Byla AS-756-72-14
Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai priteisti neteisėtai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 5–6) atsisakė priimti A. S. skundą, išaiškino pareiškėjui teisę skundą paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino.

8Iš pareiškėjo skundo teismas nustatė, kad jis į teismą kreipėsi dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Pareiškėjas dirba Kauno teritorinėje muitinėje, darbo užmokestį jam moka ši institucija, taigi darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjui susidarė būtent dėl Kauno teritorinės muitinės veiksmų. Kauno teritorinė muitinė yra adresu: Jovarų g. 3, Kaunas, t. y. patenka į Kauno apylinkės teismo veiklos teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Kauno apylinkės teismo veiklos teritoriją apima Kauno apygardos administracinis teismas. Kadangi atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovė yra Kauno teritorinė muitinė, toks skundas turi būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Kauno apygardos administraciniam teismui.

9Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 2 punkte nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, darbo užmokesčio dalies, neišmokėtos pagal priimtus teisės aktus, siejamus su sunkia valstybės ekonomine, finansine padėtimi, kai pagal pareikštus ieškinius (skundus, prašymus) atsakovu (trečiuoju asmeniu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu) įtraukta valstybė (Vyriausybė), atstovauja valstybės institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimą). Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos nėra darbo užmokestį mokanti institucija, todėl neatitinka minėtos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 nuostatos ir nėra atsakovo atstovu. Darbo santykiai pareiškėją sieja su Kauno teritorine muitine, kuri ir privalo mokėti darbo užmokestį bei jo skirtumą, o ne su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos. Netinkamas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos procesinės padėties nurodymas nekeičia ginčo teismingumo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, skundą atsisakoma priimti, jei byla nepriskirtina tam teismui. Kadangi pareiškėjas skundą padavė nesilaikydamas teritorinio teismingumo, skundą atsisakoma priimti.

10III.

11Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu (b. l. 8–10) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kadangi jis yra susijęs tarnybos santykiais su Kauno teritorine muitine, atsakovu šioje byloje turi būti Kauno teritorinė muitinė ir kreiptis į teismą reikia pagal darbdavio buvimo vietą, t. y. į Kauno apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas yra statutinis Lietuvos muitinės pareigūnas – Kauno teritorinės muitinės Mobilių grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiasis inspektorius. Skunde jis prašė teismo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės dėl neteisėtai sumažintų pareiginės algos koeficientų nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. įskaitytinai, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Muitinės departamento, ir Muitinės departamentą. Muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), o Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas nustato Lietuvos Respublikos muitinės paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, funkcijas, struktūrą, veiklos organizavimą, finansavimą, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, kitais asmenimis, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis pagrindus bei kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai tiek, kiek muitinės pareigūnų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja (Statuto 1 str. 2, 3 d.). Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statuto atskirų straipsnių pakeitimai, susiję su muitinės sistemos valdymu ir darbo organizavimu. Muitinės departamento ir muitinės įstaigų personalo (muitinės pareigūnų) valdymą atlieka Muitinės departamento generalinis direktorius (Statuto 51 str. 1 d.), o atlikus atskirų skyrių, tarnybų bei funkcijų centralizavimą, Muitinės departamentas perėmė iš muitinės įstaigų (teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų) vykdyti centralizuotas muitinėje funkcijas: personalo, apskaitos, darbo užmokesčio apskaitą ir išmokėjimą, turto valdymą ir statistiką. Įsigaliojus šiems pakeitimams, nuo 2012 m. sausio 1 d. Muitinės departamentas ne tik priima muitinės pareigūnus į tarnybą, bet ir nustato muitinės sistemos struktūrą, moka darbo užmokestį ir atlieka visą sistemos valdymą. Muitinės įstaigos gali atlikti tik kitas funkcijas, kurioms yra išduotas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliojimas. Vadovaujantis šiuo reglamentavimu, tinkamais atsakovais šioje byloje turėtų būti pripažinta Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Muitinės departamentas, kaip darbdavys ir darbo užmokesčio mokėtojas. Kadangi Muitinės departamento buveinė yra Vilniuje, todėl ir kreiptis pareiškėjas turi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

17Atskirąja nutartimi skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, o kadangi jis dirba Kauno teritorinėje muitinėje, darbo užmokestį jam moka ši institucija, taigi darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjui susidarė būtent dėl Kauno teritorinės muitinės veiksmų. Kauno teritorinė muitinė yra adresu: Jovarų g. 3, Kaunas, t. y. patenka į Kauno apylinkės teismo veiklos teritoriją. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbo santykiai pareiškėją sieja su Kauno teritorine muitine, o ne su Muitinės departamentu, tačiau netinkamas Muitinės departamento procesinės padėties nurodymas nekeičia ginčo teismingumo.

18Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi nesutinka.

19Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas (LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. AS662-991/2013). Administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109 – 124 p.), tačiau motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nurodo netinkamą atsakovą, negali atsisakyti priimti skundo. Šioje proceso stadijoje teismas negali spręsti materialinio teisinio santykio klausimų.

20Be to, ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis, suteikianti teisę teismui tikslinti proceso šalis skundo priėmimo stadijoje, kartu nustato, kad galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Pagal ABTĮ 54 straipsnį, jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu; jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Šiuo atveju pareiškėjo valia dėl atsakovų pakeitimo byloje nebuvo išsiaiškinta.

21Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, nepagrįstai tinkamu atsakovu byloje nurodydamas Kauno teritorinę muitinę, pareiškėjo pateiktą skundą atsisakė priimti, išaiškindamas jo teisę su skundu kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

22Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo A. S. atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atisakyta priimti, naikinama, ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti.

25Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai