Byla 2-1412/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alės Bukavinienės ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KAVASKA“ administratoriaus UAB „BANKROTO LYDERIAI“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties, kuria buvo atnaujintas AB SEB bankas praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti ir AB SEB bankas pripažintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KAVASKA“ kreditoriumi, panaikinimo bankroto byloje Nr. B2-223-278/2011,

Nustatė

2I. Ginčo esmė.

3Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovui UAB „KAVASKA“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „BANKROTO LYDERIAI“.

4Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi UAB „KAVASKA“ pripažino bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi teismas taip pat patvirtino įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydžius.

52010 m. spalio 21 d. Panevėžio apygardos teisme gautas AB SEB bankas prašymas įtraukti jį į LUAB „KAVASKA“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti AB SEB banko kreditorinį reikalavimą 8 674 419,25 EUR, t.y. 30 025 634,80 Lt sumai. AB SEB bankas nurodė, kad 2008 m. birželio 25 d. UAB „Inrent“ buvo suteiktas 8 254 000 EUR ilgalaikis kreditas, kurio grąžinimui užtikrinti UAB „KAVASKA“ įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius daiktus - du žemės sklypus. Taip pat nurodė, kad UAB „Inrent“ ir UAB „KAVASKA“ yra iškeltos bankroto bylos, tačiau UAB „KAVASKA“ administratorius apie tai banko neinformavo.

6Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi AB SEB banko prašymo dėl įtraukimo į bankrutavusios UAB „KAVASKA“ kreditorių sąrašą nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės sprendimas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1154-227/2010, kurioje paduotas bankrutavusios UAB „KAVASKA“ ieškinys atsakovams AB SEB bankas ir BUAB „Inrent“ dėl 2008 m. birželio 25 d. kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl hipotekos panaikinimo.

7Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens (kreditoriaus) AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties, 2011 m. vasario 10 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikino.

8Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-438-227/2011 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-1154-227/2010) bylą pagal ieškovo LUAB „KAVASKA“ ieškinį atsakovams AB SEB bankas ir BUAB „Inrent“ dėl kreditavimo sutarties ir įkeitimo (hipotekos) sandorių pripažinimo negaliojančiais sustabdė ir ją perdavė UAB „KAVASKA“ bankroto bylą Nr. B2-223-278/2011 nagrinėjančiam teismui.

92011 m. kovo 2 d. Panevėžio apygardos teisme gautas kreditoriaus AB SEB bankas prašymas atnaujinti jo prašymo įtraukti į LUAB „KAVASKA“ kreditorių sąrašą nagrinėjimą bei prijungti civilinę bylą Nr. 2-438-227/2011 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-1154-227/2010) prie LUAB „KAVASKA“ bankroto bylos Nr. B2-223-278/2011. AB SEB bankas pažymėjo, kad nesant išspręstam klausimui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, jis negali visa apimtimi dalyvauti LUAB „KAVASKA“ bankroto procese.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi atnaujino AB SEB bankas praleistą dėl svarbių priežasčių terminą finansiniam reikalavimui LUAB „KAVASKA“ pareikšti, pripažino AB SEB bankas LUAB „KAVASKA“ kreditoriumi ir įtraukė į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą, patvirtinant 8 674 419,25 EUR (30 025 634,80 Lt) kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad atsakovui iškeliant bankroto bylą, Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kreditoriams buvo nustatęs 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti bankrutuojančiai įmonei savo finansinius reikalavimus. AB SEB bankas nurodė, kad apie bankroto bylos iškėlimą nebuvo informuotas. Bankrutavusios įmonės administratorius nepateikė duomenų, kad AB SEB bankas buvo informuotas raštu apie bankroto bylos iškėlimą įmonei, todėl ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad terminą finansiniam reikalavimui pareikšti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 78 straipsniu ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio devintąja dalimi, praleistą terminą atnaujino. Teismas taip pat nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog 2008 m. birželio 25 d. UAB „Inrent“ buvo suteiktas 8 254 000 EUR ilgalaikis kreditas, kurio grąžinimui užtikrinti UAB „KAVASKA“ įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus. Kadangi kreditas nėra grąžintas, UAB „Inrent“ yra iškelta bankroto byla bei patvirtintas įmonės kreditoriaus AB SEB bankas 8 674 419,25 EUR (30 025 634,80 Lt) finansinis reikalavimas, todėl AB SEB bankas turi teisę negrąžintą kreditą, palūkanas, delspinigius, bendrai 8 674 419,25 EUR (30 025 634,80 Lt) sumai reikalauti iš atsakovo LUAB „KAVASKA“ (CK 4.193, 4.196, 6.881 str.). Iš bylos dokumentų taip pat matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis panaikinta, todėl, nesant ginčo dėl finansinio reikalavimo dydžio, pakartotinai sustabdyti klausimo svarstymą nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimas pagal LUAB „KAVASKA“ ieškinį atsakovams AB SEB bankas ir BUAB „Inrent“ dėl 2008 m. birželio 25 d. kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei hipotekos panaikinimo gali užsitęsti, nes Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis minėtoje byloje yra apskųsta, o klausimo nagrinėjimo delsimas gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Patenkinus bankrutavusios įmonės ieškinį, kreditorių sąrašas gali būti tikslinamas.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Atsakovas LUAB „KAVASKA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį bankroto byloje Nr. B2-223-278/2011 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nurodydamas tokius argumentus:

141. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas AB SEB bankas finansinį reikalavimą visa apimtimi, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias svetimo daikto hipoteką. AB SEB bankas ilgalaikį kreditą (8 254 000 EUR) suteikė UAB „Inrent“. UAB „KAVASKA“ šios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeitė du savo žemės sklypus. Pažymi, kad Hipotekos lakšte yra aiškiai nurodyta, kad UAB „KAVASKA“ šios prievolės įvykdymui įkeičia du žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1456-3507, kadastrinis Nr. 6677/0003:184, vidutinė rinkos vertė – 50 100,00 Lt ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-146-5578, kadastrinis Nr. 6677/0003:186, vidutinė rinkos vertė – 57 900,00 Lt. Vadovaujantis CK 4.195 straipsniu, įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nutartimi tvirtinti AB SEB bankas finansinio reikalavimo visa apimtimi, nes įkeisto turto vertė iš viso lygi 108 000,00 Lt. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnis numato, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba parduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka.

152. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad patenkinus LUAB „KAVASKA“ ieškinį atsakovams AB SEB bankas ir BUAB „Inrent“ dėl 2008 m. birželio 25 d. kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei hipotekos panaikinimo, kreditorių sąrašas gali būti tikslinamas, yra nepagrįstas, nes tokiu būdu gali būti pažeistos kreditorių teisės. Jei AB SEB bankas finansinis reikalavimas bus patvirtintas visa apimtimi, lėšos, gautos iš parduoto LUAB „KAVASKA“ turto, didžiąja dalimi atitektų didžiausiam bendrovės kreditoriui AB SEB bankas. LUAB „KAVASKA“ laimėjus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir AB SEB bankas praradus visas kreditoriaus teises, būtų apsunkintas arba sunkiai įgyvendinamas tolimesnis bankroto procesas - visi kiti LUAB „KAVASKA“ kreditoriai ar pati bendrovė turėtų kreiptis į teismą, kad iš AB SEB bankas būtų išieškotos nepagrįstai išmokėtos lėšos.

16Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-223-278/2011 palikti nepakeistą. Nurodė tokius argumentus:

  1. Apeliantas neteisingai aiškina CK 4.195 straipsnio pirmąją dalį. Priešingai nei nurodo apeliantas, LR CK 4.195 straipsnio pirmosios dalies nuostata reiškia, kad kreditorius, jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse būtų gauta mažesnė suma, nei jam priklauso, neturėtų teisės reikalauti išieškoti iš kito atsakovo turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, kaip būtų tuo atveju, jeigu būtų įkeistas paties skolininko turtas. Hipoteka užtikrintos skolininko prievolės dydis (30 025 634,80 Lt) nurodytas hipotekos lakšte, o kreditoriaus teisė iš įkeisto turto visiškai patenkinti hipoteka užtikrintus reikalavimus nepriklauso nei nuo įkeistų daiktų vertės jų įkeitimo dieną, nei nuo vėlesnių jų vertės pokyčių (žr. 2010-10-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1508-370/2010).
  2. Pateiktas atskirasis skundas bei jame išdėstyta atsakovo pozicija, jog turi būti patvirtintas AB SEB banko finansinis reikalavimas įkeisto turto vertės dydžiu, neturi ne tik teisinio, bet ir ekonominio pagrindimo. Būtent, įkeisto daikto savininko atsakomybė apsiriboja įkeisto daikto verte, tačiau daikto vertė yra reliatyvi, nuolat kinta, o įkeisto turto vertė taps galutinai aiški tik priverstinai realizavus turtą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, jei bankroto proceso metu apeliantas įvykdys už atsakovą prievolę arba jeigu jo daiktas bus parduotas iš viešųjų varžytynių (t. y. atsiras CK 4.195 straipsnio antrosios dalies taikymo sąlygos), apeliantas įgis į atsakovą reikalavimo teisę ir atsiras pagrindas tikslinti patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus: apelianto atitinkamai padidinti, banko - sumažinti (ĮBĮ 26 str. 1 d.) (žr. 2010-06-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-902/2010).
  3. Skundžiama nutartimi Panevėžio apygardos teismas pagrįstai išsprendė AB SEB banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, nelaukdamas civilinės bylos Nr. 2-438-227/2011 baigties, bei šiuo būdu realizuodamas jam privalomą bei galiojantį Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, kad neturi būti sustabdyta civilinė byla kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo LUAB „KAVASKA“ ieškinį atsakovams AB SEB bankas ir BUAB „Inrent“ dėl kreditavimo sutarties ir įkeitimo (hipotekos) sandorių pripažinimo negaliojančiais.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

18Atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo arba nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

19Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų bei su tuo susijusių klausimų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Vienas iš bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas, nes to reikalauja viešasis interesas, kuris tokio pobūdžio santykiuose laikytinas prioritetiniu.

20Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų pagrįstumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1291/2011).

21Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditorinio reikalavimo patvirtinimas reiškia sumos, kurią kreditorius turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios įmonės, nustatymą teismo procesiniu sprendimu. Jeigu įmonės prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka, šios įmonės kreditoriaus reikalavimo į įmonę dydį nulemia tai, ar hipotekos davėjas yra pagrindinis skolininkas, ar kitas asmuo, įkeitęs savo turtą už pagrindinio skolininko prievoles (svetimo turto hipoteka, CK 4.181 str.). Jei kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (pagrindiniam skolininkui) užtikrintas pagrindinio skolininko hipoteka, tai tokio kreditorinio reikalavimo dydį šiam skolininkui apibrėžia visa suma, kurią jam skolingas skolininkas, nepaisant įkeisto hipoteka turto vertės ar pardavimo kainos (CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d.). Tokiu atveju hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę į sumas, gautas pardavus įkeistą turtą (ĮBĮ 34 str.), o likusi nepadengta įkeistu turtu skolos suma išieškoma laikantis ĮBĮ nustatyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo (ĮBĮ 35 str.). Jeigu parduoto turto kaina didesnė už hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusi pardavus įkeistą turtą suma paskirstoma ĮBĮ nustatyta tvarka kitiems kreditoriams (ĮBĮ 34, 35 str.). Tuo atveju, jei pagrindinio skolininko prievolės įvykdymas užtikrintas svetimo turto hipoteka, įkeisto daikto savininkas (hipotekos davėjas), taip pat ir pastarojo bankroto atveju, atsako už skolininko įsipareigojimo vykdymą tik įkeistu savo daiktu. Tai imperatyviai nustato CK 4.195 straipsnio pirmoji dalis. Tai reiškia, kad iš ne pagrindinio skolininko, bet bankrutuojančio hipotekos davėjo kreditorius neturi teisės reikalauti daugiau, nei bus gauta lėšų realizavus įkeistą turtą (CK 4.193, 4.195 str.). Teismas, tvirtindamas tokio kreditoriaus reikalavimą, turi preliminariai nustatyti, kiek lėšų galėtų būti gauta tokį turtą realizavus, ir, atsižvelgiant į tai, patvirtinti kreditoriaus reikalavimą, nes asmuo, savo turto įkeitimu užtikrinęs kito asmens (pagrindinio skolininko) prievolių įvykdymą, kreditoriui atsakovo tik įkeistu turtu, o ne visa pagrindinio skolininko įsipareigojimo suma kreditoriui. Todėl teismas, hipotekos davėjo bankroto proceso metu spręsdamas dėl kreditoriaus, kurio naudai jis įkeitė savo turtą pagrindinio skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimui, pareikšto reikalavimo tvirtinimo, galėtų patvirtinti tik tokio dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris atitinka įkeisto turto vertę. Kokiu mastu svetimo daikto hipoteka yra užtikrinama prievolė, kai hipoteka sutartinė, nurodoma hipotekos lakšte (CK 4.174 str., 4.186 str.).

22Nagrinėjamu atveju AB SEB bankas kreipėsi į atsakovo bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 8 674 419,25 EUR (30 025 634,80 Lt) kreditoriniu reikalavimu, kildinamu iš 2008 m. birželio 25 d. kreditavimo sutarties, pagal kurią AB SEB bankas suteikė UAB „Inrent“ kreditą 8 254 000 EUR sumai (b.l. 7-25). Šio kredito grąžinimui užtikrinti 2008 m. liepos 15 d. hipotekos lakštu UAB „Inrent“ ir UAB „KAVASKA“ įkeitė AB SEB bankui nekilnojamuosius daiktus. UAB „KAVASKA“ įkeitė įmonei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Iš hipotekos lakšto matyti, kad 2008 m. birželio 25 d. kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti įkeistas LUAB „KAVASKA“ priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1456-3507, įkainotas 50 100 Lt, o žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1456-5578, įkainotas 57 900 Lt. Hipotekos lakšte šalys (hipotekos kreditorius ir abu hipotekos davėjai) susitarė, kad visų daiktų įkeitimu užtikrinamas 9 289 000 EUR dydžio skolinis reikalavimas (b.l. 26). Taigi, hipotekos kreditorius, pasirašydamas tokį hipotekos lakštą, sutiko, jog iš hipotekos davėjo – savo turtą už UAB „Inrent“ prievolių įvykdymą įkeitusios UAB „KAVASKA“, jis galės gauti 9 289 000 EUR dydžio reikalavimo patenkinimą, bet ne daugiau kaip įkeisto turto vertė. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas tokio kreditoriaus reikalavimą, turėjo įvertinti, kad nors pagrindinio skolininko skola kreditoriui sudaro 30 025 634,80 Lt ir tokiu pat mastu už pagrindinį skolininką įsipareigojo ir UAB „KAVASKA“, tačiau hipotekos davėjas, įkeitęs turtą už pagrindinį skolininką, atsako tik įkeistu turtu. Duomenų apie tai, kad šių sklypų vertės būtų kitokios nei nurodytos hipotekos lakšte (bendra sklypų vertė – 108 000 Lt) hipotekos kreditorius AB SEB bankas teismui nepateikė (CPK 12, 178 str.). Teismo aktyvumas bankroto bylose nereiškia teismo pareigos už verslo subjektus įrodinėti jų reiškiamų kreditorinių reikalavimų dydžio. Kolegijos vertinimu, pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus, pardavus įkeistą turtą, galėtų būti gauta preliminariai apie 108 000 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas AB SEB banko kreditorinį reikalavimą turėjo tvirtinti šiai sumai, o ne sumai, kurią sudaro pagrindinio skolininko kreditoriui negrąžinta kredito suma. Aplinkybė, kad įkeistų žemės sklypų rinkos vertė gali kisti, sprendžiant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo dydžio tvirtinimo, teisiškai nereikšminga, kadangi reikalavimo dydis galės būti tikslinamas (pvz., paaiškėjus, kad pardavus įkeistą turtą, bus gauta didesnė suma, nei patvirtintas kreditorinis reikalavimas, jis galės būti padidintas).

23Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo patvirtintas kreditorinio reikalavimo dydis nulemia ir kreditorių susirinkime turimų balsų skaičių bei jo galias sprendžiant klausimus šiame susirinkime (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Todėl teisingas kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymas yra svarbus ne tik užtikrinant konkretaus kreditoriaus pažeistų teisių teisminę gynybą, bet ir visų kreditorių interesus, t. y. ginant viešąjį interesą.

24Be to, teismas yra patvirtinęs AB SEB banko analogiško dydžio, kaip buvo prašoma patvirtinti šioje byloje, kreditorinį reikalavimą ir pagrindinio skolininko UAB „Inrent“ bankroto byloje. Tokie kreditoriaus procesiniai veiksmai, kai nepaisant teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrindinio skolininko bankroto byloje, jis reiškia analogiško dydžio kreditorinį reikalavimą ir už pagrindinio skolininko prievoles savo turtą įkeitusios įmonės bankroto byloje, jei svetimo daikto hipoteka įkeisto turto vertė sudaro tik labai nežymią pagrindinio skolininko prievolės dalį, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

25Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog hipotekos davėjas atsako kreditoriui už pagrindinio skolininko prievoles tik įkeisto turto verte ir patvirtino kreditoriaus kreditorinį reikalavimą sumai, kuri atitinka pagrindinio skolininko įsipareigojimų dydį kreditoriui (CK 4.195 str. 1 d.). Žemesnės instancijos teismo nutartis dėl padarytų materialiosios teisės pažeidimų keistina, AB SEB banko kreditorinis reikalavimas mažintinas nuo 8 674 419,25 EUR (30 025 634,80 Lt) iki 108 000 Lt (CPK 330 str., 338 str.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

27Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį pakeisti.

28Sumažinti teismo patvirtintą AB SEB banko kreditorinį reikalavimą nuo 8 674 419,25 EUR (30 025 634,80 Lt) iki 108 000 Lt ir įtraukti šį kreditorių į LUAB „KAVASKA“ kreditorių sąrašą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė.... 3. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovui UAB... 4. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi UAB... 5. 2010 m. spalio 21 d. Panevėžio apygardos teisme gautas AB SEB bankas... 6. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi AB SEB banko... 7. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens (kreditoriaus)... 8. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje... 9. 2011 m. kovo 2 d. Panevėžio apygardos teisme gautas kreditoriaus AB SEB... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi atnaujino AB SEB... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Atsakovas LUAB „KAVASKA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas AB SEB bankas finansinį... 15. 2. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad patenkinus LUAB „KAVASKA“... 16. Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 18. Atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro... 19. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 20. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto... 21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditorinio reikalavimo... 22. Nagrinėjamu atveju AB SEB bankas kreipėsi į atsakovo bankroto bylą... 23. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo patvirtintas... 24. Be to, teismas yra patvirtinęs AB SEB banko analogiško dydžio, kaip buvo... 25. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį pakeisti.... 28. Sumažinti teismo patvirtintą AB SEB banko kreditorinį reikalavimą nuo 8 674...