Byla 2A-332-254/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Aurelitas” apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-667-305/2015 pagal ieškovės UAB „Inprama“ ieškinį atsakovei UAB „Aurelitas“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 752,20 Eur skolą už parduotą pjuvenų pakurą pagal 2014-10-20 PVM sąskaitą faktūrą INP Nr. 0037 (toliau PVM sąskaitą faktūra) ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovė nurodė, kad ji 2014-10-17 nupirko iš Miško savininkų kooperatyvo (toliau MSK) „Raseinių šilas“ pjuvenų pakurą. Į ieškovės vadovą A. K. kreipėsi MSK „Raseinių šilas“ vadovas K. Ž., kuris pasiūlė parduoti šią pakurą atsakovei. Ieškovės vadovas išrašė atsakovei minėtą 6 050 Lt (1 752,20 Eur) PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės vadovas A. Z. šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašė, uždėjo antspaudą ir taip patvirtino, kad pjuvenų pakurą iš ieškovės gavo. Kadangi atsakovė prekę gavo, ji privalėjo apmokėti pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau už parduotą prekę nesumokėjo, prekės negrąžino, pretenzijų dėl prekės kokybės nepareiškė.

7Atsakovės vadovas A. Z. nurodė, kad jis dėl pakuros pirkimo bendravo tik su R. S.. Jis žinojo, kad MSK „Raseinių šilas“ vadovas K. Ž. pardavinėja pakurą, tačiau kadangi K. Ž. iš jo prašydavo brangiai, paprašė, kad pakurą pigiau nupirktų R. S., kuris buvo K. Ž. draugas, ir vėliau jam parduotų. Atsakovės direktorius A. Z. dėl pakuros pirkimo nei su ieškovės vadovu, nei su MSK „Raseinių šilas“ vadovu nebendravo. R. S. atsakovės vadovui atvežė pakurą, jis sumokėjo asmeniškai R. S. 1 500 Eur. R. S. jam jokių dokumentų neperdavė. Po poros savaičių PVM sąskaitą faktūrą už pakurą atsakovės vadovui atvežė K. Ž.. Ją atsakovės vadovas pasirašė net nepažiūrėjęs, o kuomet gavo pretenziją, paaiškėjo, kad pasirašė klaidingai. Atsakovės nuomone, byloje nėra patikimų įrodymų, kad pakuros savininku ir, atitinkamai, pardavėju buvo ieškovė, nes nei ieškovė, nei MSK „Raseinių šilas“ nepateikė pirkimo–pradavimo sutarties, prekių pirkimo–perdavimo akto, apmokėjimo dokumentų, krovinio gabenimo važtaraščio, todėl atsakovė neturi prievolės mokėti ieškovei.

8Byloje kilo ginčas dėl pirkimo–pardavimo teisinių santykių subjektų, t. y. kas nagrinėjamu atveju buvo pakuros pardavėjas ir kas, atitinkamai, turi teisę reikalauti sumokėti prekės kainą – ieškovė, MSK „Raseinių šilas“ ar fizinis asmuo R. S..

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 1 752,20 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir išvestinius reikalavimus bei 728,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas, spręsdamas dėl to, kas buvo pakuros savininkas iki jos pardavimo atsakovei, nurodė, kad byloje yra pateikta 2014-10-17 PVM sąskaita faktūra RASP Nr. 1557, išrašyta MSK „Raseinių šilas“ buhalterės G. Ž. ieškovei, 1 210 Lt sumai, už prekę – pakurą ir ventiliatorių (b. l. 40). Abiejų bendrovių – ieškovės ir MSK „Raseinių šilas“ buhalterės raštu yra patvirtinusios, kad ieškovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą MSK „Raseinių šilas“ yra atsiskaičiusi (b. l. 53, 54). Kaip papildomas įrodymas pateiktas 2014-10-22 mokėjimo nurodymas Nr. 142 (b. l. 55), iš kurio matosi, kad ieškovė pervedė MSK „Raseinių šilas“ 1 483,87 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skolos dengimas“. Šie įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė pagal žodinę pirkimo–pardavimo sutartį, kai rašytinė sutartis nebuvo privaloma (CK 6.311 straipsnis, 1.72-1.73 straipsniai), buvo nusipirkusi iš MSK „Raseinių šilas“ pakurą, nors ir nespėjusi jos parsigabenti. Remiantis šalių atstovų ir liudytojų K. Ž., A. U. ir R. S. parodymais teismas nustatė, kad pakura atsakovei buvo atgabenta iš MSK „Raseinių šilas“, tuo metu turėjusios pastatus Vilkaviškio rajone, ( - ). Sudarius žodinę pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, ieškovei atsirado pareiga perduoti pirkėjui (atsakovei) prekę – pakurą, o atsakovei atsirado pareiga priimti prekę ir už ją sumokėti pardavėjui (ieškovei) nustatytą pinigų sumą – 6 050,00 Lt (1 752,20 Eur) per 20 dienų nuo 2014-10-20 PVM sąskaitos faktūros Nr. INP Nr. 0037 išrašymo dienos (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsakovės paminėta aplinkybė, kad derybos dėl pakuros pirkimo vyko būtent tarp MSK „Raseinių šilas“ vadovo ir atsakovės vadovo, teismo nuomone, nenuneigė fakto, kad pakuros savininke ir jos pardavėja buvo ieškovė. Remdamasis liudytojo MSK „Raseinių šilas“ vadovo K. Ž. parodymais teismas pripažino, kad šis asmuo veikė kaip tarpininkas, bet ne kaip pirkimo–pardavimo teisinių santykių subjektas – pakuros pardavėjas.

12Teismas taip pat nurodė, kad pateikta 6 050 Lt PVM sąskaita faktūra už pjuvenų pakurą , pagal kurią ieškovė prašo priteisti skolą, išrašyta ir pasirašyta ieškovės vadovo A. K.. Šios sąskaitos faktūros skiltyje „Prekes / paslaugas priėmė“ yra pasirašęs atsakovės vadovas A. Z., yra uždėtas bendrovės antspaudas (b. l. 8). Atsakovės vadovas A. Z. neginčija to fakto, kad jis pasirašė minėtą PVM sąskaitą faktūrą ir patvirtino bendrovės antspaudu, tačiau teigia, kad tai padarė per klaidą, nepasižiūrėjęs, ant ko pasirašo. Teismo nuomone, šis atsakovės atstovo teiginys nėra įtikinamas ir jo nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Atsakovės vadovas, gavęs ieškovės 2014-11-21 pretenziją, iš esmės jokių veiksmų nesiėmė, raštu į pretenziją nesureagavo.

13Teismas taip pat nurodė, kad išskyrus atsakovės vadovo paaiškinimus, kad jis dėl pakuros pirkimo bendravo tik su R. S., byloje kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad vis dėl to R. S. buvo nupirkęs iš MSK „Raseinių šilas“ pakurą ir ją po to pardavė atsakovei, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė nei liudytojas MSK „Raseinių šilas“ vadovas K. Ž., nei pats R. S.. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi 6 050 Lt ieškovei už pakurą, taip pat nėra. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad už pakurą 1 500 Eur perdavė R. S.. Liudytojas R. S. tai patvirtino, tačiau nurodė, kad niekam šių pinigų neperdavė.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti remiantis šiais argumentais:

161. Teismas nenustatė, kas buvo pakuros savininkas ir galėjo būti jos pardavėjas. Teismas neįvertino to, kad ieškovė nepasirašė pirkimo–pardavimo sutarčių nei su atsakove, kuri, kaip teismas teigia, pjuvenų pakurą įgijo iš ieškovės, nei su MSK „Raseinių šilas“, kuris, kaip teigiama, pardavė pjuvenų pakurą ieškovei. Tarp ieškovės ir MSK „Raseinių šilas“ nebuvo pasirašytas jos priėmimo‑perdavimo aktas. Atsakovė prašė, kad ieškovė teismui pateiktų pjuvenų pakuros įsigijimo dokumentus (b. l. 33–34), tačiau teismui buvo pateikta tik dalis dokumentų (mokėjimo nurodymas Nr. 142, PVM sąskaita faktūra Nr. 1557 bei 2015- 09-25 ir 2015-09-23 pažymos (b. l. 40, 53, 54, 55), kurie nepatvirtina, kad pjuvenų pakurą ieškovė iš MSK „Raseinių šilas“ įsigijo ir už ją atsiskaitė. Ieškovė teismui nepateikė už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 banko išrašų, detalaus analizės apskaitos žiniaraščio, detalaus atsiskaitymo su MSK „Raseinių šilas“ žiniaraščio ir didžiosios knygos ar sintetinės apskaitos žiniaraščio, kad įrodytų savo nuosavybės teisę į parduotą daiktą.

172. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis ieškovės atsakovei pateikta PVM sąskaita faktūra. Tačiau ši PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ne atsakovei UAB „Aurelitas“, o kitai įmonei, t. y. „Aurelita“, UAB, esančiai Šalčininkų r., ( - ), ( - ). Be to, ši sąskaita ieškovės nuosavybės teisės į pakurą taip pat nepatvirtina.

183. Atsakovės vadovas A. Z. nurodė, kad pjuvenų pakurą įgijo iš R. S. ir jam už tai sumokėjo 1 500 Eur. Šią pakurą jis pirko sau, o ne įmonei. R. S. šią pakurą atvežė atsakovės vadovui į namus. Kadangi pakurą atvežė R. S., su juo atsakovės vadovas ir derino atsiskaitymo tvarką ir jam pinigus sumokėjo, supratęs, kad pjuvenų pakura ir priklausė R. S.. Apie tai, kad ši pjuvenų pakura priklausė ieškovei ir kad ji yra jos pardavėja, A. Z. nežinojo ir nenumanė. R. S. jam vėliau nurodė, kad šią pakurą jis įgijo iš MSK „Raseinių šilas“ direktoriaus K. Ž..

194. Teismas taip pat neįvertino to, kad pjuvenų pakura buvo R. S. pakrauta ir A. Z. atvežta iš MSK „Raseinių šilas“ priklausančių patalpų, iš ( - ). Ieškovės direktorius niekada dėl pakuros pardavimo su atsakovės direktoriumi A. Z. nekalbėjo. Liudytojas A. U. taip pat patvirtino, kad pjuvenų pakura, kurią pasikrovė ir išvežė R. S., priklausė MSK „Raseinių šilas“ direktoriui K. Ž..

205. Apelianto manymu, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad MSK „Raseinių šilas“ vadovas K. Ž. pjuvenų pakurą pardavė R. S., kuris ją vėliau pardavė A. Z., kaip fiziniam asmeniui, o ne atsakovei UAB „Aurelitas“. Kadangi R. S. K. Ž. neperdavė pinigų, gautų už pakurą iš A. Z., tai šis paprašė savo pažįstamo ieškovės direktoriaus A. K., kad šis išrašytų PVM sąskaitą faktūrą MSK „Raseinių šilas“. Pastaroji pardavė ieškovei pjuvenų pakurą, kurią vėliau ieškovė tariamai pardavė atsakovei. Kadangi ieškovė tikslaus A. Z. įmonės pavadinimo ir jos adreso nežinojo, tai išrašė klaidingą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0037, kurią padavė ieškovės įmonėje nedirbančiam ir nieko bendra neturinčiam su šia įmone K. Ž., kuris ją nuvežė A. Z. ir padavė jam pasirašyti. Atsakovės direktorius A. Z., neįsitikinęs sąskaitos turiniu, tikėdamas, kad sąskaita išrašyta už metalo pirkimą iš MSK „Raseinių šilas“, ant jos pasirašė. A. Z. už jam parduotą pakurą pardavėjui R. S. visiškai atsiskaitė, ir tai patvirtino ir R. S..

