Byla Ik-1468-142/2012
Dėl Žurnalistų etikos inspektorės 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. SPR-113 panaikinimo atsakovei Žurnalistų etikos inspektorei, trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. (V. T.)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Ievai Brasiūnienei, atsakovės atstovei Žydrai Klevinskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokato padėjėjai Erikai Ščiogolevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi UAB „Respublikos“ leidiniai skundą dėl Žurnalistų etikos inspektorės 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. SPR-113 panaikinimo atsakovei Žurnalistų etikos inspektorei, trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. (V. T.),

Nustatė

2UAB „Respublikos“ leidiniai (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 1-9), kuriame prašo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-10- 25 sprendimą Nr. SPR-113 „Dėl publikacijose: „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6335), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6335) paskelbtos informacijos“ pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

3Skundžiamu sprendimu Žurnalistų etikos inspektorė (toliau – ŽEI, inspektorė, atsakovė) nusprendė įspėti UAB „Respublikos“ leidiniai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo ir įpareigoti viešosios informacijos rengėją Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigti nustatytą tikrovės neatitinkančią, V. T. garbę ir orumą žeminančią informaciją.

4Pareiškėjos manymu, inspektorė, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir pritaikė teisės normas, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, Žurnalistų etikos inspektoriaus priimamų sprendimų bei teismų formuojamos praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja paaiškina nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus. Pirma, sprendimas priimtas atlikus neišsamų V. T. skundo tyrimą, neišklausius visų suinteresuotų pusių ir dėl to padarius neobjektyvias išvadas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) sprendimais dėl ŽEI kaip viešojo administravimo subjekto pareigos vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu bei jame įtvirtintais viešojo administravimo principais (2008-01-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A21-87/2008; 2008-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-343/2008; 2008-09-17nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1594/2008). ŽEI priimami ir individualiems administraciniams aktams priskirtini sprendimai (koks yra skundžiamas sprendimas) turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

5Pasak pareiškėjos, skundžiamas sprendimas ir atliktas tyrimas yra neišsamus, todėl Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. ŽEI, priimdama skundžiamą sprendimą, neįvertino pareiškėjos pateiktų paaiškinimų, nesikreipė į interviu ėmusį žurnalistą, o ir gautą skundą nagrinėjo remdamasi išimtinai skundo argumentais ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Tyrimo metu inspektorė papildomai kreipėsi į interviu davusį asmenį R. M. ir, išklausiusi tik vieną interviu dalyvavusią pusę, priėmė šališkas ir neobjektyvias išvadas. Pareiškėja pateikė redakcijos nuostatas ir paaiškinimus dėl ginčo objekto, bet nepateikė konkretaus žurnalisto paaiškinimų dėl interviu metu ar po jo įvykusių aplinkybių, kadangi dėl to nebuvo kilęs joks ginčas (tai nenurodyta V. T. skunde ar Žurnalistų etikos inspektorės rašte „Dėl paaiškinimų pateikimo“). Pareiškėja apie tai, kad tyrimo metu buvo išklausytas R. M., sužinojo tik gavusi skundžiamą sprendimą. Daro išvadą, jog tuo atveju, jei inspektorė nusprendė nagrinėti ginčą ne tik V. T. skundo ribose, bet papildomai apklausti ir kitus asmenis, ji neabejotinai privalėjo išklausyti tiek žurnalistą, tiek interviu davusį asmenį. Toks skundo nagrinėjimas pagrįstai kelia abejonių dėl inspektorės daromų išvadų objektyvumo ir viso tyrimo eigos profesionalumo. Mano, kad akivaizdus tyrimo nepakankamumas lėmė visiškai neteisingų išvadų atsiradimą, kas daro skundžiamą sprendimą niekiniu.

6Teigia, jog Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja Žurnalistų etikos inspektorių atlikti išsamų tyrimą ir gautą skundą išnagrinėti tinkamai, teisėtai ir motyvuotai, laikantis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcionalumo, neliečiamumo ir viešumo principų, o skundžiamas sprendimas, priimtas nesilaikant šių fundamentalių principų, turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

7Antra, skundžiamame sprendime neteisingai ir netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su interviu paskelbimu spaudoje.

8Paaiškina, kad pasiūlymą duoti interviu R. M. pateikė pareiškėjos žurnalistas J. G. R. M. tokį pasiūlymą priėmė noriai ir niekieno neverčiamas atvyko į „Respublikos“ redakciją. Visas interviu, kurio metu pašnekovas išsakė nemažai atvirų dalykų, yra įrašytas ir garso įrašas buvo pateiktas inspektorei. Pažymi, kad jokių susitarimų tarp žurnalisto ir interviu davusio asmens nebuvo. Atvirkščiai, R. M. suabejojo, ar redakcija iš tiesų paskelbs jo išsakytas mintis. Inspektorė nepagrįstai vadovavosi R. M. paaiškinimais, neva jis neleido publikuoti interviu be atskiro detalių suderinimo ir t. t. Šios aplinkybės nebuvo patvirtintos jokiais kitais įrodymais, tik paties asmens pateiktas paaiškinimais. Kaip jau minėta, inspektorė net nesudarė analogiškos galimybės situaciją nupasakoti ir interviu dalyvavusiam žurnalistui.

9Interviu su R. M. paskelbimui spaudoje nebuvo numatyta jokia data, kadangi tai nebuvo būtent tos dienos aktualijoms priskirta tema. Kitaip sakant, tai nebuvo tas atvejis, kai interviu reikia skelbti nedelsiant. Paskelbimo data nebuvo derinama nei su pašnekovu, nei su žurnalistu, kadangi dėl straipsnio paskelbimo viename ar kitame dienraščio numeryje sprendžia vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Visas šias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti žurnalistas J. G..

10Yra pagrindas manyti, kad R. M. Žurnalistų etikos inspektorei tokias faktines aplinkybės nurodė dėl to, kad tokiu būdu siekia gintis nuo galimų V. T. reikalavimų jo atžvilgiu. Teismų praktikoje taip pat įtvirtinama Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiga tinkamai nustatyti faktinių aplinkybių visetą ir jį įvertinti (LVAT 2010-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-726/2010).

11Daro išvadą, jog priimdama skundžiamą sprendimą inspektorė buvo neobjektyvi ir nesiėmė visų priemonių tikrosioms faktinėms aplinkybėms nustatyti.

12Trečia, Visuomenės informavimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtina, kad yra draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Visuomenės informavimo įstatymo 4 str.).

13Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti jokie įstatymų saugomi ir ginami interesai ar vertybės; informacijos skleidėjas, laikydamasis reikiamų etikos reikalavimų, tinkamai informavo visuomenę apie tuo metu buvusias aktualijas, neskleidė nei melagingos, tikrovės neatitinkančios, nei garbę ar orumą žeminančios informacijos.

14Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsniu, kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą, be to Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei draudimas persekioti už kritiką yra žmogaus laisvės, garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucijos 25 str. 1 d.; 33 str. 2 d.).

15Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad kiekvienam asmeniui laiduojama teisė reikšti kritišką nuomonę ar požiūrį, skleisti kritišką informaciją apie valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Skundžiamame sprendime nustatyta, jog V. T. yra laikytinas viešu asmeniu.

16Rengiant ir skelbiant ginčo publikacijas, nebuvo peržengtos viešajam asmeniui taikytinos jo politinės ir visuomeninės veiklos kritikos ribos. Publikacijose paskelbtame interviu pašnekovas išdėstė savo nuomonę tiek apie paties V. T. ryšius, tiek įvardijo jo profesinėje veikloje pastebimas problemas. Ši informacija nebuvo nauja, kadangi apie tai jau buvo skelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, o kritikos ir opozicinės nuomonės europarlamentaras V. T. pagrįstai galėjo tikėtis po to, kai tiek spaudoje, tiek Europos Parlamente išsakė savo poziciją lietuvių ir lenkų integracijos klausimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žurnalistų etikos inspektorė, vertindama V. T. skundą, neatsižvelgė į temos aktualumą, todėl netinkamai vertino kritikos ribas.

17Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006-08-10 sprendime byloje Lyasho prieš Ukrainą pabrėžta, kad spauda vaidina esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, ir ne tik spauda turi priedermę pateikti informaciją, bet ir visuomenė turi teisę ją gauti; valstybės tarnautojo kritikos ribos yra platesnės, todėl saviraiškos laisvės įgyvendinimas taikytinas ne tik informacijai ir idėjoms, kurios yra priimamos palankiai, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo, nes be to nebūtų demokratinės visuomenės.

18Daro išvadą, jog priėmus skundžiamą sprendimą nepagrįstai varžoma spaudos laisvė, teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą bei visuomenės teisė gauti informaciją.

19Ketvirta, skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai įvertinta ir ta aplinkybė, jog pareiškėja spaudoje paskelbė interviu, t. y. pašnekovo nuomonę, bet ne žinias. Ginčo objektu esantys teiginiai buvo išsakyti interviu metu. Skundžiamame sprendime nėra plačiau pasisakoma dėl pateikto interviu garso įrašo, tačiau inspektorei buvo sudarytos visos sąlygos išklausyti pokalbį ir nustatyti, ar ginčo teiginiai buvo išsakyti pašnekovo R. M., ar ne. Kadangi skundžiamu sprendimu nenustatyta, jog žurnalistas būtų netinkamai citavęs pašnekovą ar iškraipęs pateiktos informacijos turinį, preziumuoja, jog nėra ginčo dėl to, kad teiginiai apie V. T., kurie neva žemina jo garbę ir orumą, buvo išsakyti pašnekovo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje buvo išaiškinęs, kad interviu – tai spaudai skirtas žurnalisto pasikalbėjimas su politiniu, visuomeniniu ar kuriuo kitu veikėju. Tai pokalbis, kurio metu žurnalistas atstovauja skaitytojui, klausia to, kas turėtų labiausiai dominti visuomenę. Jame yra faktai ir pokalbio dalyvio įspūdžiai apie įvykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2000).

20Nagrinėjamu atveju ginčo publikacijų rengėjas kalbino R. M. (R. M.), kuris žurnalistui pateikė visuomenei aktualią informaciją apie tautinių mažumų ir korupcijos situaciją Lietuvoje, apie Vilniaus rajono savivaldybės veiklą bei europarlamentarą V. T.. Žurnalistas pašnekovą kalbino aktualiomis temomis, po to, kai europarlamentaras V. T. viešai išsakė savo poziciją apie lenkų bėdas Lietuvoje.

21Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-09-23 sprendime byloje Jersild v. Denmark konstatavo, kad jeigu žurnalistai būtų traukiami atsakomybėn už mintis ar posakius, išsakytus kitų, interviu davusiųjų, asmenų, tai toks atsakomybės modelis pažeistų spaudos laisvę nešališkai perteikti visuomenei informaciją. EŽTT taip pat akcentavo, kad turi būti daromas skirtumas tarp paties žurnalisto pareiškimų ir trečiųjų asmenų pareiškimų citavimo, nes žurnalisto nubaudimas už padėjimą skleisti kito asmens pareiškimus interviu suvaržytų spaudos prisidėjimą prie diskusijos viešojo intereso klausimais.

22Daro išvadą, jog inspektorė, vertindama publikacijas ir jose išsakytus teiginius, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atsižvelgti į tai, kad straipsniai buvo pateikti interviu forma, o visi ginčo objektu esantys teiginiai buvo išsakyti paties pašnekovo.

23Penkta, inspektorė nepagrįstai sprendė, kad R. M. nėra viešas asmuo. Nagrinėjamu atveju ruošiant straipsnį spaudai, neatsitiktinai pašnekovu buvo pasirinktas R. M., kuris neabejotinai vertintinas kaip viešas asmuo. Nors šiuo metu interviu pašnekovas neužima aukštų valstybinių pareigų, tačiau yra žinomas visuomeninis ir politikos veikėjas. R. M. 1990-1992 metais buvo Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas; 1992-1996 metais – Seimo narys; buvęs Vilniaus rajono tarybos narys; 1997-2000 ir 2003-2007 metais Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys; buvęs Lietuvos lenkų sąjungos vadovas; labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ vadovas; draugijos „Pogon“ („Vytis“) narys. Daro išvadą, jog interviu pašnekovas apie 20 metų aktyviai dalyvavo tiek Lietuvos politinėje veikloje, tiek visuomeninėje veikloje, atstovaudamas Lietuvos lenkų tautinės mažumos interesus. Akivaizdu, jog toks asmuo atitinka viešo asmens kriterijus, todėl jis turėjo visišką teisę išsakyti savitą požiūrį į lenkų tautinės mažumos problemas Vilniaus krašte.

24Pažymi, jog pareiškėja nėra pirmoji ir paskutinė žiniasklaidos atstovė, paprašiusi R. M. interviu – spaudoje ir internete pilna interviu su šiuo asmeniu (www.balsas.lt, www.alfa.lt, www.delfi.lt, www.vrsps.lt, www.slaptai.lt ir kt.) ir visuose pokalbiuose šio asmens klausiama nuomonės būtent apie lenkų tautinę mažumą, aktualias problemas, politinius ir visuomeninius įvykius. Stebėdamas politinę aplinką ir analizuodamas lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemas R. M. taip pat skelbia straipsnius savo interneto portale www.pogon.lt. Susidomėjimas R. M. ir jo vykdoma visuomenine veikla nedingo ir po ginčo publikacijų paskelbimo – jį toliau kalbina žurnalistai, o pats pašnekovas nebijo savo nuomonę straipsnių forma periodiškai skelbti internete.

25Taigi akivaizdu, kad R. M. yra visuotinai žinomas veikėjas, kurio nuomonė aktualiais klausimais yra įdomi įvairioms žiniasklaidos priemonėms, todėl šis asmuo neatsitiktinai pasirinktas ir pareiškėjos interviu. Atsižvelgiant į visa tai, Žurnalistų etikos inspektorė nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, jog R. M. nėra viešas asmuo.

26Šešta, pažymi, kad savo nuomonę ginčo publikacijose skelbtomis temomis R. M. viešai buvo paskelbęs jau gerokai anksčiau. Ši informacija nebuvo paneigta ir nekilo joks ginčas dėl jos teisėtumo. Informacija, kuri buvo pateikta UAB „Respublikos“ leidiniai žurnalistui interviu metu, viešai buvo skelbta šiose publikacijose: 1) R. M. „Ponui L. M. A., Lenkijos Respublikos senatoriui“ (2011-03-31, www.pogon.lt), 2) R. Varnauskas, interviu su R. M. „Atsakymai į Alfa.lt klausimus“ (2011-04-04, www.pogon.lt), 3) T. Čyvas, diskusija su R. M. ir A. M. „Lietuvos lenkai palikti Kremliaus globai?“ (2009-09-03, www.balsas.lt), 4) L. P., interviu su R. M. ir Č. O. „Lenkiški karo kirviai“ (2009-11-11, www.balsas.lt, www.vrsps.lt), 5) R. M. „Kelias į niekur“ (2010-09-21, www.pogon.lt), 6) R. M. „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai“ (2010-05-02, www.balsas.lt, 2010-09-21, www.pogon.lt). Atkreipia dėmesį į R. M. rengtus straipsnius, publikuotus internete „Kelias į niekur“ bei „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai“ – šiose publikacijose iš esmės pateikiami analogiški duomenys ir faktai, kurie yra ginčo publikacijose ir teiginiuose ir kurie V. T. yra įvardijami kaip žeminantys jo garbę ir orumą. Pabrėžia, kad nė viena iš šių publikacijų ir jose išdėstytų teiginių nebuvo paneigta, straipsniai iki šiol yra viešai skelbiami ir prieinami visuomenei. Šie straipsniai pastūmėjo UAB „Respublikos“ leidiniai žurnalistą susidomėti R. M., o pašnekovas ir interviu metu patvirtinto: „šią istoriją perspausdino kiti, aš taip pat įdėjau į savo interneto portalą. Tas reikalas buvo susijęs su V. T., ir jis iki šiol nepareikalavo paneigti“ (ši interviu dalis skelbta 2011-04-14 publikacijoje „Yra ir gerų lenkų“).

27Dėl tokių aplinkybių, kai informacija pareiškėjai pateikiama viešo asmens, aktyviai dalyvaujančio visuomeninėje veikloje ir kai jo išsakyti duomenys ne kartą buvo publikuoti kitose visuomenės informavimo priemonėse ir nepaneigti, pareiškėjai nekilo papildoma pareiga tikrinti informacijos tikrumą.

28Septinta, skundžiamame sprendime inspektorė nepagrįstai konstatuoja, jog skelbiant publikacijos „Yra ir gerų lenkų“ paantraštę, buvo pažeisti joms keliami reikalavimai. Paantraštė atspindi skelbiamos publikacijos turinį ir paties V. T. skunde nurodomus teiginius, kurie neva žemina jo garbę ir orumą. Žodis „provokatorius“ pagrįstai ir pagal atitinkamą savo reikšmę panaudotas įvertinus interviu pašnekovo išsakytą nuomonę, įskaitant ir teiginius „Ir V. T. reikia suprasti labai paprastai. Jeigu jis sako, kad jo partijoje dirba patys sąžiningiausi žmonės, vadinasi, viskas yra atvirkščiai. Jeigu jis sako, kad rūpinasi žemės grąžinimu piliečiams, suprask, kad politikas rūpinasi tik savo žeme“, „<...> V. T. jau ne šiaip virkauja apie skriaudžiamus lenkus, o laužo Konstituciją.“, „<...> Vilnijoje <...> neramumus kursto lenku save vadinantis V. T. <...>“ ir kt.

29Aštunta, inspektorė, priimdama skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo jos pačios ir teismų formuojamos praktikos. Remiasi Žurnalistų etikos inspektorės 2009-04-09 sprendimu Nr. SPR-25, kuriame nustatyta, jog „viešosios informacijos rengėjui nekyla atsakomybė už kito asmens, davusio interviu, išsakytą poziciją. Pažymėtina, kad jei žurnalistai būtų traukiami atsakomybėn už mintis ar posakius, išsakytus kitų, interviu davusiųjų, asmenų, tai toks atsakomybės taikymo principas pažeistų spaudos teisę nešališkai perteikti visuomenei informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-09-23 sprendimas byloje Jersild v. Denmark)“. Žurnalistų etikos inspektorės 2011-05-27 sprendime Nr. SPR-53 konstatuota, jog „viešosios informacijos rengėjas negali atsakyti už A. S. interviu metu pateiktą informaciją, juo labiau, kad ši informacija atitinka Seimo posėdžio metu išsakytus A. S. žodžius <...> “

30Devinta, skundžiamu sprendimu neteisėtai konstatuojama, kad pareiškėja publikacijose paskleidė dalykinę reputaciją žeminančias žinias, o ne interviu pašnekovo nuomonę. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir Visuomenės informavimo įstatymu, žinia - tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis, tuo tarpu nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys ir idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti pagrįsta tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-142/2006). Šiuo atveju skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai konstatuota, jog ginčo teiginiuose buvo paskleistos žinios. Kaip išdėstyta aukščiau, publikacijose skelbtas interviu su R. M., taigi paskelbta šio asmens nuomonė aktualiais klausimais.

31Daro išvadą, jog UAB „Respublikos“ leidiniai negali būti traukiama atsakomybėn už tai, kad ginčo objektu esančiose publikacijose paskelbė konkretaus pašnekovo nuomonę, kuri jau anksčiau buvo išsakyta ir paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse ir nebuvo paneigta.

32Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais, viešosios informacijos rengėjas negali būti traukiamas atsakomybėn dėl ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos galimai tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo, kadangi viešosios informacijos rengėjas paskelbė informaciją, kuri anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones; be to, informacija pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas (interviu).

33Viešosios informacijos rengėjas UAB „Respublikos“ leidiniai ginčo objektu esančiose publikacijose ginčijamą informaciją pateikė interviu forma; ši informacija anksčiau viešai buvo skelbiama aukščiau nurodytose visuomenės informavimo priemonėse; ši informacija nebuvo ginčijama ar paneigta; informacija nebuvo iškraipyta; informacija buvo pateikta viešo asmens, figūruojančio tiek politinėje, tiek visuomeninėje veikloje, todėl neprivalėjo papildomai vertinti šios informacijos tikrumo.

34Įvertinusi visas šias reikšmingas aplinkybes, išsako nuomonę, kad viešosios informacijos rengėjas elgėsi sąžiningai ir neperžengė teisės skleisti informaciją ribų, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

35Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad remiasi ir naujai pateiktais duomenimis, kad R. M. yra viešas asmuo, ir, kad civilinėje byloje R. M., teikdamas atsiliepimą, taip pat pasisakė, kad su šiuo ginču susijusiame interviu, jis išreiškė savo nuomonę.

36Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime (b. l. 69-77) nurodo, kad su skundu nesutinka.

37Paaiškina, kad 2011-10-25 inspektorė priėmė sprendimą Nr. SPR-113 „Dėl publikacijose: „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbtos informacijos“ (toliau – sprendimas). Išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens skundą, atlikusi tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, inspektorė nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Respublikos“ leidiniai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijose „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) ir „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbiant informaciją apie tretyjį suinteresuotą asmenį, ir reikalauti paneigti publikacijos „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) teiginyje „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarą V. T.“ ir publikacijos „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) teiginiuose: „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T. <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V. T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį poną vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iš turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. T. <...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sąsaja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje.“ paskelbtą trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją.

38Teigia, kad žurnalistų etikos inspektorė, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjo skundo tyrimą Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas sprendimas viešosios informacijos rengėjo – UAB „Respublikos“ leidiniai atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas. Trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu pateiktus duomenis, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką garbės ir orumo gynimo bylose. Todėl pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra atmestinas.

39Pareiškėjos argumentai dėl atlikto tyrimo neišsamumo yra neteisingi, todėl nepagrįsti. Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Žurnalistų etikos inspektorė, siekdama objektyvaus ir išsamaus trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimo, 2011-06-08 raštu SK-122/Nr. S-571 kreipėsi į laikraščio „Respublika“ vyriausiąjį redaktorių V. T., už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingą asmenį, prašydama pateikti trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančius duomenis, viešosios informacijos rengėjo paaiškinimus bei argumentus. Tokiu būdu pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos ir galimybė pateikti visą su nagrinėjamu skundu susijusią, pareiškėjos turimą informaciją ir įrodymus, taip pat ir publikacijos autoriaus žurnalisto J. G. paaiškinimus. Aplinkybė, jog pareiškėja ignoravo žurnalistų etikos inspektorės prašymą pateikti išsamius paaiškinimus dėl jos valdomoje visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos, nedaro žurnalistų etikos inspektorės atlikto tyrimo neišsamiu bei nepakankamu, o sprendimo nepagrįstu. Be to, pareiškėja savo skunde teismui nurodė, kad pateikė redakcijos nuostatas ir paaiškinimus dėl ginčo objekto, bet nepateikė konkretaus žurnalisto paaiškinimų dėl interviu metu ar po jo įvykusių aplinkybių. Taigi šiuo atveju pareiškėja, pateikdama neišsamius paaiškinimus, parodė atsainią ir neatsakingą savo poziciją žurnalistų etikos inspektorės atliekamo tyrimo atžvilgiu, tačiau tai jokiu būdu nepadaro žurnalistų etikos inspektorės sprendimo išvadų neobjektyviomis ar nemotyvuotomis.

40Nepagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su viešu interviu paskelbimu. Savo paaiškinimuose inspektorei pareiškėja paaiškino, kad skundžiamose publikacijose paskelbė interviu su R. M., kuriame yra išsakyta jo nuomonė, ir jos atitikimo tikrovei aplinkybių pateikti neįmanoma. R. M. paaiškino, kad paskelbta informacija yra grindžiama spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis, pokalbiais su žmonėmis, dirbant laikraščio „Nasz czas“ redaktoriumi, jo asmeniniais pastebėjimais, taip pat nurodė, kad su publikacijų rengėju, t. y. pareiškėja, buvo susitarta, jog minėta informacija bus viešai paskelbta tik tada, kai abiejų šalių bus patikslinta, tačiau šio susitarimo pareiškėja nepaisė ir interviu metu sužinotą informaciją paskelbė po kelių dienų. Atsižvelgdama į pareiškėjos ir R. M. paaiškinimus bei interviu įrašo turinį, žurnalistų etikos inspektorė nustatė, kad pareiškėja nesiėmė tikrinti ir netikrino informacijos šaltinio jam suteiktos informacijos patikimumo ir neįsitikino ketinamų skelbti faktų tikrumu, tai reiškia, kad pareiškėja pasitikėjo R. M. pateiktų išvadų, faktų tikrumu ir ginčo publikacijose jo suteiktą informaciją pateikė kaip neabejotinai atitinkančią tikrovę t. y. neva pagrįstą objektyviai egzistuojančiais duomenimis, ir nenurodė, jog nėra galimybės patikrinti jos patikimumo. Aplinkybė, jog pareiškėjos šaltinis – R. M., informaciją suteikė interviu forma, šiuo atveju nepanaikino pareiškėjos pareigos nepasitikėti suteikta informacija, ir prieš skelbiant ją viešai, išsamiai patikrinti ir įsitikinti ketinamų skelbti faktų tikrumu. Be to, iš pateikto interviu garso įrašo yra aišku, kad net pats informacijos šaltinis R. M. interviu metu keletą kartų žurnalistui pasako, jog pateikiamus faktus dar reikia patikrinti, tuo ragindamas pareiškėją skelbti informaciją tik turint objektyvius duomenis ir patikrinus informaciją. To nepadariusi, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir peržengė teisės skleisti informaciją ribas.

41Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje yra įtvirtinta viešojo asmens sąvoka. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Inspektorė pažymi, kad R. M. nėra viešasis asmuo, kurio suteikta informacija pareiškėja pagrįstai galėjo pasitikėti. Todėl skunde teismui pareiškėjos pateikiamos interpretacijos apie R. M. viešumą yra neteisingos, kadangi iškreipia tiek įstatymuose nustatytą viešojo asmens sąvoką, tiek teismų praktikoje pateikiamą viešojo asmens statuso aiškinimą. Pabrėžia, kad R. M. šiuo metu nėra politikas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, taip pat jis neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, o jo nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Asmens priskyrimas viešųjų asmenų grupei priklauso nuo faktinio jo statuso konkrečiu momentu ir nėra susijęs su buvusiu asmens statusu praeityje. Šiuo atveju R. M. laikytinas žinomu, tačiau ne viešu asmeniu, todėl jam negali būti taikomi viešojo asmens kriterijai. Taigi pareiškėja turėjo pareigą laikytis Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos - teikti tikslias, teisingas ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Šios įpareigojančios nuostatos pareiškėja nesilaikė.

42Pabrėžia, kad ginčo objektu esanti informacija, dėl kurios pareiškėja buvo įspėta, neabejotinai yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobūdžio. Teiginiuose: „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T. <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V. T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį poną vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iš turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. T. <...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sąsaja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje“ paskelbta informacija gali būti patikrinama objektyviais duomenimis, todėl sprendime pagrįstai buvo konstatuota, kad minėtuose teiginiuose paskleistos žinios liudija apie trečiojo suinteresuoto asmens ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis bei antivalstybinėmis organizacijomis. Trečiajam suinteresuotam asmeniui priskiriami veiksmai ir priklausymas antivalstybinėms organizacijoms bei nusikalstamoms grupuotėms prieštarauja galiojantiems valstybės įstatymams, tuo jam priskiriamas teisei ir gerai moralei priešingų veiksmų atlikimas, negarbingas ir visuomenėje smerktinas elgesys. Be to, įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos" (Žin., 1998, Nr. 65-1877) 1 straipsnyje nustatyta, kad SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Taigi pareiškėjos paskelbtos skundžiamo turinio žinios apie tretyjį suinteresuotą asmenį yra vienareikšmiškai žeminančio pobūdžio. Kitame teiginyje „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarą V. T.“ paskelbta žinia, jog tretysis suinteresuotas asmuo yra provokatorius. Remiantis Dabartinio lietuvių kalbos žodyno (Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių kalbos žodynas; elektroninė versija www.lki.lt) pateikiamais žodžių „demaskuoti“ ir „provokatorius“ aiškinimais, sprendime nustatyta, kad skundžiamu teiginiu paskelbta žinia apie atskleistą tiesą, jog tretysis suinteresuotas asmuo, būdamas Europos Parlamento nariu, yra išdavikiškų, kenkiančių darbų kurstytojas. Tuo pareiškėja paskleidė negatyvų trečiojo suinteresuoto asmens, kaip Europos Parlamento nario, apibūdinimą. Tokio pobūdžio informacija teigiama apie viešajame gyvenime nederamą, nesąžiningą bei negarbingą elgesį, moralės požiūriu neleistinus trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, todėl ginčo teiginyje paskelbta žinia taip pat yra žeminanti. Žeminantį paskelbtos informacijos pobūdį sustiprina publikacijos „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paantraštė „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, skyriaus pavadinimas „Parlamentaras iš „Montanų“, publikacijos „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) paantraštė „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarą V. T.“. Pabrėžia, jog paskelbtos informacijos pobūdis, kontekstas, minčių dėstymas bei vartojami žodžių junginiai atskleidžia pareiškėjos tikslą – pažeminti ir sumenkinti tretyjį suinteresuotą asmenį. Toks pareiškėjos kaip viešosios informacijos rengėjos elgesys laikytinas nesąžiningu, o tikslas – negarbingu, pažeidžiančiu profesinei etikai keliamus reikalavimus. Tikrovės neatitinkančios, trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos skelbimas nėra ir negali būti pateisinamas viešojo asmens kritika ar literatūrinių išraiškos priemonių vartojimu, kadangi laikytinas sąmoningu tokio pobūdžio informacijos skelbimu, siekiant sumenkinti tretyjį suinteresuotą asmenį. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavę, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, tačiau galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą viešosios informacijos rengėjui taikyti teisinę atsakomybę. Principinės Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos suponuoja viešosios informacijos rengėjo atsakomybę už paskelbtą tikrovės neatitinkančią, asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją. Asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį laisvės garantija suteikiama spaudai su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri yra verta pasitikėjimo, bei gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007-06-14 sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associes prieš Prancūziją).

43Vertindama skundžiamuose teiginiuose paskelbtų žinių atitikimo tikrovei faktą, skundžiamame sprendime žurnalistų etikos inspektorė pažymėjo, kad tai, jog informaciją pareiškėjai pateikė R. M., neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos atidžiai patikrinti jo suteiktą informaciją, kadangi pareiga įsitikinti skelbiamų žinių tikrumu, tikslumu bei pagrįstumu tenka būtent viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui, t. y. pareiškėjai. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė paskelbtų žinių tikrumą patvirtinančių įrodymų, todėl, vadovaudamasi paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei prezumpcija, žurnalistų etikos inspektorė pagrįstai konstatavo, kad skundžiamuose teiginiuose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pagal savo turinį ir pobūdį yra ne viešojo asmens kritika, bet garbę ir orumą žeminanti informacija.

44Žurnalistų etikos inspektorė pažymi, kad tretysis suinteresuotas asmuo, būdamas Europos Parlamento nariu, politinės partijos pirmininku bei dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, neabejotinai yra viešasis asmuo. Kaip žinia, viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat asmens garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Tai reiškia, jog viešasis asmuo privalo būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus. Tačiau viešasis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo gynimą. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti, ji visiškai nesuderinama su asmenį žeidžiančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. Viešajam asmeniui taip pat yra prieinama asmeninių neturtinių teisių, tokių kaip garbė ir orumas, apsauga nuo nesąžiningo jų sumenkinimo. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonės įgytų neribotą galimybę apie viešąjį asmenį skleisti informaciją, kuri sąmoningai iškreipia tiesą, žemina žmogaus garbę ir orumą, menkina jo įvaizdį visuomenės akyse. Todėl pareiškėjos argumentai dėl neva skundžiamu sprendimu varžomos spaudos laisvės bei teisės viešai skleisti kritišką nuomonę yra nepagrįsti ir negarbingi.

45Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja savo skunde teismui pateikia klaidingą bei tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydama, kad anksčiau skelbtose publikacijose „Kelias į niekur“ (www.pogon.lt, 2010-09-21) ir „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai“ (www.balsas.lt, 2010-05-02; www.pogon.lt, 2010-09-21) iš esmės pateikiami analogiški duomenys ir faktai, kuriuos tretysis suinteresuotas asmuo savo skunde žurnalistų etikos inspektorei nurodė kaip tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą. Pažymi, kad pareiškėjos nurodytose bei prie skundo pridedamose publikacijose nebuvo paskelbtos žinios, kurios žurnalistų etikos inspektorės sprendimu pripažintos neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą. Taigi ginčo teiginiuose: „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T. <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V. T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį poną vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iš turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. T. <...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sąsaja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje“ paskelbtos žinios, kuriomis tretysis suinteresuotas asmuo yra susiejamas su nusikalstamomis grupuotėmis bei antivalstybinėmis organizacijomis, nebuvo anksčiau skelbtos kitose visuomenės informavimo priemonėse. Be to, pareiškėjos argumentas, kad trečiojo suinteresuoto asmens ginčijami duomenys ir faktai neva jau buvo paskelbti anksčiau, galėtų būti laikomas pagrįstu tik tuo atveju, jei pareiškėja savo publikacijose būtų nurodžiusi informacijos šaltinį, anksčiau paskelbusį skundžiamas žinias. Be to, šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomos Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies nuostatos, atleidžiančios viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus nuo redakcinės atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį, kadangi šiuo atveju paskelbta informacija nebuvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones ir pareiškėjos nebuvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.

46Nepagrįstu laikytinas pareiškėjos argumentas, kad žurnalistų etikos inspektorė nukrypo nuo savo pačios bei teismų formuojamos praktikos.

47Pažymi, kad žurnalistų etikos inspektorės 2009-04-09 sprendime Nr. SPR-25 ir 2011-05-27 sprendime Nr. SPR-53 buvo nustatyta, jog skundžiama informacija sužinota viešo renginio metu arba viešosios informacijos rengėjui pateikta viešojo asmens. Tuo tarpu šiuo atveju pareiškėja viešai paskleidė nepatikrintą informaciją, kurią sužinojo iš privataus asmens. Taigi ankstesniuose žurnalistų etikos inspektorės sprendimuose nustatytos iš esmės skirtingos aplinkybės nei pareiškėjos skundžiamame sprendime, todėl pareiškėja minėtais sprendimais bei juose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika remiasi nepagrįstai ir neteisingai ją interpretuoja.

48Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnis laiduoja kiekvienam asmeniui teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau numato, jog laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją gali būti ribojama, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Taigi pareiškėja konkrečiu atveju absoliutino savo kaip viešosios informacijos rengėjo teisę viešai skleisti informaciją ir nepaisė Visuomenės informavimo įstatyme, kituose visuomenės informavimo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje nustatyto draudimo skelbti informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą, nesilaikė pareigos vadovautis pagarbos žmogui principu, laikytis profesinės etikos normų, tuo neabejotinai pažeisdama trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą.

49Žurnalistų etikos inspektorė, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimą Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos. Trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo išnagrinėtas laikantis įstatymo viršenybės, teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų. Sprendime atsižvelgta į visas skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalyką, objektą bei skunde nurodytą neturtinių teisių pažeidimo apimtį, tiek į pareiškėjos (viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo) pateiktus paaiškinimus bei argumentus. Konkrečiu atveju buvo sprendžiamas dviejų konstitucinių vertybių – trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo bei pareiškėjos teisės skleisti informaciją pusiausvyros ir tarpusavio derinimo klausimas. Atsižvelgdama į skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjos tikslą ir jo elgesį, žurnalistų etikos inspektorė pagrįstai nusprendė, kad konkrečiu atveju prioritetas teiktinas trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo gynimui, kadangi pareiškėja peržengė teisės skleisti informaciją ribas.

50Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus argumentus, prašė skundo netenkinti. Nesutiko, kad pareiškėjos naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad R. M. yra viešasis asmuo.

51Trečiojo suinteresuoto asmens V. T. atstovė teisme prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad ŽEI sprendimas priimtas neatlikus išsamaus trečiojo suinteresuoto asmens V. T. skundo tyrimo. Mano, kad sprendime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina V. T. garbę ir orumą. Atsakovė pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 3 punkte esančiais išaiškinimais. Šio nutarimo 8 punkte nurodyta, kad tai, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, įrodinėja atsakovas. Preziumuojama, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kol atsakovas neįrodo priešingai.

52Tirtose publikacijose buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie V. T., kurios tikrumas gali būti patikrintas įrodinėjimo priemonėmis. Teiginiuose paskelbtos informacijos tikrumą galėjo patvirtinti arba paneigti tik pareiškėja, kuri paskelbė ginčo publikaciją. Viešai paskelbti faktai nėra užfiksuoti kokiuose nors dokumentuose, kuriuos atsakovė būtų galėjusi gauti iš kompetentingų institucijų.

53Remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76 dalimi ir aiškina, kad už skleidžiamos informacijos teisingumą atsako viešosios informacijos skleidėjas, šiuo atveju pareiškėja. Atsakovė kreipėsi į pareiškėją, prašė pateikti paskelbtą informaciją patvirtinančią medžiagą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl paskleistų teiginių atitikimo tikrovei, todėl sprendime atsakovė pagrįstai vadovavosi duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija ir konstatavo Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus. Atsakovė privalėjo vadovautis duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, nes atsakovė negavo duomenų iš pareiškėjos ir neturėjo jokios kitos galimybės nustatyti publikacijose esančių duomenų tikrumo. Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos nenustato pareigos atsakovei kreiptis į publikacijas rengusį žurnalistą, nes įstatyme numatyta pareiga teikti įrodymus viešosios informacijos rengėjui. Dėl to, kad publikacijose esantys teiginiai priskirtini ne nuomonei, o žiniai, paaiškina, kad ŽEI pagrįstai nustatė, jog tirta publikacijos paantraštė yra vienareikšmiškai suprantama žinia, kad V. T. yra provokatorius, išdavikiškų, kenkiančių darbų kurstytojas. Taip pat teigia, kad kiti teiginiai pagrįstai įvertinti kaip žinios, nes teiginiai buvo konstatuojamojo pobūdžio, ir jais teigiama, kad V. T. susijęs su nusikalstamomis grupuotėmis bei antivalstybinėmis organizacijomis, kas prieštarauja galiojantiems įstatymams ir yra visuomenėje smerktinas elgesys.

54Taip pat paaiškina, kad ŽEI sprendime įvertinta ta aplinkybė, kad V. T. yra viešas asmuo. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjos paskleista informacija peržengė leistinas viešojo asmens kritikos ribas.

55Atsakovė pagrįstai nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta pareiškėjos pareiga viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, žurnalistas privalo teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai, rūpestingai tikrinti faktus. Tuo tarpu pareiškėja viešai paskelbė R. M. išsakytų teiginių turinį, juos papildė ir patikslino, pakeitė jų eiliškumą, tačiau nevykdė įstatyme numatytos pareigos patikrinti skundžiamos informacijos tikrumo ir patikimumo.

56Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja klaidingai nurodo, kad ginčo informacija apie V. T. jau buvo paskleista ir nebuvo paneigta. Nurodo, kad pareiškėjos pateikta informacija nėra tapati ir analogiška kaip ginčo publikacijų teiginiuose.

57Teigia, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių jį panaikinti, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi.

58Skundas netenkinamas.

59Ginčo dalykas yra 2011-10-25 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo Nr. SPR-113 „Dėl publikacijose: „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6335), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6335) paskelbtos informacijos“ teisėtumas ir pagrįstumas.

60Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. 2011-05-03 skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių dėl dienraščio „Respublika“ publikacijose paskelbtos informacijos (skundas registruotas inspektoriaus tarnyboje 2011-05-19). Ši informacija paskelbta 2011-04-14 dienraštyje „Respublika“ Nr. 86(6334) korespondento J. G. straipsnyje „Yra ir gerų lenkų“. V. T. skunde nurodyti teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, žemina V. T. garbę ir orumą (b. l. 78-80). Taip pat skunde nurodyti teiginiai 2011-04-15 dienraštyje „Respublika“ Nr. 87(6334) korespondento J. G. straipsnyje „ V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, taip pat nurodyti teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, žemina V. T. garbę ir orumą.

61V. T. prašė nustatyti, ar jo nurodytais teiginiais pažeistos Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatos, ir įspėti dienraščio „Respublika“ leidėją UAB „Respublikos“ leidiniai, taip pat prašė pareikalauti, kad UAB „Respublikos“ leidiniai paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią V. T. garbę ir orumą. Paneigimo tekstus V. T. surašė.

62Byloje yra pateiktos straipsnių dienraštyje „Respublika“ kopijos (b. l. 81-83), kuriose yra ŽEI tirtos publikacijos, pareiškėja neneigia, kad nurodytuose dienraščio numeriuose šios publikacijos buvo paskelbtos. Gavusi skundą ŽEI kreipėsi 2011-06-08 raštu Nr. SK-122/Nr.571 į laikraščio „Respubliką“ vyriausiąjį redaktorių V. T. (b. l. 84-85). Rašte nurodė, kad gavo V. T. skundą dėl publikacijose paskelbtos informacijos, nurodė, dėl kokių teiginių kreipėsi V. T., ir prašė pateikti nurodytuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančius duomenis, viešosios informacijos rengėjo paaiškinimus ir argumentus. UAB „Respublikos“ leidiniai direktorė 2011-06-22 pateikė ŽEI informaciją (b. l. 86), t. y. šiuo raštu atsakė į ŽEI raštą, kuriuo buvo prašoma suteikti informaciją. Trumpai nurodė, kad straipsniuose pateikta žurnalistui J. G. interviu su Lietuvos lenku R. M. išsakyta jo nuomonė, kurios atitikimo tikrovei įrodymo aplinkybių pateikti neįmanoma. Nurodė, kad žurnalistas turi interviu garsinį įrašą (šis įrašas yra byloje, atsakovo atstovė paaiškino, kad tuo įrašu inspektorė rėmėsi, priimdama sprendimą).

63ŽEI 2011-06-30 raštu Nr. SK-117; SK-122/Nr. 56, adresuotu R. M. (b. l. 88-90), nurodė apie V. T. skundą, jo esmę, viešosios informacijos rengėjo paaiškinimus, ir prašė informuoti, ar skundžiamuose publikacijose paskleisti teiginiai atitinka interviu metu R. M. pasakytus teiginius, ir paaiškinti paskelbtos informacijos aplinkybes.

64R. M. pateikė atsakymą (b. l. 91), kuriame paaiškino, kad davė interviu „Respublikos“ žurnalistui, baigdamas pokalbį jis pasakė, kad čia jo preliminari nuomonė, paminėti įvykiai turi būti tikslinami, tą darys redakcija ir tik po to interviu galės pasirodyti spaudoje. Nurodė, kad jam telefonu dienraščio atstovas pranešė, jog jau kitą dieną jo nuomonė pasirodys spaudoje. R. M. nurodė, kad susitarimas buvo kitoks, kad be patikslinimų medžiaga neturėtų būti skelbiama. Žurnalistas telefonu jam pranešė, kad tokia yra vyr. redaktoriaus nuomonė. Jo bandymas įtikinti žurnalistą neskelbti nepatikslintos nuomonės buvo nesėkmingas. Aiškina, kad skubotumas ir susitarimo nesilaikymas nulėmė tai, kad publikacijoje yra eilė teiginių, kurių jis iš viso neminėjo. Jis neminėjo jokių abonentų, masonų, nesakė, kad V. T. palaikė A. Zuoką, jis sakė atvirkščiai. Kita dalis jo nuomonės yra grindžiama publikacijomis, kurios pasirodė Lietuvos spaudoje, pokalbiais su žmonėmis dirbant savaitraščio „Nasz czas“ redaktoriumi bei asmeniniais pastebėjimais. Rašte ŽEI R. M. išreiškė savo nuomonę, kad kiekvienas pilietis, turintis duomenų apie žmogų, kuris veikia prieš visuomenę, kuris kelia pavojų visuomenei, kuris turi aiškius poslinkius nusikalstamai veiklai, privalo apie tai pranešti visuomenei ir perspėti apie gresiantį pavojų. Nurodė, kad tokį ginčą turi nagrinėti teismas, kur galima remtis įvairiais įrodymais.

65Gavus nurodytą medžiagą, priimtas Žurnalistų etikos inspektorės sprendimas, kuriuo nuspręsta:

66„1.Įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją – UAB „Respublikos leidiniai“ – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijose „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) ir „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbiant informaciją apie pareiškėją.

672. Reikalauti paneigti publikacijos „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) teiginyje „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarą V. T. ir publikacijos „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) teiginiuose: „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T.<...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V. T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį poną vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iš turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. T.<...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sąsaja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t.y. KGB kariuomenėje.“ paskelbtą pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją.

683. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjui ir UAB „Respublikos leidiniai“ direktorei D. V..

694. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje“.

70Atsižvelgiant į tirtos publikacijos turinį, į atsakovės atliktus veiksmus, nėra pagrindo teigti, kad V. T. skundo tyrimas atliktas neišsamiai, neišklausius visų pusių. Žurnalistų etikos inspektorė, kaip minėta, kreipėsi į laikraščio „Respublika“ vyriausiąjį redaktorių V. T., prašydama pateikti skundžiamuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančius duomenis, viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo paaiškinimus bei argumentus. UAB „Respublikos“ leidiniai direktorės atsakymas buvo vienareikšmiškas, nurodyta, kad publikacijose paskelbta informacija yra laikraščio žurnalistui J. G. interviu su Lietuvos lenku R. M. išsakyta pastarojo nuomonė, kurios atitikimo tikrovei įrodymo pateikti neįmanoma. Žurnalistų etikos inspektorė, kaip minėta, gavo tik interviu garso įrašą. Taip pat, atsižvelgdama į viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo paaiškinimus, kreipėsi į R. M., prašydama informuoti, ar ginčo objektu esantys teiginiai atitinka interviu metu jo išsakytus teiginius, ir paaiškinti paskelbtos informacijos aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjos atsakyme ŽEI nebuvo jokių prašymų, jokių pasiūlymų, kur dar būtų galima kreiptis dėl informacijos gavimo.

71Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnyje reglamentuojama žurnalistų etikos inspektoriaus veikla: statusas, uždaviniai, veiklos principai, taip pat tam tikri atliekamo tyrimo klausimai, t. y. nustatyta, kada ir kokiais klausimais pasitelkiami ekspertai (šis atvejis nepriskirtinas tokiems). Inspektoriaus kompetencija nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, o 5 punkte nustatyta, kad inspektorius vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame įstatyme ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos inspektoriaus teisės, atliekant 1 dalyje nurodytas funkcijas. 50 straipsnio 3 dalyje išvardinamos inspektoriaus sprendimų rūšys: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, reikalauti paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją arba sudaryti galimybę asmeniui pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją, skundą pripažinti nepagrįstu, atsisakyti nagrinėti skundą ar jo nagrinėjimą nutraukti ir kt. 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytais atvejais inspektorius nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, o 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju gali nagrinėti ir kitų asmenų pateiktus skundus ir tyrimą pradėti savo iniciatyva. V. T. skundo tyrimas atliktas nepažeidžiant nei vienos iš nurodytų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Pareiškėja ir nenurodė, kad tiriant skundą atliktais veiksmais konkrečios nuostatos pažeistos, tik nurodo, kad tyrimas nevisapusiškas, neobjektyvus ir pan. Skundo nagrinėjimo procedūrų Visuomenės informavimo įstatymas detaliai nereglamentuoja, todėl šiuo atveju gali būti taikomos Viešojo administravimo įstatyme nustatytos procedūros. ŽEI veiklą dar reglamentuoja Seimo 2004-07-08 nutarimu Nr. IX-2341 patvirtintas Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentas. Šiame reglamente skundų tyrimo tvarka nėra reglamentuota plačiau nei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatose. Įvertinęs atliktą tyrimą, teismas daro išvadą, kad šis tyrimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 19-34 straipsnio reikalavimus. Inspektorė, gavusi skundą, paprašė informacijos iš dienraščio vyr. redaktoriaus, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, peradresavo prašymą informacijos rengėjai ir skleidėjai UAB „Respublikos“ leidiniai. ŽEI prašyme buvo aiškiai išdėstytas gauto skundo turinys, inspektorės prašymas, nurodant konkrečiai, kokios informacijos prašoma. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad inspektorė ir jos tarnyba negali ir neprivalo prašyti informacijos daugelį kartų (ir taip prašyta du kartus, nes gavus atsakymą, prašyta pateikti garso įrašą), aiškinti, kokios informacijos reikėtų. Pareiškėjai iš pateikto inspektoriaus rašto turėjo būti visiškai aišku, kokios informacijos reikia, ir iš esmės iš pareiškėjos atsakymo galima daryti išvadą, kad prašymas buvo teisingai suprastas – pareiškėja atsakė, kad tai interviu, kad tai nuomonė, kurios atitikimo tikrovei įrodymo aplinkybių pateikti neįmanoma. Iš esmės pareiškėja ir šiuo metu aiškina taip pat, todėl neaišku, kokius dar įrodymus, pareiškėjos manymu, ji galėtų pateikti. Tai, kad inspektorė prašė informacijos ir iš R. M., pareiškėjos teisių nepažeidžia, nes ir šis asmuo aiškina, kad jis pateikė savo nuomonę ir iš kitų informacijos priemonių, pokalbių su žmonėmis surinktą informaciją. Šiuo atveju ginčas yra būtent dėl to, ar pagal publikacijų turinį ir formą galima teigti, kad paskleista R. M. nuomonė ar paskleista žinia. Į šio klausimo išaiškinimą kreipiamas didelis dėmesys ir ŽEI sprendime ir padaromos pagrįstos išvados dėl eilės skunde nurodytų teiginių įvertinant juos kaip žinią. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju visai nesvarbu, kaip dėl publikacijos pateikimo tarėsi žurnalistas ir interviu davęs R. M., o svarbu tik tai, koks yra rezultatas, nes V. T. garbę ir orumą pažemino publikacijų tekstai, už kuriuos atsako viešosios informacijos rengėjas. Informacija paskleista plačiam skaitytojui ratui būtent tokia forma, dėl kurios turinio skundėsi V. T., todėl ŽEI pagrįstai vertino tą tekstą, kuris išdėstytas publikacijoje, o ne žurnalisto, ar interviu davusio asmens ketinimus, apie kuriuos skaitytojui negali būti žinoma, kol tai nepateikta paaiškinimuose prie publikacijos.

72Ginčas yra ir dėl to, ar R. M. laikytinas viešuoju asmeniu, nes, pareiškėjos manymu, tai pripažinus, pareiškėjai taikytinas Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis, atleidžiantis nuo atsakomybės. Pareiškėja dėl to turėjo galimybę teismui teikti įrodymus ir juos teikė. Reziumuojant yra pagrindas teigti, kad šiuo atveju buvo išklausytos visos suinteresuotos ginčo šalys. Pareiškėja turėjo galimybę pateikti inspektorei ir žurnalisto paaiškinimus, ir pilnutinai pateikti kitą turimą informaciją, pvz. apie R. M. kaip viešojo asmens statusą (tik teismui pateikti paskutinieji įrodymai, kuriais rėmėsi pareiškėja teisme), apie kitas publikacijas, kuriose, pareiškėjos teigimu, buvo paskleista ta pati informacija, tačiau to nepadarė, o dėl to nėra pagrindo kaltinti instituciją neatlikus išsamaus tyrimo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad įstatyme nustatyti tokių tyrimų atlikimo terminai. ŽEI neprivalėjo pranešti pareiškėjai apie gautą paaiškinimą iš R. M. savo iniciatyva, o pareiškėja galėjo domėtis tyrimo eiga, nes būtent pareiškėja nurodė, kad visa informacija gauta iš R. M., todėl pareiškėjai pagal jos veiklos specifiką turėjo būti aišku, kad ŽEI kreipsis į interviu davusį asmenį.

73Iš sprendimo turinio matyti, kad V. T. kreipėsi dėl asmeninės neturtinės teisės, t. y. garbės ir orumo gynimo.

74Sprendime yra analizuojamas, kaip jau minėta, šiuo atveju pareiškėjai reikšmingas klausimas, t. y. ar paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. ŽEI sprendime remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatomis. Nurodo, kad žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys sužinojo apie perteikiamą informaciją, tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys, tiek tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus ar melagingus) faktus ar duomenis, remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatomis. Taip pat tiriamas klausimas dėl viešojo asmens sąvokos taikymo. Nurodyta, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje yra įtvirtinta viešojo asmens sąvoka. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

75Sprendime esanti išvada, kad V. T., būdamas Europos Parlamento nariu, politinės partijos pirmininku bei dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, yra viešasis asmuo, pareiškėjos nėra ginčijama. ŽEI sprendime taip pat įvertinta ta aplinkybė, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat asmens garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Nurodoma, kad viešasis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo gynimą. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti, ji visiškai nesuderinama su asmenį žeidžiančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. Pareiškėja skunde rašo, kad publikacijoje buvo aptariamos lenkų tautinės mažumos problemos Vilniaus krašte, kas vertintina kaip viešojo asmens kritika. Tačiau ginčo sprendime nei vienas teiginys, kuris buvo išsakytas kaip kritika ir kaip lenkų tautinės mažumos problemos Vilniaus krašte, nebuvo įvertintas kaip neatitinkantis tikrovės ir žeminantis V. T. garbę ir orumą, nors tokių teiginių publikacijose tikrai esama. Be to, pati pareiškėja skunde prieštaringai aiškina, kad paskelbta nuomonė, kitu atveju teigia, kad paskelbta informacija, nurodo teismų sprendimus, kuriuose pasisakoma dėl informacijos skleidimo, aiškina, kad tokią informaciją skelbti nėra draudžiama. Ginčo sprendime yra konstatuota, kurie teiginiai vertintini kaip žinia ir kad tokių žinių skleidimas peržengia viešojo asmens galimos kritikos ribas.

76Sprendime tiriami patys publikacijų tekstai, įvertinami V. T. skunde nurodyti teiginiai: publikacijoje „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) paskelbti teiginiai: „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarą V. T.“, „Ir V. T. reikia suprasti labai paprastai. Jeigu jis sako, kad jo partijoje dirba patys sąžiningiausi žmonės, vadinasi, viskas yra atvirkščiai. Jeigu jis sako, kad rūpinasi žemės grąžinimu piliečiams, suprask, kad politikas rūpinasi tik savo žeme.“, „Juo dirbo lenkas S. S. – V. T. dėdė.“, „<...> V. T. jau ne šiaip virkauja apie skriaudžiamus lenkus, o laužo Konstituciją.“, „<...>Vilnijoje<...> neramumus kursto lenku save vadinantis V. T.<...>.“, „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“ neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; publikacijoje „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbti teiginiai: „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T.<...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V. T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį poną vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iš turgaus prekeivių <...>.“, „Seime pluša ir J. N. – V. T. svainis.“, „Dar sovietmečiu V. T.<...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sąsaja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje“ neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.

77Prieš įvertinant, ar interviu forma pateikta informacija vertintina kaip nuomonė, ar kaip žinia, teismas pirmiausiai pasisako, kad šiuo atveju R. M. negali būti vertinamas kaip viešasis asmuo, kurio išsakyti teiginiai nekelia abejonių, jau patys savaime yra patikimi, nes juos išsakė tą klausimą žinantis asmuo. Visų pirma, viešojo asmens sąvoka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje. R. M. praeityje iš tiesų buvo viešasis asmuo, nes buvo Seimo narys, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, yra buvęs Lietuvos lenkų sąjungos vadovas. Šiuo metu, pareiškėjos teigimu, jis yra draugijos „Pogon“ („Vytis“) narys ir labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ vadovas. Pareiškėja remiasi draugijos „Pogon“ veiklos tikslais ir rūšimis, kurios įregistruotos Juridinių asmenų registre, ir aiškina, kad tokia veikla atitinka viešojo asmens sąvokoje esančiam paaiškinimui – nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Tačiau šio ginčo atveju interviu yra nurodoma, kad interviu „Respublikai“ davė buvęs Seimo narys ir Lenkų sąjungos vadovas, kitoje vietoje nurodoma, kad interviu davė Lietuvos lenkas. Pareiškėja skunde nurodo, kad R. M. yra buvęs Lenkų sąjungos vadovas. Šio ginčo atvejui yra svarbu, kokiu tikslu pareiškėja įrodinėja asmens statusą. R. M. statusas šioje byloje vertintinas atsižvelgiant į pareiškėjos nurodomą Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio taikymą šiam ginčui. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje nustatyta: „54 straipsnis. Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo

781. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo:

791) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;

802) viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;

813) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones;

824) paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju;

835) paskelbta specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas;

846) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose;

857) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.

862. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją“.

87Dėl interviu davusio asmens statuso nei vienas iš nurodyto 54 straipsnio 1 dalies punktų negalėtų būti taikomas, nes interviu duotas ne kaip politinės partijos, asociacijos oficialiai ar viešai paskelbto dokumento komentaras, nei kaip viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ar kitus renginius informacija. Be to, po antrašte „Yra ir gerų lenkų“ yra nurodyta, kas duoda interviu – Lietuvos lenkas. Taigi interviu paimtas iš fizinio asmens, buvusio viešo asmens, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju tas asmuo pasisakė kaip tam tikros asociacijos ar politinės partijos atstovas, kurio pasakyta žinia savaime gali būti priimta kaip atitinkanti tikrovę, nes asmuo kalba apie faktus, kuriuos žino. Tačiau atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatas, net ir tuo atveju, jeigu interviu duotų asmuo, kuris atstovautų kokiai nors politinei ar visuomeninei organizacijai, o informacija būtų paimta ne spaudos konferencijos metu, neviešame renginyje, kaip yra šiuo atveju, tai neleistų taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatų, nes šiame straipsnyje yra baigtinis sąrašas atvejų, kai viešosios informacijos rengėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Be to, 54 straipsnio taikymui yra sąlyga – jeigu nurodytas informacijos šaltinis. Šiuo atveju nenurodyta netgi, kokiai šiuo metu veikiančiai politinei ar visuomeninei organizacijai atstovauja interviu duodantis asmuo. Akivaizdu, kad Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio taikymui būtina, kad viešosios informacijos rengėjas nurodytų informacijos šaltinį, nes tik pagal jį galima spręsti, ar nagrinėjamas atvejis atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose numatytus atvejus.

88Kita sąlyga, kuri nurodoma skunde kaip pagrindas taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatas, yra tai, kad, pareiškėjos teigimu, ta pati informacija jau buvo paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse. Visų pirma, nėra būtinos Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio taikymo sąlygos – publikacijose nėra nurodomas kitas informacijos šaltinis. Antra, pareiškėja teismui pateikė tuos informacijos šaltinius, kuriuose neva yra ta pati informacija, ir V. T. jos paneigti nereikalavo (b. l. 34-65). R. M. laiškas, publikuotas WWW.pogon.lt (b. l. 34-35) neturi jokių duomenų, kurie skelbiami ginčo publikacijoje, kuri pripažinta neatitinkančia tikrovės, nes šiame laiške yra tik nurodymas, kad Rinkimų akcija varžėsi rinkimuose drauge su Rusų aljansu, kuriame yra KGB darbuotojas. Tai aiškinama ir ginčo interviu, tačiau pripažinta neatitinkanti tikrovės ir garbę ir orumą žeminančia informacija frazė „yra dar ne viena V. T. sąsaja su KGB“, t. y. kitokia informacija nei paskelbta nurodytoje publikacijoje. Tinklapyje www.pogon.lt nurodyta tik apie kitą asmenį, kartu dalyvavusį rinkimuose. Kita www.pogon.lt paskelbta publikacija „Atsakymai į Alfa.lt klausimus“ (b. l. 36-37). Joje nėra jokių konkrečių duomenų apie V. T., yra tik bendro pobūdžio pamąstymai apie jo vykdomą politiką Vilniaus rajone ir pateikiama kitokia R. M. nuomonė, kaip turėtų būti sprendžiamos lenkų mažumos problemos. Informacija iš www.balsas.lt publikacijos „Lietuvos lenkai palikti Kremliaus globai?“ (b. l. 38-39) iš viso nėra artima teiginiams, kuriuos tyrė ŽEI. Joje yra tik pasvarstymai apie lenkų mažumos panaudojimą galimai Maskvos tikslams, bet joje nėra nurodyta jokių konkrečių pavardžių, nėra pasisakoma apie jokius konkrečius politikus ar visuomenės veikėjus. Informacijoje „Lenkiški karo kirviai“ iš tinklapio www.vrps.lt (b. l. 40-44) nėra jokių duomenų apie V. T., kurie analogiški tirtiems Žurnalistų etikos inspektorės sprendime. Šioje publikacijoje yra tik nuoroda į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko V. T. skundą Europos Komisijos pirmininkui, paminėtas 1,5 ha žemės sklypas, susijęs su V. T., tai, kad tik LLRA Vilniaus krašte turi spaudos monopoliją, tai, kad V. T. bendradarbiauja su Č. O. (buvęs Atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras), Č. O. pasisakymai apie V. T. ir R. M. santykius. Jokių konkrečių duomenų apie V. T. ryšius šioje publikacijoje nėra net užuominų pavidalu. Ta pati publikacija pateikta iš Balsas.lt (2008-11-11 datos, „Lenkiški karo kirviai“ (b. l. 45-48). Minėta, kad dėl lenkų tautinių mažumų problemų aptarimo ginčo publikacijose ŽEI sprendime nieko nepasisakyta, tokio pobūdžio aptarimas nebuvo analizuojamas. Informacija iš tinklapio www.pogon.lt (b. l. 49-50) „Kelias į niekur“. Šioje publikacijoje kalbama apie LLRA veiklą, o V. T. konkrečiai paminėtas tik du kartus nurodant, kad jis organizuoja piketus ir, kad „Laisvas laikraštis“ mini faktą, kad jis pareikalavo 1,5 mln. kyšio už žemės paskirties pakeitimą. Jokių duomenų, kurie buvo tirti ginčo sprendime, šioje publikacijoje nėra, be to, šioje publikacijoje pateikiama informacija kaip nuomonė, o ne kaip tikri faktai. Publikacija iš www.balsas.lt, 2010-05-02 (b. l. 51-60), autorius R. M.. Šioje publikacijoje nėra tokių tiesioginių teiginių, kaip ŽEI tirtose publikacijose, o yra tik tam tikros užuominos apie LLRA ryšius su Lietuvos lenkų sąjunga, kuri apibūdinama kaip organizacija, valdoma buvusių Sovietų Sąjungos komunistų partijos veikėjų ir organizacijos „Jedinstvo“ steigėjų. Kiti autoriaus samprotavimai apie LLRA lyderį iš tiesų yra bendro pobūdžio, pateikiami kaip nuomonė. Pasisakant autoriui dėl žemės grąžinimo Vilniaus rajone, nurodoma, kad tuos klausimus sprendė asmuo, veikęs koalicijoje su LLRA, buvęs partinis sovietinių administracinių organų, įskaitant KGB, koordinatorius Vilniuje. Šiame straipsnyje aprašant nurodytą klausimą, nėra nurodomos jokios pavardės, ryšiai tarp asmenų. Taip pat šiame straipsnyje paminėtas kyšio prašymas, nurodant leidinį, kuris apie tai rašė, nurodoma, kad žemės sklypai buvo grąžinami tik LLRA nariams, kad LLRA valdo mokyklas, organizuoja 2 proc. pajamų mokesčio pervedimą į Lenkų sąjungos Vilniaus skyriaus sąskaitą, organizuoja apsimestinį gatvių pavadinimų keitimą. Nurodyta, kad LLRA lyderio gyvenimo aprašyme yra nepaaiškinamų pertrūkių ir toli siekiančių nutylėjimų. Pirmiau jau minėta, koks konkretus teiginys apie sąsajas su KGB yra pripažintas neatitinkančiu tikrovei, ir šis teiginys yra ne toks pats, kaip užuominos balsas.lt publikacijoje. Pripažintas neatitinkančiu tikrovei ir teiginys: „V. T. <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“. Tokio teiginio nurodytoje balsas.lt publikacijoje nėra. Tokia pati informacija paskelbta www.pogon.lt publikacijoje „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai“ (b. l. 61-65).

