Byla e2S-145-153/2016
Dėl įsakymo atleisti iš darbo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23755-920/2015 pagal ieškovo E. K. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Grastatas“ dėl įsakymo atleisti iš darbo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.

5Ieškovas E. K. 2015-10-06 pateikė Kauno apylinkės teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2015-09-02 UAB „Grastatas“ direktoriaus įsakymą Nr. 65/15 „Dėl atleidimo iš darbo“,ieškovo į darbą negrąžinti, pripažinti nutrūkusiais E. K. darbo santykius įmonėje UAB „Grastatas“ pagal LR darbo kodekso 129 str. 2, 4 d nuo 2015-07-20, įpareigoti UAB „Grastatas“ sumokėti už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-07-20 nepagrįstai nemokėtą 5 444,98 Eur atlyginimą, sumokėti ieškovo vidutinį 3 265,79 Eur darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, terminą skaičiuojant nuo 2015-07-20, išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčių 6 531,58 Eur dydžio išeitinę kompensaciją, sumokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas 6 531,58 Eur, sumokėti visus nuo 2014-02-05 iki 2015-05-31 nesumokėtus valstybei mokesčius nuo išmokėto 2 500 Eur dydžio atlyginimo, iki 2015-09-19 sumokėti 158 628,12 Eur dydžio išmoką, susijusią su darbo santykiais. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Grastatas“ ieškinio sumos dydžio pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, uždrausti atsakovei vykdyti bet kokias pinigines operacijas, operacijas su turtu, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015-10-12 nutartimi priėmė ieškovo patikslintą ieškinį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje Darbo sutartyje, sulygtas ir ieškovui mokamas LR Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką, objektyviai nepatvirtina ieškovo teigiamos aplinkybės, kad jam buvo mokamas jo nurodyto dydžio – 2 500 Eur (atskaičius mokesčius) atlyginimas, pagal kurį ieškovas skaičiuoja reikalaujamą priteisti iš atsakovės išmokėtiną sumą. Atsižvelgdamas į ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kad atsakovei neužtektų turimo turto atsiskaityti su ieškovu ir palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė taptų nemoki, nes ieškinio dydis (184 760,44 Eur) daugiau kaip 2 kartus viršija atsakovės turimą turtą, teismas sprendė, kad tenkinus ieškovo prašymą atsakovė galimai taptų nemoki ar būtų visiškai suvaržyta jos komercinė ūkinė veikla. Todėl teismas siekdamas šalių interesų pusiausvyros, ieškovo prašymą atmetė.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-12 sprendimą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priimti naują sprendimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su skundžiama teismo nutartimi nesutinka šiais argumentais:

  1. Teismas grubiai pažeidė CPK 147 straispnio 1 dalies nuostatą – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo išspręsti iki 2015-10-09 imtinai, nes patikslintas ieškinys teisėjui perduotas 2015-10-06.
  2. Teismas natsižvelgė į CPK 144 straipsnio 2 dalį, CPK XX skyriaus nuostatas ir jų netaikė, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. savo iniciatyva nerinko įrodymų, savo iniciatyva neviršijo darbuotojo reikalavimų, todėl teismas neapgynė viešojo intereso.
  3. Teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, nes skiriasi bylose faktinės aplinkybės ir reikalavimai. Taip pat teismo argumentas, kad teismas nėra įsitikinęs, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, užkerta kelią bet kada ateityje ieškovui kreiptis į pirmosios instancijos teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Teismas pasisakė ne dėl visų ieškovo prašyme nurodytų argumentų ir preliminariai neįvertino visų pateiktų, įrodymų, o pasisakė tik dėl darbo sutarties turinio. Kadangi, teismo nuomone, įrodymų nėra, todėl apeliantas pakartotinai nurodo ieškinio argumentus ir, ieškovo nuomone, ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
  5. Teismas nesilaikė šalių interesų pusiausvyros, apgynė tik atsakovės interesus.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės atstovas advokatas G. G. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas klaidingai interpretuoja CK 144 straipsnio 2 dalį kaip įpareigojatčią teismą ieškovo naudai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pritaria teismo nuomonei, kad ieškinys preliminariu vertinimu yra nepagrįstas, kad nagrinėjamu atveju taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė patirtų neproporcingus suvaržymus ir nuostolius.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

14Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškiniu pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.

17Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir jų nekartoja. Apeliantas iš esmės nurodo savo motyvus dėl ieškinio pagrįstumo, kurių vertinimas bus atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

18Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą, įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Pirmosios instancijos teismas net ir susidaręs nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat motyvavo ir tuo, kad labiau tikėtina, jog areštavus atsakovės turtą už pareikšto ieškinio sumą – 184760,44 Eur, jos ūkinė – komercinė veikla sutriktų ir pasunkėtų galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taigi teismas įvertino ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimus padarinius. Pagal teismų praktiką, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

19Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas neatsižvelgė į CPK 144 straipsnio 2 dalį, CPK XX skyriaus nuostatas ir savo iniciatyva nerinko įrodymų, neapgynė viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismui nebuvo įstatyminio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva, kaip reglamentuoja CPK 144 straipsnio 2 dalis. Taip pat pažymėtina, jog darbo bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 414 straipsnis), tačiau tai nereiškia, jog teismas ex officio turi vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis, nes procese galioja bendrieji rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei dispozityvumo principai (CPK 13 straipsnis).

20Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumentų, kad teismas nepagrįstai vadovavosi apeliacinio teismo praktika – 2011-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, plačiau procesiniame dokumente nepasisako, nes pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė tik bendrą taisyklę, taikomą visais atvejais nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Taip pat nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

21Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarties dalį atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo... 5. Ieškovas E. K. 2015-10-06 pateikė Kauno apylinkės teismui patikslintą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015-10-12 nutartimi priėmė ieškovo patikslintą... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės atstovas advokatas G. G. prašo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies,... 15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 16. Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra... 17. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos... 18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais... 19. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nepagrįsti apelianto argumentai,... 20. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumentų, kad teismas... 21. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1... 23. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį atsisakyti...