Byla 2S-436-390/2009
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lanlita“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ pateikė teismui ieškinį dėl 46 320,54 Lt skolos priteisimo ir prašė reikalavimo užtikrinimui taikyti nekilnojamojo turto areštą, įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, pareikšto reikalavimo ribose. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu nuo 2008 m. spalio mėn., skolos suma yra didelė, atsakovo turtas areštuotas.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino - 46 320,54 Lt sumai areštavo atsakovo UAB „Lanlita“ pinigines lėšas, turtines teises, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Teismas konstatavo, kad pareikštas reikalavimas yra turtinis, reikalavimo suma yra pakankamai didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Taip pat nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai šias aplinkybes patvirtina.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Lanlita“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-01 nutartį. Apelianto nuomone teismo nurodyti motyvai nėra pakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojant didele ieškinio suma, kadangi atsakovui ši suma nėra didelė (2008-01-31 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis c.b. Nr. 2-82/2008). Atsakovo įstatinis kapitalas yra 1 543 000 Lt, t.y. 33 kartus viršija reikalavimo sumą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui t.y. kad atsakovas piktybiškai slapstytųsi, perleistų ar slėptų savo turtą, atleidinėtų darbuotojus ar būtų nemokus, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta. Kredito dydis virš 30 000 Lt šalims buvo normali ir priimtina praktika, atsakovas pastoviai apmokėdavo sąskaitas, ilgiausiai nepilnai apmokėta sąskaita buvo vėluojama apmokėti pusantro mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos, taigi ieškovo teiginiai apie vengimą apmokėti sąskaitas yra nepagrįsti. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas t.y. pirmiausiai piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas, pažeidžia skolininko interesus, nepagrįstai apribojant skolininko galimybę atsiskaityti su tiekėjais, su pačiu kreditoriumi bei darbuotojais, taip pat vykdyti visus kitus privalomus mokėjimus.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (2008 m. gruodžio 22 d. Apeliacinio teismo nutartis c.b. Nr. 2-1028/2008). Šio kriterijaus įtaka būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertintina ne vien tik remiantis atsakovo įstatiniu kapitalu, bet ir finansiniais pajėgumais. Iš pateikto balanso matyti, kad įstatinį kapitalą žymiai viršija mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Finansinė atskaitomybė pateikta už 2007 m. ir neatspindi realios atsakovo turinės padėties. 2008-11-14 UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ pranešime nurodoma, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki, atsakovas pažeidė Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų, delspinigių mokėjimo tvarką. Atsiliepime taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas areštuojamo turto eiliškumas. Apeliantas nepateikė išsamių duomenų apie šiuo metu valdomą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą bei turimas lėšas, į kurį ateityje galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

7Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

10Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 45 186,91 Lt skolos, 1 133,63 Lt delspinigių iki ieškinio pareiškimo dienos, 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nepamokėtų prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (ieškinio suma 46 320,54 Lt). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika rodo, jog didelė reikalavimo suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovo reikalavimo suma – 46 320,54 Lt yra didelė, todėl pagal bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti. Apeliantas nurodo, UAB „Lanlita” įstatinis kapitalas yra 1 543 000 Lt, t.y. 33 kartus viršija reikalavimo sumą. Todėl nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojant didele ieškinio suma, kadangi atsakovui tai nėra itin didelė suma. Apeliantas teisingai teigia, kad tais atvejais, kai skolininko finansinė padėtis yra pakankamai gera, minėtas priemones taikyti nėra tikslinga. Tačiau, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį, leidžiančią neabejoti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumu (CPK 185 str.). Apelianto pateiktas sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo (b.l. 13), įstatai, sąskaitų likučiai pagal dokumentus, 2007-12-31 balansas nepatvirtina geros jo finansinės padėties. 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovas turi turto už 16 806 449 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 15 754 495 Lt, įmonė turi finansinių skolų bei skolų tiekėjams. Kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, atsakovo pateikta finansinė atskaitomybė yra už 2007 m. ir gali neatitikti realios dabartinės atsakovo turtinės ir finansinės padėties. Atkreiptinas dėmesys ir į byloje esantį 2008-11-14 UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ pranešimą, kuriame nurodoma, jog visas į atsakovo sąskaitą įplaukiančias lėšas šiuo metu nusirašo SODRA (b.l. 8). Remiantis bylos aplinkybių visuma teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismui buvo pagrindas atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais UAB „Lanlita“ argumentus, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nurodė argumentus, dėl ko reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – didelę ieškinio sumą, atsakovo vengimą atsiskaityti, taip pat nurodė, kad atsakovo turtas yra areštuotas. Neturint objektyvių duomenų apie atsakovo UAB „Lanlita“ turtą, nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu tenkinti ieškovo prašymą (CPK 144 str. 1 d.). Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas ir ieškovas ilgai bendradarbiavo, o kredito dydis virš 30 000 Lt šalims buvo normali ir priimtina praktika, atsakovas pastoviai apmokėdavo sąskaitas, ilgiausiai nepilnai apmokėta sąskaita buvo vėluojama apmokėti pusantro mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo ir atsakovo ilgalaikis bendradarbiavimas neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto atskirojo skundo argumentą, kad piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti įmonės komercinę veiklą. Piniginės lėšos yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei – komercinei veiklai užtikrinti. Piniginių lėšų areštas apsunkina bet kokios įmonės veiklą, be to, piniginių lėšų areštas paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikytina tik tuomet, kai negalima taikyti kitų CPK 145 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Dėl nurodytų argumentų bei atsižvelgdama į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiausia reikalavimo sumos apimtyje areštuotini atsakovui UAB “Lanlita” priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovui priklausančios piniginės lėšos. Areštuotomis piniginėmis lėšomis uždraudžiant naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus VSDF, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.

11Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytus motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ginčijama nutartis pakeistina ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, kolegija,

Nutarė

13

14Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

15Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį pakeisti.

16Ieškinio užtikrinimui 46 320,54 Lt reikalavimo ribose areštuoti UAB „Lanlita“ (į.k. 134912180, buveinė: Europos pr. 114, Kaunas) priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis. Uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims, kartu padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Areštuotomis piniginėmis lėšomis uždrausti naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus VSDF, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.

17Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai