Byla 2-3-743/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovei Justinai Greblikaitei, suinteresuotam asmeniui L. F.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo L. G. su suinteresuotais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, L. F. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame 5,49 ha žemės sklype, pažymėtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane Nr. 154, esančiame ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ).), buvo sodyba.

5Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais: pareiškėjo turimame žemės sklype buvo sodyba, kuri apie 1944 metus sudegė. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu nustatytas sodybvietės faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis galės sodybą atkurti. Nors pareiškėjo žemės sklypo plotas yra didesnis nei 5 ha ir pagal Veisiejų regioninio parko planą sklypas patenka į rekreaciną zoną, kurioje galima statyti statinius, kurie turi rekreacinį pobūdį, tačiau pareiškėjo sklypas dalijamas keliu, o suformavus sklypus kadastrinių matavimų metu, abu sklypai taptų mažesni nei 5 ha ir pareiškėjas netektų teisės statyti sodybą pagal Veisiejų regioninio parko plano reikalavimus, todėl prašo patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinį faktą tam, kad galėtų atkurti buvusią sodybą, nes byloje esantys žemėlapiai, planai patvirtina faktą šiame sklype buvus sodybą (t. 1, b. l. 2-4, t. 2, b. l. 66,67,85).

6Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija su pareiškimu sutinka, nurodo, kad neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui (t. 2, b. l. 80).

7Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prie pareiškimo pridėti dokumentai nepatvirtina buvus sodybą jo sklype ir apie tai galima spręsti tik išnagrinėjus bylą (t. 1, b. l. 47, 66-68, 75).

8Veisiejų regioninio parko direkcija su pareiškimu nesutinka, nurodo, kad 2009 m. pasikeitus Veisiejų regioninio parko tvarkymo planui, pareiškėjo žemės sklypas patenka į rekreacinę teritoriją, kurioje esamenims, turintiems didesnį nei 5 ha žemės sklypą ir įregistravusiems ūkį, galima kurti ūkininko sodybą, todėl mano, kad juridinę reikšmę turintis faktas nėra reikalingas, tačiau pripažino, kad kadastrinių matavimų metu sklype esant keliui, formuojami keli sklypai, o šiuo atveju pareiškėjo sklypas taptų mažesnis nei 5 ha (t. 2, b. l. 67).

9Suinteresuotas asmuo L. F. su pareiškimu sutinka, prašo jį patenkinti, nurodo, kad apie 1987 m. nusupirko sodybą ( - ). Be to, prie šios sodybos sklypo jai kartu su L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio naudojimosi tvarką yra nusistatę dar su J. G. ir ji naudojasi dviem sklypais, kurių plotai yra 0,60 ha ir 0,29 ha, o L. G. sklypu, kurio plotas 5,49 ha. Ji iš pasakojimų žino, kad būtent šiame L. G. priklausančiame sklype buvo sodyba, kuri sudegė (t. 2, b. l. 80).

10Byloje nustatyta, kad pareiškėjo 5,49 ha žemės sklype, esančiame ( - ), buvo sodyba, susidėjusi iš gyvenamojo namo, tvarto, kluono ir svirno. Šį sodybos faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas kitokia tvarka gauti negali, o tokio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėjas įgis teisę atkurti šią sodybą. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

11Pažymos, gimimo liudijimas patvirtina, kad P. D. tėvai – J. D. ir O. D.; 1931 m. P. D. susituokė su J. G., kuriems 1932 m. birželio 10 d. gimė sūnus J. G. (pareiškėjas iki teisių perėmimo) (t. 1, b. l. 14-16). Prašymas, sąrašai, žemės sklypų planas patvirtina, kad J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 9,92 ha ploto žemės sklypą (t. 1, b. l. 7-12). 1999 m. liepos 15 d. sutartimi J. G. perleido L. F. 1,14 ha žemės teisę į išlikusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą (t. 1, b. l. 13). Pažymos, sutikimas, aktas, įsakymas, sąrašai ir sprendimai patvirtina, kad J. G. 2003 m. gegužės 5 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (buvusio savininko J. D.) 8,78 ha žemės sklypą ( - ) kartu su bendrasavininke L. F. (t. 1, b. l. 17-22). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, susitarimas ir abrisas patvirtina, kad J. G. ir L. F. susitarė dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 6,38 ha žemės sklypo ( - ) naudojimosi tvarkos pagal kurią J. G. atiteko žemės sklypas abrise pažymėtas Nr. 154 (5,49 ha ploto), o L. F. atiteko žemės sklypai abrise pažymėti Nr. 154-1 (0,60 ha ploto) ir Nr. 154-2 (0,29 ha ploto) (t. 1, b. l. 28-32). Į šį sklypą yra įsiterpęs L. F. nuosavybės teise priklausantis 0,48 ha žemės sklypas ( - ), kuriame įregistruoti statiniai; po J. G. mirties sklypą paveldėjo L. G. (t. 1, b. l. 97-99; t. 2, b. l. 33,34,51-64)). Iš pažymos ir žemėlapio kopijų matyti, kad 1946 m. užskridimo duomenimis Vilkinio ežero vakarinėje dalyje matyti sutartiniu sodybų liekanas žyminčiu ženklu (taškeliais apvedant plotą) pažymėta sodybos vieta (t. 1, b. l. 34,34,67,89,90). K. K. IĮ ,,Geoplius“ pateiktas planas, kuris sudarytas remiantis J. J. B. ir J. Z. K. parodymais patvirtina, kad pareiškėjo 5,49 ha žemės sklype 42,12 m atstumu nuo kelio Veisiejai-Viktarina (vakarinėje Vilkinio ežero pusėje), buvo 4585 kv. m sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas, tvartas, svirnas ir kluonas (t. 1, b. l. 110-112). Šią kartografinę medžiagą (t. 1, b. l. 34,34,67,89,90,110-112) sulyginus su masteline Valstybės įmonės Registrų centras kadastro žemėlapio ištrauka (t. 1, b. l. 20, t. 2, b. l. 77-80) matyti, kad 1946 m. užskridimo duomenys ir pagal liudytojų parodymus atvaizduota vietovė visiškai atitinka šiuo metu esančią faktinę situaciją: buvusios sodybos vieta įeina į pareiškėjo žemės sklypą (sklypo Nr. 154), kuris yra vakarinėje Vilkinio ežero pusėje; šioje ištraukoje L. F. sklypas (sklypo Nr. 155) su pastatais yra apie 200 m nuo buvusios sodybos vietos.

12Pareiškėjo sklypas yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, todėl jame draudžiama statyti su draustinio veiklos tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą) (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Lazdijų rajono savivaldybės administracija pareiškėjui nurodė, kad juridinį faktą apie buvusią sodybą sklype jis gali nusistatyti teisme, nes duomenys pripažinti ją buvus nepakanami (t. 1, b. l. 35). Lietuvos centrinis valstybės archyvas nurodė, kad dokumentų apie J. D. Seinų apskrityje ( - ) kaime turėtus pastatus archyve nėra (t. 1, b. l. 66). Įvertinus tai, pripažintina, kad sodybvietės juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – jis įgis teisę statyti statinius, nesusijusius su draustinio veiklos tikslais, o šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų kitokia tvarka pareiškėjas gauti negali (CPK 445 straipsnis). Nors iš Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano ištraukos, patvirtintos 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-343 (t. 2, b. l. 15,16) matyti, kad pareiškėjo žemės sklypas patenka į rekreacinio prioriteto zoną, kur 5 ha plote skatinamas esamų ir naujai besikuriančių sodybų pritaikymas kaimo turizmo paslaugai teikti (t. 2, b. l. 15), tačiau pareiškėjo žemės sklypas įregistruotas pagal preliminarius matavimus, todėl projektinė dokumentacija gali būti rengiama tik atlikus kadastrinius matavimus. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktą žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Pagal šiuos reikalavimus suformavus pareiškėjo žemės sklypą, kiekviena dalis taptų mažesnė nei 5 ha, todėl žemės sklypas neatitiks Veisiejų regioninio parko tvarkymo plane patvirtintiems reikalavimams sodybos kūrimui. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pripažintina, kad pareiškėjo prašomas faktas sukels teisines pasekmes.

13Byloje kartografine anksčiau aptarta medžiaga bei nuosavybės teisių atkūrimo dokumentais nustatyta, kad ( - ), vakarinėje Vilkinio ežero pakrantėje buvo J. D. sodyba, kuri buvo įkurta jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės J. G. ir L. F.. Šio sklypo vietoje, 1946 m. užskridimo žemėlapyje matyti sutartiniu ženklu pažymėta buvusios sodybos vieta, kuri sutampa su pareiškėjui priklausančio sklypo riba ir atitinka J. J. B. ir J. Z. K. parodymus apie J. D. sodybą, kuri sudegė apie 1944 m. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, t.y. leidžiama pripažinti faktą įrodytu, kai surinkti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo nei jo nebuvimo tikimybę. Atsižvelus į šią įrodymų vertinimo specifiką, teisėja sprendžia, kad pareiškėjas įrodė buvus sodybą jam priklausančiame 5,49 ha žemės sklype, esančiame ( - ), nes įvertinus anksčiau aptartus įrodymu, spręstina, kad surinkti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo tikimybę, t.y., kad pareiškėjo sklype buvo sodybvietė, susidedanti iš gyvenamojo namo, kluono, tvarto ir svirno, todėl pareiškimas tenkintinas ir sodybvietės faktas nustatytinas, nes būtent toks faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes.

14Siekiant pašalinti abejones, ar pareiškėjo sklype buvusi sodyba nėra atkurta įkuriant sodybą L. F. priklausančiame 0,48 ha žemės ploto sklype ( - ) (t. 2, b. l. 79, sklypo Nr. 155), pažymėtina, kad iš J. G. paaiškinimų (t. 1, b. l. 85) matyti, kad kai sodyba apie 1944 m. sudegė, maždaug po metų, nusipirkus tvartą ir prie jo pastačius namą buvo įkurta nauja sodyba. Iš L. F. paaiškinimų (t. 2, b. l. 80) matyti, kad būtent jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su šiais pastatais, kurie, remiantis kadastro žemėlapio ištrauka (t. 2, b. l.79) yra maždaug už 200 metrų nuo buvusios sodybvietės. Iš šių įrodymų spręstina, kad naujoji sodyba buvo pastatyta kitoje vietoje, prie įsigyto tvarto pastačius gyvenamąjį namą ir ši sodyba pastatyta jau apie 1945 m., po žemės nacionalizacijos, todėl sudegusi sodyba iki šiol nėra atkurta. Įvertinus tai, nėra pagrindo spręsti, kad ta aplinkybė, kad J. D. buvo pasistatęs kitą sodybą, užkerta kelią pareiškėjui atkurti buvusią sodybą.

15Pareiškėjas prašo nustatyti ne tik juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo žemės sklype buvo sodyba, bet ir tai, kad sodyba buvo sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtame sklype Nr. 154. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu teisines pasekmes sukelia faktas, kad buvo sodyba; iš L. F. ir J. G. susitarimo matyti, kad jie yra susitarę, kad 5,49 ha žemės sklypas atitenka J. G. (šiuo metu jo įpėdiniui L. G.), o likusi 0,89 ha žemės sklypo dalis )per du sklypus) yra L. F.. Įvertinusi tai, teisėja sprendžia, kad nustačius sodybvietės faktą pareiškėjo 5,49 ha sklype, jis bus pakankamas realizuoti pareiškėjo teisę atkurti sodybą.

16Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 91,65 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 448 straipsniais, teisėja

Nutarė

18Pareiškimą patenkinti.

19Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiame 5,49 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) (549/638 dalys 6,38 ha žemės sklypo), esančiame ( - ) buvo sodyba.

20Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą vykdyti statybas jam priklausančiame žemės sklype.

21Priteisti iš pareiškėjo L. G., a. k. ( - ) 91,65 Lt (devyniasdešimt vieną litą 65 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

22Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo L. G. su... 3. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 4. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam... 5. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais: pareiškėjo turimame žemės... 6. Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija su... 7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono... 8. Veisiejų regioninio parko direkcija su pareiškimu nesutinka, nurodo, kad 2009... 9. Suinteresuotas asmuo L. F. su pareiškimu sutinka, prašo jį patenkinti,... 10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo 5,49 ha žemės sklype, esančiame ( - ),... 11. Pažymos, gimimo liudijimas patvirtina, kad P. D. tėvai – J. D. ir O. D.;... 12. Pareiškėjo sklypas yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, todėl jame... 13. Byloje kartografine anksčiau aptarta medžiaga bei nuosavybės teisių... 14. Siekiant pašalinti abejones, ar pareiškėjo sklype buvusi sodyba nėra... 15. Pareiškėjas prašo nustatyti ne tik juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 16. Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su... 17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 448 straipsniais, teisėja... 18. Pareiškimą patenkinti.... 19. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., a. k. ( - )... 20. Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą... 21. Priteisti iš pareiškėjo L. G., a. k. ( - ) 91,65 Lt (devyniasdešimt vieną... 22. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos...