Byla 2-2108/2011

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus A. M. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą civilinėje byloje Nr. B2-1831-253/2010 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta šio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, pasibaigus restruktūrizavimo plano patvirtinimui nustatytam terminui (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 str. 9 d.) (civilinė byla Nr. B2-735-123/2010).

6Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi buvo priimtas AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus A. M. L. ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau pareiškėjas atsisakė nuo ieškinio, todėl byla buvo nutraukta teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-937-513/2011).

7Pareiškėjas AB „Klaipėdos kranai“ direktorius A. M. L. 2011 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi priėmė ieškinį. Minėtas ieškinys buvo grindžiamas nauju faktiniu pagrindu: 2011-01-11 visuotinio akcininku susirinkimo sprendimu bei peržiūrėtais ir pakoreguotais restruktūrizavimo metmenimis. Teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą tuo pagrindu, jog ji yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.) (civilinė byla Nr. B2-1257-123/2011). Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2-1590/2011).

8Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad AB „Klaipėdos kranai“ inicijuota bankroto byla pagal pareiškėjų VSDFV Klaipėdos skyriaus ir EPG Eisenbahn-und Bauplanungsgesselschaft mbH Erfurt ieškinius (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-866-125/2011), kurios nagrinėjimas atidėtas.

9Pareiškėjas AB „Klaipėdos kranai“ direktorius A. M. L. 2010-06-07 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad yra visos ĮRĮ numatytos sąlygos iškelti tokią bylą, o įmonės akcininkai 2010-06-02 visuotiniame akcininkų susirinkime vienbalsiai priėmė sprendimą įpareigoti administracijos vadovą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nauju pagrindu: naujai peržiūrėtais bei pakoreguotas restruktūrizavimo metmenimis. Nurodė, kad pagal tarpinį 2011-05-27 preliminarų balansą įmonė turi turto už 19 528 200 Lt, iš jo ilgalaikio - už 14 998 800 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus yra 11 972 100 Lt, per 2011 m. penkis mėnesius įmonė uždirbo 888 500 Lt pajamų ir sumažino nuostolį iki 283 500 Lt. Tvirtino, kad nors įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, ji nėra nutraukusi ūkinės – komercinės veiklos, ką patvirtina 2011 m. PVM sąskaitos – faktūros, įvairios sutartys su užsakovais, sudarytos 2011-02-07 – 2011-05-05 laikotarpiu, 2011-01-25 ketinimų protokolai, jos rodikliai gerėja, todėl gali atkurti mokumą ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2010-08-30 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-866-125/2011), didžiausi įmonės kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „SEB lizingas“ bei kiti taip pat siekia, jog įmonei būtų iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad kreditoriai apie šį kreipimąsi informuoti (ĮRĮ 6 str. 4 d. 4 p.).

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-28 sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, patvirtinančių, jog pasikeitė įmonės mokumas laikotarpiu nuo 2011-05-19 (kai buvo išnagrinėta byla dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo) iki pateikiant šį ieškinį. Pažymėjo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja proceso teisėmis, nes ne pirmą kartą reiškia ieškinį dėl to paties dalyko, žino, jog teisme yra priimtas ieškinys dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Pareiškėjas AB „Klaipėdos kranai“ direktorius A. M. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde pateikiami tokie argumentai:

141. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes skiriasi šio ir ankstesnio pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktinis pagrindas, t. y. 2011-06-02 priimtas akcininkų sprendimas ir naujai peržiūrėti bei pakoreguoti restruktūrizavimo metmenys, kurių esminis pakeitimas yra pakoreguoti balansiniai duomenis, nes kai kurie kreditoriai sutiko atidėti įmonei 3 056 413 Lt skolų mokėjimo terminus. Nauju faktiniu pagrindu taip pat laikytinos šios aplinkybės: yra sudaryta ilgalaikė sutartis su UAB „Baltkonta“, UAB „UNO transport Klaipėda“ dėl negabaritinių krovinių pervežimo, kurios užtikrina pastovias 200 000 – 250 000 Lt pajamas, o tai yra apie 50-70 proc. daugiau, nei įmonė už analogiškas paslaugas uždirbo per pirmąjį 2010 m. ketvirtį, įmonė vykdo vienkartinius įrenginių nuomos, remonto užsakymus vidutiniškai už 30 000 - 35 000 Lt, įsisavina metalinių konteinerių gamybą, kurio vienento kaina yra 12 000 -13 000 Lt, sudarytos sutartys dėl 20 tokių konteinerių gamybos ir realizacijos, pasirašytas ketinimų protokolas su UAB „Plungės Jonis“ dėl darbų už 5 780 000 Lt, su UAB „Kuusakoski“ dėl metalo ruošimo už 400 000 Lt, per 2011 m. sausio – gegužės mėn. uždirbo 885 500 Lt pajamų.

152. Tiek Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-28 nutartis (civilinė byla Nr. B2-1257-123/2011), tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-19 nutartis (civilinė byla Nr. 2-1590/2011), kuria atsisakyta iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą tuo pagrindu, jog ji yra nemoki, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, jog turi būti vertinama, ar įmonė nėra nutraukusi veiklos. Tačiau minėti teismai be pagrindo vadovavosi tik aritmetiniu įmonės mokumo vertinimu pagal ĮBĮ normas, ignoravo aplinkybes, jog įmonė nėra nutraukusi veiklos, siekia ją plėtoti, rodikliai nuolat gerėja, stengiamasi atkurti įmonės mokumą.

163. Teismas neįvertino to, kad jo finansiniai sunkumai yra susiję su 2008 m. prasidėjusia ekonomine krize, kuri nėra pastovaus pobūdžio reiškinys. Šiuo metu yra konstatuotos užsienio šalių ir Lietuvos ekonominio augimo tendencijos. Dėl to jis šiais metais planuoja uždirbti 871 600 Lt bendrojo pelno, pamažu didėja įmonės pajamos. Be to, įmonės išsaugojimas yra svarbus ir viešajam interesui užtikrinti, nes yra išlaikomos darbo vietos, valstybė nepraranda mokamų mokesčių, sudaromos sąlygos visiems kreditoriams atgauti pinigus.

174. Teismas visiškai nevertino įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių mokumui atkurti, kuriuose nurodoma, kad įmonė 2011-2014 planuoja gauti apie 13 300 000 Lt pajamų, pardavusi nereikalingą įmonės ūkinėje veikloje turtą bei susigrąžinusi debitorinius įsiskolinimus. Tuo tarpu iškėlus įmonei bankroto bylą, jos turtas gali būti pardavinėjamas žymiai mažesne nei rinkos kaina, dėl ko nukentėtų kreditorių bei valstybės interesai. Be to, teismas 2009 metais jau buvo iškėlęs AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą, esant ženkliai blogesnei įmonės finansinei padėčiai ir mokumui negu yra šiuo metu. Tačiau restruktūrizavimo procesas tuo metu buvo nutrauktas dėl kreditoriaus AB SEB banko veiksmų.

185. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis piktnaudžiauja proceso teisėmis, nes pareiškė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žinodamas, jog teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Šiuo pareiškimu jis siekia ne asmeninės naudos, bet užtikrinti galimybę kreditoriams, iš jų valstybės institucijoms, gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą, todėl jo veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais. Be to, tikėtina, jog teismas pats siekia kuo greičiau iškelti jam bankroto bylą, nes 2011-06-21 buvo paskyręs teismo posėdį dėl bankroto bylos nagrinėjimo.

196. Taip pat prašo priimti pateikiamus naujus įrodymus (kreditorių sutikimus atidėti savo reikalavimus), kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes šis nepriėmė pareiškimo ir jo nenagrinėjo, o būtinybė juos pateikė paaiškėjo tik priėmus skundžiamą teismo nutartį.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškimo, kuriuo prašoma iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, priėmimo (atsisakymo priimti), kai neseniai yra įsiteisėjusi teismo nutartis atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.

22Kaip nustatyta aukščiau, teismas atsisakė priimti ieškovo pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, priimtai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Bylos šalių ir pareiškimo dalyko tapatumas abejonių nekelia, tačiau kyla klausimas, kaip traktuoti pareiškimo pagrindo tapatumą.

23Kaip žinoma, ĮRĮ 4 straipsnyje numatytos būtinosios restruktūrizavimo taikymo (pradėjimo) sąlygos: 1. įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2. nėra nutraukusi veiklos; 3. nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4. įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5. nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutraukti ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2,3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo praėjo ne mažiau kaip 5 metai. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta pareiškimo teismui dėl tokios bylos iškėlimo parengimo ir pateikimo tvarka (išvardyti subjektai, veiksmai, kurie turi būti atlikti iki kreipiantis į teismą su pareiškimu, jo turinio elementai, dokumentai, kurie turi būti pateikti su pareiškimu). Be kita ko, ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad su pareiškimu turi būti pateikti dokumentai, jog įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnio minėtas nuostatas, metmenys ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko sprendimas juos patvirtinti, praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinio kopija ir balanso ir pelno (nuostolių) kopija ataskaitinių finansinių metų už laikotarpį iki įmonės dalyvių susirinkimo, savininko sprendimo dėl metmenų patvirtinimo priėmimo dienos ir kt.

24Kaip matyti skundžiamos teismo nutarties, teismas nenustatė, jog aukščiau paminėtų įstatymo reikalavimų pareiškėjas nesilaikė, tačiau sprendė, jog yra pareikštas tapatus pareiškimas, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nes pareiškėjas nepateikė jokių naujų duomenų apie pasikeitusią įmonės finansinę padėtį nuo 2010-05-19 (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

25Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada, nes, kaip matyti iš pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas pasikeitusią faktinę situacija grindžia tarpinio 2011-05-27 preliminaraus įmonės balanso duomenimis, sudarytomis ilgalaikėmis sutartimis su UAB „Baltkonta“, UAB „UNO transport Klaipėda“ dėl negabaritinių krovinių pervežimo, kurios, kaip teigia apeliantas, užtikrina pastovias 200 000 – 250 000 Lt pajamas, taip pat teigia, jog vykdo vienkartinius įrenginių nuomos, remonto užsakymus vidutiniškai už 30 000 - 35 000 Lt, įsisavina metalinių konteinerių gamybą, kurio vieneto kaina yra 12 000 -13 000 Lt. Tvirtina, kad yra sudarytos sutartys dėl 20 vnt. tokių konteinerių gamybos ir realizacijos, jog dalis kreditorių sutiko atidėti įmonei 3 056 413 Lt skolų mokėjimą, jog bendrovė 2011 m. sausio – gegužės mėn. yra gavusi 885 500 Lt pajamų, jog per šių metų gegužės mėnesį gautų 534 712 Lt pajamų pakanka įmonės būtinoms apyvartinėms lėšoms bei einamiesiems mokėjimams. Tuo tarpu iš Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties matyti, jog nagrinėjant ankstesnę bylą, buvo vadovaujamasi 2010-12-31 balanso, 2009-12-31, 2011-01-31, 2011-02-28 pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis (civilinė byla Nr. B2-1257-123/2011, Nr. 2-1590/2011).

26Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjant klausimą dėl šio pareiškimo priėmimo ir sprendžiant dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pirmiau paminėtų aplinkybių. Tuo tarpu sprendžiant dėl tapatumo šio pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą ir pareiškimo, nagrinėto civilinėje byloje Nr. B2-1257-123/2011, būtina išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės (atsakovo finansiniai rodikliai, veiklos apimtys), tai yra faktinis reikalavimo pagrindas, jau buvo nagrinėjimo dalyku kitoje civilinėje byloje, ar yra naujas.

27Dėl to skundžiama teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str. 1 d., 176, 338 str.). Priėmus tokį procesinį sprendimą kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškimo iškelti akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.