Byla 3K-3-67/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo; suinteresuoti asmenys: skolininkas Ž. V., įkeisto turto savininkės T. V. , Ž. G

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 13 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB banko SNORAS pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo; suinteresuoti asmenys: skolininkas Ž. V., įkeisto turto savininkės T. V. , Ž. G.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas hipotekos teisėjo pareigos užtikrinti vartotojų teisių apsaugą atliekant išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą klausimas.

6AB bankas SNORAS ir Ž. V. 2007 m. kovo 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 031-93309, pagal kurią Ž. V. suteiktas 400 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms (sutarties 17.1 punktas). Sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas – 2012 m. kovo 1 d. 2009 m. spalio 26 d. papildomu susitarimu Nr. 1 šios paskolos sutarties sąlygos buvo pakeistos: kreditas buvo restruktūrizuotas prijungiant prie jo vartojamąsias paskolas pagal paskolų sutartis Nr. 031-93360 ir Nr. 031-93413 ir padidinant suteikto kredito limitą iki 807 229,01 Lt. 2010 m. birželio 3 d. papildomu susitarimu Nr. 2 suteikto kredito suma padidinta iki 852 687,42 Lt. Prievolių pagal šią sutartį su papildymais įvykdymui užtikrinti buvo įkeisti, be kitų keturių sklypų, Ž. V. , T. V. ir Ž. G. nuosavybės teise priklausantys 1 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.; 1,82 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir 0,1 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.

7AB bankas SNORAS 2011 m. kovo 28 d. pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, nurodęs, kad skolininkas nevykdo prievolės pagal paskolos sutartį ir negrąžintos skolos dydis pareiškimo padavimo dieną yra 929 308,30 Lt (852 687,42 Lt negrąžintos paskolos, 50 650,99 Lt palūkanų, 22 207,55 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir 3762,34 Lt komisinio mokesčio), todėl bankas vienašališkai nutraukė paskolos sutartį ir prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą bei areštuoti prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti įkeistą turtą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi tenkino AB banko SNORAS pareiškimą ir areštavo įkeistą turtą, įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė Ž. V. atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad, pasirašydamos hipotekos lakštą, šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas nesilaikys paskolos sutartyje su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais nustatytų terminų ir sąlygų; kreditorius tokią teisę įgijo, nes skolininkas neįvykdė jo reikalavimo grąžinti suteiktą kreditą. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad, priimant CPK 558 straipsnyje numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė neanalizuojama ir jokios reikšmės įkeisto nekilnojamojo daikto arešto teisėtumui neturi.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Ž. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. balandžio 19 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 13 d. nutartis. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13Dėl teismo pareigos ex officio kvalifikuoti paskolos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu. Kasatoriui buvo suteikta paskola vartojimo reikmėms (paskolos sutarties 17.1 punktas), taigi buvo sudaryta paskolos vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-7-272/2011, konstatavo, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į kasatoriaus, kaip silpnesniosios paskolos sutarties šalies, interesus, nenagrinėjo kreditoriaus reikalavimų adekvatumo ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, nebuvo įgyvendinta pareiga ex officio kvalifikuoti paskolos sutartį kaip vartojimo. Paskolos sutarties 27.3.4 punkte nustatyta banko teisė nutraukti sutartį, jeigu skolininkas ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų uždelstų grąžinti dalį paskolos, sumokėti palūkanas arba kita mokėtinas sumas; 27 punkte nustatyta banko teisė reikalauti nedelsiant grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas. Akivaizdu, kad tokios paskolos sutarties sąlygos prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (skolininko) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys), todėl turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis).

14Paskolos sutarties 17.6 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtą paskolos dalį skaičiuotina 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nustatyti delspinigiai akivaizdžiai per dideli, ypač kai kita šalis nėra verslo subjektas, todėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkantys delspinigiai galėtų būti 0,02 proc. Paskolos sutarties 26.14 punkte nustatytos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Kasatorius, sudarydamas paskolos sutartį su pareiškėju, neturėjo teisės derėtis dėl tokių nepalankių sutarties sąlygų. neturėjo specialių teisinių žinių ir verslo įgūdžių, kad būtų galėjęs tinkamai įvertinti riziką, todėl teismas turėjo atsižvelgti į vartotojo interesus pažeidžiančias paskolos sutarties nuostatas, bei saugodamas visuomenės interesą, ex officio taikyti labiau teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą atitinkančias palūkanas.

15Pirmojo pareiškėjo pranešimo dėl sutarties nutraukimo prieš terminą gavimo dieną pradelsta skola buvo tik 8794,84 Lt, taigi iki tol sutartis buvo vykdoma tinkamai ir laiku, nutraukti sutartį nebuvo sąžiningo pagrindo. Susidaręs įsiskolinimas sudarė labai mažą sumą, palyginti su paskolos dydžiu, o pradelsta buvo tik už praėjusį mėnesį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Teismai neįvertino fakto, kad tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi į kasatorių dėl paskolos sutarties įsipareigojimų nevykdymo, Lietuvoje buvo sunki ekonominė situacija, dėl to kasatoriui, kaip silpnesniajai paskolos sutarties šaliai, galėjo kilti finansinių sunkumų, o atsiskaitymai pareiškėjui galėjo vėluoti. Neanalizavę ir nereikalavę iš pareiškėjo duomenų apie iki sutarties nutraukimo atliktas įmokas, teismai teisingai nenustatė visų esminių bylos aplinkybių bei jų nevertino.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas AB bankas SNORAS prašo skundžiamas nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Dėl banko teisės reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Bylas nagrinėję teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės ir pagrįstai konstatavo, kad banko teisė vienašališkai nutraukti kredito sutartis buvo teisėtai įgyvendinta vadovaujantis kredito sutarties nuostatomis ir tinkamai apie tai informavus skolininką, taip bankas įvykdė būtiną sąlygą hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinti.

182. Dėl kasatoriaus, kaip vartotojo, ir paskolos bei hipotekos sutarčių, kaip vartojimo sutarčių, kvalifikavimo. Vadovaujantis išplėtota teismų praktika vartotojo teisių gynimo srityje, šalių sudarytos kredito ir hipotekos sutartys negali būti kvalifikuojamos kaip vartojimo. Vadovaujantis CK 6.886 straipsniu, vartojimo kredito sutartimi negali būti laikoma kredito sutartis, pagal kurią suteiktas kreditas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą; CK šeštosios knygos XLIII skyriaus trečiajame skirsnyje nenustatyta, jog vartojimo kredito sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188 straipsnyje nustatytos taisyklės, todėl teismai ex officio neprivalėjo vertinti, ar sudarytų sutarčių sąlygos yra sąžiningos. Nors skundžiamose nutartyse aiškiai nepasisakyta, kad sudarytos kredito ir hipotekos sutartys negali būti laikomos vartojimo sutartimis, o kasatorius – vartotoju, tačiau Hipotekos registre registruoti faktiniai duomenys leido teismams pripažinti banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagrįstu ir teisėtu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tos pačios šalys (bankas ir kasatorius) per trumpą laiko tarpą (nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2007 m. rugpjūčio 29 d.) sudarė tris kredito sutartis, pagal kurias kasatoriui buvo suteikti kreditai žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti. Šiems sklypams kasatorius parengdavo detaliuosius planus, pakeisdavo žemės ūkio paskirtį į gyvenamosios statybos ir juos parduodavo. Kasatorius taip pat prisiėmė kito asmens (Ž. G.) skolinius įsipareigojimus bankui. Šie sandoriai aiškintini ne atskirai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji kasatoriaus valia, o jo vykdyta veikla leidžia jį laikyti verslininku, bet ne vartotoju. Sutarčių sąlygų sąžiningumas turi būti vertinamas pagal visas jų sudarymo metu buvusias ir vėliau turėjusias įtakos jų keitimui aplinkybes, kreditų paskirtį (žemės sklypų, skirtų perparduoti, pirkimas ir kitų kreditų refinansavimas), atsižvelgtina į tai, kad tarp banko ir kasatoriaus vykdavo tinkamos derybos, kurių metu buvo aptariamos individualios sutarties sąlygos. Skolininkas, prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, prisiėmė galimą nepalankių aplinkybių atsiradimo riziką, privalėjo, veikdamas atsakingai, rūpestingai ir protingai, be to, turėdamas patirties komerciniuose santykiuose (buvo individualios įmonės savininkas, vertėsi nekilnojamojo turto prekyba), įvertinti, ar, atsižvelgiant į egzistuojančias ekonomikos realijas ir prognozes, turės pakankamai lėšų įmokoms pagal kredito sutartį mokėti nustatytu laiku.

193. Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų dydžio. Kasatoriaus argumentai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų mažinimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kitaip būtų nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, kad hipotekos bylų teisenos tvarka nenagrinėjami hipotekos kreditoriaus ir skolininko ginčai ir hipotekos teisėjas nesprendžia šalių ginčo, būtų pažeistos jurisdikcijos ribos hipotekos byloje. Antra vertus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką netesybų dydžio vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje; priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu.

204. Dėl kredito sutartyje nustatytų sutarties nutraukimo pagrindų ir įspėjimo terminų. Bendras 25 kalendorinių dienų terminas prievolėms įvykdyti buvo pakankamas, protingas ir sąžiningas skolininko atžvilgiu. Kreditai nebuvo ilgalaikiai; šalių elgesys keičiant sudarytas kredito sutartis neabejotinai parodo banką bendradarbiavus su skolininku. Kasatorius netinkamai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-7-272/2011, pateiktu teisės taikymo išaiškinimu dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu, nes kasatoriaus nurodomos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

215. Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Kasatorius įsipareigojo paimtą kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti pareiškėjui nustatytomis dalimis ir terminais. Bankas, nustatydamas kredito sutartyje paskolos ir palūkanų grąžinimo terminus, tikisi gauti šias sumas būtent sutartyje nustatytais terminais. Pagal kredito sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų (terminų) laikymasis turi esminę reikšmę. Dėl to kasatoriui vienašališkai nutraukus kredito mokėjimą bei nevykdant kitų įsipareigojimų bankui, banko, kaip nukentėjusios šalies, teisėti interesai dėl tokio pažeidimo iš esmės buvo suvaržyti, nes jis negavo to, ko pagal kredito sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai, susiję su teismo procesiniais veiksmais, atliekamais nagrinėjant kreditoriaus pareiškimus išieškoti iš hipoteka įkeisto daikto.

25Dėl hipotekos teisėjo pareigos užtikrinti vartotojų teisių apsaugą bei kasatoriaus ir pareiškėjo paskolos sutarties kvalifikavimo vartojimo sutarties požymių aspektu

26Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-7-272/2011).

27Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; kt.). Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-7-272/2011, išaiškinta, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, turi pareigą identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti šių sutarčių sąlygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 straipsnis). Sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo nustačius šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas.

28Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius Ž. V. (fizinis asmuo) 2007 m. kovo 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 031-93309 su pareiškėju AB banku SNORAS (kredito įstaiga, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), pagal kurią kasatoriui buvo suteikta paskola vartojimo reikmėms, kaip nurodyta sutarties 17.1 punkte, ir paskoloms pagal ankstesnes sutartis padengti (sutarties 17.2, 17.3 punktai). Kasaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis šiuo sutarties punktu, sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartojimo sąvoka yra nevienareikšmė. Bankų veikloje ši sąvoka (paskola vartojimo reikmėms) paprastai vartojama apibūdinti paskoloms, kurios suteikiamos nenurodant konkretaus jų naudojimo tikslo. Minėta, kad vienas iš esminių vartojimo sutarties požymių yra prekių ir paslaugų įsigijimo tikslas – savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamu atveju sutartyje nesant nurodyto konkretaus paskolos naudojimo tikslo, sutarties pobūdis vertintinas atsižvelgiant į įkeisto turto pobūdį bei naudojimą. Bylos duomenimis, prievolių pagal šią sutartį su papildymais įvykdymui užtikrinti iš viso buvo įkeisti septyni kasatoriui ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys skirtingose vietose esantys žemės sklypai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje pagal AB banko SNORAS pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-68/2012, nurodyta, jog byloje yra kasatoriaus Ž. V. pareiškėjui adresuotas 2010 m. lapkričio 19 d. raštas, kuriuo jis praneša, kad prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti įkeistus sklypus planuoja skaidyti į mažesnius gyvenamosios paskirties sklypus ir parduoti. Šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad kasatoriaus Ž. V. pagal aptariamą sutartį gauta paskola buvo skirta jo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo kvalifikuoti kasatoriaus ir pareiškėjo sudarytos paskolos sutarties kaip vartojimo.

29Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su paskolos sutarties sąlygų, nustatančių jos nutraukimo tvarką, palūkanų dydį, vertinimu sąžiningumo aspektu, CK 6.209 straipsnio taikymu, kaip teisiškai nereikšmingų, nes jie susiję su paskolos sutarties kvalifikavimo vartojimo padariniais. Be to, kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į kasacinį skundą, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu – atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009), taigi argumentai dėl palūkanų dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.

30Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamas nutartis šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

31Kasaciniame teisme patirta 46,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš Ž. V. (duomenys neskelbtini) 46,45 Lt (keturiasdešimt šešis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas hipotekos teisėjo pareigos užtikrinti vartotojų teisių... 6. AB bankas SNORAS ir Ž. V. 2007 m. kovo 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr.... 7. AB bankas SNORAS 2011 m. kovo 28 d. pareiškimu dėl priverstinio skolos... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011 m. balandžio 19... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Ž. V. prašo panaikinti Klaipėdos... 13. Dėl teismo pareigos ex officio kvalifikuoti paskolos sutartis kaip vartojimo... 14. Paskolos sutarties 17.6 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtą paskolos... 15. Pirmojo pareiškėjo pranešimo dėl sutarties nutraukimo prieš terminą... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas AB bankas SNORAS prašo... 17. 1. Dėl banko teisės reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą... 18. 2. Dėl kasatoriaus, kaip vartotojo, ir paskolos bei hipotekos sutarčių, kaip... 19. 3. Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų dydžio. Kasatoriaus argumentai... 20. 4. Dėl kredito sutartyje nustatytų sutarties nutraukimo pagrindų ir... 21. 5. Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Kasatorius įsipareigojo... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 25. Dėl hipotekos teisėjo pareigos užtikrinti vartotojų teisių apsaugą bei... 26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos... 27. Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos... 28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius Ž. V. (fizinis asmuo) 2007 m.... 29. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su... 30. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 31. Kasaciniame teisme patirta 46,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 34. Priteisti iš Ž. V. (duomenys neskelbtini) 46,45 Lt (keturiasdešimt šešis... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...