Byla 2-2220/2011
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas padidinti kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės ,,Kavaska“ bankroto byloje Nr. B2-223-278/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas padidinti kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės ,,Kavaska“ bankroto byloje Nr. B2-223-278/2011,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi sumažino AB SEB bankas finansinį reikalavimą UAB ,,Kavaska“ bankroto byloje iki 108 000 Lt. Nurodė, kad teismas gali patvirtinti tik tokio dydžio finansinį reikalavimą, kuris atitinka įkeisto turto vertę, tačiau paaiškėjus, jog hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertė pakito, kreditoriaus reikalavimo dydis gali būti tikslinamas.

4Bankrutavusios UAB „Kavaska“ kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į teismą su prašymu padidinti patvirtintą įmonės finansinį reikalavimą atsakovei. Nurodė, kad parduodant bankrutavusios UAB „Kavaska“ hipoteka įkeistą turtą iš varžytinių, žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1456-3507, įvertintas bei pradinė pardavimo varžytinėse kaina buvo nustatyta 2 225 000 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1456-5578 - 2 286 500 Lt kaina, todėl prašė patvirtinti AB SEB bankas 4 511 500 Lt finansinį reikalavimą bankrutavusiai UAB „Kavaska“.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi AB SEB banko prašymo netenkino, nepadidino patvirtinto 108 000 Lt finansinio reikalavimo. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditoriui įkeisti žemės sklypai buvo parduodami varžytynėse ir paskutinėse 2011 m. birželio 27 d. varžytynėse skelbta pardavimo kaina 1 557 500 Lt bei 1 600 550 Lt nebuvo parduoti. Iš teismui pateiktos 2011 m. balandžio 26 d. pažymos apie turto rinkos vertės nustatymą matyti, kad aukščiau paminėtų žemės sklypo unikalus Nr. 4400-1456-3507 nustatyta vertė yra 49 000 Lt, o priverstinio pardavimo vertė 29 400 Lt, sklypo unikalus Nr. 4400-1456-5578 rinkos vertė 55 000 Lt, priverstinio pardavimo kaina - 33 000 Lt. Minėti duomenys teismui leido konstatuoti, kad bendra atsakovui priklausančių įkeistų žemės sklypų vertė 2011 m. balandžio 26 d. duomenimis yra 104 000 Lt, t. y., mažesnė nei patvirtintas kreditoriaus 108 000 Lt finansinis reikalavimas bankrutavusiai UAB „Kavaska“. Kadangi kreditorius teismui nepateikė duomenų, jog žemės sklypų rinkos vertė šiuo metu yra analogiška 2008 m. rinkos vertei, teismas sprendė, kad tenkinti prašymą ir didinti kreditoriaus reikalavimą iki 4 511 500 Lt, nėra pagrindo.

8III.

9Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu kreditorius AB SEB bankas prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti banko finansinį reikalavimą į BUAB ,,Kavaska“ 4 511 500 Lt sumai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jog bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių aprašo“ 7 punktu, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju, patys BUAB „Kavaska“ kreditoriai priėmė nutarimą, kuriuo BUAB „Kavaska“ hipoteka AB SEB bankui įkeistą turtą - žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400- 1456-3507, įvertino 2 225 000 Lt sumai, bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-1456-5578 – 2 286 500 Lt sumai, bei remiantis būtent paminėtomis žemės sklypų vertėmis šis turtas buvo pardavinėjamas iš varžytinių. Atsižvelgiant į tai, situacija, kuomet AB SEB bankui įkeistas turtas kreditorių susirinkimo yra įvertintas bei pardavinėjamas remiantis viena verte, tuo tarpu patvirtintas AB SEB banko finansinis reikalavimas į BUAB „Kavaska“ kita verte, yra nesąžininga šio kreditoriaus atžvilgiu.
  2. Patvirtinus daugiau nei 38 kartus mažesnį AB SEB banko finansinį reikalavimą, nepagrįstai yra pažeidžiamos bei suvaržomos neturtinės AB SEB banko teises bei teisėti interesai, susiję su banko kaip kreditoriaus teisių įgyvendinimu.
  3. CK 4.195 straipsnio 1 dalis numato, jog svetimo daikto hipotekos atveju įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu, todėl tuo atveju, jeigu BUAB „Kavaska“ įkeisti žemės sklypai būtų parduoti varžytinėse už mažesnę sumą, nei patvirtintas AB SEB banko finansinis reikalavimas, kreditorius AB SEB bankas neturėtų teisės reikalauti išieškoti iš kito atsakovo turto bendra įstatymų nustatyta tvarka bei negautų daugiau lėšų nei įkeisto turto vertė. Be to, realizavus įkeistą turtą už mažesnę kainą, BUAB „Kavaska“ administratorius galėtų kreiptis į teismą dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo į BUAB „Kavaska“ sumažinimo. Todėl akivaizdu, jog Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai atsisakė padidinti kreditoriaus AB SEB banko finansinį reikalavimą į BUAB „Kavaska“ iki 4 511 500 Lt, todėl ši nutartis yra naikintina.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB ,,Kavaska“ atstovas administratorius UAB ,,Bankroto lyderiai“ prašo šio skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bendra ginčo žemės sklypų rinkos vertė – 104 000,00 Lt, t. y. mažesnė nei patvirtintas šio kreditoriaus 108 000 Lt finansinis reikalavimas bankrutavusiai UAB „Kavaska“. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo nepagrįstai pažeistos ir suvaržomos neturtinės AB SEB banko teisės bei teisėti interesai, susiję su kreditorinio reikalavimo sumos didinimu bankroto byloje.

12Apeliacinės instancijos teismui atsakovas LUAB ,,Kavaska“ 2011 m. rugpjūčio 22 d. pateikė pranešimą apie visišką atsiskaitymą su kreditoriumi. Nurodė, kad atsakovas pardavė apeliantui AB SEB bankui hipotekos teise įkeistą nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus (unikalus Nr. 4400-1456- 3507 ir unikalus Nr. 4400-1456-5578) už 66 000 Lt, visos lėšos, gautos pardavus įkeistą turtą buvo pervestos į apelianto atsiskaitomąją sąskaitą.

13IV.

14Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje (civilinė byla Nr. 2-1412/2011) konstatavo, kad tuo atveju, jei pagrindinio skolininko prievolės įvykdymas užtikrintas svetimo turto hipoteka, įkeisto daikto savininkas (hipotekos davėjas), taip pat ir pastarojo bankroto atveju, atsako už skolininko įsipareigojimo vykdymą tik įkeistu savo daiktu. Tai imperatyviai nustato CK 4.195 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad iš ne pagrindinio skolininko, bet bankrutuojančio hipotekos davėjo kreditorius neturi teisės reikalauti daugiau, nei bus gauta lėšų realizavus įkeistą turtą (CK 4.193, 4.195 str.). Minėtoje galiojančioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad pagal byloje pateiktus įrodymus, pardavus įkeistą turtą, galėtų būti gauta preliminariai apie 108 000 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas AB SEB banko kreditorinį reikalavimą turėjo tvirtinti šiai sumai, o ne sumai, kurią sudaro pagrindinio skolininko kreditoriui negrąžinta kredito suma. Aplinkybė, kad įkeistų žemės sklypų rinkos vertė gali kisti, sprendžiant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo dydžio tvirtinimo, teisiškai nereikšminga, kadangi reikalavimo dydis galės būti tikslinamas (pvz., paaiškėjus, kad pardavus įkeistą turtą, bus gauta didesnė suma, nei patvirtintas kreditorinis reikalavimas, jis galės būti padidintas).

17Kaip pagrįstai pažymėjo atsiliepime į atskirtąjį skundą atsakovas, kreditorių komitetas ne nustatė parduodamo turto vertę, o, remdamasis 23 straipsnio 5 punktu, patvirtino įmonės turto pardavimo kainą, kuri skyrėsi nuo parduodamo turto vertės (buvo gerokai aukštesnė, kaip nurodo pats apeliantas – net 38 kartus). Kadangi už didesnę kainą sklypų parduoti nepavyko, jie, kaip patvirtina į bylą pateikti duomenys, buvo parduoti už bendrą 66 000 Lt sumą. Kaip minėta, ne pagrindinio skolininko, bet bankrutuojančio hipotekos davėjo kreditorius neturi teisės reikalauti daugiau, nei bus gauta lėšų realizavus įkeistą turtą (CK 4.193, 4.195 str.). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir padidinti patvirtintą apelianto finansinį reikalavimą iki 4 511 500 Lt.

18Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai