Byla 2-4299-965/2019

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

2sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

3dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Renatai Astrauskienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, notarei Rasai Birutienei dėl būsto kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, jį panaikinti, įpareigoti atsakovą „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių vykdyti 2007 m. gegužės 4 d. Kreditavimo sutartį, panaikinti notarės Rasos Birutienės 2017 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį įrašą, pripažinti kreditavimo sutarties nurodytus punktus neteisėtais ir negaliojančiais, pakeisti kreditavimo sutarties bendrosios dalies delspinigių dydį.

5Teismas

Nustatė

6ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti atsakovo vienašališką 2007 m. gegužės 4 d. Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, jį panaikinti, įpareigoti atsakovą vykdyti 2007 m. gegužės 4 d. Kreditavimo sutartį, panaikinti notarės Rasos Birutienės 2017 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį įrašą, pripažinti kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 ir 46.1 punktus neteisėtais ir negaliojančiais, pakeisti kreditavimo sutarties bendrosios dalies 39 punktą, pakeičiant delspinigių dydį. Nurodė, kad atsakovė pagal 2007 m. gegužės 4 d. Kreditavimo sutartį ieškovei suteikė 216 000 Lt (62 557,93 Eur) kreditą butui įsigyti ir remontuoti. Ieškovė iš antstolės Redos Vizgaudienės sužinojo, kad atsakovė Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė, o notaro vykdomojo įrašo pagrindu yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0074/17/01641 dėl priverstinio skolų išieškojimo iš ieškovės atsakovės naudai. Antstolė iš pirmųjų varžytynių yra pardavusi ieškovės butą, turto pardavimo iš varžytynių aktas dar nėra surašytas. Ieškovė pažymėjo, kad Kreditavimo sutartis yra nutraukta neteisėtai, nes ieškovė nebuvo informuota apie Kreditavimo sutarties nutraukimą sutartyje nustatyta tvarka. Mano, kad Kreditavimo sutarties 39 punkte įtvirtintas delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis.

7Atsakovė notarė Rasa Birutienė pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nurodytas notarinis įrašas ieškovės nebuvo apskųstas. Už prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius. Pažymėjo, kad notaras neturi teisės atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – atlikti vykdomąjį įrašą, jeigu kreditoriaus prašyme yra nurodyti visi įstatymų leidėjo reikalaujami duomenys. Notarės vykdomasis įrašas buvo atliktas ir išduotas hipotekos kreditoriui patikrinus visus būtinus duomenis, atlikus reikiamas procedūras, nepažeidžiant teisė aktų reikalavimų.

8Atsakovas „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas, jame dėstomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad ieškovė nebuvo informuota apie Kreditavimo sutarties nutraukimą, Kreditavimo sutarties sąlygų pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti delspinigius nėra pagrindo. Prašo iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės argumentai apie jos, kaip vartotojos, teisių pažeidimą yra nepagrįsti, o vartotojos statusas nepateisina Kreditavimo sutarties nevykdymo. Ieškovė netinkamai vykdė Kreditavimo sutartį, vėlavo mokėti bankui mėnesines kredito bei palūkanų įmokas, sumokėti delspinigius, dėl ko bankas raštu ne kartą ragino ieškovę dengti skolas bankui ir įspėjo apie gręsiantį Kreditavimo sutarties nutraukimą. Sutartis su atsakove nutraukta vienašališkai dėl Kreditavimo sutarties esminio pažeidimo. Ieškovė neginčija aplinkybės, jog ji prievoles pagal Kreditavimo sutartį vykdė netinkamai. Delspinigių dydžio mažinimas reikštų, kad yra keičiamos Kreditavimo sutarties sąlygos. Atsakovės manymu, reikalavimai dėl delspinigių dydžio sumažinimo negali būti patenkinti, kadangi Kreditavimo sutartis yra nutraukta, o nutraukta sutartis negali būti pakeista.

9Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad bankas nesilaikė griežtos sutarties nutraukimo tvarkos ieškovės atžvilgiu, kelis kartus įspėjo atsakovę, nurodydamas padengti įsiskolinimą. Atsakovė kreditavimo sutartį su ieškove nutraukė palankesnėmis sąlygomis nei numatyta sutartyje, ieškovei buvo skaičiuojami mažesni delspinigiai, todėl sutarties nutraukimas yra teisėtas, o sutarties nuostatų pakeitimas yra netikslingas. Ieškovė suvokė, kad sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, negrąžino mokėjimo grafike nustatytų įmokų. Nuo 2017 m. kovo 31 d. ieškovė sutarties nebevykdė visiškai, nebendradarbiavo.

10Teismas

konstatuoja:

11ieškinys atmestinas.

12Tarp atsakovės ir ieškovės 2007 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė suteikė ieškovei 216 000 LT (62 557,92 Eur) dydžio kreditą butui su rūsiu, esančiam ( - ), pirkti ir remontuoti (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 3, 7 punktai). Kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovė įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 10.1 punktas). Ieškovė, kaip kredito gavėja, įsipareigojo Kreditavimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal Kreditavimo sutarties sąlygas ir nustatytu laiku mokėti Bankui kredito, palūkanų įmokas (Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 9 punktas). Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 43 punkte, 46.1 punkte numatyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį, tame tarpe ir kai kredito gavėjas nemoka Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Kreditavimo sutarties 48 punktu susitarta, kad šių mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas.

13Dėl 2007 m. gegužės 4 d. kreditavimo sutarties kvalifikavimo

14Ieškovė nurodė, kad kredito sutartis turi būti pripažinta ir laikoma vartojimo sutartimi, o ieškovė yra vartotoja ir silpnesnioji kredito sutarties šalis.

15Byloje taikytinas ginčijamos kredito sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), įtvirtinantys vartojimo sutarties sampratą, nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę. Šiuo metu atitinkamos teisės normos išdėstytos CK 6.2281, 6.2284 straipsniuose. Remiantis CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo sutarties sąvokos apibrėžtimi, vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis bei kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį kaip vartojimo sutartį. CK 6.2281 straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Pagal CK 6.2281 straipsnio 4 dalį šio kodekso 6.2281 straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas. Iš šių nuostatų seka, jog vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, vadovaujantis minėta įstatymine nuostata, sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės - komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniu, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Fizinio asmens, kaip vartotojo, teisės ginamos tada, kai jis prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

16Teismas nustatė, kad atsakovės parengtoje ir šalių pasirašytoje Kreditavimo sutartyje 7 punkte yra nurodyta, kad kredito paskirtis – buto pirkimui ir remontui. Ginčo sutartis buvo sudaryta, siekiant patenkinti privačius asmens poreikius, t. y. įsigyti gyvenamąjį būstą. Duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad ieškovė veikė kaip privatus vartotojas, kad butas būtų naudotas ne asmeniniams poreikiams tenkinti, nepateikta. Atsižvelgiant į ginčo sutarties prigimtį bei į nustatytas sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kredito sutarties, kuria suteikiamas kreditas nekilnojamam turtui – butui įsigyti, kvalifikavimas kaip vartojimo sutarties neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl 2007 m. gegužės 4 d. Kreditavimo sutartis kvalifikuotina, kaip vartojimo sutartis, ir ginčo dėl to byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, ginčo santykiui greta bendrųjų sutarčių teisės normų turi būti taikomos specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus.

17Dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu

18Ieškovė nurodė, kad nebuvo informuota apie atsakovės ketinimą nutraukti kredito sutartį sutartyje nustatyta tvarka, kaip tai buvo numatyta Kredito sutarties 43 punkte – būtent šis faktas yra laikytinas kredito sutarties pažeidimu iš atsakovės pusės. Ieškovė teigia, kad nėra gavusi iš atsakovės raginimo sumokėti skolą bei pranešimo dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo, todėl sutartis yra nutraukta neteisėtai. Atsakovė nurodė, kad ieškovei pranešimai apie įsiskolinimą ir gręsiantį vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą buvo siunčiami, jai šios aplinkybės buvo gerai žinomos. Mano, kad bankas Kreditavimo sutartį nutraukė teisėtai, egzistuojant sutartiniams ir įstatyminiams sutarties nutraukimo pagrindams.

19CK 6.881 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos davėjui (CK 6.872-6.874 straipsniai). CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalis skelbia, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. CK 6.218 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei prievolė neįvykdoma per papildomą terminą, nustatytą sutartyje, o jei dėl termino nesusitarta, per 30 d.

20Ieškovė kaip kredito gavėja įsipareigojo Kreditavimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal Kreditavimo sutarties sąlygas ir nustatytu laiku mokėti bankui kredito, palūkanų įmokas (Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 9 punktas). Tarp šalių pasirašytos Kredito sutarties Bendrosios dalies 43 punkte numatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 46.1 punktas numato, kad bent vienos įmokos Bankui nesumokėjimas suteikia teisę Bankui vienašališkai nutraukti sutartį. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 48 punkte yra susitarta, kad sutartyje numatyti sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra esminio sutarties pažeidimo atvejai.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovei išsiuntė 2017 m. liepos 5 d. raštą „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“, kuriuo atsakovė įspėjo ieškovę apie 699,21 Eur pradelstą skolą bankui ir ragino pradelstą skolą padengti iki 2017 m rugsėjo 3 d. bei įspėjo apie gręsiantį sutarties nutraukimą, nepadengus pradelstos skolos. Šis raštas buvo išsiųstas ieškovei vėluojant tinkamai vykdyti Kreditavimo sutartį daugiau nei 60 dienų (įsiskolinimas atsiradęs nuo 2017 m. kovo 31 d., t. y. jau esant įsiskolinimui daugiau kaip už 3 mėnesius). Bankas dar kartą apie padidėjusią 1063,93 Eur pradelstą skolą įspėjo ieškovę 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, ragindamas iki 2017 m. spalio 12 d. padengti susidariusį įsiskolinimą, įspėdamas, kad nepadengus pradelstos skolos per nustatytą terminą, Kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta kitą dieną po nustatyto termino pasibaigimo dienos. Šis raštas išsiųstas ieškovei vėluojant tinkamai vykdyti Kreditavimo sutartį daugiau nei 90 dienų. Abu minėti raštai registruotomis pašto siuntomis buvo išsiųsti visais atsakovei žinomais ieškovės gyvenamosios vietos adresais – ( - ) (kurį ieškovė nurodo ir ieškinyje) bei ( - ). 2017 m. rugsėjo 7 d. raštas, siųstas adresu ( - ), yra įteiktas asmeniškai ieškovei. Nors 2017 m. liepos 5 d. pranešimo, siųsto paštu, ieškovė neatsiėmė, tačiau atsakovė pranešimą siuntė visais jai žinomais ieškovės adresais – ( - ), bei ( - ), be to, apie banko ketinimus dėl ieškovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ji buvo informuota vėlesniu pranešimu, kurį gavo. Pašto siuntos nurodytus adresus pasiekė. Bet gavėja nei vienos registruotos pašto korespondencijos neatsiėmė, ką patvirtina ant vokų esantys VĮ Lietuvos paštas antspaudai bei atžymos.

22Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką. CK 6.166 straipsnis nustato žinojimo prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą. UNIDROIT tarptautiniai sutarčių principai nustato panašią taisyklę 1.10 punkte. Pagal ją pranešimas laikomas įteiktu tinkamai, jeigu yra išsiunčiamas kontrahento adresu. Pranešimas laikomas įteiktu nuo to momento, kai pasiekia kontrahentą. „Pasiekia“ nebūtinai reiškia, kad patenka į kontrahento rankas ir yra jo perskaitomas. Tam, kad pranešimas būtų laikomas pasiekusiu kontrahentą, užtenka, kad jis pasiektų jo adresą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017, 42 punktas).

23Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovės gyvenamoji vieta nurodyta ( - ), pranešimas apie ieškovės galimai pasikeitusią gyvenamąją vietą nei atsakovei, nei teismui nepateiktas, todėl atsakovės pranešimas ieškovei apie Kreditavimo sutarties nutraukimą įteiktas tinkamai.

24Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. kovo 31 d. ieškovė visiškai nustojo mokėti kreditą, palūkanas ir delspinigius. Uždelsimo priežasčių ar prašymų ieškovė atsakovei neteikė, atsakovė, reaguodama į ieškovės skolas, siuntė ieškovei pranešimus, kuriais būdavo prašoma padengti susidariusią skolą, tačiau skola padengta nebuvo net iš dalies. Įvertinus atsakovės sudarytą kredito grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafiką ir ieškovės atliktų įmokų suvestinę, nustatyta, jog ieškovė kredito grąžinimo grafike nustatytų terminų nesilaikė. Tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Kreditavimo sutartis nutraukta 2017 m. spalio 27 d. 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė išdavė vykdomąjį įtašą dėl 50 313,36 Eur išieškojimo iš ieškovės hipotekos kreditoriaus – atsakovės (AS Luminor Bank) naudai.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

26Ieškovė taip pat nurodo, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, tačiau atsakovė 2019 m. vasario 28 d. atsisakė. Ieškovės nuomone, atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi, nebendradarbiavo su ieškove, neįvertino jos realių galimybių padengti skolas, todėl atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principą. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė 2018 m sausio 16 d. buvo pateikusi atsakovei prašymą leisti skolą sumokėti dalimis. 2018 m. sausio 31 d. atsakovė raštu pateikė atsakymą ieškovei, kad sutinka leisti skolą sumokėti per 3 mėn., tačiau jokių mokėjimų nebuvo atlikta. Iš byloje pateikto 2019 m. vasario 28 d. atsakovės rašto ieškovei nustatyta, kad bankas 2019 m. vasario 15 ir 20 d. gavo ieškovės pasiūlymus dėl Taikos sutarties sudarymo. Atsakovei ieškovės pasiūlymai dėl Taikos sutarties sudarymo buvo nepriimtini, kadangi, kaip nurodė atsakovė, ieškovės įsiskolinimas yra įsisenėjęs, nuo sutarties nutraukimo 2017 m. spalio 27 d., ieškovė yra sumokėjusi tik 497,69 Eur sumą. Rašte taip pat nurodyta, kad 2018 m. sausio 31 d. bankas, siekdamas taikiai išspręsti ieškovės finansinių prievolių įvykdymo klausimą, pagal jos pateiktą prašymą leisti skolą sumokėti dalimis, sutiko sustabdyti antstolės vykdomą vykdomąją bylą, ir leido skolą sumokėti iki 2018 m. balandžio 15 d., tačiau ir šiuo atveju, jokių mokėjimų nebuvo atlikta. Atsakovės nuomone, ieškovė sąmoningai vilkino išieškojimo procesą. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovė, vykdydama sutartį, pažeidė šalių bendradarbiavimo principą. Priešingai, surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovė siuntė pranešimus ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos ir kitu žinomu adresu, su ieškove bendradarbiavo visapusiškai, ieškojo būdų išsaugoti sutartinius santykius, kai tuo tarpu ieškovė neinformavo atsakovės apie galimai pasikeitusius savo kontaktinius duomenis, taip pat ieškovė nepasinaudojo galimybe dėl kredito įmokų atidėjimo bei neįvykdė sutarties 37 punkte numatytos pareigos informuoti banką apie savo finansinės padėties pasikeitimą ir pati nesikreipė į atsakovę, neatliko net dalinių mokėjimų, jokių priežasčių nenurodė. Dėl ieškovės neveikimo sutartis ir toliau buvo nevykdoma, kas laikytina, bendradarbiavimo principo pažeidimu, o ieškovės argumentai dėl šalių bendradarbiavimo principo pažeidimo iš atsakovės pusės laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 178, 185 straipsniai).

27Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek sutarties sudarymo momentu, tiek jos vykdymo metu ieškovė turėjo elgtis kaip apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus. Ieškovė, sudarydama kredito sutartį su atsakove, jau sutarties sudarymo dieną turėjo žinoti, jog negrąžinant kredito pagal sudarytą kredito grąžinimo grafiką, atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarties sudarymo metu ieškovė pasirašė kiekviename sutarties lape, tuo patvirtindama, kad su sutarties sąlygomis susipažino ir jos jai yra priimtinos. Nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, ieškovė nepateikė jokio prašymo atsakovei dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar įmokų mokėjimo grafiko pakeitimo. Kadangi ieškovė Kreditavimo sutartį pasirašė, o jos elgesys dėl sutarties sąlygų nesilaikymo niekuo nepateisinamas, todėl ieškovės argumentai, kad ji su sutarties sąlygomis nesusipažino, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).

29Byloje esantys rašytiniai rodymai patvirtina, kad ieškovė ne kartą raštu buvo įspėta apie gręsiantį Kreditavimo sutarties nutraukimą tuo atveju, jei ji per papildomai nustatytus terminus prievolei įvykdyti, nepadengs susidariusios skolos, todėl apie pranešimus dėl įsiskolinimo ir gresiantį sutarties nutraukimą ieškovei buvo gerai žinoma. Ieškovė, kaip kredito gavėja, turėjo suvokti apie pareigą mokėti kredito įmokas, įvertinti pasekmes, kad jai tinkamai nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė nutrauks Kreditavimo sutartį. Kreditavimo sutartis nutraukta, ieškovei nepadengus įsiskolinimo, kuris nebuvo sumokėtas daugiau kaip 150 dienų. Apibendrinant, galima konstatuoti, kad ieškovės ilgalaikis ir sistemingas uždelsimas vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu atsakovei teisę vienašališkai sutartį nutraukti. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai, prieš tai du kartus įspėjusi ieškovę apie gręsiantį sutarties nutraukimą bei nustačiusi papildomus terminus prievolei įvykdyti, vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą Kreditavimo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos taisykles (CK 6.209 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6.218 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.881 straipsnis, Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 puntas, 46.1 punktas, 48 punktas).

30Pažymėtina ir tai, kad atsakovė kaip kredito įstaiga tikėjosi, jog prievolės, kylančios iš Kreditavimo sutarties, bus vykdomos laiku, banko veiklai griežtas terminų laikymasis yra reikšmingas, tačiau ieškovės elgesys ilgą laiką nemokant bankui įmokų bei nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad jei kredito sutartis bus atnaujinta, ieškovė bus finansiškai pajėgi ją tinkamai ir laiku vykdyti, nesudarė pagrindo atsakovei manyti, kad sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Todėl ieškovės padaryti pažeidimai laikytini esminiais, atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį su ieškove, todėl nėra pagrindo vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė neginčija fakto, jog ji pažeidinėjo Kreditavimo sutartį – tinkamai nemokėjo įmokų.

31Nesant pagrindo pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, nėra pagrindo naikinti ir vykdomąjį įrašą.

32Dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis bei ieškinio senaties taikymo

33Ieškovė nurodė, kad kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 43, 46.1 punktų nuostatos yra nesąžiningos pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 3 dalį, kadangi minėtais sutarties punktais įtvirtinama teisė atsakovei per neproporcingai trumpą 10 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo išsiuntimo dienos, ją nutraukti vienašališkai. Dėl nurodytų sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

34CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų.

35Ieškovė reikalavimą pareiškė dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, kai nuo Kreditavimo sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra praėję daugiau nei 10 metų. Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų inicijavusi sutarties sąlygų pakeitimus pasikeitus aplinkybėms CK 6.204 straipsnio tvarka, byloje nėra. Tai sudaro pagrindą teigti, kad reikalavimas dėl Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 43 punkto, 46.1 punkto sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, yra pareikštas praleidus 10 metų bendrąjį ieškininės senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris, atsakovės prašymu yra taikytinas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-447-585/2018).

36Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, ieškovės reikalavimas dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis bei negaliojančiomis netenkintinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

37Pritaikius ieškinio dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis bei negaliojančiomis senatį, dėl kitų ieškinio argumentų teismas plačiau nepasisako.

38Ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas atsakovei įpareigoti banką vykdyti sutartį negali būti tenkinamas, nes nėra savarankiškas reikalavimas, o įsipareigojimas vykdyti atnaujintą sutartį (CK 1.138 straipsnis).

39Be kita ko, pažymėtina, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. gegužės 4 d. Iki 2017 m. kovo 31 d. ieškovė sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Nuo sutarties sudarymo dėl ginčijamų sutarties punktų pakeitimo ieškovė į atsakovę nesikreipė, nurodyti sutarties punktai ieškovei tiko nuo pat susipažinimo su Kreditavimo sutarties projektu iki ieškinio pateikimo. Byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovė negalėjo suprasti, kokio turinio sutartį ji sudaro, o nesutikdama su tam tikromis sutarties sąlygomis, ieškovė turėjo teisę atsisakyti sudaryti sutartį. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovė ginčijamų sutarties nuostatų ieškovės atžvilgiu netaikė, atsakovė informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą netgi palankesniu negu sutartyje nurodytu būdu, t. y. laikydamasi ne sutarties 43 punkto, o CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimų, sutartis nutraukta ne dėl vienos įmokos nesumokėjimo, o pradelsta mokėti buvo 150 dienų. Teismo vertinimu, šioje situacijoje kredito sutarties nuostatos buvo taikomos išimtinai ieškovės naudai. Ieškovė turėjo pakankamai laiko įvykdyti pradelstus įsipareigojimus ir išsaugoti sutartinius santykius ar esant dar sutarčiai nenutrauktai, inicijuoti jos pakeitimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, netenkintinas ir iš jo kylantis ieškovės reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, sutiktina su atsakovės nuomone, kad Kreditavimo sutarčiai esant nutrauktai, Kreditavimo sutarties sąlygų vertinimas ir nagrinėjimas teisme sąžiningumo aspektu negalimas, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsakovei. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad patyrė 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 269, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

43ieškovės J. B. ieškinį atmesti.

44Priteisti iš ieškovės J. B. 3025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus naudai.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika... 2. sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Renatai Astrauskienei,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti atsakovo... 7. Atsakovė notarė Rasa Birutienė pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su... 8. Atsakovas „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą,... 9. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad bankas nesilaikė... 10. Teismas... 11. ieškinys atmestinas.... 12. Tarp atsakovės ir ieškovės 2007 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta Kreditavimo... 13. Dėl 2007 m. gegužės 4 d. kreditavimo sutarties kvalifikavimo ... 14. Ieškovė nurodė, kad kredito sutartis turi būti pripažinta ir laikoma... 15. Byloje taikytinas ginčijamos kredito sutarties sudarymo metu galiojęs... 16. Teismas nustatė, kad atsakovės parengtoje ir šalių pasirašytoje... 17. Dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir... 18. Ieškovė nurodė, kad nebuvo informuota apie atsakovės ketinimą nutraukti... 19. CK 6.881 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Kreditavimo sutartimi bankas ar... 20. Ieškovė kaip kredito gavėja įsipareigojo Kreditavimo sutartimi prisiimtus... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovei išsiuntė 2017 m. liepos 5... 22. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos... 23. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovės gyvenamoji... 24. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. kovo 31 d. ieškovė visiškai nustojo... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius laikomas... 26. Ieškovė taip pat nurodo, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti... 27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek sutarties sudarymo momentu, tiek jos... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams... 29. Byloje esantys rašytiniai rodymai patvirtina, kad ieškovė ne kartą raštu... 30. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė kaip kredito įstaiga tikėjosi, jog... 31. Nesant pagrindo pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, nėra... 32. Dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir... 33. Ieškovė nurodė, kad kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 43, 46.1 punktų... 34. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas... 35. Ieškovė reikalavimą pareiškė dėl Kreditavimo sutarties sąlygų... 36. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties pabaiga iki ieškinio pareiškimo... 37. Pritaikius ieškinio dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pripažinimo... 38. Ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas atsakovei įpareigoti banką... 39. Be kita ko, pažymėtina, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m.... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260,... 43. ieškovės J. B. ieškinį atmesti.... 44. Priteisti iš ieškovės J. B. 3025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...