89Taigi pareiškėjos pateiktos publikacijos negali būti pagrindu taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą, juo labiau, kad tirtose publikacijose nenurodyti tokie informacijos šaltiniai. Kaip minėta pirmiau, R. M., kaip viešo asmens statusas, negalėtų būti pagrindu atleisti pareiškėją nuo atsakomybės ir Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu. Tačiau, kaip minėta, paimant interviu iš R. M., jis nebuvo pristatytas kaip kokios nors politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, taigi interviu jis davė kaip Lietuvos lenkas (taip jis pristatomas), t. y. kaip fizinis asmuo.

90Dėl tirtos informacijos įvertinimo, kad tai nėra pateikta kaip interviu davusio asmens nuomonė. Sprendime teisingai pasisakoma, kad Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnis laiduoja kiekvienam asmeniui teisę laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Nuomonei tiesos kriterijus nėra taikomas, ji negali būti paneigiama ar kitokiu būdu ribojama, kadangi laisvė reikšti nuomonę yra viena esminių visuomenės bei atskiro individo vystymosi sąlygų ir demokratinės visuomenės pagrindų.

91Tirti teiginiai nėra pateikiami kaip nuomonė, o yra pateikiami kaip faktai, kuriems pagrįsti turi būti duomenų, nes taip ir nurodoma publikacijoje.

92Ginčo sprendime nurodyta, kad teiginys „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarą V. T.“ yra publikacijos paantraštė. Nurodoma, kad paantraštėms, taip pat kaip antraštėms yra keliamos tam tikros jų sudarymo taisyklės ir reikalavimai. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad žinių antraštės ir santraukos kiek įmanoma geriau atspindėtų pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Daroma pagrįsta išvada, kad konkrečiu atveju skundžiamame teiginyje paskelbta objektyviais duomenimis patikrinama informacija, t. y. žinia, jog pareiškėjas yra provokatorius. Pasiremta Dabartinio lietuvių kalbos žodyno pateikiamais žodžių „demaskuoti“, „provokatorius“ aiškinimais, ir daroma išvada, kad skundžiamu teiginiu paskelbta žinia apie atskleistą tiesą, jog pareiškėjas, būdamas Europos Parlamento nariu, yra išdavikiškų, kenkiančių darbų kurstytojas. Tuo viešosios informacijos rengėjas paskleidė negatyvų pareiškėjo, kaip Europos Parlamento nario, apibūdinimą. Tokio pobūdžio informacija teigiama apie viešajame gyvenime nederamą, nesąžiningą bei negarbingą elgesį, moralės požiūriu neleistinus pareiškėjo veiksmus, todėl ginčo teiginyje paskelbta žinia neabejotinai yra žeminančio pobūdžio.

93Vertindamas šiuos argumentus teismas daro išvadą, kad paantrašte jau yra konstatuota, jog duodamas interviu R. M. pateikė duomenų, kad yra būtent taip, kaip išdėstyta paantraštėje. Ši paantraštė neinformuoja, kad publikacijoje bus pateikiama tik interviu duodančio asmens nuomonė, tačiau informuoja, kad interviu duodantis asmuo „demaskuoja“ lenkų „provokatorių“, o tai reiškia, kad publikacijoje bus pateikti tie demaskuojantys duomenys.

94Ginčo sprendime nurodyta, kad sprendžiant skundžiamos informacijos atitikimo tikrovei klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7-1 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 8 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Kai nustatoma, kad paskleista yra žinia, o ne nuomonė, pareiga įrodyti, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę bei informuojant visuomenę buvo laikomasi visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiauta informacijos laisve, atitenka viešosios informacijos rengėjui.

95Jau minėta, kad viešosios informacijos rengėjas nepateikė jokių duomenų, taip pat ir įrodančių negarbingą V. T. veiklą, ryšius su nusikalstamomis organizacijomis, nors tokia informacija paskelbta. Tokiu atveju ŽEI sprendime pagrįstai remiamasi duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, pagal kurią paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Neabejotinai ginčo teiginyje paskelbta tikrovės neatitinkanti, pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija, nes publikacijose ji nepateikiama kaip nuomonė.

96Ginčo sprendime įvertinami teiginiai: „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T.<...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V. T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį poną vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iš turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. T.<...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sąsaja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t.y. KGB kariuomenėje“. Sprendime daroma išvada, kad paskelbta objektyviais duomenimis patikrinama informacija, t. y. žinios apie pareiškėjo ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis bei antivalstybinėmis organizacijomis gali būti įrodomos. Teiginys dėl sąsajų su „Vilniaus brigada“ publikacijoje pradedamas „Yra duomenų, kad <...>“, o tai, kad „žmonės dėl to šį poną vadino...“ pateikiama kaip faktas. Tai reiškia, kad nurodytos žinios apie ryšius su nusikalstama grupuote gali būti įrodomos ar bent jau gali būti nurodomi tie esami duomenys, tie žmonės, kurie taip vadino skundą ŽEI pateikusį asmenį. Minėta, kad pareiškėja tokių domenų ŽEI neteikė, nes dėl įrodymų teikimo šiuo atveju turi nevienareikšmišką požiūrį: pirma, tai yra tik nuomonė; antra, interviu paimtas iš viešo asmens, todėl nereikia įrodinėti žinios atitikimą tikrovei; trečia, tokia informacija jau buvo paskelbta kitose publikacijose, kurių V. T. neginčija. Tai, kad ŽEI tirti teiginiai žemina asmens garbę ir orumą, pareiškėja neginčija. Akivaizdu, kad nurodytuose teiginiuose V. T. priskiriami veiksmai ir priklausymas antivalstybinėms organizacijoms bei nusikalstamoms grupuotėms prieštarauja galiojantiems valstybės įstatymams, tuo asmeniui priskiriamas teisei ir gerai moralei priešingų veiksmų atlikimas, negarbingas ir visuomenėje smerktinas elgesys. ŽEI pagrįstai pasisakė, kad paskleista informacija akivaizdžiai viršija leistinas viešojo asmens kritikos ribas. Tų publikacijų dalių, kuriose iš tiesų buvo pateikiama politinės organizacijos veiklos kritika, ŽEI nevertino.

97Dėl priklausymo „Montanų“ grupuotei publikacijoje pateikiama akivaizdi žinia, nes paaiškinama gana detaliai, kaip ta grupuotė veikė bei kas ją sukūrė ir kokiu tikslu. Dėl ryšių su KGB publikacijoje pateikiama taip pat labai konkreti informacija, kuri akivaizdžiai gali būti įrodoma, nes nurodomi konkretūs ryšiai ir pavardės. Minėta, kad pareiškėja atsisakė teikti įrodymus, nors, kaip reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas, privalėjo dar prieš publikuodama tokią informaciją, ją pasitikrinti. Ginčo sprendime pagrįstai nurodyta, kad įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos" (Žin., 1998, Nr. 65-1877) 1 straipsnyje nustatyta, kad SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Todėl padaryta pagrįsta išvada, kad paskelbtos žinios apie V. T. yra vienareikšmiškai žeminančio pobūdžio. Taip pat visuotinai žinomas faktas dėl organizacijos „Jedinstvo“ pobūdžio, šios organizacijos vadovai už jos veiklą buvo teisiami. Todėl paskleista žinia apie V. T. ryšius su šia organizacija, visų pirma, galėjo būti iš anksto patikrinta, antra, ŽEI prašymu galėjo būti pateikta konkreti informacija apie tuos ryšius bei kokie duomenys juos įrodo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja visiškai ignoravo ŽEI prašymą, nes pareiškėja turėjo galimybę pateikti duomenis, nurodyti, kokie konkretūs ryšiai tarp organizacijų ir asmenų gali patvirtinti paskleistas žinias. Pareiga įsitikinti skelbiamų žinių tikrumu, tikslumu bei pagrįstumu tenka būtent viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui.

98Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Nurodyti teiginiai, kuriuos ŽEI sprendime įvertino kaip neatitinkančius tikrovės, žeminančius asmens garbę bei orumą, iš esmės kaltina V. T. smerktinu ir neteisėtu elgesiu tiek dabar, tiek praeityje. Dėl to ginčo sprendime pagrįstai konstatuota, kad paskleisdamas skundžiamus teiginius viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nesilaikė nurodytų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į paskleistų žinių turinį, nėra pagrindo teigti, kaip nurodo pareiškėja, kad tai buvo viešo asmens kritika ir kritikos ribos nebuvo peržengtos. Tie teiginiai, kurie ŽEI pripažinti neatitinkantys įstatymo nuostatų reikalavimų, nėra kritika, nes asmuo nebuvo kritikuojamas už jo politinę ar visuomeninę veiklą, o tiesiog kaltinamas ryšiais su nuskalstamomis organizacijomis dabar ir praeityje. Minėta, kad publikacijose buvo ir kritikos, kuri neįvertinta visuomenės informavimo principų pažeidimu. Tačiau pateikdamas konkrečius kaltinimus viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo turėti įrodymus, patvirtinančius kaltinimus.

99Pareiškėja neneigia, kad netikrino informacijos, neįsitikino faktų tikrumu, priešingai, įrodinėjo, kad to daryti neprivalėjo. Dėl jau išdėstytų argumentų teismas daro išvadą, kad publikacijoje pateikiamos žinios apie V. T., o dėl to jos turi atitikti tikrovę, šį faktą turi įrodyti žinias paskleidęs asmuo. Sąlygų taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnį, kaip jau nurodyta, nėra. Šiuo atveju neturi reikšmės faktas, kaip dėl publikacijos tarėsi interviu duodantis asmuo ir žurnalistas, nes poveikio priemonę ŽEI taikė viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui už paskleistus teiginius, kurie pateikti kaip atitinkantys tikrovę, t. y. kaip neva esą pagrįsti objektyviai egzistuojančiais duomenimis. Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareiga teikti tikslias, teisingas ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Šių įpareigojančių nuostatų viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nesilaikė. Skundžiamame sprendime tokia išvada pateikta pagrįstai.

100Nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorė ne visus teiginius, kuriuos skunde nurodė V. T., pripažino kaip jo garbę ir orumą žeminančias, tikrovės neatitinkančias žinias. V. T. sprendimo neskundė, reiškia sutiko su inspektorės išvadomis. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjos išsakomas abejones dėl tyrimo objektyvumo ir nešališkumo.

101Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą 2011-10-25 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą Nr. SPR-113 „Dėl publikacijose: „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6335), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6335) paskelbtos informacijos“.

102Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas

Nutarė

103pareiškėjos UAB „Respublikos“ leidiniai skundą atmesti.

104Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. UAB „Respublikos“ leidiniai (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui... 3. Skundžiamu sprendimu Žurnalistų etikos inspektorė (toliau – ŽEI,... 4. Pareiškėjos manymu, inspektorė, priimdama skundžiamą sprendimą,... 5. Pasak pareiškėjos, skundžiamas sprendimas ir atliktas tyrimas yra... 6. Teigia, jog Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja Žurnalistų etikos... 7. Antra, skundžiamame sprendime neteisingai ir netinkamai nustatytos faktinės... 8. Paaiškina, kad pasiūlymą duoti interviu R. M. pateikė pareiškėjos... 9. Interviu su R. M. paskelbimui spaudoje nebuvo numatyta jokia data, kadangi tai... 10. Yra pagrindas manyti, kad R. M. Žurnalistų etikos inspektorei tokias faktines... 11. Daro išvadą, jog priimdama skundžiamą sprendimą inspektorė buvo... 12. Trečia, Visuomenės informavimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtina, kad yra... 13. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti jokie įstatymų saugomi ir ginami... 14. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsniu, kiekvienas asmuo... 15. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 16. Rengiant ir skelbiant ginčo publikacijas, nebuvo peržengtos viešajam... 17. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006-08-10 sprendime byloje Lyasho prieš... 18. Daro išvadą, jog priėmus skundžiamą sprendimą nepagrįstai varžoma... 19. Ketvirta, skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai įvertinta ir ta aplinkybė,... 20. Nagrinėjamu atveju ginčo publikacijų rengėjas kalbino R. M. (R. M.), kuris... 21. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-09-23 sprendime byloje Jersild v. Denmark... 22. Daro išvadą, jog inspektorė, vertindama publikacijas ir jose išsakytus... 23. Penkta, inspektorė nepagrįstai sprendė, kad R. M. nėra viešas asmuo.... 24. Pažymi, jog pareiškėja nėra pirmoji ir paskutinė žiniasklaidos atstovė,... 25. Taigi akivaizdu, kad R. M. yra visuotinai žinomas veikėjas, kurio nuomonė... 26. Šešta, pažymi, kad savo nuomonę ginčo publikacijose skelbtomis temomis R.... 27. Dėl tokių aplinkybių, kai informacija pareiškėjai pateikiama viešo... 28. Septinta, skundžiamame sprendime inspektorė nepagrįstai konstatuoja, jog... 29. Aštunta, inspektorė, priimdama skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo jos... 30. Devinta, skundžiamu sprendimu neteisėtai konstatuojama, kad pareiškėja... 31. Daro išvadą, jog UAB „Respublikos“ leidiniai negali būti traukiama... 32. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ir 7... 33. Viešosios informacijos rengėjas UAB „Respublikos“ leidiniai ginčo... 34. Įvertinusi visas šias reikšmingas aplinkybes, išsako nuomonę, kad... 35. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes... 36. Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime (b. l. 69-77) nurodo, kad su... 37. Paaiškina, kad 2011-10-25 inspektorė priėmė sprendimą Nr. SPR-113 „Dėl... 38. Teigia, kad žurnalistų etikos inspektorė, kaip viešojo administravimo... 39. Pareiškėjos argumentai dėl atlikto tyrimo neišsamumo yra neteisingi, todėl... 40. Nepagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai dėl netinkamai nustatytų... 41. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje yra įtvirtinta... 42. Pabrėžia, kad ginčo objektu esanti informacija, dėl kurios pareiškėja... 43. Vertindama skundžiamuose teiginiuose paskelbtų žinių atitikimo tikrovei... 44. Žurnalistų etikos inspektorė pažymi, kad tretysis suinteresuotas asmuo,... 45. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja savo skunde teismui pateikia... 46. Nepagrįstu laikytinas pareiškėjos argumentas, kad žurnalistų etikos... 47. Pažymi, kad žurnalistų etikos inspektorės 2009-04-09 sprendime Nr. SPR-25... 48. Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnis laiduoja kiekvienam asmeniui... 49. Žurnalistų etikos inspektorė, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko... 50. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus... 51. Trečiojo suinteresuoto asmens V. T. atstovė teisme prašė skundo netenkinti.... 52. Tirtose publikacijose buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija... 53. Remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76 dalimi ir aiškina,... 54. Taip pat paaiškina, kad ŽEI sprendime įvertinta ta aplinkybė, kad V. T. yra... 55. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3... 56. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja klaidingai nurodo, kad ginčo informacija... 57. Teigia, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas,... 58. Skundas netenkinamas.... 59. Ginčo dalykas yra 2011-10-25 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo Nr.... 60. Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. 2011-05-03 skundu... 61. V. T. prašė nustatyti, ar jo nurodytais teiginiais pažeistos Visuomenės... 62. Byloje yra pateiktos straipsnių dienraštyje „Respublika“ kopijos (b. l.... 63. ŽEI 2011-06-30 raštu Nr. SK-117; SK-122/Nr. 56, adresuotu R. M. (b. l.... 64. R. M. pateikė atsakymą (b. l. 91), kuriame paaiškino, kad davė interviu... 65. Gavus nurodytą medžiagą, priimtas Žurnalistų etikos inspektorės... 66. „1.Įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją – UAB... 67. 2. Reikalauti paneigti publikacijos „Yra ir gerų lenkų“... 68. 3. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjui ir UAB „Respublikos... 69. 4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede... 70. Atsižvelgiant į tirtos publikacijos turinį, į atsakovės atliktus veiksmus,... 71. Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnyje reglamentuojama žurnalistų... 72. Ginčas yra ir dėl to, ar R. M. laikytinas viešuoju asmeniu, nes,... 73. Iš sprendimo turinio matyti, kad V. T. kreipėsi dėl asmeninės neturtinės... 74. Sprendime yra analizuojamas, kaip jau minėta, šiuo atveju pareiškėjai... 75. Sprendime esanti išvada, kad V. T., būdamas Europos Parlamento nariu,... 76. Sprendime tiriami patys publikacijų tekstai, įvertinami V. T. skunde nurodyti... 77. Prieš įvertinant, ar interviu forma pateikta informacija vertintina kaip... 78. 1. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė... 79. 1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių... 80. 2) viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos... 81. 3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši... 82. 4) paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių,... 83. 5) paskelbta specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios... 84. 6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose;... 85. 7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.... 86. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios... 87. Dėl interviu davusio asmens statuso nei vienas iš nurodyto 54 straipsnio 1... 88. Kita sąlyga, kuri nurodoma skunde kaip pagrindas taikyti Visuomenės... 89. Taigi pareiškėjos pateiktos publikacijos negali būti pagrindu taikyti... 90. Dėl tirtos informacijos įvertinimo, kad tai nėra pateikta kaip interviu... 91. Tirti teiginiai nėra pateikiami kaip nuomonė, o yra pateikiami kaip faktai,... 92. Ginčo sprendime nurodyta, kad teiginys „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja... 93. Vertindamas šiuos argumentus teismas daro išvadą, kad paantrašte jau yra... 94. Ginčo sprendime nurodyta, kad sprendžiant skundžiamos informacijos atitikimo... 95. Jau minėta, kad viešosios informacijos rengėjas nepateikė jokių duomenų,... 96. Ginčo sprendime įvertinami teiginiai: „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus... 97. Dėl priklausymo „Montanų“ grupuotei publikacijoje pateikiama akivaizdi... 98. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji... 99. Pareiškėja neneigia, kad netikrino informacijos, neįsitikino faktų tikrumu,... 100. Nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorė ne visus teiginius, kuriuos... 101. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo... 102. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 103. pareiškėjos UAB „Respublikos“ leidiniai skundą atmesti.... 104. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali...