankrutuoti siekiančio fizinio asmens tikslai – nurašyti skolas ar dėti visas pastangas atkurti mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.

32Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje pakanka įrodymų konstatuoti pareiškėjo nemokumą, akivaizdaus turto ar pajamų slėpimo nenustatyta. Todėl teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, kuri reiškia skolininkui reikalingos apsaugos suteikimą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises užtikrinimą, teismas galės patikrinti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje, o paaiškėjus, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, bankroto byla galės būti nutraukta (FABĮ 10 str. 1 d. 3 p.).

33Dėl nesąžiningumo

34Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

35Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl laikotarpio, kuris turi reikšmės, sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą bei vertinant bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumą, kadangi kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015).

36Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2015 m. spalio 9 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjų sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 9 d. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nesąžiningų pareiškėjo veiksmų FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Tuo tarpu apeliantas UAB „Medicinos bankas“ teigia, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi trukdė realizuoti bankui įkeistą turtą (žemės sklypo dalį su butu).

37Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka, jog apeliantui įkeisto turto pardavimas užtruko ilgą laiką (nuo 2013 m.), kadangi pareiškėjas nesutiko su vykdymo veiksmais – prašė skirti pakartotinę ekspertizę, neįleido turto vertintojų į turtą, stabdė varžytynes bei prašė sustabdyti realizavimo veiksmus. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reikalauja, kad tarp asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo egzistuotų priežastinis ryšys, t. y. asmens nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką jo nemokumui. Menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis 3K-3-516/2014). Apeliantas nepateikia jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo veiksmai skundžiant vykdymo veiksmus, turėtų įtakos jo nemokumui. Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp UAB „Medicinos bankas“ ir pareiškėjo 2006 m. sudaryta paskolos sutartis buvo nutraukta 2012 m., tuo metu pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriui sudarė beveik 230000 Eur sumą (t. I, b. l. 92-103). 2011-2012 m. pareiškėjas išvyko į Jungtinę Karalystę, kadangi negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, kurie pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sudarė apie 280000 Eur sumą. Taigi, pareiškėjo veiksmai, siekiant sustabdyti vykdymo veiksmus, neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui, kadangi veiksmų atlikimo metu pareiškėjas jau buvo nemokus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi Nr. 2S-2739-562/2016 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria antstoliui V. Č. leista užbaigti V. C. ir E. B. priklausančio turto – 1256/2000 dalies žemės sklypo ir šiame žemės sklype esančio buto realizavimo veiksmus bei paskirstyti gautas lėšas CPK nustatyta tvarka. Taigi, aplinkybės, dėl kurių apeliantui UAB „Medicinos bankas“ įkeistas pareiškėjo turtas negalėjo būti realizuotas, šiuo metu yra išnykusios. Tačiau kaip nustatyta šios nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl pareiškėjo nemokumo, net ir realizavus apeliantui įkeistą turtą, pareiškėjas vis tiek atitinka nemokumo būklę, todėl atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir šiuo atveju neatitiktų pareiškėjo ir jo kreditorių interesų. Kadangi dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo tikslingumo apeliacinės instancijos teismas pasisakė nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl pareiškėjo nemokumo, todėl pakartotinai nepasisako.

38Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas atitinka tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesus. Todėl pirmosios instancijos nutartis dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui paliekama nepakeista.

39Dėl bankroto administratoriaus

40Pareiškėjas V. C. atskiruoju skundu kelia ginčą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas pareiškėjo bankroto administratoriumi paskyrė suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ pasiūlytą kandidatą UAB „Karaliaučiaus grupė“. Apelianto teigimu, jis nepasitiki paskirtu bankroto administratoriumi, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bankroto administratoriaus skyrimo kriterijus, dėl ko nepagrįstai suteikė pirmenybę suinteresuoto asmens siūlomam kandidatui.

41Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. 1 d. bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą turi teisę pasiūlyti fizinis asmuo ir (ar) kreditorius (2 d.). Bankroto administratoriumi negali būti paskirti: fizinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo; fizinio asmens artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti CK 3.135 straipsnyje; asmenys, susiję su fiziniu asmeniu svainystės santykiais, kaip jie apibrėžti CK 3.136 straipsnyje; fizinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis; asmuo, susijęs su fiziniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 mėnesius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (3 d.). Bankroto administratorius negali būti suinteresuotas bankroto proceso baigtimi (5 d.). FABĮ 13 str. 7 d. numato, jog bankroto administratorius, siekdamas atlikti fizinio asmens bankroto procedūras, privalo teismui ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, skirdamas fizinio asmens bankroto administratorių, turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančio asmens administratorių, peržiūrint ją apeliacine tvarka, turėtų būti keičiama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka FABĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-139-421/2015).

42Taigi, FABĮ nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių, tuo tarpu pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismui, renkantis bankroto administratorių yra paliekama diskrecijos teisė, kuri yra ribojama tik aiškių ir objektyvių kriterijų argumentavimu. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti fizinį asmenį, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, turėtų būti naikinama tik išimtiniais atvejais.

43Nagrinėjamu atveju ginčo, jog tiek fizinio asmens, tiek kreditoriaus pasiūlytos kandidatūros atitinka visus FABĮ fizinio asmens administratoriui keliamus reikalavimus, nėra. Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Bankroto valdymas“, kuris sutiko atlikti pareiškėjo bankroto administravimo veiksmus iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo už 250 Eur sumą. Tuo tarpu suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ pasiūlytas kandidatas UAB „Karaliaučiaus grupė“ tuo pačius veiksmus sutiko atlikti už 220 Eur sumą. Būtent dėl mažesnės administravimo veiksmų kainos už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos pirmosios instancijos teismas pasirinko suinteresuoto asmens pasiūlytą kandidatą. Apeliantas teigia, jog suinteresuotas asmuo fizinio asmens bankroto bylose dažnai prašo paskirti minėtą administratorių, todėl šis administratorius gali būti šališkas, pareiškėjas juo nepasitiki. Tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog paskirtas administratorius galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių negalėtų vykdyti pareiškėjo bankroto procedūrų. Tuo tarpu aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog administratoriaus ir bankrutuojančio fizinio asmens tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimo galimybė nelaikytinas objektyviu administratorių apibūdinančiu kriterijumi, kadangi itin glaudaus skolininko ir administratoriaus tarpusavio ryšio akcentavimas sudarytų pagrindą abejoti administratoriaus nepriklausomumu, nešališkumu ir objektyvumu, bankroto procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumu. Taigi pareiškėjo nurodyti atskirojo skundo argumentai dėl administratoriaus paskyrimo yra nepagrįsti. Todėl atsižvelgiant į laikinos administravimo išlaidų sąmatos sumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog suinteresuoto asmens pasiūlytas kandidatas turi pranašumą prieš pareiškėjo pasiūlytą kandidatą.

44Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų siūlomo bankroto administratorių kandidatūrų tinkamumo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nesant duomenų, jog suinteresuoto asmens siūlomas kandidatas būtų šališkas banko naudai ar dėl kitų priežasčių negalėtų tinkamai administruoti pareiškėjo bankroto procedūrą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl administratoriaus paskyrimo paliekama nepakeista.

45Pareiškėjui išaiškintina, jog bankroto proceso metu jis turi teisę kontroliuoti administratoriaus veiklą ir imtis priemonių ginti savo teises inicijuojant administratoriaus atstatydinimą, jei paaiškėtų, kad pastarasis netinkamai atlieka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytas pareigas (FABĮ 14 str.).

46Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

47Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas V. C. prašė iškelti jam fizinio asmens... 4. Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašė atsisakyti kelti... 5. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašė klausimą dėl... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė... 8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra įregistravęs santuoką su 9. Taip pat nustatė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės E.... 10. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų... 11. Teismas nustatė, jog pareiškėjo ir banko siūlomos administratorių... 12. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai... 13. Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atskiruoju skundu prašo... 14. Pareiškėjas V. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti... 15. Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu prašo pareiškėjo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Dėl teismingumo... 19. Apelianto UAB „Medicinos bankas“ teigimu, pareiškėjo bankroto byla nėra... 20. Pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl... 21. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamente Nr. 1346/2000 dėl bankroto... 22. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas gimė ( - ), yra Lietuvos... 23. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad fizinis asmuo... 24. Dėl nemokumo... 25. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo... 26. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas vertindamas... 27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pirmosios instancijos teismas... 28. Apeliantas taip pat teigia, jog pareiškėjas neatskleidė tikslios turtinės... 29. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. yra išvardinti dokumentai,... 30. Iš pareiškimo priedų bei vėliau pateiktų duomenų bei paaiškinimų... 31. Kaip minėta, Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti... 32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą... 33. Dėl nesąžiningumo... 34. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto... 35. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl laikotarpio, kuris... 36. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme... 37. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka,... 38. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 39. Dėl bankroto administratoriaus... 40. Pareiškėjas V. C. atskiruoju skundu kelia ginčą dėl... 41. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. 1 d. bankroto... 42. Taigi, FABĮ nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas... 43. Nagrinėjamu atveju ginčo, jog tiek fizinio asmens, tiek kreditoriaus... 44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios... 45. Pareiškėjui išaiškintina, jog bankroto proceso metu jis turi teisę... 46. Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam... 47. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti...