Byla 3K-3-484/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akvakomfortas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akvakomfortas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autopikas“ dėl civilinių teisių gynimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų–faktūrų rekvizitų nurodymo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

6Ginčo šalys nesutarė, ar 2007 m. spalio 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta parduotuvės patalpų kaina turi būti nurodyta įtraukiant 18 procentų dydžio PVM sumą, ar ne. Ieškovė prašė teismo pripažinti jos teisę gauti iš atsakovo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje parduotuvės patalpų pardavimo kainoje būtų nurodytas pirkimo PVM ir kiti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose išvardyti rekvizitai.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nė vienoje šalių sudarytoje sutartyje nebuvo išskirta PVM suma, o tai patvirtino, jog nuo parduodamo objekto PVM nebuvo skaičiuojamas, nes pagal PVMĮ 64 straipsnio 1 dalį PVM visada turi būti išskirtas. Teismas pažymėjo, kad, remiantis PVMĮ 32 straipsnio 3 dalimi, ginčo atveju PVM iš viso neturėjo būti skaičiuojamas. Be to, ieškovas priėmė atsakovo išrašytą sąskaitą, kurioje PVM grafoje įrašyta 0 proc., jokių pretenzijų nereiškė, vadinasi, su išrašyta PVM sąskaita–faktūra sutiko.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. birželio 25 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad šalių ginčas susijęs su šalių sutarties 1.1 punkto aiškinimu ir vykdymu, todėl, nustačius, jog ieškiniui tenkinti yra teisinis pagrindas, šalių sulygta patalpų pirkimo–pardavimo kaina, kurią gavo atsakovas, sumažėtų 18 proc., tai reikštų išėjimą už pareikšto ieškinio ribų. Kolegija pažymėjo, kad pagal PVMĮ 71 straipsnio 1 dalį pareiga skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą už parduotą nekilnojamąjį turtą tenka atsakovui ir ji vykdoma sutarties pagrindu. Atsakovas, išrašydamas PVM sąskaitas–faktūras ir jose išskirdamas PVM, yra atsakingas ir už teisingą PVM tarifo taikymą, kuris pagal PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 11 punktą privalo būti nurodytas PVM sąskaitoje–faktūroje. Kolegija nurodė, kad prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo momentu galiojo standartinis PVM tarifas – 18 proc. bei pagal PVMĮ 19 straipsnio 5 dalį 0 proc. PVM tarifas, taikomas PVMĮ VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais. Kolegija, remdamasi Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, nustatė, kad atsakovas, būdamas atsakingas už teisingą PVM apskaičiavimą ir mokėjimą, pagal PVMĮ 32 straipsnio 3 dalį turėjo teisę į PVM skaičiavimą, tačiau bet kokiu atveju PVM sąskaita–faktūra turėjo būti išrašyta sutarties pagrindu. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tenkinti ieškinį nepakeitus ir neišaiškinus šalių sudarytos sutarties 1.1 punkto nėra teisinio pagrindo, nes ieškovo argumentai paremti sutartinių įsipareigojimų dėl sutartos kainos aiškinimu. Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovas visą sulygtą sutartyje kainą atsakovui sumokėjo. Kolegijos teigimu, byloje teisiškai reikšmingas yra pakvitavimas apie atsiskaitymą pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir dėl šios sutarties įvykdymo išduotas notarinis liudijimas, todėl ieškinio tenkinimas reikštų šios įvykdytos sutarties kainos sumažinimą, t. y. įpareigojimą atsakovui sumokėti ieškovo įrodinėjamą procentą į biudžetą, tai jau yra mokestinis ginčas, kildinamas iš viešosios teisės, kurį inicijuoti galėtų Valstybinė mokesčių inspekcija; nagrinėjamoje byloje tinkamas viešosios teisės taikymas nėra nagrinėjimo dalykas.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, aiškindami sutartį, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią PVM sąskaita–faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškinti sutarties sąlygas, kuriose nustatyta pirkimo–pardavimo kaina, jos skaičiavimo tvarka, o ne vien tik vadovautis PVMĮ nuostatomis. Teismas tik konstatavo, kad PVM sąskaitos–faktūros išrašymas, nurodant joje, jog PVM yra 0 proc., įrodo, kad pardavėjas įgyvendino pasirinkimo teisę pagal PMVĮ 32 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas, darydamas šią išvadą, neatsižvelgė į faktą, kad ši pardavėjo teisė buvo apribota preliminariąja ir pagrindine sutartimi. Teismai netyrė ir nevertino visų byloje pateiktų įrodymų: preliminariosios sutarties, pagrindinės sutarties, PVM sąskaitos–faktūros, notarės, tvirtinusios pagrindinę sutartį, parodymų, ieškovo ir AB SEB banko sudarytos kreditavimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismui ištyrė ir pasisakė tik dėl vieno pagrindinės sutarties 1.1 punkto, neanalizavo ir netyrė šios sutarties sistemiškai, išvadų nepagrindė jokiais kitais papildomais įrodymais ar įstatymo normomis. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad, nustačius, jog šiam ieškiniui patenkinti yra teisinis pagrindas, šalių sulygta pirkimo–pardavimo kaina, kurią gavo atsakovas, sumažėtų 18 procentų, o tai būtų pareikšto ieškinio ribų peržengimas, pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, ši išvada nepagrįsta, ieškovo prašymas pripažinti, jog PVM sąskaitoje–faktūroje kaina nurodyta su 18 proc. dydžio PVM, neviršijo nei ieškinio, nei apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nepateikęs visų įrodymų (notarės apeliacinės instancijos teismui pateiktų parodymų, pagal kuriuos matyti, kad šalių valia pagrindinėje sutartyje buvo išreikšta, nustatant patalpų kainą su standartiniu 18 proc. dydžio PVM; kredito sutarties, kurioje buvo įtvirtintas ieškovo nuostata skaičiuoti PVM) įvertinimo, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį.
  2. Dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių kilusį ginčą, nurodydamas, kad, tenkinus ieškinį, būtų sumažinta patalpų pardavimo kaina, t. y. atsakovas būtų įpareigotas sumokėti ieškovo įrodinėjamą procentą į biudžetą, ir tai jau yra mokestinis ginčas, kildinamas iš viešosios teisės, kurį galėtų inicijuoti Valstybinė mokesčių inspekcija. Kasatoriaus teigimu, tarp šalių kilo ne mokestinis ginčas, o ginčas dėl sutarties vykdymo ir aiškinimo; prievolė mokėti PVM atsiranda atsakovui, todėl mokestinis ginčas galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų mokestinę prievolę. Tuo tarpu šio ieškinio pagrįstumas turi būti sprendžiamas taikant CK sutarčių teisės normas. Remiantis PVMĮ 32 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti nuo parduodamo objekto skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, darytina išvada, kad pardavėjas turi pasirinkimo galimybę taikyti ar ne PVM parduodamam nekilnojamajam turtui, tai reiškia ir pardavėjo teisę pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti šios teisės įgyvendinimo aspektus. Pagal nurodytą PVMĮ normą teismai privalėjo aiškintis šalių sutartinius santykius, nes būtent patalpų pirkimo–pardavimo sutartyse šalys aptarė PVM skaičiavimo tvarką ir taip, remdamosi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, išreiškė savo valią dėl PVMĮ 32 straipsnio 3 dalies taikymo. Teismai pažeidė CK 6.193 straipsnį, nevisiškai įvertino šalių pasirašytą pagrindinę sutartį, netyrė tikrųjų šalių ketinimų, nenagrinėjo lingvistinės pagrindinės sutarties prasmės, neatsižvelgė į tai, kad pagrindinė sutartis buvo notariškai patvirtinta. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties sąlygos yra aiškios, darytina išvada, jog sutarties šalies ar abiejų šalių veiksmai neatitiko prievolių vykdymo būdo, dėl kurio buvo sutarta, todėl turėjo būti nustatytas sutartinės prievolės netinkamas vykdymas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d nutartis, priimta civilinėje byloje M. R.. v. UAB „Būstuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.189 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir tai, kas nurodyta įstatymuose. Ginčo šalis tiek preliminariojoje, tiek pagrindinėje sutartyse tiesiogiai išreiškė ir suderino savo valią dėl PVMĮ 32 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal teismų praktiką vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita–faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Liucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). Pagal Europos Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendime Genius Holding BV v. Staatssecretaris van Financien (bylos Nr. C-342/87) išdėstytus išaiškinimus, vien tik remiantis sąskaita–faktūra, negali atsirasti prievolė atskaityti PVM, teisę į apskaitą galima įgyvendinti tik dėl mokesčių už PVM apmokestinamąjį sandorį. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas, išrašydamas PVM sąskaitas–faktūras ir jose išskirdamas PVM, yra atsakingas ir už teisingą PVM tarifo taikymą, kuris pagal PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 11 punktą privalo būti nurodytas PVM sąskaitoje–faktūroje, tačiau nenurodė, koks tarifas turėtų būti taikomas šiam sandoriui; teismas neatsižvelgė į tai, kad PVM sąskaita–faktūra išrašyta klaidingai: pritaikytas 0 proc. dydžio tarifas, tačiau šiuo atveju sandoris, nesant šalių susitarimo, galėjo būti apskritai neapmokestinamas PVM, taip pat neatsižvelgta į PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos Nr. 2006/112/EB 226 straipsnio 11 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad neapmokestinimo atveju arba kai prekes ar paslaugas įsigyjančiam asmeniui tenka prievolė sumokėti PVM, nuoroda į taikomą šios direktyvos nuostatą arba atitinkamą nacionalinę nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad prekių tiekimas ar paslaugų teikimas yra neapmokestinamas arba kad taikoma atvirkštinio apmokestinimo tvarka. Nagrinėjamoje byloje, PVM sąskaitoje–faktūroje nurodžius, kad PVM yra 0 proc., laikytina, jog PVM turėjo būti mokamas. Europos Teisingumo Teismas 2000 m. rugsėjo 19 d sprendimo, priimto byloje Schmeink & Cofreth (bylos Nr. C-454/98), 49 punkte konstatavo, kad, kai direktyvoje nenurodyta tvarka, kuria vadovaujantis gali būti ištaisoma PVM sąskaita–faktūra, paliekama teisė valstybėms narėms nusistatyti atitinkamas procedūras. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį apskaitos dokumente gali būti taisomas kiekis, suma ir tekstas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį, kad visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą. Apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstai neįpareigojo atsakovo įvykdyti tai, ką įpareigoja pagrindinė sutartis – išrašyti PVM sąskaitą–faktūrą su vieninteliu galimu 18 proc. dydžio PVM tarifu.

12Atsakovas atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, nenukrypo nuo teismų praktikos.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir PVM sąskaitos–faktūros santykio

16PVMĮ (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 redakcija) yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialią paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). PVM sąskaita–faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir nenustatyta nei formos reikalavimų prikimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita–faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaitos–faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodyta PVM tarifas (tarifai). To paties įstatymo 19 straipsnyje nustatyta kelių rūšių PVM tarifai: standartinis, lengvatinis ir nulio procentų.

17Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita–faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Taigi PVM sąskaitos–faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą. Prekių tiekimu pagal PVMĮ yra ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ar nekilnojamojo daikto perleidimas (PVMĮ 4 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje PVM sąskaita–faktūra buvo įformintas nekilnojamojo daikto pardavimas. Taigi šis dokumentas buvo išrašytas bylos šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes turi tam tikrą civilinę teisinę reikšmę. Nekilnojamųjų daiktų pardavimo PVM apmokestinimo klausimai reglamentuoti PVMĮ 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius) pardavimas, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje apmokestinamajam asmeniui suteikta teisė pasirinkti už nekilnojamąjį daiktą, kuris PVM neapmokestinamas pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, PVM skaičiuoti nurodyto įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos tokio pasirinkimo sąlygos. Šioje byloje nenagrinėjami atsakovo pareigos mokėti PVM į valstybės biudžetą klausimai. Tačiau tuo atveju, kai abi pirkimo–pardavimo sutarties šalys – pardavėjas ir pirkėjas – yra PVM mokėtojai, tampa aktuali sutarties sąlyga dėl parduodamo turto kainos tuo aspektu, ar ši kaina yra su PVM, nes pirkėjas, sumokėjęs kainą, į kurią yra įskaičiuotas PVM, įgyja teisę į PVM atskaitą (PVMĮ 57 straipsnis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita–faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita–faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. ar šalis sieja pirkimo ir pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita–faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Toks PVM sąskaitos–faktūros teisinės reikšmės šalių sutartinių santykių aspektu aiškinimas atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, kurioje yra pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sąskaita–faktūra negali atsirasti prievolė atskaityti PVM (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas Genius Holding, C-342/87, Rink. 1989, p. 4227).

