Byla 2S-286-413/2012
Dėl skolos pritesimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Spalvoti namai“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-7308-151/2011 pagal ieškovo UAB „Spalvoti namai“ ieškinį atsakovams V. M. ir R. M. dėl skolos pritesimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir R. M. 94 302,10 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 3-8).

4Atsakovai pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu, t.y. iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00232-11 dėl ieškovo atsakingų asmenų atsakomybės pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalį (t.2, b.l. 66-69). Prašymas sustabdyti bylą buvo motyvuojamas tuo, kad:

51) ieškinys grindžiamas rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo patirtas išlaidas atliekant rangos darbus bei teikiant medžiagas atsakovams priklausančio individualaus gyvenamojo namo statyboms. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai už atliktus rangos darbus bei medžiagas su ieškovu atsiskaitė dar 2008 metais, esminė aplinkybė, kurią atsakovai turi įrodyti yra ta, kad atsakovai yra sumokėję ieškovui visą reikalaujamą priteisti pinigų sumą. Ieškovas, būdamas juridinis asmuo ir PVM mokėtojas, atsakovams, kaip fiziniams asmenims, vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 dalimi, turėdamas pareigą įforminti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą PVM sąskaita-faktūra, jų nesuformavo ir neteikė. Kadangi ieškovas, turėdamas įstatymų numatytą pareigą, nerašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, PVM sąskaitų-faktūrų bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalauja grąžinti 94 302,10 Lt neva skolą iš atsakovų, kuri yra susidariusi nuo 2008 metų, akivaizdu, kad tokia skola turėtų būti atspindėta UAB „Spalvoti namai" įmonės apskaitos dokumentuose, tačiau ieškovo pateiktuose 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose atsakovai nėra nurodyti kaip UAB „Spalvoti namai" debitoriai. Tam kad įrodyti, jog atsakovai galėjo sumokėti ir yra sumokėję ieškovui visą jo reikalaujamą priteisti pinigų sumą, būtina patikrinti visus finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos ieškovas pateikti vengia. Be to, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes yra būtina patikrinti Ieškovo finansinių operacijų srautus. Todėl atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo institucijoms BPK suteiktas procesines teises, tai būtų padaryta ne tik nepažeidžiant proceso trukmės, bet efektyviau ir operatyviau.

62) CPK pateikiamas fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad teismas turi teisę sustabdyti bylą ir kitais, 164 straipsnio 1-3 punktuose nenurodytais pagrindais. Prieš ieškovui atliekant statybos - apdailos darbus atsakovų gyvenamajame name, šalys susitarė, kad UAB „Spalvoti namai" apmokės UAB „Nl projektai" ir UAB „Medžio stilius" už jų atliktus darbus atsakovo name tik po to, kai atsakovas V. M. sumokės pinigus ieškovo UAB „Spalvoti namai" direktoriui M. J.. Būtent taip ir buvo vykdomi darbai ir apmokėjimai už darbus - V. M. sumokėdavo grynus pinigus M. J. arba jo nurodytiems asmenims, prieš tai suderindamas kainas su UAB „Nl projektai" ir UAB „Medžio stilius“. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą, tikėtina, kad atsakovų sumokėtos grynųjų pinigų sumos į ieškovo UAB „Spalvoti namai" kasą nebuvo įneštos, į buhalterinę apskaitą neįtrauktos, o minėtas pinigų sumas pasisavino UAB „Spalvoti namai" direktorius M. J.. Akivaizdu, kad siekiant išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes yra būtina patikrinti ne tik ieškovo UAB „Spalvoti namai" finansinės atskaitomybės dokumentus bei kasos operacijas, tačiau ir UAB „Spalvoti namai" direktoriaus M. J. bei jo aplinkos asmenų finansines operacijas. Ikiteismini tyrimą atliekanti institucija, disponuojanti jai suteiktomis LR BPK teisėmis, šiuos veiksmus gali atlikti greitai ir efektyviai. Tuo tarpu teismas, nagrinėjantis šią civiline bylą, negali surinkti įrodymų, esančių pas UAB „Spalvoti namai“ direktorių M. J. ir jo aplinkos asmenis, kadangi ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-7308-151/2011 yra juridinis asmuo (UAB „Spalvoti namai“), o M. J. ir su juo susiję asmenys šioje civilinėje byloje nedalyvauja.

73) Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00232-11 dėl UAB „Spalvoti namai" atsakingų asmenų nusikalstamų veiksmų. Pareigūnams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą, BPK nustato teisę taikyti įvairias procesines prievartos ir/ar kardomąsias priemones. Tokios priemonės yra būtinos, kadangi yra realus pavojus, kad M. J. ir/ar jo aplinkos asmenys, galimai gavę grynuosius pinigus iš atsakovų už atliktus rangos darbus, gali paslėpti ar sunaikinti įrodymus, kurie patvirtintų šiuos faktus. Atsižvelgiant į tai, kad CPK tokių priemonių taikymas nenumatytas, siekiant nustatyti visas faktines aplinkybes bei išsamiai ir tinkamai išnagrinėti civilinę bylą yra būtina sustabdyti jos bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2-00232-11.

84) Ikiteismini tyrimą atliekanti institucija šiuo metu atlieka su nusikalstama veika susijusių asmenų bei asmenų, turinčių ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos, apklausas, akistatas, iš šių asmenų išreikalauja ir tiria ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis bei atlieka kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Vadovaujantis BPK 177 straipsniu tol, kol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, negalima atskleisti duomenų, kieno atžvilgiu, kokia apimtimi ir kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atliekami ar planuojami atlikti bei kokie duomenys ikiteisminio tyrimo metu jau yra surinkti. Atlikus šiuos ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir užbaigus ikiteismini tyrimą surašant kaltinamąjį aktą, gautų duomenų visuma gali patvirtinti tai, kad UAB „Spalvoti namai" direktorius M. J. iš ieškovų dalimis gavo didelę grynųjų pinigų sumą (apie 100 000 Lt.), kaip atsiskaitymą už atliktus rangos darbus, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir siekė apgaulės būdu įgyti didėlės vertės svetimą turtą. Civilinę byla nagrinėjančio teismo galimybės surinkti visus bylai reikšmingus įrodymus, atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus, lyginant su ikiteisminio tyrimą atliekančiomis institucijomis, yra ribotos, kadangi M. J., jo žmona bei kiti su galimai padaryta nusikalstama veika susiję asmenys nėra dalyvaujantys civilinėje byloje asmenys, be to, civilinio proceso priemonėmis tokių aplinkybių išsiaiškinimas yra praktiškai neįmanomas.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2-00232-11.

11Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00232-11 dėl ieškovo UAB „Spalvoti namai“ atsakingų asmenų atsakomybės pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl tų pačių aplinkybių ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurio tarp šalių kilo ginčas nagrinėjamoje byloje. Pinigų sumokėjimo fakto nustatymas turės teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje civilinėje byloje. Įrodymų surinkimas apie pinigų sumokėjimo faktą būtų apsunkintas arba neįmanomas civilinio proceso tvarka dėl to, kad byloje ieškovas yra tik UAB „Spalvoti namai“, o ne kiti, galimai nusikalstamoje veikoje dalyvavę, asmenys. Be to, ikiteisminio tyrimo metu gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės, kas leidžia operatyviau surinkti įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas sutiko su atsakovų pateiktais motyvais dėl bylos sustabdymo ir sprendė, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas neturi procesinių galimybių surinkti visų duomenų, reikšmingų nagrinėjamai civilinei bylai, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to paties dalyko (pinigų sumokėjimo fakto nustatymas), todėl konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys turės esminę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. (t.2, b.l. 91-93)

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

13Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo (t.2, b.l. 97-103). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

141) Ieškinys grindžiamas tiek rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo patirtas išlaidas atliekant rangos darbus bei tiekiant medžiagas atsakovams priklausančio individualaus gyvenamojo namo statyboms, tiek ieškovo atstovo (direktoriaus M. J.) paaiškinimais, liudytojų (ieškovo buhalteriją ginčo laikotarpiu tvarkiusių dviejų asmenų liudijimais, kuriuos Kauno miesto apylinkės teismas yra nusprendęs apklausti) parodymais;

152) Atsakovai jau buvo pareiškę prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi tenkino minėtą prašymą ir bylos nagrinėjimą sustabdė, tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1933-153/2011 patenkino ieškovo atskirąjį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7308-151/2011 ir netenkino atsakovų prašymo stabdyti minėtos civilinės bylos nagrinėjimo;

163) Ginčijamos 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties motyvuojamoji dalis didžiąja jos dalimi sutampa su jau panaikintos Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties motyvuojamąja dalimi. Ginčo nutarties motyvai, esantys 5 - uose sakiniuose iš 9 - ių sakinių, kurie apeliacinės instancijos teismo pripažinti nepagrįstais ar net neteisėtais, negali būti laikomi teisėtu pagrindu stabdyti civilinę bylą. Tai, jog pirmosios instancijos teismas ignoruoja aukštesnės instancijos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį tik patvirtina ginčo nutarties neteisėtumą bei ieškovo teisių pažeidimą, neužtikrina CPK garantuojamo kiek įmanoma greitesnio bylos išnagrinėjimo;

174) Apylinkės teismas turi išankstinę nuomonę, kad įrodymų surinkimas apie pinigų sumokėjimo faktą būtų apsunkintas, nors teismas šioje byloje nerenka įrodymų, nagrinėjamoje byloje šalys rungiasi (CPK 12 str.), o teismo funkcija - būti ginčo sprendimo arbitru, tirti bei pagal vidinį įsitikinimą vertinti byloje esančius įrodymus (CPK 185 str. 1 dalis). Be to, teismas iš anksto konstatuoja pinigų sumokėjimo faktą, kas akivaizdžiai rodo teismo sudėties šališkumą atsakovų naudai, nors tokių įrodymų byloje nėra ir negali būti, kadangi atsakovai iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, nors naudojasi jo darbų rezultatu. Iš teismo teiginių, jog įrodymų surinkimas apie pinigų sumokėjimo faktą būtų apsunkintas arba neįmanomas civilinio proceso tvarka, neaišku, kokius konkrečius įrodymus, patvirtinančius tariamą pinigų sumokėjimo faktą, turi omenyje teismas (visi egzistuojantys rašytiniai įrodymai yra pateikti į bylą, prašymai apklausti liudytojus yra patenkinti, paaiškinimus byloje taip pat teiks ieškovo direktorius M. J., kuris tuo tikslu buvo atvykęs į 2011 11 23 posėdį). Nutartyje nenurodyta, kokius kitus galimai nusikalstamoje veikloje dalyvavusius asmenis turi omenyje teismas, nes iki šiol nė vienam asmeniui nėra pareikšta jokių įtarimų;

185) Pagal suformuotą teismų praktiką, vien ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimas, nesant surašyto kaltinamojo akto, kuriame būtų grindžiamas kaltinimas ir baudžiamosios bylos perdavimas teismui, kuris apibrėžtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, nesuteikia pagrindo nei privalomam, nei fakultatyviniam civilinės bylos sustabdymui (CPK 163 str. 1 d. 3 p., 164 str. 4 d.). Be to, ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje ir yra tik vieni iš įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238 2006);

196) Ieškovo UAB „Spalvoti namai“ direktorius M. J. dalyvavo 2011 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje asmeniškai, kur ketino teismui teikti paaiškinimus. Į sekantį teismo posėdį ieškovas prašė teismo kviesti UAB „Spalvoti namai" ginčo laikotarpiu buhalterio pareigose dirbusias darbuotojas, kurios būtų teisme atsakiusios į šalių ir teismo klausimus (tame tarpe į klausimus, ar iš atsakovų yra gavę piniginių lėšų grynaisiais pinigais, ar ne). Taigi, vieno posėdžio metu civilinė byla galėjo būti išnagrinėta, nes visus turimus rašytinius įrodymus šalys pateikė pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės procese, o minėtų liudytojų dalyvavimą byloje ieškovas būtų užtikrinęs. Apie tai, jog bylos nagrinėjimas yra pernelyg užsitęsęs jau yra konstatavęs ir Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartyje;

207) Asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnis), esanti sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis;

218) Ginčijamą nutartį teismas grindžia hipotetine prielaida, kad gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės. Tačiau teismas nepagrindžia jokiais motyvais, kad tokios procesinės prievartos priemonės apskritai/neabejotinai bus taikytos, nes lygiai taip pat galima teigti, kad jos nebus taikytos. Teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl procesinių prievartos priemonių taikymas neabejotinai duos kokių nors rezultatų. Negali iš niekur atsirasti mokėjimo pavedimas, jei jo atsakovai nebuvo įvykdę ir apie tai net neužsimena atsiliepime į ieškinį, arba negali iš niekur atsirasti grynųjų pinigų perdavimas, jei tokio perdavimo nebuvo;

229) Kauno apylinkės teismas sutinka su atsakovų pateiktais motyvais, nors jie prieštarauja 2011 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2S-1933-153/2011. Antrajame atsakovų prašyme stabdyti civilinę bylą nurodoma: „...Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl civilinės bylos sustabdymo, nenustatė LR CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindų nebuvimo, ...“. Šiam motyvui pritaria Kauno miesto apylinkės teismas, nors 2011 m. spalio 12 d. nutartyje Kauno apygardos teismas pažymėjo: „todėl teisėjų kolegija konstatuoja netinkamą CPK 164 straipsnio 4 punkto taikymą, turėjusį įtakos bylos sustabdymo pagrįstumui, o tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti". Tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatė jokių pagrindų civilinės bylos sustabdymui.

2310) Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui nepakanka vien tik nurodyti, jog teismas sutinka su atsakovų pateiktais motyvais. Teismas privalo motyvuoti civilinės bylos sustabdymą nurodant konkretų civilinės bylos sustabdymo pagrindą, o ne bendro pobūdžio teiginį apie sutikimą. Priešingu atveju, ieškovui yra apsunkinama galimybė skųsti ginčo nutartį, nes ieškovas skundžia ne atsakovų subjektyvią nuomonę dėl būtinumo stabdyti civilinę bylą, bet Kauno miesto apylinkės teismo nutarties motyvus;

2411) Teismo teiginys, kad šalių atstovai keletą kartų rėmėsi ikiteisminiam tyrimui pateiktais dokumentais taip pat nėra pagrindas civilinės bylos sustabdymui, nes teismas nenurodo, ką konkrečiai turėjo omenyje;

2512) 2006 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nagrinėdamas bylą Nr. 33/03 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai"“ yra konstatavęs būtinumą užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą, vienodą (nuoseklų, neprieštaringą) bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimą atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (nagrinėjamu atveju - nutartį), t.y. žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus (nagrinėjamu atveju - nutartį) atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (nagrinėjamu atveju - nutarties) - precedentų tų kategorijų bylose;

2613) Ginčo nutartyje Kauno miesto apylinkės teismas nenurodė, jog ikiteisminiame tyrime būtų paskirta kokia nors ekspertizė, kurios rezultatų reikėtų laukti (nes jokia ekspertizė ir nėra paskirta). Tai reiškia, kad niekas ikiteisminiame tyrime nepasikeitė nuo pirmojo civilinės bylos sustabdymo iki antrojo civilinės bylos sustabdymo (juolab, jog iki šiol jokie įtarimai niekam nėra pareikšti). Pirmosios instancijos teismas tiesiog nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl dar kartą sustabdė bylos nagrinėjimą.

27Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą (t.2, b.l. 110-115). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

281) Kauno apygardos teismui 2011 m. spalio 12 d. nutartimi panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1933-153/2011 ir perdavus civilinę bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nedelsiant buvo atnaujintas minėtos civilinės bylos nagrinėjimas ir 2011 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teisme buvo paskirtas posėdis šioje civilinėje byloje. Būtent šio posėdžio metu, atsižvelgiant į Kauno miesto apygardos teismo nutartį, ir buvo pateiktas naujas prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2S-1933-153/2011 sustabdymo, kurį Kauno apylinkės teismas patenkino ginčijama nutartimi. Akivaizdu, jog skundžiama nutartis buvo priimta pagal naujai atsakovų pateiktą prašymą atnaujintame civilinės bylos nagrinėjime, o teismas jį privalėjo svarstyti;

292) Ginčijama nutartimi sustabdžius civilinės bylos Nr. 2S-1933-153/2011 nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2-00232-11, nėra sudaroma jokių prielaidų vilkinti bylos nagrinėjimą, o priešingai - užtikrinamas CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymasis;

303) Ieškovas atskirajame skunde, kaip potencialiai galimą civilinio proceso vilkinimo galimybę, nurodo argumentus, kad sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą neapibrėžtam laiko terminui galimai gali būti pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Minėta teisė yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių. Civilinio proceso kodekso tikslai yra suderinti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija ir teismą įpareigoja rūpintis operatyviu bylos išnagrinėjimu ir taikos tarp šalių atkūrimu, tačiau civilinio proceso tikslai turi būti tarpusavyje suderinti ir neprieštarauti vienas kitam. Atsakovo nuomone, proceso ekonomiškumas ir greitumas neturi kenkti proceso kokybei ir teisingam bylos išnagrinėjimui, kas užtikrina objektyvios tiesos nustatymą civiliniame procese, šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo reikalavimų laikymąsi;

314) Ieškovas, kaip vieną iš skundžiamos nutarties neteisėtumo pagrindų, nurodo argumentą, kad teismo argumentacija iš dalies sutampa su jau panaikintos teismo nutarties motyvuojamąja dalimi, tačiau nepaiso akivaizdaus fakto, kad teismas, pasisakydamas dėl būtinumo sustabdyti civilinę bylą Nr. 20-2-00232-11, aiškiai ir nedviprasmiškai sutiko su atsakovų argumentais. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai išdėstė argumentus dėl kurių yra pagrindas sustabdyti minėtos civilinės bylos nagrinėja remiantis CPK 164 straipsnio 4 dalimi, nutartis (motyvuojamoji dalis) visiškai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus;

325) Ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs dėl neva atsakovų nesumokėtos skolos už ieškovo atliktus rangos darbus bei tiektas medžiagas šiems darbams atlikti. Esminė aplinkybė, kurią turi įrodyti atsakovai šioje byloje yra tai, kad atsakovai yra sumokėję ieškovui reikalaujamą priteisti sumą (minėta suma sumokėta dar 2008 metais). Ieškovas vengia teismui pateikti minėtų pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, sąmoningai kelia nepagrįstus reikalavimus ir klaidina teismą. Atsakovai nurodo, kad ieškovas, būdamas juridinis asmuo ir PVM mokėtojas, atsakovams, kaip fiziniams asmenims, turėjo pateikti PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas ne tik nesuformavo PVM sąskaitų-faktūrų, kada jas turėjo suformuoti (2008 metais) ir teismui yra pateikęs 2010 metais išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už neva atliktus darbus, tačiau ir nevykdė įstatymų nustatytos pareigos - nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktų. Be to, jei minėta skola iš tiesų objektyviai būtų nesumokėta nuo 2008 metų, šie piniginiai reikalavimai turėtų būti įtraukti į ieškovo UAB „Spalvoti namai" 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra pateikęs nei vieno iš minėtų dokumentų. Atsakovų nuomone, ieškovas sąmoningai slepia atsakovų dar 2008 metais sumokėtų sumų patvirtinimo duomenis ir tai įrodančius dokumentus. Todėl ikiteisminio tyrimo metu būtų operatyviai ir išsamiai ištirtos galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, turinčios tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai;

338) Vykstančio civilinio proceso metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami, nes siekiant išsiaiškinti tikrąsias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes yra būtina patikrinti ne tik ieškovo UAB „Spalvoti namai" finansinės atskaitomybės dokumentus bei kasos operacijas, tačiau ir UAB „Spalvoti namai" direktoriaus M. J. bei jo aplinkos asmenų finansines operacijas. Civilinio proceso metu minėtiems veiksmams atlikti nėra pagrindo, teismas šioje byloje neturi galimybės aktyviai dalyvauti procese ir pats rinkti įrodymus dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir jame atliekamų ar ketinamų atlikti veiksmų specifikos. Baudžiamojo proceso metu gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės. Nelogišku laikytinas ieškovo argumentas, kad teismas skundžiamoje nutartyje turėjo tiesiogiai įvardinti ketinamus atlikti veiksmus;

349) Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos ir jos taisyklių sprendžiant bylas dėl civilinio proceso sustabdymo. Atsakovai nesutinka su tokia ieškovo pozicija. Teismas teisės normas aiškina ir taiko ne iš anksto, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje. Ieškovo cituotoje nutartyje (LAT 2006 m. kovo 29 civilinė byla Nr. 3K-3-238/2006) pasisakoma dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo, remiantis CPK 163 straipsnio 3 dalimi, o skundžiama nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, todėl tai nėra ginčo dėl civilinės bylos sustabdymo dalykas teisės aiškinimo prasme šioje byloje.

35Teismas konstatuoja:

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

37Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Pagal bylos duomenis yra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostatas, dėl ko civilinės bylos sustabdymo klausimas buvo išspręstas neteisingai.

38Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Spalvoti namai“ kreipėsi į teismą dėl 94 302,10 Lt skolos priteisimo iš atsakovų V. M. ir R. M. remdamasis statybos rangos sutartimi. Ieškovas darbus atliko, atsakovai statybos darbus priėmė. Ieškovas teigė, kad atsakovai už atliktus darbus neatsiskaitė. Atsakovai su tokia ieškovo pozicija nesutiko ir teigė priešingai, jog su ieškovu visiškai atsiskaitė, tačiau neįformino pinigų sumokėjimo fakto rašytiniu būdu, dėl to negali įrodyti atsiskaitymo fakto rašytiniais įrodymais. Byloje yra pateiktas atsakovo V. M. Kauno miesto apylinkės prokuratūrai 2011 m. balandžio 22 d. rašytas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame teigiama, kad ieškovo UAB „Spalvoti namai“ direktorius apgaulės būdu užvaldė bendrovei priklausančius pinigus, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nevykdė pareigos laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus (t.2, b. l. 7-10). Remiantis atsakovo pareiškimu, Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Spalvoti namai“ atsakingų asmenų veiksmų pagal atitinkamus BK straipsnius (t.2, b. l. 5). Atsakovai prašė sustabdyti civilinę byla Nr. 2-7308-151/2011 iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00232-11 (t.2, b.l. 3-4). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi patenkino atsakovų prašymą ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą (t.2, b.l. 29). Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – netenkino atsakovų prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo ir perdavė civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (t.2, b.l. 43-46). Nepraėjus dviem mėnesiams, atsakovai pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo (t.2, b.l. 66-69). Teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00232-11 (t.2, b.l. 91-93).

39Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais apima laikiną visų procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą (išskyrus procesinius veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimu), sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios (CPK 163 – 164 str., 166 str. 3 d., 167 str. 1 d.). Taigi, civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, kas suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų - koncentruotumo ir ekonomiškumo - pažeidimo tikimybę. Todėl teismas kiekvienu atveju, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad bylos sustabdymo atveju procesas nebus nepagrįstai užvilkintas ir tai nesukels neigiamų negrįžtamų pasekmių byloje dalyvaujantiems asmenims bei nepažeis jų ar kitų asmenų teisėtų interesų.

40Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymas išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK164 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2011). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks/neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas/atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, tai yra neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).

41Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą motyvavo tuo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu tikrinamas pinigų sumokėjimo faktas už atliktus darbus, todėl nuo ikiteisminio tyrimo baigties priklausys ir nagrinėjamos civilinės bylos tolimesnė eiga. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 2 d. rašto apie ikiteisminį tyrimą tokios išvados daryti negalima, kadangi iš nurodyto prokuratūros rašto neaiški atliekamo ikiteisminio tyrimo apimtis, procesiniai veiksmai, asmenys, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismui panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį dėl bylos sustabdymo, iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. priėmimo praėjo nepilnai pusantro mėnesio, per kurį, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, neatsirado nei naujų aplinkybių, nei naujų įrodymų, sudarančių savarankišką pagrindą bylos sustabdymui. Kaip teisingai nurodo ieškovas atskirajame skunde, 2006 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nagrinėdamas bylą Nr. 33/03 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucija“ konstatavo, jog yra būtina užtikrinti vienodą (nuoseklų, neprieštaringą) jurisprudencijos tęstinumą bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimą atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus, t.y. žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose. Pirmosios instancijos teismas šios Konstitucinio Teismo nuostatos nepaisė ir neturėdamas naujų įrodymų, nebendradarbiaudamas su bylos šalimis ir ikiteisminio tyrimo institucija, atliekančia ikiteisminį tyrimą, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, tuo pažeisdamas CPK 179 straipsnio reikalavimus.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008, išaiškino, jog aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilines teisines pasekmes. Teismas sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentai dėl bylos sustabdymo iš esmės tapatūs argumentams anksčiau priimtoje ir apeliacinės instancijos teismo panaikintoje 2011 m. liepos 11 d. nutartyje (t.2, b.l. 21, 91-93). Kiti teismo argumentai (ikiteisminio tyrimo metu gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės, kas leidžia operatyviau surinkti bylai reikšmingus įrodymus; civilinę bylą nagrinėjantis teismas neturi procesinių galimybių surinkti visų duomenų, reikalingų bylai išnagrinėti; ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to paties dalyko, t.y. pinigų fakto sumokėjimo) grindžiami ne tik prielaidomis ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų netinkamu aiškinimu, bet neatitinka teisinio apibrėžtumo ir objektyvumo reikalavimų. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis, liudytojus ar įtraukiant į bylą naujus proceso dalyvius, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks ikiteisminio tyrimo įstaiga.

43Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

45panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovų V. M. ir R. M. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.

46Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 4. Atsakovai pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą CPK 164... 5. 1) ieškinys grindžiamas rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo... 6. 2) CPK pateikiamas fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra... 7. 3) Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.... 8. 4) Ikiteismini tyrimą atliekanti institucija šiuo metu atlieka su... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi sustabdė... 11. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad Kauno miesto apylinkės... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 13. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 14. 1) Ieškinys grindžiamas tiek rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais... 15. 2) Atsakovai jau buvo pareiškę prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę... 16. 3) Ginčijamos 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties motyvuojamoji dalis... 17. 4) Apylinkės teismas turi išankstinę nuomonę, kad įrodymų surinkimas apie... 18. 5) Pagal suformuotą teismų praktiką, vien ikiteisminio tyrimo veiksmų... 19. 6) Ieškovo UAB „Spalvoti namai“ direktorius M. J. dalyvavo 2011 m.... 20. 7) Asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą garantuoja ir... 21. 8) Ginčijamą nutartį teismas grindžia hipotetine prielaida, kad gali būti... 22. 9) Kauno apylinkės teismas sutinka su atsakovų pateiktais motyvais, nors jie... 23. 10) Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui nepakanka vien tik... 24. 11) Teismo teiginys, kad šalių atstovai keletą kartų rėmėsi ikiteisminiam... 25. 12) 2006 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nagrinėdamas... 26. 13) Ginčo nutartyje Kauno miesto apylinkės teismas nenurodė, jog... 27. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai prašo Kauno miesto apylinkės... 28. 1) Kauno apygardos teismui 2011 m. spalio 12 d. nutartimi panaikinus Kauno... 29. 2) Ginčijama nutartimi sustabdžius civilinės bylos Nr. 2S-1933-153/2011... 30. 3) Ieškovas atskirajame skunde, kaip potencialiai galimą civilinio proceso... 31. 4) Ieškovas, kaip vieną iš skundžiamos nutarties neteisėtumo pagrindų,... 32. 5) Ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs dėl neva atsakovų... 33. 8) Vykstančio civilinio proceso metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami,... 34. 9) Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas... 35. Teismas konstatuoja:... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės,... 38. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Spalvoti namai“ kreipėsi į... 39. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais apima laikiną visų procesinių... 40. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymas išskiria dvi bylos... 41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti bylą... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 43. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2... 45. panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir... 46. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....