216. Aukščiau nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės įvyko pjuvenų pakuros pirkimo–pardavimo sandoris. Ieškovė neįrodė, kad ji pardavė jai nuosavybės teise priklausantį daiktą. Šiuo atveju ieškovė, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą atsakovei, ją išrašė fiktyviai pridengdama kitą sandorį, kuris įvyko tarp MSK „Raseinių šilas“ direktoriaus K. Ž. ir pjuvenų pakopos pirkėjo R. S., kuris vėliau pakurą pardavė A. Z.. Šiuo atveju nebuvo išreikšta tikroji šalių valia pirkti pjuvenų pakurą. Šis sandoris turi būti pripažintas apsimestiniu ir pripažintas negaliojančiu.

22Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą grįsdama teismo motyvais.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (-us), apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

25Dėl faktinių bylos aplinkybių

26Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš apeliantės 1 752,20 Eur skolą už parduotą pjuvenų pakurą pagal 2014-10-20 PVM sąskaitą faktūrą INP Nr. 0037 (toliau PVM sąskaitą faktūra). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ginčo prekę jos vadovas A. Z. pirko ne įmonei, o sau asmeniškai, ir ne iš ieškovės, o iš liudytojo R. S., kuriam asmeniškai sumokėjo 1 500 Eur. Apeliantė neneigia, kad ant ieškovės PVM sąskaitos faktūros, iš kurios ji kildina savo reikalavimus, pasirašė atsakovės vadovas ir uždėjo įmonės anspaudą, tačiau tai jis padarė per neapsižiūrėjimą, nes vienu metu pasirašinėjo ne vieną sąskaitą (2015-09-17 teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 42 sek. – 22 min. 15 sek.).

27Taigi, byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei pardavė pjuvenų pakurą, todėl jos prievolė sumokėti prekės kainą atsakovei kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kurie nebuvo įforminti rašytine pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.305, 6.311 straipsniai), tačiau jų buvimą patvirtina į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra.

28Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

29Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau PVMĮ) 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, 2005-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005). Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodoma PVM sąskaita faktūra buvo įformintas pjuvenų pakuros pardavimas. Kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl prekių tiekimo, kaip ir šiuo atveju, konkrečių prekių PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMĮ leidžia daryti prielaidą, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos konkrečios prekės buvo perduotos. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog PVM sąskaita faktūra išrašyta ne atsakovei UAB „Aurelitas“, j.a.k. 301694331, kurios buveinės adresas ( - )g. 2, LT-70413, Kybartai, o visai kitam juridiniam asmeniui – UAB „Aurelita“, j. a. k. 303065383, kurios buveinės adresas ( - ), LT-17235 ( - ), Šalčininkų r. (VĮ RC JAR įregistruotas buveinės adresas – Vilniaus m. sav., Vilniaus m. ( - )). Todėl byloje nebuvo pagrindo išvadai, kad būtent ši PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė pakurą pardavė atsakovei ir ši įgijo prievolę už ją atsiskaityti per 20 dienų. Pagal ieškovės į bylą pateiktą PVM sąskaitą faktūrą galima padaryti tik išvadą, kad tokią prievolę turi ne atsakovė, o UAB „Aurelita“, kuriai ieškovė ją ir išrašė. Ieškovė į bylą nepateikė kitos PVM sąskaitos faktūros, kuri būtų išrašyta atsakovei, todėl atsakovės vadovas A. Z. pasirašė ir uždėjo įmonės antspaudą ne ant atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuri net negalėjo būti įtraukta į jos apskaitą. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą spręsti apie tai, iš ko atsakovė (juridinis asmuo) arba jos vadovas A. Z. (fizinis asmuo) įsigijo pjuvenų pakurą, nebuvo pakankamo pagrindo.

30Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris reiškia, kad asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantės vadovas A. Z. tiek 2015-09-17 teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pakurą jis pirko sau asmeniškai iš R. S., kuris jam atvežė pakurą į namus ir su juo atsiskaitė, sumokėdamas 1500 Eur. Apeliantė nurodo, kad vadovas suprato, jog pjuvenų pakura priklausė R. S., o apie tai, kad jos pardavėja yra ieškovė, jis nežinojo ir nenumanė. Byloje nustatyta, kad pjuvenų pakura buvo liudytojui R. S. pakrauta ir apeliantės vadovui atvežta iš MSK „Raseinių šilas“ priklausančių patalpų, esančių ( - ). Liudytojas A. U. parodė, kad pjuvenų pakura, kurią pasikrovė ir išvežė R. S., priklausė MSK „Raseinių šilas“ vadovui K. Ž. (2015-09-17 teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 59 sek. – 47 min. 23 sek.). Taigi, nustačius, kad PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ne atsakovei, ieškovė byloje turėjo pareigą įrodyti, kad būtent pirkimo–pardavimo sutarties šalys susitarė dėl visų esminių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). O atsakovės direktorius paaiškinimo, kad jis dėl pakuros pirkimo bendravo tik su liudytoju R. S.. Bet byloje duomenų, kad šis asmuo buvo ieškovės darbuotojas ar jos vardu veikė kitų civilinių teisinių santykių pagrindu, byloje nėra.

31Apeliacinės instancijos teismas, įvertęs ginčo esmę, konstatuoja, kad tokiu atveju ne tik sandorio šalys, bet ir R. S., iš kurio apeliantės vadovas teigia pirkęs prekes ir jam tiesiogiai sumokėjęs, turi teisinį interesą byloje, teismo sprendimas gali turėti įtakotos jo teisėms ir pareigoms. Apeliantės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad už pakurą 1 500 Eur sumokėjo R. S., o šis liudytojas šį faktą patvirtino ir parodė, kad pinigus pasiliko sau, nes MSK „Raseinių šilas“ vadovas K. Ž. buvo skolingas R. S. (2015-09-17 teismo posėdžio garso įrašas: nuo 52 min. 55 sek.). Pirmosios instancijos teismas šių liudytojo R. S. parodymų neįvertino, ir dėl padaryto procesinės teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje liko neištirtos ir neįvertintos bylos teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovės atsikirtimo aplinkybėmis, kad pakurą atsakovei ar jos vadovui asmeniškai pardavė ne ieškovė, o į bylą neįtrauktas asmuo MSK „Raseinių šilas“. Byloje yra šios bendrovės ieškovei išrašyta 2014-10-17 PVM sąskaita faktūra dėl pakuros ir ventiliatoriaus pardavimo už 1 210 Lt, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šio buhalterinės apskaitos dokumento įtraukimą į ieškovės ir pardavėjo apskaitą, taip pat oficialiai deklaruojamų duomenų VMI dėl mokėtinos ir gautinos PVM atskaitos. Taip pat byloje nėra duomenų apie ginčo prekės apskaitymą ieškovės ar MSK „Raseinių šilas“ finansinėje apskaitoje. 2014-10-17 PVM sąskaitoje faktūroje nėra duomenų, kad ieškovė prekę iš MSK „Raseinių šilas“ būtų priėmusi (b. l. 40). Taip pat nėra pirminių duomenų apie sandorio kainos šiam juridiniam asmeniui sumokėjimą, nes pateiktos tik pažymos apie sąskaitos apmokėjimą (b. l. 53–54) ir mokėjimo nurodymas, kuriame nurodyta mokėjimo suma neatitinka 2014-10-17 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos (b. l. 55). Šių duomenų nebuvimas byloje duoda pagrindą išvadai, kad tik įtraukus į bylą trečiaisiais asmeninis MSK „Raseinių šilas“ ir R. S. bei teismui pasiūlius šalims ir byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti į bylą papildomus įrodymus ir nustačius tam terminą (CPK 179 straipsnio 1 dalis), galima būtų spręsti dėl pirkimo–pardavimo sutarties šalių, jų ketinimų ir šios sutarties esminių sąlygų. Teisingam bylos išnagrinėjimui ypač svarbu įvertinti apeliantės vadovo A. Z. nurodomas aplinkybes dėl liudytojo R. S. vaidmens pakuros įsigijimo metu, dėl ko teisėjų kolegija plačiau pasisako.

33Pažymėtina, kad sutartis vaidina vieną svarbiausių vaidmenų užtikrinant civilinės apyvartos stabilumą. Sudarydamos sutartis šalys nusistato tarpusavio elgesį, pagal tai prognozuoja ir modeliuoja savo veiksmus į ateitį. Pripažįstant reguliacinę sutarties funkciją įstatymuose įtvirtintos įvairios teisinės priemonės tiek sutarties šalių tarpusavio, tiek ir trečiųjų asmenų interesams subalansuoti. Šios teisinės priemonės grindžiamos sąžiningų sutartinio santykio dalyvių teisių apsaugos principu, nustatant inter alia ir tam tikrus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus visiems juose dalyvaujantiems asmenims. Pavyzdžiui, CK 6.44 straipsnyje nustatyta, kokiam asmeniui turi būti įvykdyta prievolė, kad toks vykdymas būtų pripažintas tinkamu (CK 6.123 straipsnis). Tačiau kartu sąžiningo skolininko interesais įstatymas taip pat reglamentuoja situaciją, kai skolininkas įvykdo prievolę tariamam kreditoriui, nustatydamas, kad kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai (CK 6.45 straipsnio 1 dalis). Kad prievolė trečiajam asmeniui, kuris neturi teisės priimti įvykdymo, įvykdyta tinkamai, gali būti pripažinta ir dėl subjektyvių kriterijų. Tokie atvejai reglamentuojami CK 6.45 straipsnyje. Skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui esant dviejų sąlygų visetui: 1) skolininkas pagrįstai ir sąžiningai mano, kad prievolę įvykdo tikrajam kreditoriui; 2) dėl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius. Subjektyvus taikomų kriterijų pobūdis lemia ir procesinę skolininko įrodinėjimo pareigą. Pagal CK 6.45 straipsnį įrodinėjimo našta, kad vykdydamas prievolę elgėsi rūpestingai ir apdairiai, tenka skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-243/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-409/2012). Skolininkas atleidžiamas nuo prievolės tik tuomet, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai. Sprendžiant apie tokios padėties teisines pasekmes vadovaujamasi taisykle, jog niekas negali praturtėti iš kito asmens nuostolio. Todėl išreikalaujant prievolės įvykdymą iš tariamo kreditoriaus taikomos nepagrįstą praturtėjimą arba turto gavimą reglamentuojančios normos (CK Šeštosios knygos XX skyrius). Būtent CK 6.45 straipsnio, atleidžiančio skolininkę (apeliantę) nuo prievolės įvykdymo ieškovei, analizė ir pritaikymas svarstytinas šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2012).

34Dėl pirmiau nurodytų faktinių ir teisinių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas (CPK 93 straipsnis).

36Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

37panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu,... 6. Ieškovė nurodė, kad ji 2014-10-17 nupirko iš Miško savininkų kooperatyvo... 7. Atsakovės vadovas A. Z. nurodė, kad jis dėl pakuros pirkimo bendravo tik su... 8. Byloje kilo ginčas dėl pirkimo–pardavimo teisinių santykių subjektų, t.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas, spręsdamas dėl to, kas buvo pakuros savininkas iki jos pardavimo... 12. Teismas taip pat nurodė, kad pateikta 6 050 Lt PVM sąskaita faktūra už... 13. Teismas taip pat nurodė, kad išskyrus atsakovės vadovo paaiškinimus, kad... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilkaviškio... 16. 1. Teismas nenustatė, kas buvo pakuros savininkas ir galėjo būti jos... 17. 2. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis ieškovės atsakovei pateikta PVM... 18. 3. Atsakovės vadovas A. Z. nurodė, kad pjuvenų pakurą įgijo iš R. S. ir... 19. 4. Teismas taip pat neįvertino to, kad pjuvenų pakura buvo R. S. pakrauta ir... 20. 5. Apelianto manymu, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes akivaizdu,... 21. 6. Aukščiau nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir... 22. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 25. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 27. Taigi, byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių tarpusavio teisinių santykių... 28. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta... 29. Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant Pridėtinės vertės mokesčio... 30. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris reiškia, kad asmuo turi... 31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertęs ginčo esmę, konstatuoja, kad... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje liko neištirtos ir neįvertintos... 33. Pažymėtina, kad sutartis vaidina vieną svarbiausių vaidmenų užtikrinant... 34. Dėl pirmiau nurodytų faktinių ir teisinių argumentų teisėjų kolegija... 35. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai... 36. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d....