18Nagrinėjamoje byloje kasatorius reiškia reikalavimą pripažinti jo teisę gauti iš atsakovo PVM sąskaitą–faktūrą, kurioje parduotuvės patalpų pardavimo kainoje būtų nurodytas PVM. Kasatoriaus teisė gauti vienokio ar kitokio turinio PVM sąskaitą–faktūrą yra kilusi iš šalių sudarytos sutarties. Taigi ieškovo reikalavimas šioje byloje kildinamas iš sutartinių santykių. Pasakytina, kad šiuo atveju, kai yra galiojanti, nors ir netiksliai bei neaiškiai surašyta rašytinė ginčo šalių sutartis, šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties sąlygos turi būti nustatomos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Ar šalys patalpų pirkimo pardavimo sutartyje, nustatydamos parduodamo turtą kainą, susitarė, jog į šią kainą yra įtrauktas PVM, yra fakto klausimas. Toks faktas gali būti nustatytas aiškinant šalių sudarytos sutarties turinį.

19CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; ir kt.). Sutartys turi būti aiškinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir joms pasibaigus. Jos turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).

20Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, pripažino, kad ieškovo reikalavimo patenkinimas yra susijęs su pirkimo–pardavimo sutarties punkto, nustatančio sutarties kainą, turinio išaiškinimu. Teismas konstatavo, kad tai reikštų šalių sutartimi sulygtos kainos pakeitimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl PVM sąskaitos–faktūros turinio, atsižvelgiant į PVM sąskaitos–faktūros civilinę teisinę reikšmę, t. y. pripažinus, jog PVM sąskaita–faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, įforminantis jau įvykusį nekilnojamojo daikto pardavimą, šio dokumento turinio nustatymas sietinas su sutarties sąlygų aiškinimu. Fakto, ar į parduodamo turto kainą buvo įskaičiuotas PVM, nustatymas nereiškia sutarties kainos pakeitimo. Kaina bendrąja prasme yra piniginė parduodamo daikto vertės išraiška. Pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitaria dėl tam tikros nustatytos pinigų sumos (kainos), kurią pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Tai, kad gavus iš pirkėjo nustatytą pinigų sumą už parduotą daiktą pardavėjui gali atsirasti tam tikros prievolės tretiesiems asmenims, niekaip neturi įtakos parduodamo daikto vertės piniginei išraiškai. Šalys, sudarydamos sutartį, gali įvertinti tokias aplinkybes ir nustatyti atitinkamą daikto kainą. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas aiškinti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių šalių kilusiam ginčui išspręsti, todėl skundžiama nutartis naikintina, byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina tai, kad išvadai, ar šalys į parduodamo daikto kainą įtraukė ir PVM, padaryti gali būti reikšmingas ir PVMĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų patikrinimas.

21Dėl Europos Bendrijos teisės taikymo

22Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia klausimą dėl Europos Bendrijos teisės taikymo mokesčių srityje, t. y. dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos bei dėl ją ir jos pakeistų direktyvų aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje.

23Kasatoriaus skunde nurodomi Europos Bendrijos teisės aktai (direktyvos) nėra tiesioginio teisės taikymo aktai. Visų pirma direktyvos turi būti laiku ir tinkamai perkeltos į nacionalinę teisės sistemą. Taigi direktyvų tiesioginio ar netiesioginio veikimo prielaida yra netinkamas ar pavėluotas direktyvų nuostatų perkėlimas ar jų neperkėlimas į nacionalinę teisės sistemą. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galimas netiesioginis direktyvų galiojimas, nenustatyta.

24Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

25Kasaciniame teisme patirta 42,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu

Nutarė

27Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ginčo šalys nesutarė, ar 2007 m. spalio 25 d. nekilnojamojo turto... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 12. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir PVM sąskaitos–faktūros santykio... 16. PVMĮ (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 redakcija) yra viešosios... 17. Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis,... 18. Nagrinėjamoje byloje kasatorius reiškia reikalavimą pripažinti jo teisę... 19. CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal... 20. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos... 21. Dėl Europos Bendrijos teisės taikymo... 22. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia klausimą dėl Europos Bendrijos teisės... 23. Kasatoriaus skunde nurodomi Europos Bendrijos teisės aktai (direktyvos) nėra... 24. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 25. Kasaciniame teisme patirta 42,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...