Byla 2A-864-601/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui T. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, santuokoje įgyto turto padalijimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė santuoką su atsakove nutraukti dėl atsakovės kaltės, paliekant ieškovui pavardę „B.“, atsakovei „B.“, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisiant iš jo vaikams išlaikymą kiekvienam po 100 Eur periodinių išmokų iki jų pilnametystės. Reikalavimo nustatyti ieškovo dalyvavimą vaikų auklėjime ir bendravime neprašė, nes atsakovė netrukdo su vaikais bendrauti. Santuokoje įgytą turtą prašė padalinti pusiau, jam priteisiant ½ dalį sodo pastato, esančio ( - ), Alytaus rajono savivaldybėje ir ½ dalį 0,0640 ha ploto žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu ir atsakovei priteisiant ½ dalį sodo pastato su žemės sklypu, esančio ( - ), Alytaus rajono savivaldybėje. Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Nutraukus su ieškovu santuoką prašė palikti santuokoje turėtas pavardes. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove ir priteisti iš ieškovo kas mėnesį dukrai K. po 250 Eur periodinių išmokų ir sūnui M. B. po 200 Eur vaiko išlaikymui, pradedant jas mokėti nuo 2016-03-17 dienos iki vaikams sukaks pilnametystė. Taip pat prašė iš ieškovo priteisti abiem vaikams įsiskolinimą už vienerius metus iki priešieškinio padavimo teismui dienos, tai yra dukrai K. 3 000 Eurų, sūnui M. 2 400 Eur. Prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, t. y. jai priteisti ½ dalį sodo pastato ir žemės sklypo esančio ( - ), Alytaus rajono savivaldybėje, kurio bendro turto vertė sudaro 2 078 Eur. Pagal paimtą iš banko paskolą abu su ieškovu turi kreditorinių įsipareigojimų, abu yra įsipareigoję solidariai padengti kreditą, kuris šiuo metu sudaro 20 644,68 Eur skolą.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai (t. 3, b. l. 108-112):

  • Santuoką, sudarytą ( - ) Alytaus miesto savivaldybėje CBAĮ skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), tarp T. B. ir J. B. nutraukė dėl abipusės kaltės.
  • Nutraukus santuoką paliko pavardes – vyrui „B.“, žmonai „B.“
  • Nepilnamečių vaikų dukters K. B. ir sūnaus M. B. gyvenamąją vietą nustatė pas motiną J. B..
  • Priteisė iš T. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai K. B. ir sūnui M. B., kiekvienam vaikui kas mėnesį po 200 Eur periodinių išmokų iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2016-03-17, pinigines lėšas pervedant į J. B. banko sąskaitą: bankas ( - ), ( - ), Acc nr, ( - ), iki einamojo mėnesio 10 dienos. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motiną J. B..
  • Priteisė iš T. B. išlaikymo K. B. ir M. B. įsiskolinimą už vienerius metus iki priešieškinio padavimo teismui dienos mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Eur, bendroje sumoje kiekvienam vaikui po 2 400 Eur.
  • Sprendimo dalį dėl vaiko išlaikymo pavedė vykdyti skubiai.
  • Santuokoje įgytą turtą padalino sekančiai:
  • Priteisė T. B. 1/2 dalį sodo pastato, 54,91 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė vidutinė rinkos 2 852 Eur ir ½ dalį 0,0640 ha ploto žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 1 304 Eur unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), Alytaus raj., turto vertė – 2 078 Eur.
  • Priteisė J. B. 1/2 dalį sodo pastato, 54,91 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 2 852 Eur ir ½ dalį 0,0640 ha ploto žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 1 304 Eur unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), Alytaus raj., turto vertė – 2 078 Eur.
  • Priteisė iš T. B. J. B. 1 290 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 144 Eur sumokėto valstybei žyminio mokesčio ir valstybei 144 Eur žyminio mokesčio bei 5 Eur turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, viso bendrai valstybei 149 Eur turėtų teismo išlaidų.
  • Priteisė iš J. B. T. B. 554,31 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 129,60 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, 62,00 Eur sumokėto valstybei žyminio mokesčio ir valstybei 4,94 Eur turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Teismas dėl santuokos nutraukimo kaltais laikė abu sutuoktinius, nes šalys dažnai konfliktuodavo, kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2014 m. spalio 25 d. Atsakovės atstovo aiškinimu ieškovas susirado kitą moterį ir paliko šeimą, tai yra iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šeimos teisėje, dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė santuokos metu buvo neištikima ir dėl to šalys konfliktuodavo, tačiau tokių patvirtinančių faktų byloje ieškovas nepateikė. Įvertinus ir išanalizavus šalių surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, dukros K. B. ir M. B. gyvenamąją vietą nustatė su motina. Atsižvelgiant į ieškovo T. B. turtinę padėtį, kurio mėnesinės pajamos sudaro 1 480 Eur, ir išlaidos jo asmeniniam pragyvenimui sudaro apie 1 000 Eur, teismas sprendė, kad pagal būtinus vaikų poreikius ieškovas galėtų teikti kiekvienam vaikui materialinį išlaikymą po 200 Eur periodinių išmokų iki abiejų vaikų pilnametystės. Taip pat ieškovas privalo savo nepilnamečiams vaikams už metus laiko padengti susidariusį įsiskolinimą, sumokant kiekvienam vaikui po 2 400 Eur. Tai, kad ieškovas teikė vaikams išlaikymą, nepagrindė jokiais įrodymais. Kad ieškovas, palikęs šeimą daugiau kaip pusę metų nesirūpino ir neteikė vaikams išlaikymo, patvirtino atsiliepime trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų K. B.. Santuokinio turto padalijimo klausimą teismas sprendė pagal abiejų sutuoktinių prašymą ir jų interesus bei norą, t. y. santuokoje įgytą turtą sutuoktiniams padalino lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį sodo pastato ir žemės sklypo.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1804-179/2016 dalyje dėl santuokos nutraukimo priežasties, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti (t. 3, b. l. 116-123).

9Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, bet remiantis vidiniu įsitikimu daryti nešališkas išvadas. Šiuo atveju, teismas buvo šališkas, nuspręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių. Teismas vertino šalių atstovų paaiškinimus, tačiau nevertino ieškovo, kaip proceso šalies, duotų paaiškinimų dėl šeimos iširimo priežasčių. Ieškovas šeimos nepaliko, o buvo priverstas išeiti dėl atsakovės neištikimybės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl sutuoktinės neištikimybės. Ieškovui išėjus iš namų atsakovės bendradarbis pas ją apsigyveno, gyvena ir šiuo metu. Dėl ieškovo neištikimybės teismui pakako deklaratyvių atsakovės atstovo argumentų. Teismas interpretavo ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui; teismas nepasisakė dėl jurisdikcijos nagrinėti visą bylą ar atskirus reikalavimus joje, nepasisakė, pagal kokios valstybės materialiąją teisę ši byla ar atskiras reikalavimas nagrinėtinas, nenustatę, koks teisės aktas reglamentuoja taikytiną teisę kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui. Vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimai neteismingi Lietuvos Respublikos teismui, šioje dalyje bylą turi būti perduota tos šalies, kur gyvena bendri vaikai ir šalys, teismui. Teismas nesivadovavo 2003-11-27 Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, nuostatomis. Bylos teismingumą lemiantis reikalavimas yra šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas. Šalių bei vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ką atsakovė pripažino, todėl bylos reikalavimai, susiję su tėvų pareigomis, teismingi Jungtinės Karalystės teismui. Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su mama Jungtinėje Karalystėje, vaikų gyvenamoji vieta šioje šalyje įgijo nuolatinį pobūdį. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimais neobjektyvi, nes institucija neturėjo galimybių įvertinti vaikų poreikius bei tėvų finansines galimybes, kad galėtų pateikti preliminarią išvadą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; priteisdamas iš ieškovo po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, teismas neteisingai aiškino CK 3.155 straipsnio, 3.192 straipsnio ir 3.194 straipsnio 1 dalies normas. Priteistas išlaikymas per didelis. Teismas nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų apie turimą turtą, įsipareigojimus kreditoriams, kitas patiriamas išlaidas. Teismas tik vienu sakiniu nustatė, kad ieškovo pragyvenimui išlaidos sudaro 1 000 Eur, tačiau šią sumą sudaro skolų grąžinimui skirtos sumos bei mokesčiai per mėnesį. Teiktinas vaikams išlaikymas Lietuvoje yra 380 Eur, kuris ir tai yra orientacinio pobūdžio. Vaikams gyvenant Jungtinėje Karalystėje mokama po 74 Eur per mėnesį pašalpa iki pilnametystės, vaikai nepatiria jokių išlaidų su mokyklinių knygų įsigijimu ir kt., mokyklinė uniforma kainuoja tik 9 Eur. Teismas nebuvo aktyvus šeimos byloje, t. y. atsakovei nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį ir vaikų poreikius, šių įrodymų neišreikalavo. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių. Priteisdamas vaikams po 200 Eur, teismas ieškovui paliko tik 30 svarų per mėnesį pragyvenimui; nepagrįstai teismas priteisė kiekvienam vaikui už metus po 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovė šias išlaidas turėjo įrodyti, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas vaikams nėra įsiskolinęs, nes nurodytu laikotarpiu (metus laiko iki priešieškinio pateikimo) vienas pilnai išlaikė sūnų M.. Vaikas būdavo pas ieškovą, jam pilnai buvo perkamas maistas, drabužiai, avalynė, dviratis, išleidžiama pramogoms ir kt., vaikas faktiškai gyveno su ieškovu, tik vakarais būdavo nuvežamas miegoti pas mamą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad lėšas skyrė sūnaus M. išlaikymui. Tuo metu atsakovė išlaikė dukrą, o ieškovas prie dukros išlaikymo lėšomis prisidėjo epizodiškai. Taigi, tuo metu abi šalys išlaikė po vieną vaiką. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2-1804-179/2016 palikti nepakeistą. Atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 129-138).

10Atsiliepime nurodomi šie argumentai: ieškovas klaidina teismą, kad išėjo iš namų dėl atsakovės neištikimybės. Nesutarimai prasidėjo, kai šeima nusprendė išvykti į Jungines Karalystę. Dėl darbo grafiko, šalys matydavosi tik savaitgaliais. Atsakovė rado ieškovo susirašinėjimus su kita moterimi. Ieškovas pripažino, kad atsakovei neištikimas. Ieškovas yra patvirtinęs, kad su ta pačia moterimi gyvena, laiko ją naująja savo šeima. Būtent ieškovas buvo nelojalus atsakovei ir santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovo pozicija dėl atsakovės neištikimybės bylos nagrinėjimo eigoje keitėsi, buvo nelogiška, teiginiai vienas kitam prieštaraujantys. Ieškovas visais įmanomais būdais stengėsi pažeminti atsakovę, bando įrodyti jos kaltę; ieškovas prašymą ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo kaip neteismingus Lietuvos Respublikos teismams pateikė paskutiniame teismo posėdyje. Tokį prašymą jis teikia dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje vaiko išlaikymas per mėnesį siekia apie 70 Eur, tokiu būdu jis siekia išvengti pareigos išlaikyti vaikus. Reikalavimai teismingi Alytaus rajono apylinkės teismui. Atsakovė išvyko į Jungtinę Karalystę, turėdama ekonominį interesą. Vienintelė atsakovės gyvenamoji vieta yra Lietuva. Išgalvotas teiginys, kad dukra ketina studijuoti Anglijoje. Nagrinėjant šį ginčą turi būti įvertintas apelianto ir atsakovės (arba vieno iš jų) nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo faktas. Teikiant šį ieškinį tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvenamąją vietą buvo deklaravę Lietuvoje. Deklaruota gyvenamoji vieta ir turi būti laikoma nuolatine gyvenamąja vieta. Asmeniui, išvykusiam dirbti į užsienį, jo nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia. Apelianto ir atsakovės vardu užsienyje nėra registruoto jokio turto. Abi šalys bei vaikai turi Lietuvos pilietybę. Vaikai gyvena su atsakove, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nenustatė, kad vaikai su mama gyvena Jungtinėje Karalystėje; ieškovo išlaidos paskolų grąžinimui sudaro apie 176,05 Eur. Ieškovo gaunamos pajamos sudaro 1 480 svarų, kas sudaro 1 635 Eur. Nepagrįstos aplinkybės, kad ieškovas grąžina skolas savo tėvams, tokios skolos, kiek atsakovei žinoma, nebuvo imamos. Ant paskolos raštelių nėra atsakovės parašų, paskolų raštelių sudarymo datos skiriasi nuo pinigų gavimo datų. Tikėtina, kad tokiu būdu ieškovas siekia pabloginti savo turtinę padėtį. Pagal ieškovo turtinę padėtį jis gali teikti vaikams po 200 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui; atsakovė įrodė, kodėl turi būti priteistas didesnis nei minimalus išlaikymas vaikams. Atsakovė jokių pašalpų negauna, pateiktuose banko sąskaitų išrašuose matosi visos atsakovės gaunamos pajamos. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad nekainuoja išlaidos mokyklai, o uniforma kainuoja tik 9 Eur. Atsakovė pateikė detalų sąrašą apie vaikams tenkančias išlaidas, iš kurių matyti, kokio dydžio išlaidos yra būtinos. Netiesa, kad sūnų M. išlaikė ieškovas. Apeliantas nėra pirkęs sūnui M. nei dviračio, nei paspirtuko, nėra apmokėjęs už mokyklos išvykas ir kt. Vaikams niekada nėra pirkęs vaistų, kai jie serga, vitaminų. Vienintelis dalykas yra, kad ieškovas paima vaiką iš mokyklos. Apeliantas visada vengė išlaikyti vaikus ir toliau kuria planus (patariamas brolio), kaip tai padaryti. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

13Dėl bylos teismingumo Apeliantas nurodo, kad nepagrįstai buvo atmestas jo atstovės, teismo posėdžio metu, pateiktas prašymas – reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo palikti nenagrinėtus, kaip neteismingus Lietuvos Respublikos teismams. Šalys ir nepilnamečiai vaikai gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten šalys dirba, vaikai mokosi, todėl minėti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami Jungtinėje Karalystėje. Kadangi ginčas susijęs su kita Europos Sąjungos valstybe (Jungtine Karalyste), šių reikalavimų teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles: a) dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis“); b) dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – išlaikymo reglamentas). Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Be to, reglamente „Briuselis II bis“ įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remiantis teismas turi teisę nagrinėti tokius reikalavimus net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą esant toje valstybėje narėje: nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą (9 straipsnis), jurisdikcija vaikų grobimo atvejais (10 straipsnis), jurisdikcijos prorogacija (12 straipsnis), jurisdikcija pagal vaiko buvimo vietą (13 straipsnis). Nustatyta, kad šalys su savo nepilnamečiais vaikais faktiškai jau ilgą laiką (daugiau kaip 4 metai) gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten jie dirba, gauna įvairias išmokas iš valstybės, ten mokosi jų vaikai, t. y. vaikai yra integravęsi į šios šalies socialinį gyvenimą ir šeiminę aplinką, todėl laikytina, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra įgijusi nuolatinį pobūdį. Duomenų, kurie leistų spręsti apie vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, byloje nėra. Taigi, pagal bendrąją teismingumo taisyklę reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nepriskirtinas nagrinėti Lietuvos teismams, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė šį reikalavimą, nes egzistuoja specialieji teismingumo pagrindai (jurisdikcijos prorogacija), leidžiantys Lietuvos teismams nagrinėti ginčą. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas: 1) vaiko esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; 2) aplinkybę, kad teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys ir tos valstybės narės teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šalys pačios kreipėsi į Lietuvos teismus spręsti ginčą (pateikė ieškinius), bylos nagrinėjimas jau vyksta daugiau kaip metai laiko, nėra tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos (apeliantas sutinka, jog vaikai gyventų su atsakove - mama), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra (buvo) visos sąlygos šį reikalavimą spręsti Lietuvos teismuose ir tai labiausiai atitiktų vaikų interesus. Pažymėtina, kad, apsaugant vaikų interesus, būtina, kad ginčai tarp šalių būtų kuo greičiau išspręsti, kuo greičiau įsivyrautų taika, ko pasekoje nepilnamečių vaikų gyvenimas taptų mažiau pažeidžiamas, stabilesnis. Sprendžiant vaikų išlaikymo teismingumo klausimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Nustatyta, kad byloje yra sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susiję reikalavimai, t. y. bylos nagrinėjimas susijęs su asmens statusu, kur taip pat keliamas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Be to, kaip aukščiau nustatyta, pirmosios instancijos teismas turėjo jurisdikciją nagrinėti šalių reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. reikalavimus susijusius su tėvų pareigomis. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, pagal išlaikymo reglamento 3 straipsnio c ir d punktus, spręsti dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kadangi šie reikalavimai keliami kartu su reikalavimais dėl santuokos nutraukimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepagrįstai, siekia sureikšminti Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą (toliau – išvada), kuri, apelianto nuomone, yra neobjektyvi. Įstatymų leidėjas išvados reikalingumą sieja su reikalavimais, kylančiais ginčuose dėl vaikų (CK 3.173 str. – 3.178 str.). Taigi, šiuo atveju, išvada reikalinga tam, kad išspręsti ginčą dėl reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (ar vaikams sudarytos geresnės sąlygos gyventi pas tėvą, ar pas motiną), tačiau dėl šio reikalavimo šalys nekelia ginčo (apeliantas sutinka su tuo, jog vaikai gyventų su motina), todėl išvada neturi esminės reikšmės vaikų gyvenamosios vietos nustatymui. Sprendžiant reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, įstatymas nenumato išvados reikalingumo, todėl išvados buvimas (jos neišsamumas) ar nebuvimas, negali daryti esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

14Dėl santuokos nutraukimo

  1. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nepripažino, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.
  1. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
  1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
  2. Apeliantas nurodo, kad jų santuoka faktiškai iširo 2014 m. spalio 25 d., kada jis išėjo iš namų. Išėjimo priežasties aiškiai nenurodo, tačiau nurodo, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, atsakovė jam buvo neištikima. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų, t. y. nenurodė, kokias gi atsakovė pareigas pažeidė, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neištikimybės faktą. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės tokios kaip: a) tarp šalių vyko konfliktai, b) ieškovui atsakovė buvo iškvietusi policiją, c) ieškovas išėjo iš namų ir paliko šeimą, d) trečiasis asmuo dukra K. nurodo, kad ieškovas šeimoje konfliktavo, o kartą, jai užstojus mamą, trenkė jai per veidą, e) iki išeinant iš namų ieškovas užsakė skrydį L. T. su dukra, o šiai atskridus į Jungtinę Karalystę, atsakovas netrukus paliko šeimą (t. 1, b. l. 131), f) atsakovė ir trečiasis asmuo dukra K. nurodo, kad ieškovas išėjo gyventi su L. T., g) 2014 m. rugsėjo 18 d. el. laiške matyti, jog atsakovė siekė išsaugoti šeimą, tačiau iš L. T. gavo atsakymą „<...> atleisk J., bet ne aš prie tavo vyro lindau <...>“ (t. 1, b. l. 132), leidžia daryti išvadą, jog ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.
  3. Pažymėtina, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Taigi, pripažinus, kad dėl santuokos nutraukimo yra ieškovo kaltė, o atsakovei neginčijant savo kaltės dėl santuokos iširimo, iš esmės nėra svarbu, kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, nes tai neturi reikšmės teismo sprendimui, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 3.60 str.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

15Dėl išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) nepilnamečiams vaikams priteisimo

  1. Ginčo esmė – ar pagrįstai iš ieškovo priteistas išlaikymas (ir jo įsiskolinimas – 12 mėn. x 200 Eur = 2 400 Eur) dukrai K., gim. ( - ), ir sūnui M., gim. ( - ) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
  2. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
  1. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
  1. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
  1. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad byloje nėra nustatyti vaikų poreikiai. Pažymėtina, kad kiekviena iš šalių turi pareigą teikti įrodymus ir pagrįsti savo nurodomas aplinkybes (CPK 178 str.). Atsakovė priešieškinyje, atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodė, kad dukrai kas mėnesį reikalinga išlaikymo suma yra apie 523,31 Eur (408,67 svarų sterlingų), o sūnui – 434,50 Eur (338,67 svarų sterlingų) ir iš kokių išlaidų šios sumos susidaro. Pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, t. y. priteisė mažiau, negu atsakovės nurodomi vaikų poreikiai. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad nurodomos sumos yra nepagrįstos, nėra būtinos vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog vaikai gyvena Jungtinėje Karalystėje, į kurią išvyko šeima bendru sutarimu, ir kur pragyvenimo lygis yra žymiai didesnis negu Lietuvoje, vaikų poreikių tenkinimui reikalinga neabejotinai didesnė pinigų suma negu Lietuvoje, todėl svarstyti, jog 200 Eur suma (skirtina iš apelianto) vaiko poreikių tenkinimui gali būti per didelė yra netikslinga.
  1. Byloje nustatyta, kad šalys gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Apelianto darbo užmokestis yra apie 1 635 Eur (1 480 svarų sterlingų), duomenų apie turimą turtą byloje nėra (nurodo, jog neturi), jis gyvena nuomojamame būste su motina ir L. T. bei jos dukra. Atsakovės darbo užmokestis yra apie 1 500 Eur, duomenų apie turtą byloje nėra (nurodo, jog neturi), gyvena nuomojamame būste. Taigi, abiejų šalių turtinė padėtis, pagal byloje esančius duomenis, yra panaši, todėl abi šalys turi prisidėti prie vaikų išlaikymo iš esmės vienoda išlaikymo suma arba netgi apelianto išlaikymo dalis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenka kasdienė pareiga rūpintis vaikais, apelianto darbo užmokestis didesnis, turėtų būti didesnė. Teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad priteisto išlaikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties, kad nebuvo atsižvelgta į jo patiriamas išlaidas. Pirma, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kokias gi išlaidas kas mėnesį patiria apeliantas, dėl ko nėra galimybės įvertinti šių išlaidų pagrįstumą ir reikalingumą. Antra, nepilnamečių vaikų išlaikymui turi būti teikiamas prioritetas, t. y. pirmiausia turi būti tenkinami vaikų būtini poreikiai, o tik po to gerinamos savo asmeninės gyvenimo sąlygos. Trečia, priteisto išlaikymo dydis (bendrai 400 Eur), palyginus jį su apelianto gaunamu darbo užmokesčiu (1 650 Eur), neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog priteistas išlaikymas neturi (negali turėti) esminės įtakos apelianto turtinei padėčiai.
  1. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo (po 2 400 Eur už metus laiko) vaikams priteisimo. Apeliantas nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog ji turėjo tokio dydžio išlaikymo išlaidas vaikams. Nurodo, jog jis išlaikė sūnų M. (po pamokų vaikas būdavo pas jį, jis pirkdavo vaikui maistą, drabužius, su juo pramogavo, ruošė pamokas ir pan.), o prie dukros išlaikymo prisidėdavo epizodiškai (paveždavo, duodavo grynais pinigų, sveikino gimtadienio proga ir pan.).
  1. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2014 m. spalio 25 d. išėjo iš namų ir paliko atsakovę su vaikais. Taigi, nuo to laiko atsakovei teko atsakomybė ir pareiga rūpintis vaikais, jų kasdieniais poreikiais, ką neabejotinai atsakovė ir darė (tą patvirtina ir trečiasis asmuo dukra K.). Apeliantui taip pat liko pareiga prisidėti prie vaikų išlaikymo ir rūpinimosi jais. Tačiau atsakovei teigiant, jog apeliantas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, apeliantui tenka pareiga įrodyti, jog jis teikė vaikams išlaikymą (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimas vaikams turi būti pastovus, nes turi būti tenkinami kasdieniai būtini vaikų poreikiai, todėl pramogavimas su vaiku, dovanų ar nebūtinų jam daiktų pirkimas, negali būti prilyginamas išlaikymo teikimui. Be to, apelianto pateikti įrodymai apie prekių, kaip nurodo apeliantas, vaikams pirkimą yra datuoti po 2016 m. kovo 17 d., t. y. nepatenka į laikotarpį, už kurį yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas, todėl jie nėra tinkami įrodymai, pagrįsti apelianto nurodomas aplinkybes. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog teikė išlaikymą vaikams iki atsakovė pateikė priešieškinį teismui (2016-03-17). Priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis (po 200 Eur kiekvienam vaikui) laikytinas pagrįstu ir galinčiu užtikrinti tik minimalius būtinus vaikų poreikius.
  1. Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  1. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 300 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas) (CPK 98 str.).

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovo T. B., a. k. ( - ) ieškovei J. B., a. k. ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai