Byla eAS-841-629/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Freda“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Freda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Freda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Freda“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr.83 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atitinkamam laikui sustabdyti Sprendimo galiojimą. Nurodė, kad yra akivaizdu, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – Sprendimo galiojimo sustabdymo iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje, pareiškėjas, pagal jo įsitikinimu neteisėtą administracinį sprendimą, įgis pareigą iki 2018 m. spalio mėnesio susimokėti 16 555 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kurio vėliau nebegalės atgauti dėl to, kad, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Konkrečiu atveju susidaro situacija, kai einamieji 2018 metai yra paskutiniai metai, kada pagal minėtas įstatymo nuostatas galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį už 2013 metus. Pareiškėjui patikslinus mokesčio deklaraciją už 2014 m. ir sumokėjus mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Vilniaus RAAD priimtų sprendimų, dėl kurių buvo prarasta mokestinė lengvata, panaikinimo, pareiškėjas nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2014 m. (po 2019 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius.

7Pažymėjo, kad gausioje ir jau susiformavusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-433-442/2018) bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriose pareiškėjai prašydavo stabdyti ginčijamo Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotų patvirtinimų panaikinimo galiojimą, nurodančiu pareiškėjams apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius už aplinkos teršimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydavo, kad šis sprendimas nesukelia pareiškėjams jokių neigiamų teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutikdavo su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nesukelia pareiškėjams jo nurodytų pasekmių, kadangi juo nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl sprendimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis ar sutriktų ūkinė veikla. Šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, Sprendimas pareiškėjui jau sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir mokestinę prievolę sumokėti 16 555 Eur, o to nepadarius, yra galimas priverstinis šio mokesčio išieškojimas.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo AB „Freda“ skundą, o pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

10Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis nesukuria pareiškėjui AB „Freda“ prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo pareiškėjai nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Taigi šiuo atveju teismas nenustatė, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis ar sutriktų ūkinė veikla. Pareiškėjo įvardijamos grėsmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų atsakovo vykdomų administracinių procedūrų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Todėl pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

11III.

12Pareiškėjas AB „Freda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

13Pareiškėjas iš esmės remiasi argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 (toliau – Sprendimas dėl dokumentų panaikinimo) buvo panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija, trečiasis suinteresuotas asmuo) gamintojams ir importuotojams išrašyti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, dėl ko pareiškėjui neva kyla mokestinės prievolės už pagamintą, importuotą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį 2014–2015 m. Šiuo atveju pareiškėjas jau yra įvykdęs savo prievoles ir sumokėjęs už atliekų sutvarkymo paslaugas kitiems asmenims. Dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti pareiškėjui Organizacijos išduoti patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjo, nei Organizacijos – pareiškėjo kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės.

14Pažymi, kad faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo paminėtose nutartyse ir nagrinėjamoje byloje skiriasi, todėl nebuvo jokio pagrindo remtis minėtomis nutartimis. Akcentuoja, kad minėtose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydavo, jog Vilniaus RAAD sprendimas dėl dokumentų panaikinimo nesukelia pareiškėjams jokių neigiamų teisinių pasekmių, kadangi juo nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl sprendimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis ar sutriktų ūkinė veikla. Šiuo atveju jau yra priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minimas kitas viešo administravimo subjekto individualaus pobūdžio vienkartinio taikymo teisės aktas (Sprendimas), kuris akivaizdžiai sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes ir kuriuo pareiškėjas nedviprasmiškai įpareigojamas iki 2018 m. spalio mėnesio susimokėti tiksliai apskaičiuotą 16 555 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Taip pat šiame Sprendime nurodoma, kad to nepadarius, mokestis bus išieškomas priverstine tvarka.

15Pastebi, kad, atsižvelgiant į pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjamų bylų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėjimo terminus, sprendimas šioje byloje tikrai dar neįsiteisės 2019 m., todėl pareiškėjas beveik neabejoja, kad sumokėjęs 16 555 Eur patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas gali būti nuginčytas.

16Atsakovas Departamentas atsiliepimu su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

17Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis negalės susigrąžinti išmokėtą sumą, yra nepagrįsti, nes teismų praktikoje nurodoma, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis finansinėmis aplinkybėmis (pvz. pareiškėjas patirtų didelių nuostolių, turėtų žymiu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais ir pan.) ir pagrįsti jas patvirtinančiais dokumentais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie AB „Freda“ gamybos mastą, apyvartines lėšas, darbuotojų skaičių ir kitų duomenų, leidžiančių įvertinti bendrovės finansinę būklę ir kitas aplinkybes dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

18Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Sprendimas jam sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir mokestinę prievolę sumokėti 16 555 Eur mokesčio, o to nepadarius, yra galimas priverstinis šio mokesčio išieškojimas, atsakovas akcentuoja, kad pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčio mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumomis padengti.

19Pareiškėjas pateikė skundą dėl apskaičiuoto 16 555 Eur mokesčio prievolės teisėtumo, todėl mokestinės prievolės priverstinis išieškojimas stabdomas, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

21Nurodo, kad kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija), prašydamas išaiškinti, ar gamintojams ir importuotojams patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Vilniaus RAAD priimtų sprendimų, dėl kurių buvo prarasta mokestinė lengvata, panaikinimo, gamintojai ir importuotojai turės teisinę galimybę patikslinti mokesčio deklaraciją už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius.

22Inspekcija, atsakydama į minėtą kreipimąsi, nurodė, kad „vadovaujantis MAĮ 80 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, kuris skaičiuojamas už einamuosius metus ir praėjusius penkerius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, įmonės po 2018 metų nebegalės patikslinti aplinkos taršos mokesčių deklaracijų už 2013 metus”.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo AB „Freda“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

26Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

27Pareiškėjas teismui apskundė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 83 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 8 d. aktas Nr. K-26. Šiame sprendime apskaičiuota ir nurodyta pareiškėjui sumokėti 16555 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą.

28Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą inter alia (be kita ko) administruojamas mokestis už aplinkos teršimą. Nors mokesčio už aplinkos teršimo administravimas, šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo apskundimas pasižymi tam tikra specifika, numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose teisės aktuose, bet pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

29Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamas ginčas iš esmės atitinka mokestinio ginčo požymius. Pareiškėjas yra padavęs skundą dėl valstybės įstaigos, kuri įgaliota tikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai už aplinkos teršimą, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo jam buvo nurodyta sumokėti atitinkamą mokesčio sumą. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nenumato kitokios taisyklės nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje. Taigi darytina išvada, kad ginčijamų mokesčių priverstinis išieškojimas yra sustabdytas pagal įstatymą, nes pareiškėjas yra padavęs skundą, kilus mokestiniam ginčui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą nėra pagrindo, nes tai būtų teisiškai beprasmiška.

30Nors ginčijama Sprendimo dalis, apskritai, turi tiesioginę įtaką kitiems institucijų administraciniams veiksmams – mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui ir pan., tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018).

31Išanalizavusi anksčiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nesukuria pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

32Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas dėl skundžiamo Sprendimo patirs didelius finansinius sunkumus, bus sutrikdyta arba neįmanoma jo veikla, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Sprendimo galiojimo jo patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas.

33Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nors nutartyje nenurodė visų reikšmingų motyvų, iš esmės priėmė teisingą nutartį, todėl 2018 m. spalio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Pareiškėjo akcinės bendrovės „Freda“ atskirąjį skundą atmesti.

36Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Freda“ kreipėsi į... 6. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo... 7. Pažymėjo, kad gausioje ir jau susiformavusioje Lietuvos vyriausiojo... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi... 10. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 11. III.... 12. Pareiškėjas AB „Freda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 13. Pareiškėjas iš esmės remiasi argumentais, nurodytais skunde pirmosios... 14. Pažymi, kad faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo paminėtose... 15. Pastebi, kad, atsižvelgiant į pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjamų... 16. Atsakovas Departamentas atsiliepimu su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka... 17. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis negalės susigrąžinti... 18. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Sprendimas jam sukelia tiesiogines... 19. Pareiškėjas pateikė skundą dėl apskaičiuoto 16 555 Eur mokesčio... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą... 21. Nurodo, kad kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos... 22. Inspekcija, atsakydama į minėtą kreipimąsi, nurodė, kad „vadovaujantis... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018... 26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 27. Pareiškėjas teismui apskundė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos... 28. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punkte... 29. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis... 30. Nors ginčijama Sprendimo dalis, apskritai, turi tiesioginę įtaką kitiems... 31. Išanalizavusi anksčiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas... 33. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Freda“ atskirąjį skundą atmesti.... 36. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti... 37. Nutartis neskundžiama....