Byla 2-1568-855/2011
Dėl nuosavybės teisių pripažinimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant J. F., vertėjaujant L. J., dalyvaujant ieškovei T. Š., ieškovės atstovui adv. padėjėjui S. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovui likviduojamai žemės ūkio bendrovei „Kyviškės“, tretieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, S. R. dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovė T. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui likviduojamai ŽŪB „Kyviškės“, tretieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, S. R., kurį teismo posėdžio metu patikslino, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3J1/p, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Nurodė, kad 1996-06-11 pirkimo-pardavimo sutartimi iš M. M. įsigijo dviejų kambarių butą ir 1/2 dalį ūkio pastato, plane pažymėto 3J1/p, adresu ( - ) (naujas adresas ( - )) už 20000 Lt. Nuo minėtos sutarties sudarymo visą laiką naudojo ūkinį pastatą, kaip pagalbines patalpas. 1992-02-28 sutartimi M. M. iš Kyviškių kolūkio nusipirko (privatizavo) 44,09 kv.m. bendro ploto butą, esantį ( - ) (naujas adresas - ( - )). Šioje sutartyje nebuvo nurodyta, kad buvo parduotas ir ūkinis pastatas, tačiau iš 1992-02-26 buto įkainojimo akto matyti, kad buto kaina apskaičiuota kartu su ½ ūkinio pastato 3J1/p dalies kaina, už kurią butas buvo privatizuotas, tai patvirtina 1992-02-28 sutarties 2 punktas. Pažymėjo, kad ūkinis pastatas įrašytas ir buto, esančio ( - ), techninės apskaitos byloje. Nurodė, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti jai priklausantį butą su ūkiniu pastatu, tačiau buvo įregistruotos tik nuosavybės teisės į butą. Atsižvelgiant į buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1965 m. CK 153 str. ir šiuo metu galiojančio 2000 m. CK 4.14 str., pagal kuriuos pagrindinio daikto priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatyme ar sutartimi nenustatyta kitaip, į tai, kad buto pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta, kad dalis ūkio pastato parduodama atskirai, šiuo metu minėtu ūkiniu pastatu naudojasi ieškovė ir S. R., kuri yra buto adresu ( - ), savininkė, kiti kaimynai, kurie naudojasi kitais ūkiniais pastatais, į ieškovės siekiamo ūkinio pastato dalį, nepretenduoja, todėl ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį nurodyto ūkinio pastato. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai pažymėjo, kad tarp kaimynų – kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, ginčo dėl jų naudojamų ūkinių pastatų nėra, kadangi kiekvienam iš butų priskirtas atitinkamas ūkinis pastatas ir jo dalis, kai kurie kaimynai teismo sprendimais įgijo nuosavybės teises į juos.

5Atsakovo likviduojamos žemės ūkio bendrovės „Kyviškės“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 44, 52), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

6Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau kadangi ūkinis pastatas savivaldybei nepriklauso, jos balanse neapskaičiuojamas, prašė nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant teismo nuožiūra. Į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 51), todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

7Tretysis asmuo S. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė butą įsigijo iš M. M., kuris jį įsigijo iš atsakovo pagal 1992-02-28 pirkimo - pardavimo sutartį. 1992-02-26 buto įkainojimo aktas patvirtina, kad pirkėjas M. M. pagal jį sumokėjo atsakovui visą buto kainą, tačiau pagal šį aktą į buto kainą buvo įtraukta ir ½ dalies ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 1I1/p kaina. Vėliau M. M. perleido butą ieškovei, kuriai perėjo nuosavybės teisės ir į buto priklausinį – ½ dalį ūkinio pastato. Kadangi M. M. perleido butą ieškovei, todėl laikytina, kad jis perdėjo nuosavybės teisė ir į buto priklausinį – ½ dalį ūkinio pastato. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ½ dalis ūkiio pastato nuosavybės teise priklausytų kitiems asmenims, nėra. Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

8Ieškinys tenkintinas.

9Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, 1996-06-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 2-3701, ieškovė T. Š. iš M. M. įsigijo dviejų kambarių butą, turintį 44,09 kv.m., ir ūkinį pastatą, plane pažymėtą 1I1/p, esančius adresu ( - ) (b.l. 6). Vėliau šiam butui buvo suteiktas naujas adresas - ( - ) (b.l. 5). Ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į įsigytą ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1p (unikalus Nr. ( - )), kadangi iš tikrųjų butą iš pardavėjo M. M. pirko kartu su jo nurodyta, ankščiau privatizuota ir naudota ūkinio pastato dalimi, būtent šią dalį iš tuometinio Kyviškių kolūkio buvo įgijęs M. M., ieškovė šiuo ūkiniu pastatu visą laiką faktiškai naudojosi. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2009-04-03 sprendimu atsisakė įregistruoti ieškovės nuosavybės teises į ūkinį pastatą, pažymėtą 1I1p, esantį ( - ), nes 1996-06-11 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas įgyto ūkio pastato pažymėjimas plane (1I1/p) neatitinka kadastro ir registro byloje užfiksuotų ūkio pastatų pažymėjimo plane bei šioje sutartyje nenurodyta įgyta ūkio pastato dalis ir nėra duomenų apie minėto gyvenamojo namo savininkams priklausančius konkrečius ūkio pastatus ir jų dalis (b.l. 11).

10Ieškovės paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1992-02-28 sutartimi M. M. iš tuometinio Kyviškių kolūkio nusipirko (privatizavo) 44,09 kv.m. bendro ploto butą, esantį ( - ), įmokėdamas į Kyviškių kolūkio kasą 2275 rublių (b.l. 7, 36-37). Nors buto pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodoma, jog M. M. buvo parduotas ir prie šio buto esantis ūkinis pastatas ar jo dalis, tačiau su šia sutartimi neatsiejamai susijęs Vilniaus rajono Kyviškių kolūkio parengtas ir patvirtintas 1992-02-26 buto įkainojimo aktas patvirtina, kad M. M. parduoto buto kaina, už kurią butas buvo privatizuotas, buvo apskaičiuota kartu su ½ dalies ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 1I1/p kaina, kadangi šiame akte nurodoma, jog parduodamo pirkėjui M. M. 44,09 kv.m. buto kaina sudaro 9674 rublių, tuo tarpu ½ dalies ūkinio pastato kaina sudaro 2964 rublių, bendra parduodamo nekilnojamojo turto kaina sudaro 12638 rublių, iš kurių dalį M. M. sumokėjo investiciniais čekiais, o dalį (2275 rublių) – grynais pinigais į pardavėjo kasą (b.l. 8-9).

11Iš bylos duomenų matyti, kad ūkinis pastatas I1/p 1992 metų vasarį buvo įrašytas ir buto, esančio ( - ), techninės apskaitos byloje (b.l. 12-18). Kaip matyti iš techninės apskaitos byloje esančio plano (b.l. 13) bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 11), taip pat prijungtų iš esmės identiškų savo pobūdžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-724-494/2008 ir Nr. 2-212-494/2010 medžiagos (c.b. Nr. 2-724-494/2008 b.l. 16-17, c.b. Nr. 2-212-494/2010 b.l. 5 ir kt.), prie daugiabučio gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A2/9, kuriame butą įgijo M. M., o šiuo metu butą turi ieškovė, kadastro ir registro archyvinėje byloje užfiksuoti trys ūkiniai pastatai: 2I1p, kuriam suteiktas unikalus Nr. ( - ), 3I1p, kuriam suteiktas unikalus Nr. ( - ), ir 4I1p, kuriam suteiktas unikalus Nr. ( - ), ir kurie Vilniaus apygardos teismo 2008-08-05 sprendimu pripažinti gyvenamajame name 1A2p (unikalus Nr. ( - )) esančių butų priklausiniais. Ieškovės paaiškinimai ir Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 2-724-494/2008 ir Nr. 2-212-494/2010 medžiaga patvirtina, kad ūkiniu pastatu 2I1p (unikalus Nr. ( - )), kuris atitinkamų butų techninės apskaitos bylose bei įkainojimo aktuose taip pat buvo pažymėtas vientisu numeriu - I1/p - faktiškai naudojosi ir kartu su atitinkamais butais name, esančiame Gėlių g. 2, Grigaičių k. Vilniaus r., įgijo R. Š. ir I. Š. bei A. L.. Jų nuosavybės teisės į minėtą ūkinį pastatą buvo įregistruotos atitinkamai pagal Vilniaus apygardos teismo 2008-08-05 sprendimą c.b. Nr. 2A-636-494/2008 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimą c.b. Nr. 2-212-494/2010 (b.l. 21-25). Kaip paaiškino ieškovė bei kaip matyti iš trečiojo asmens S. R. atsiliepimo į ieškinį, ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 3I1p faktiškai naudojosi būtent ieškovė ir S. R., tuo tarpu likusiu ūkiniu pastatu faktiškai naudojosi likę daugiabučio namo, kuriame yra šeši butai, butų savininkai – atitinkamai R. M. ir N. D. (b.l. 39). Jau minėtose civilinėse bylose ieškovų R. Š., I. Š. ir A. L. ieškiniai dėl nuosavybės teisių į atitinkamas dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), pripažinimo buvo iš esmės grindžiami identiškomis faktinėmis aplinkybėmis – butų privatizavimu kartu su ūkinio pastato dalimi, jos nenurodymu pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau atsispindėjimu buto įkainojimo akte, buto techninės apskaitos byloje, kainos tiek už butą, tiek už ūkinio pastato dalį sumokėjimu, ir pan. - , šie ieškiniai buvo patenkinti, todėl šiais teismo precedentais būtina remtis ir šioje byloje nagrinėjant ieškovės T. Š. ieškinį. Kaip matyti iš šių bylų medžiagų, trečiojo asmens S. R. atsiliepimo, ir kaip paaiškino ieškovė T. Š., tarp visų šešių daugiabučio namo butų savininkų nėra jokių nesutarimų ir ginčų dėl to, koks ūkinis pastatas ir kokia dalimi buvo įgytas ir naudojamas, kaip atitinkamo buto priklausinys kiekvieno iš butų savininkų.

12Teisės normos, galiojusios M. M. buto privatizavimo bei pardavimo ieškovei metu, nustatė, kad priklausinį, t.y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenumato ko kita (1964 m. CK 153 str. 1 d.). Analogiškas teisinis reglamentavimas galioja ir šiuo metu (CK 4.13 str., 4.14 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, toks likimas priklausinį ištinka ir tuo atveju, jei priklausinys nebuvo įregistruotas (LAT 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.). Kaip minėta, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str. 1 d.). Priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taigi tarp pagrindinio daikto ir jam tarnaujančio daikto turėtų būti toks funkcinis ryšys, kad tarnaujantis daiktas būtų skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Funkcinio ryšio buvimui neturi lemiamos įtakos fizinis ryšys, tačiau tam, kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (LAT 2001-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.).

13Atsižvelgiant į nurodytuose teismo precedentuose pateiktas teisės aiškinimo ir taikymo nuostatas, į Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtose identiškose bylose konstatuotas aplinkybes bei padarytas išvadas, darytina išvada, kad ir nagrinėjamu atveju M. M. kartu su butu, esančiu Gėlių g. 2-3, Grigaičių k. Vilniaus r., realiai buvo parduota ir ½ dalis ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1/p, kuri nebuvo nurodyta ir identifikuota buto pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau kuriuos vėliau jis pardavė ieškovei T. Š.. Ta aplinkybė, kad atitinkama institucija, privatizuojant gyvenamąsias patalpas, tinkamai nesutvarkė privatizavimo dokumentų, negali sąlygoti ar apspręsti asmenų įgytų teisių bei teisėtų lūkesčių, juo labiau, kad nei privatizavimo sutartyje, nei vėliau sekusioje pirkimo – pardavimo sutartyje jokių išlygų apie neperleidžiamą priklausantį (naudojamą dalį ūkinio pastato) nėra. Kaip jau buvo minėta, ieškovė paaiškino, kad nuo pat buto įsigijimo naudojosi ūkinio pastato dalimi, kaip pagalbinėmis patalpomis, kuriomis iki pardavimo faktiškai naudojosi M. M.. Aplinkybę, kad ieškinyje nurodyto ūkinio pastato dalis tarnauja butui, nuosavybės teise priklausančiam ieškovei, ir juos sieja funkcinis ryšis bei bendra ūkinė paskirtis, patvirtina ir įrašai buto techninės apskaitos byloje, kurioje nurodytas 1992 m. inventorizuotas ūkio pastatas, pastatytas 1985 m., pažymėtas indeksu I1/p bei priskirtas pagalbinių pastatų kategorijai. Kaip minėta, privatizuojant butą, buvo sumokėta visa suma pagal 1992-02-26 buto įkainojimo aktą, į kurią buvo įtraukta ir ½ dalies ūkinio pastato 1I1/p kaina. Šalių faktiniai veiksmai, t.y. tai, kad pardavėjas apskaičiavo vertę, pirkėjas kainą sumokėjo, pardavėjas priėmė įmoką, apie tai pažymėdamas pirkimo-pardavimo sutartyje, patvirtina, jog buto priklausinys – konkrečiai 1/2 ūkinio pastato dalis - faktiškai buvo parduota M. M., o vėliau jo - ieškovei kartu su butu. Šių aplinkybių neginčijo ir pardavėjo teisių perėmėjas Likviduojama žemės ūkio bendrovė „Kyviškės“.

14Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys tenkintinas, kadangi teismas turi pakankamą pagrindą išvadai, jog ½ dalis ūkinio pastato, esančio prie gyvenamojo namo ( - )., plane pažymėto 3 J1/p, kuriam suteiktas unikalus Nr. ( - ), kuri neabejotinai priskirtina ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto priklausinių kategorijai, nepaisant neįrašymo į privatizavimo sutartį su M. M., buvo jo privatizuota kartu su gyvenamosiomis patalpomis, taigi ir vėliau sekusio buto pardavimo metu buvo valdoma M. M. nuosavybės teise ir kartu su pagrindiniu daiktu – butu perleista pirkėjai T. Š. (1964 m. CK 153 str., 2000 m. CK 4.13 str., 4.14 str., 4.19 str.). Ta aplinkybė, kad konkrečios patalpos, kaip buto priklausiniai, šiuo metu nėra įregistruoti viešame registre, negali būti traktuojama kaip pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo, nes būtent gindama savo subjektinę teisę ir toliau naudotis įgyta ūkinio pastato dalimi, ji pareiškė ieškinį teismui, o teismo sprendimas pašalina kliūtis naudojamų patalpų įteisinimui.

15Kadangi atsakovu yra likviduojama bendrovė, ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovės patirtos išlaidos neatlygintinos, o bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 93 str., 96 str.).

16Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

Nutarė

17Ieškinį tenkinti.

18Pripažinti ieškovės T. Š. (a.k. ( - ) nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3J1/p, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).

19Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai