Byla 2A-882-450/2013
Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Zitos Smirnovienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovams J. A., A. V., trečiajam asmeniui I. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas L. B. nurodė, kad atsakovas A. A. paprašė ieškovo paskolinti pinigų, paskolą suteikiant N. B.. Pagal 2007-05-07 sutartį ieškovas N. B. paskolino 250 000 Lt, pinigai faktiškai buvo perduoti atsakovui J. A. Pagal paskolos sutartį N. B. pinigus privalėjo grąžinti iki 2007-12-21. Pinigų negrąžinus iki sutarto laiko, 2007-12-21 buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo skolininkė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2008-07-01. N. B. visą paskolą pilnai grąžino 2008-06-16. Dalį skolos ji grąžino pervesdama pinigus per banką (2008-06-02 bankiniu pavedimu sumokėta 170 000 Lt), likusią dalį paskolos - 80 000 Lt grąžino grynais pinigais, kuriuos ieškovui perdavė J. A., veikiantis N. B. vardu. J. A. 2008-06-02 ieškovą informavo, kad N. B. bankiniu pavedimu sumokėjo 150 000 Lt ir paprašė ieškovo pasirašyti patvirtinimą apie pinigų gavimą, teigdamas, kad N. B. paprašė šiai sumai parašyti pinigų gavimo patvirtinimą. Ieškovas nieko blogo neįtardamas parašė, kad gavo 150 000 Lt, kartu šiame raštelyje pasirašė ir jo sutuoktinė I. B.. Šis raštelis pagal savo paskirtį yra pakvitavimas dėl dalies paskolos grąžinimo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad 2008-06-02 N. B. bankiniu pavedimu sumokėjo ne 150 000 Lt, o 170 000 Lt. Tačiau dėl šių sumų neatitikimo tuo metu jokio ginčo nekilo ir nei N. B., nei jos vardu veikiantis J. A. dėl to ieškovui jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovas 2008-06-18 pasirašė Susitarimą, kuriuo patvirtino, kad N. B. gražino visą paskolą. 2009-12-09 J. A. ir A. V. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią J. A. A. V. perleido 150 000 Lt sumai reikalavimo teisę į ieškovą ir jo sutuoktinę I. B. pagal 2008-06-02 Paskolos sutartį. Paskolos sutartimi yra laikomas minėtas 2008-06-02 rašytinis pakvitavimas apie pinigų gavimą iš J. A. J. A. niekada iš jo nereikalavo grąžinti tariamos paskolos pagal 2008-06-02 rašytinį pakvitavimą. Pirmą kartą raginimą dėl šios tariamos skolos grąžinimo ieškovas gavo tik iš A. V.. 2008-06-02 raštas negali būti pripažįstamas paskolos rašteliu, kadangi neatitinka esminių paskolos sutarties sąlygų. Tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. J. A. ieškovui 2008-06-02 pinigų neperdavė ir neskolino, todėl tarp jų 2008-06-02 paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Neegzistuojant reikalavimui pagal 2008-06-02 raštą, 2009-12-09 reikalavimo perleidimo sutartimi negalėjo būti perleidžiama tai, kas neegzistuoja.

5Atsakovas J. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2008-06-02 į jį kreipėsi ieškovas ir paprašė jam paskolinti 150 000 Lt. Atsakovas pasitikėjo ieškovu, nes jie buvo pažįstami apie 10 metų. Žodžiu sutarė, kad piniginės lėšos bus grąžintos iki 2008 m. pabaigos pagal atsakovo pareikalavimą. Paskolos raštelį ieškovas ir jo sutuoktinė pasirašė laisva valia ir niekieno neverčiami. Suėjus sutartam terminui ieškovas skolos negrąžino. Nenorėdamas įsivelti į teisminius bylinėjimus, atsakovas pagal 2009-12-09 sutartį perleido reikalavimą į ieškovą A. V.. Nesutiko, kad 2008-06-02 rašteliu buvo įformintas N. B. dalies paskolos pagal 2007-05-07 Sutartį grąžinimo patvirtinimas (pakvitavimas). Visų pirma, 2007-05-07 Sutarties šalys yra ieškovas ir N. B., jei 2008-06-02 rašteliu būtų fiksuotas N. B. dalinis skolos grąžinimas, būtų nurodyta, kad pinigai yra gauti iš N. B.. 2008-06-02 raštelyje nurodoma, kad piniginės lėšos yra gautos iš J. A.. Antra, ieškinyje nurodoma, kad atsakovas J. A., informuodamas apie N. B. atliktą pavedimą, paprašė parašyti pakvitavimą šiam faktui patvirtinti. Akivaizdu, kad jei tokios aplinkybės atitiktų tikrovę, būtų nurodyta, kad ieškovas gavo 150 000 Lt bankiniu pavedimu iš N. B., tuo tarpu nurodyta, kad 150 000 Lt gauti grynaisiais pinigais iš atsakovo, jame būtų nurodyta, kad gauti pinigai yra dalinis prievolės pagal 2007-05-07 Sutartį įvykdymas. Jei skolininkas atlieka paskolos dengimą bankiniu pavedimu, tai tokios finansinės operacijos patvirtinimą jis bet kada gali gauti banke ir rašytinio pakvitavimo apie tokį mokėjimą buvimas būtų perteklinis. Antra, N. B. atliko pavedimą 170 000 Lt sumoje, tuo tarpu 2008-06-02 raštelyje nurodyta suma yra 150 000 Lt, kas dar kartą pagrindžia ryšio tarp 2008-06-02 raštelio ir 2007-05-07 sutarties nebuvimą. Pinigų gavimo faktas yra akivaizdžiai nurodytas 2008-06-02. 2009-12-14 ieškovas A. V. buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, tačiau jokių pretenzijų dėl neva nesudarytos paskolos sutarties nereiškė. Akivaizdu, kad jei ieškovo teiginiai atitiktų tikrovę ir 2008-06-02 raštelis būtų pakvitavimas, o ne paskolos raštelis, ieškovas pretenzijas būtų reiškęs jau po 2009-12-14, tuo tarpu ieškinys pareikštas tik 2011-05-18. Ginčijama paskolos sutartis yra teisėta, galiojanti. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti 2009-12-09 reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo.

6Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Apie paskolos sutartį jam buvo žinoma, šalys turėjo bendrų reikalų. 2009 m. skolinęs ieškovui pinigų nedidelėmis sumomis. Iš bendravimo žinojo, kad L. B. skolingas J. A. 150000 Lt. Reikalavimą J. A. perleido aiškindamas tuo, kad neturi galimybių bylinėtis su L. B., nes turėjo kažkokių problemų. J. A. motinai jis pinigų neskolino, nepamena, ar jam skolino. Pažįstamiems skolindavo be procentų. Reikalavimo perleidimo sutarties metu jis J. A. sumokėjo 150000 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-10-15 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir nurodė, kad nustatyta, jog ieškovas L. B. 2008-06-02 surašė raštelį, kuriuo nurodė gavęs iš J. A. 150 000 Lt, pasirašė L. B. ir jo sutuoktinė I. B. Ieškovas teigia, jog raštelyje minimos sumos nesiskolino, juo tik patvirtino gavęs iš atsakovo J. A. 150000 Lt sumą, kurią pastarasis perdavęs kaip N. B. dalinį atsiskaitymą pagal L. B. su N. B. sudarytą 2007-05-07 sutartį, kuria ieškovas N. B. paskolino 250000 Lt, bei 2007-12-21 susitarimą dėl šios paskolos grąžinimo termino pratęsimo. Nurodo, kad J. A. tarpininkavo dėl paskolos N. B. suteikimo, todėl kai 2008-06-02 jis pranešė ieškovui, jog N. B. sumokėjo 150000 Lt ir paprašė ieškovo pasirašyti apie pinigų gavimą, jis nieko blogo neįtardamas, jį pasirašė. Patį pinigų gavimo faktą ieškovas patvirtino, parašydamas apie tai ginčo raštelyje. Dėl to pačiam ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad gavo pinigus ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė 2008-06-02 raštelyje nurodytų pinigų negavęs ar juos gavęs kitu pagrindu. Abi sandorio šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovas (J. A.) yra išsilavinę žmonės ir turintys verslo patirties. Ieškovo versija, kad 2008-06-02 jis raštu patvirtino tik N. B. suteiktos paskolos dalies grąžinimo faktą, paneigta byloje nustatytomis aplinkybėmis: N. B. tą pačią dieną, 2008-06-02 grąžino dalį paskolos banko pavedimu ir ieškovas nepagrindė būtinumo dar ir parašu patvirtinti pinigų gavimą; pavedimu grąžinta suma yra 170 000 Lt, kai tuo tarpu rašte ieškovas nurodė gavęs 150 000 Lt; 2008-06-02 rašte nurodyta, jog gauta 150000 Lt suma ne iš N. B., o iš J. A. Be to, paskolos sutartis su N. B., kaip ir patvirtinimas apie visišką paskolos sutarties sąlygų įvykdymą (Susitarimas), savo forma itin skiriasi nuo raštelio, kuriuo ieškovas patvirtino pinigų gavimą iš J. A. Susitarime nėra užsiminta apie N. B. grąžintų sumų (170 000 Lt ar 150 000 Lt) neatitikimą, jokio paaiškinimo, patikslinimo šiuo klausimu neužfiksuota. Atsižvelgė į L. B. kaip verslininko patirtį, į sumų dydį ir nurodė, kad abejotina, kad ieškovas, realiai negavęs raštelyje nurodytos sumos, tačiau manydamas, jog pasirašo apie N. B. paskolos grąžinimą, nepatikrintų banko sąskaitos – ar jam visiškai nepažįstamas asmuo N. B. pervedė pinigus ir pasirašytų raštelį gavęs tokią pinigų sumą. Šie prieštaravimai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas parašu patvirtino N. B. paskolos (jos dalies) grąžinimą.

9Ieškovas savo argumentus grindžia ir gera turtine padėtimi, tačiau įrodymus ieškovas pateikė apie visiškai kitą sąskaitą; taip pat AB SEB banko pažymomis apie įsiskolinimus, kuriose nurodyta informacija apie atsiskaitymus pagal konkrečias sutartis neįrodo, kad ieškovas neturėjo kitų sąskaitų, kitų sandorių pagrindu prisiimtų įsipareigojimų ir pan.; 2) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-110, surašytu 2007-12-14, kurio nėra pagrindo vertinti kaip įrodančio ieškovo turtinę padėtį 2008 metais; 3) pirkimo-pardavimo sutartimis, pagal kurias UAB „Laimsta“ pardavė nekilnojamąjį turtą ir pagal kurias pirkėjai visiškai atsiskaitė: pardavėjas yra ne ieškovas, o juridinis asmuo, be to, kaip teigė pats ieškovas, tuo laikotarpiu įmonė plėtojo verslą, akivaizdu, jog gautos sumos buvo ne kaupiamos, o turėjo būti panaudotos naujiems objektams statyti ar kitiems verslo reikalams. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turėjo pinigų skolindamas N. B., tačiau byloje nepaneigtas šalių bendravimas ir bendradarbiavimas skolinant pinigus tretiesiems asmenims. Ieškovo pasitikėjimas atsakovu J. A. (ką ieškovas nurodė ieškinyje bei patvirtino bylos nagrinėjimo metu) leidžia spręsti, jog, priešingai nei skolinant N. B., tarpusavio pasitikėjimo pagrindu šalims pakako paprastos formos rašytinio patvirtinimo apie pinigų perdavimą. Darė išvadą, kad ieškovas neįrodė kitų nei paskoliniai santykių tarp jo ir atsakovo egzistavimo. Tuo tarpu atsakovas J. A. pateikė rašytinį įrodymą apie pinigų skolinimo ieškovui faktą; atsakovas pinigus perdavė, o ieškovas juos priėmė, taigi, nepaneigta šalių valia dėl paskolos teisinių santykių, todėl ieškinyje nurodytais pagrindais nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 2008-06-02 paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Atmetus šį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl 2009-12-09 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliantas ieškovas L. B. su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimu nesutiko, prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą- ieškovo ieškinį pilnai patenkinti. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Tik paskolos raštelio ar kitokio dokumento, atitinkančio CK 6.871 str. 3 dalies reikalavimus, buvimas pas kreditorių, sudaro pagrindą daryti prezumciįą, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo. Nagrinėjamu atveju ginčo 2008-06-02 raštelyje yra nurodyta: „Aš, L. B. a.k. ( - ) gavau iš J. A. 150 000 Lt“ ir po šiuo įrašu yra L. B. bei J. A. parašai. Šiame raštelyje nėra nurodyta, kad tai paskolos sutartis ar paskolos raštelis. Raštelyje nėra nurodyta, kad šie pinigai perduoti kaip paskola. Raštelio tekste nėra įrašo apie ieškovo (L. B.) įsipareigojimą grąžinti atsakovui (J. A.) pinigus, neaptartas pinigų grąžinimo terminas, palūkanų mokėjimo klausimas. Taigi, šiame raštelyje nėra vienos iš esminės paskolos sutarties sąlygos - paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, o raštelio turinys neleidžia daryti išvados, kad jame minimi pinigai yra perduoti kaip atsakovo paskola ieškovui, t.y. kad šio raštelio pagrindu tarp šalių susiformavo paskoliniai teisiniai santykiai. Tokio raštelio turinys gali patvirtinti tik pinigų perdavimo faktą (dėl toliau nurodytų motyvų, šio raštelio pasirašymo metu atsakovas ieškovui grynais pinigais raštelio pasirašymo metu 150 000 Lt neperdavė), tačiau iš jo turinio negalima spręsti apie pinigų perdavimo pagrindą, pinigų gavimo momentą, pinigų gavimo būdą (grynais pinigais ar pavedimu). Todėl konstatuotina, kad ginčo 2008-06-02 raštelis neatitinka CK 6.871 str. 3 dalies reikalavimų. Reiškia, kad šio paskolos raštelio originalo buvimas pas atsakovą nesudaro pagrindo daryti prezumciją, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir 2010-06-02 raštelyje nurodytus pinigus ieškovas gavo kaip paskolą. Todėl šioje byloje atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad suteikė paskolą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui ir padarė išvadą, kad pačiam ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog gavo pinigus ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu. Netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas nulėmė tai, kad pirmosios instancijos netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad 2008-06-02 raštelis yra paskolos sutartis.

12Išskyrus 2008-06-02 raštelį, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarties sudarymą, atsakovas į bylą nepateikė. Įrodymų, patvirtinančių, kad 2008-06-02 raštelyje nurodytus pinigus atsakovas ieškovui perdavė, atsakovas nepateikė. Atsakovo kviesti liudytojai L. Č. ir R.A. surašant 2008-06-02 raštelį nedalyvavo ir jiems šio raštelio surašymo aplinkybės nežinomos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymais nesivadovavo. Kadangi atsakovas nesilaikė reikalavimo sudaryti paskolos sutartį rašytine forma, minėtų liudytojų parodymais atsakovas negali remtis įrodinėdamas paskolos sutarties sudarymo faktą.

13Tinkamai byloje paskirsčius įrodinėjimo pareigą, turi būti laikoma, jog atsakovas neįrodė, kad 2008-06-02 raštelio pagrindu tarp šalių susiformavo paskolos teisiniai santykiai, t.y. atsakovas neįrodė, jog jis ieškovui 2008-06-02 suteikė 150 000 Lt paskolą. Atsakovas neįrodė, kad 2008-06-02 dieną jis ieškovui perdavė 150 000 Lt, jog šie pinigai buvo perduoti kaip paskola, o ieškovas juos įsipareigojo grąžinti.

14Netgi laikantis pozicijos, kad ieškovas byloje turi įrodyti, kad gavo pinigus ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu, vis tiek ieškovo ieškinys turėjo būti patenkintas, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2008-06-02 paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė visiškai priešingą išvadą. Pagal 2008-06-02 raštelį, ieškovas iš atsakovo pinigų nesiskolino, o tik juo patvirtino iš atsakovo A. A. gavęs 150000 Lt sumą, kurią pastarasis perdavė kaip N. B. dalinį atsiskaitymą pagal ieškovo ir N. B. sudarytą 2007-05-07 sutartį. Tiek N. B., tiek J. A. tarpininkavo ieškovui ir N. B. sudarant minėtą paskolos sutartį, derino paskolos sutarties sąlygas, ruošė paskolos sutartį ir jos pakeitimą. Ieškovas net nebuvo matęs N. B. (ją pirmą kartą pamatė tik teismo posėdžio metu), paskolą jis faktiškai buvo suteikęs atsakovui A. A., tik ji buvo įforminta ant N. B., nes A. A. turėjo finansinių problemų su banku, nebuvo sumokėjęs mokesčių valstybei. Pagal šią paskolos sutartį pinigai buvo perduodami atsakovui A. A. ir tą pinigų dalį, kuri buvo grąžinama grynais pinigais, ieškovui grąžino (pinigus perdavė) ne N. B., o atsakovas A. A. Tokius ieškovo parodymus patvirtina ir byloje liudytoja apklaustos N. B. paaiškinimai, kurie yra prieštaringi. Nors ji teigė, kad net du kartus buvo pas ieškovą namuose, ji iš tikro nė vieną kartą nebuvo, nes ji negalėjo paaiškinti nei kaip atrodo svetainė, nei kur konkrečiai Pavilnyje randasi ieškovo namas. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2007-05-07 sutartis yra neatlygintina. Yra akivaizdu, kad ieškovas nepažįstamam asmeniui nebūtų skolinęs tokios didelės pinigų sumos (250 000 Lt) neatlygintinai, nereikalaujant jokio turto įkeitimo ir jokių kitų skolos grąžinimo užtikrinimo priemonė. Ieškovas šią sumą skolino neatlygintinai ir nereikalavo prievolių užtikrinimo priemonių, nes skolino tuometiniam savo geram draugui, atsakovui A. A.

152008-06-02 ieškovas iš atsakovo grynais jokių pinigų negavo. Atsakovas J. A. 2008-06-02 informavo ieškovą, kad N. B. bankiniu pavedimu sumokėjo 150 000 Lt ir paprašė ieškovo pasirašyti patvirtinimą apie pinigų gavimą, teigdamas, kad N. B. paprašė šiai sumai parašyti pinigų gavimo patvirtinimą. Šis raštelis pagal savo paskirtį yra pakvitavimas dėl dalies paskolos grąžinimo pagal 2007-05-07 sutartį. Tokius ieškovo paaiškinimus patvirtina ta aplinkybė, kad 2008-06-02 N. B. ieškovui sumokėjo pavedimu 170 000 Lt. Nors po 2008-06-02 raštelio pasirašymo paaiškėjo, kad N. B. bankiniu pavedimu sumokėjo ne 150 000 Lt, o 170 000 Lt, tuo metu dėl šio neatitikimo jokio ginčo nekilo ir nei N. B., nei jos vardu veikiantis J. A. dėl to ieškovui jokių pretenzijų nereiškė. Pirmosios instancijos teismas tokius ieškovo paaiškinimus atmetė. Teismas, akcentuodamas ieškovo, kaip verslininko, patirtį, sumų dydį virš 100 000 Lt, suabejojo ieškovo teiginiu, kad ieškovas 2008-06-02 rašteliu patvirtino pinigų gavimą iš N. B. net nepatikrinęs banko sąskaitos. Su tokia teismo išvada nesutinka. Nors ieškovas ir yra verslininkas, paskolos teisiniuose santykiuose jo patirtis buvo nepalyginamai mažesnė už atsakovo A. A., ką patvirtina šalių pripažinta ir byloje nustatyta aplinkybė, jog visus su paskolų įforminimu susijusius klausimus tvarkė atsakovas J. A.. Tuo metu tarp šalių buvo pasitikėjimas, ką byloje pripažino tiek ieškovas, tiek atsakovas. Todėl ieškovui nebuvo pagrindo abejoti atsakovu ir atsisakyti pasirašyti patvirtinimą apie pinigų gavimą neturint įrodymų, ar N. B. pervedė pinigus ir kokią konkrečią sumą pervedė. Kadangi, kaip jau išdėstyta, faktiškai pinigai buvo perduodami atsakovui J. A. ir jis grąžindavo tą pinigų dalį, kuri buvo grąžinimą grynais pinigais, ieškovas 2008-06-02 raštelyje nurodė, kad pinigus gavo iš atsakovo J. A., tikrojo skolininko, o ne iš N. B., kurios net nebuvo matęs ir nepažinojo.

16Pirmosios instancijos teismas neįvertino to fakto, kad atsakovas J. A. veikla susijusi su paskolos sutarčių sudarymu, jis rengdavo paskolos sutarčių tekstus, tame tarpe ir ieškovui, buvo akcininkas ir direktorius bendrovės UAB „Inverta ir partneriai“, kurios veikla buvo nekilnojamojo turto operacijos ir finansinis tarpininkavimas, ką atsakovas pripažino teismo posėdžio metu. Viena iš atsakovo veiklos sričių - paskolos sutarčių rengimas ir tarpininkavimas sudarant paskolos sutartis. Todėl atsakovui J. A. turi būti keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Jeigu 2008-06-02 atsakovas ieškovui iš tikrųjų būtų skolinęs pinigus, jis neabejotinai tai būtų įforminęs paskolos sutartimi, atitinkančia įstatymo nustatytus reikalavimus, kaip tai būdavo kitų paskolų suteikimo atveju. Atsakovas J. A. žinojo, kad paskolos sutartyje turi būti rašytinis paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką ir neabejotinai, suteikdamas paskolą, būtų pareikalavęs, kad ieškovas į 2008-06-02 raštelį tokį įsipareigojimą įrašytų. Nors atsakovas teigia, kad jis pasitikėjo ieškovu ir tokio įsipareigojimo nereikalavo įrašyti į raštelį, kyla klausimas, kodėl tokiu atveju iš vis pasirašinėti raštelį, jeigu jau yra toks pasitikėjimas. Akivaizdu, kad šis raštelis nebuvo paskolos sutartis, o tik pakvitavimas. Todėl šalys šio pakvitavimo turiniui didelės reikšmės neteikė.

17Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo pozicija yra prieštaringa, nes jis Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-312-431/2012 2010-02-17 prieštaravimuose teigė, jog tai jis buvo J. A. paskolinęs pinigus, kuriuos J. A. 2008-06-02 grąžino ir pareikalavo, kad ieškovas su sutuoktine pasirašytų pakvitavimą, kai tuo tarpu šioje byloje teigiama, kad ieškovas patvirtino N. B. paskolos grąžinimą. Su tokia teismo pozicija ieškovas nesutinka, nes čia jokio prieštaravimo nėra. Kaip jau minėta, pagal 2007-05-07 sutartį bei 2007-12-21 susitarimą, kuriuo buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas, formaliai skolininkė buvo N. B., tačiau iš tikro skolinosi J. A., kuris tiek paėmė pinigus, tiek juos grąžino. Todėl civilinėje byloje Nr. 2-312-431/2012 abstrakčiai, nedetalizuojant aplinkybių, ieškovas ir nurodė, kad 150 000 Lt tai yra A. A. paskolos grąžinimas. O šioje civilinėje byloje ieškovas jau patikslino aplinkybes, nurodė detaliai, kaip iš tikrųjų buvo. Būtent todėl, kad tikrasis skolininkas buvo J. A., ieškovas 2008-06-02 raštelyje ir nurodė, kad pinigus gavo iš jo, o ne iš N. B., manydamas, kad tai yra paskolos grąžinimas pagal 2007-05-07 sutartį. Todėl čia jokio prieštaravimo nėra.

18Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovo finansinė padėtis buvo gera ir jam nebuvo tikslo 2008-06-02 skolintis iš atsakovo J. A. 150 000 Lt, tuo labiau, kad jis tą pačią diena iš N. B. pavedimu turėjo gauti ir faktiškai gavo 170 000 Lt. Atsakovas J. A. atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad pinigus neva skolino ieškovui banko paskolos grąžinimui. Tačiau tuo metu ieškovas jokių pradelstų įsipareigojimų bankui, kurių įvykdymui reikėtų 150 000 Lt, neturėjo, ką patvirtina į bylą pateikta AB SEB bankas 2008-09-15 Pažyma Nr. 05.04.06-2299. Iš šios pažymos matyti, kad 2008-06-02 dienai ieškovo įsiskolinimas pagal kredito sutartį Nr. 1460518072847-80 AB SEB bankui sudarė 1 300,55 eurų (2008-06-02 įmoka, kuri buvo sumokėta 2008-06-07). Tai yra eilinė kiekvieno mėnesio kredito grąžinimo įmoka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai neįrodo, kad jis neturėjo kitų sandorių pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kurių vykdymui reikėjo pasiskolinti 150 000 Lt. Teismas vėl netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas, teigdamas, kad skolino pinigus ieškovui banko paskolos grąžinimui, turėjo pareigą į bylą pateikti įrodymus, jog ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų bankui, kurių įvykdymui buvo reikalinga 150 000 Lt. Tačiau atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl byloje esančių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovo teiginys, jog neva skolino ieškovui banko paskolos grąžinimui, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir neteisingas.

19Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-110, surašytas 2007-12-14, todėl nėra jokio pagrindo šio akto vertinti kaip įrodančio ieškovo gerą turtinę padėtį 2008 metais (t. l, b. l. 186-198). Tačiau šis aktas turi būti vertinimas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo gerą turtinę padėtį. Byloje surinktų įrodymų visetas (tiek patikrinimo aktas, tiek ieškovo ir jo sutuoktinės bankų sąskaitų išrašai, tiek duomenys apie UAB „Laimsta“ turtinę padėtį) patvirtina, kad nuo 2002-01-01 (nuo mokestinio patikrinimo pradžios) iki pat 2008-06-02 ieškovo turtinė padėtis nuolat buvo gera ir jam nebuvo pagrindo iš atsakovo skolintis tokios didelės pinigų sumos, tuo labiau skolintis pinigus pradelstiems įsipareigojimams bankui, kurių tuo metu neturėjo, vykdyti.

20Teismas nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis (pagal kurias UAB „Laimsta“ (ieškovas buvo šios Įmonės akcininkas ir direktorius) pardavė turtą o pirkėjai visiškai atsiskaitė, pardavėjas yra ne ieškovas, o juridinis asmuo, įmonė gautas sumas turėjo panaudoti naujiems objektams statyti ar kitiems verslo reikalams. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio galima suprasti, kad šios pirkimo-pardavimo sutartys neįrodo ieškovo geros finansinės padėties. Su tokia teismo pozicija nesutiko. Kadangi ieškovas buvo šios įmonės akcininkas ir direktorius, itin gera įmonės finansinė padėtis leidžia teigti, kad ir įmonės akcininko finansinė padėtis buvo gera. Tuo labiau į bylą yra pateiktas ieškovo banko sąskaitos Nr.( - ) 2008-01-01 -2008-12-31 laikotarpio išrašas, iš kurio matyti, kad iš UAB „Laimsta“ į ieškovo sąskaitą buvo pervedamos didelės pinigų sumos, tame tarpe tiek prieš 2008-06-02 raštelio surašymą, tiek po to. Iš skundžiamo sprendimo yra visiškai neaišku, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad įmonė gautas sumas turėjo panaudoti naujiems objektams statyti ar kitiems verslo reikalams. Tokios teismo išvados byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. 2008 m. antroje pusėje UAB „Laimsta“ naujų jokių objektų nebestatė.

21Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gera ieškovo finansinė padėtis nesudaro pagrindo atmesti skolinimosi poreikio, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šalys skolino pinigus tretiesiems asmenims. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Tai, kad ieškovas ir atsakovas J. A. tuo metu skolino pinigus tretiesiems asmenims, taip pat įrodo, jog ieškovo turtinė padėtis buvo gera ir jam nebuvo pagrindo skolintis pinigų iš atsakovo J. A. Byloje nenustatyta ieškovo pradelstų įsipareigojimų, buvusių 2008-06-02 dienai, kitokių ieškovo poreikių, dėl ko jam būtų reikėję 2008-06-02 dieną skolintis iš atsakovo J. A. 150 000 Lt.

22Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas pagal 2008-06-02 raštelį iš ieškovo paskolos grąžinti niekada nereikalavo, kas įrodo, kad tai nebuvo paskola. Pirmą kartą ir vienintelį kartą iš ieškovo tariamą paskolą pagal 2008-06-02 raštelį pareikalavo grąžinti kitas atsakovas A. V. po to, kai buvo sudaryta byloje ginčijama 2009-12-09 reikalavimo perleidimo sutartis.

23Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo paaiškinimus, trečiojo asmens I. B. paaiškinimus ir liudytojų A.R. parodymus (visi šie asmenys dalyvavo surašant 2008-06-02 raštelį), kad 2008-06-02 (raštelio pasirašymo metu) atsakovas ieškovui jokių pinigų neperdavė. Pagrindo abejoti šių asmenų paaiškinimais/parodymais nėra. Toks atsakovo elgesys, kai jis turėdamas finansinių problemų skolina tokias dideles pinigų sumas ir dar be palūkanų bei neapibrėžtam terminui, yra logiškai nepaaiškinamas.

24Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieškovas ginčo pasirašymo metu buvo neblaivus, ką byloje patvirtino liudytoja A. R.

25Pirmosios instancijos teismas iš vis netyrė, ar atsakovas J. A. turėjo 150 000 Lt ir juos 2008-06-02 galėjo paskolinti ieškovui. Ieškovas turėjo tiek įsiskolinimą bankui, tiek buvo nesumokėjęs mokesčių valstybei. Todėl atsakovas negalėjo tokios pinigų sumos paskolinti ieškovui. Aukščiau aprašytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad 2008-06-02 raštelis nėra paskolos sutartis.

26Atsakovas J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad Ieškovas iš esmės neįrodė ieškinio. 2007-05-07 L. B. paskolino atsakovo draugei, N. B., 250 000 Lt. Atsakovas tarpininkavo. Paskolos sutartis buvo pasirašyta L. B. namuose: ( - ). Ten pat buvo sumokėti pinigai. Buvo aptarta atlyginimas už suteiktą paskolą. 2007-05-09 L. Č. pasiskolino iš jo 150 000 Lt iki 2007-08-09. 2007-11-28 atsakovo šeima gavo 700 000 Lt paskolą iš DnB NORD banko namo statybai. 2007-12-21 L. B. ir N. B. pasirašė susitarimą, pagal kurį skolos 250 000 Lt grąžinimas atidedamas iki 2008-07-01. 2008 m. kovą N. B. pardavė žemės sklypą ir pastatytą gyvenamą namą, bet skolos L. B. grąžinti neskubėjo. 2008 m. balandį onkologine liga susirgo atsakovo žmona. 2008 m. balandį jis gavo signalą iš L. Č. ir 2008-04-22 Vilniaus m. 32-ame notarų biure buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią J. A. gavo iš L. B. 150 000 Lt, o L. B. įgijo reikalavimo teisę į skolininką L. Č., 150 000 Lt sumai, bei į delspinigius. L. B. buvo susirūpinęs, kad gali kilti problemų dėl N. B., kurią jis globojo, skolos grąžinimo. Kai 2008-04-22 paprašė pagelbėti ir perimti reikalavimą į L. Č., L. B. nedelsiant sutiko. 2008-06-02 N. B. pervedė į L. B. sąskaitą 170 000 Lt ir grąžino dalį skolos. Išvakarėse buvo aptartos paskolos grąžinimo sąlygos. 2008-06-16 L. B. gavo grynais likusią skolos dalį - 80 000 Lt. Tada buvo pasirašytas susitarimas apie pilną atsiskaitymą. 2008-06-02 L. B. paprašė jam paskolinti 150 000 Lt. Pinigai turėjo būti grąžinti 2008 metais. L. B. buvo susirūpinęs dėl N. B. skolos ir kai į jo sąskaitą N. B. pervedė 170 000 Lt, jis paprašė jo paskolinti jam 150 000 Lt. Paskolos raštelis buvo surašytas laisva forma, L. B. namuose, virtuvėje prie pietų stalo. Raštelį rašė L. B. pagal savo juridinio išprusimo lygį. Dalyvavo I. B. Daugiau nieko nebuvo. Kai L. B. paprašė paskolinti 150 000 Lt, jis nedvejojo, juk 2008-04-22 jis atsakovui pagelbėjo. Pinigai gulėjo namie nenaudojami, paėmė tuos pačius pinigus, kuriuos gavo iš L. B. 2008-04-22 ir nuvežė jam. Tuo metu nebuvo jokių krizės požymių. 2008 m. rudenį L. B. nupirko žemės sklypą ir pradėjo namo statybą. 2008-10-30 L. B. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš L. Č. (c.b. 2-3701-578/2008). 2008-11-13 teismas priėmė preliminarų sprendimą, pagal kurį iš L. Č. L. B. naudai buvo priteista 179 573 Lt: 150 000 Lt skolos, 27 300 Lt delspinigių ir 2273 Lt sumokėto žyminio mokesčio. 2009 m. prasidėjo krizė. L. B. šeima neturėjo ką valgyti. Reikėjo padėti draugui. L. B. buvo skolinami pinigai: A. V. pagal paprastuosius vekselius buvo paskolinęs L. B. viso 13500 Lt; 2009-05-28 atsakovo mama, K. A., pagal paprastąjį vekselį buvo paskolinus 20 000 Lt. 2009-04-29 L. B. ir L. Č. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią L. B. atsisakė delspinigių ir dalies sumos, ir pasitenkino 125 000 Lt suma. Tuo pat metu „Konti“ viešbučio kavinėje buvo pasirašyta keturšalė sutartis (pasirašė L. B., J. A., L. Č. ir Z. Č.), kaip priedas prie L. B. ir L. Č. taikos sutarties. Pagal šią sutartį šalys pareiškė, kad atsisako viena kitai bet kokių pretenzijų. Ko pasėkoje, susiklostė situacija: L. B. atsakovui skolingas 150 000 Lt, o iš L. Č. atsiima - 125 000 Lt. 2009 m. spalio mėn. L. B. pardavė dukros namą ir gavo 330 000 Lt, tačiau skolų grąžinti neskubėjo. Neturėdamas noro bylinėtis su draugu 2009-12-09 perleido reikalavimą A. V. ir jis pradėjo skolos išieškojimo procesą. Teismas, nustatydamas įrodinėjimo naštą nurodė, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas, kad paskolą grąžino arba jos negavo. Apeliantas įrodinėjimą naštą nori perkelti tik vienam kreditoriui (atsakovui) - apeliantas teigia, kad įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui. Tais abejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti aplinkybių visumą. Esminis įrodymų naštos paskirstymo principas yra: įrodyti turi tas kuris teigia, o ne neigia. Ieškovas turėjo įrodyti savo raštelio surašymą ne kaip paskolos dokumentą, o kaip kitą dokumentą; jeigu kitą dokumentą, tai kokį kitą dokumentą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad gavo pinigus ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu, ieškovas neįrodė 2008-06-02 raštelyje nurodytų pinigų negavęs ar juos gavęs kitu pagrindu, o ieškovo versija, kad 2008-06-02 jis raštu patvirtino tik N. B. suteiktos paskolos dalies grąžinimo faktą, paneigta byloje nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovo versija, jog raštelis yra pakvitavimas skirtas N. B. skolos grąžinimui yra nerealus net taikant protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartą, nes bet kuris vidutinių gabumų žmogus (jau nekalbant apie tai, kad Ieškovas yra ir buvo profesionaus verslininkas, kuris skolinosi ir skolino lėšas ne vieną kartą ir jis turėjo ir privalėjo suvogti paskolinių dokumentų turinį ir jų prasmę) gavęs grąžintiną paskolą 170000 Lt į banko sąskaitą nebūtų sugalvojęs ir pasirašęs pakvitavimą kitam asmeniui ir ne minėtai sumai, o 150000 Lt. Ši versija yra nereali ir net sunkiai suvokiama, jog tokį veiksmą galėtų atlikti vidutinis (statistinis) skolintojas ar skolininkas.

27Teismas tinkamai ir teisėtai taikė byloje įrodymų vertinimo principus. Apeliantas siekia, kad Teismas netinkamai vertino įrodymus, kad juos (skolos raštelį) vertino ne pagal jo esmę, bet kaip pažodinį tekstą. Ieškovas pats parašė savo ranka šį dokumentą ir dabar jo turiniu siekia nesąžiningai pasinaudoti. Teismas nėra saistomas pažodiniu paskolos raštelio tekstu. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle. Teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė įrodymus ieškovo atžvilgiu ir įvertino įrodymų viseto ir taikė minėtą tikėtinumo taisyklę. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kadangi skolos raštelis nėra labai informatyvus (jį pats rašė ieškovas), tai prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K; bylos Nr. 3K-3-147/2005). Ieškovo pasirinkti apeliacinio skundo motyvai liudija, jog Ieškovas siekia ne iš esmės įrodyti, jog neprivalo grąžinti paskolos, o siekia rasti teisės normą, kuri suteiktų galimybę išvengti atsakomybės prieš kreditorių. Tai liudija apeliacinio skundo motyvas, kad raštelio tekste nėra įrašo apie ieškovo įsipareigojimą grąžinti atsakovui (J. A.) pinigus, neaptartas pinigų grąžinimo terminas, palūkanų mokėjimo klausimas, todėl raštelis neatitinka CK 6.871 str. 3 dalies reikalavimų. Pagal CK 6.871 str. 3 d. rašytinės formos reikalavimus atitinka bet koks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Nenurodymas skolos dokumente įsipareigojimo skolą grąžinti nedaro tokio sandorio negaliojančiu.

28Nepagrįstas skundo motyvas dėl apelianto tariamo neblaivumo surašant paskolos raštelį, kaip fakto, atleidžiančio jį nuo paskolos grąžinimo. Paprastai, neblaivumas yra ne lengvinanti, o sunkinanti atsakomybę aplinkybė. Šis apelianto motyvas nesudaro teisinio pagrindo paskolos sandorį pripažinti negaliojančiu pagal LR CK sandorio negaliojimo pagrindus. Ieškovas yra veiksnus ir sveiko proto žmogus, o raštelis ir jame išdėstytas tekstas pagal jo raštingumą bei turinį neleidžia daryti net užuominų, jog jį surašė savo veiksmų nesuvokiantis ir savęs nekontroliuojantis asmuo. Nerealių versijų kėlimas tik patvirtina, jog Ieškovas net kokia kaina siekia išvengti pareigos grąžinti skolą. Apeliantas piktnaudžiauja materialine teise ir procesinėmis teisėmis.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

31Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

32Teisėjų kolegija atmeta ieškovo skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (ieškovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

33Atmestinas ir apelianto argumentas dėl įrodinėjimo naštos neteisingo paskirstymo. Šio ginčo dalykas, buvo ar ne 2008-06-02 tarp L. B. ir J. A. sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu vėliau kreditoriaus reikalavimas skolininkui buvo perleistas, t. y. byloje apeliantas (paskolos gavėjas) ginčija patį paskolos sutarties sudarymo faktą ir teigia, kad jis pinigų pagal Paskolos sutartį faktiškai negavo (CK 6.875 str.), laiko šią sutartį Pakvitavimu gavus pinigus vykdant kitą Paskolos sutartį (tarp kitų šalių), todėl mano, kad paskolos sutartis pripažintina nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Esant tokiam reikalavimui, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas L. B. turi pareigą įrodyti, jog jis, kaip paskolos gavėjas, tokių pinigų negavo. Pagal CK 6.875 str. paskolos gavėjui yra suteikta teisė ginčyti paskolos sutartį, jei jis pinigų negavo ir tokiu atveju būtent paskolos gavėjui įrodžius aplinkybę, jog pinigai nebuvo jam perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmos instancijos teismo motyvams dėl įrodinėjimo pareigą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis šiuo aspektu, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

34Nors apeliantas teigia, kad atsakovas jokių įrodymų, išskyrus 2008-06-02 raštelį, nepateikė, tačiau šioje situacijoje teismas teisingai vertino tarp šalių susidariusius teisinius santykius, kaip paskolos teisinius santykius, darydamas tokią išvadą įvertino visas aplinkybes, ne tik pažodinį sutarties tekstą, bet ir kitas aplinkybes, t.y., kad pirminės paskolos sutarties šalys buvo kitos; vertindamas ieškovo argumentą, kad tokia sutartis yra pakvitavimas vykdant dalies prievolės sugrąžinimą pagal kitą paskolos sutartį, teisingai nurodė, kad skiriasi grąžintos pagal kitą paskolos sutartį pinigų suma, su šioje paskolos sutartyje pasiskolinta pinigų suma, pažymėjo, kad pagal pirminę sutartį pinigai buvo grąžinti bankiniu pavedimu, todėl visiškai nelogiška būtų reikalauti atskiro rašytinio patvirtinimo apie dalies prievolės įvykdymą, teisingai nurodė, kad 2008-06-02 Paskolos sutarties forma labai skiriasi nuo 2007-05-07 Paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir N. B. formos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pats pinigų perdavimo faktas labai aiškiai nurodytas 2008-06-02 sutartyje. Apeliantas pats pripažino (pasirašė su sutuoktine) gavę iš atsakovo J. A. 150 000 Lt. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad buvo sudaryta 2008-06-02 paskolos sutartis tarp nurodytų šalių ir ieškovas realiai skolinosi iš atsakovo J. A. šiuos pinigus. Ieškovas paneigiančių šį faktą įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

35Ta aplinkybė, kad atsakovo J. A. veikla susijusi su paskolos sutarčių sudarymu nekeičia ir neįtakoja paskolos sutarties sudarymo aplinkybių ir jokiu būdu negalima teigti, kad šiam atsakovui dėl jo verslo ar užsiėmimo pobūdžio gali būti taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, apdairumo standartai, todėl ir šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

36Aplinkybė, jog teismas neteisingai įvertino ieškovo turtinę padėtį, kuri pasak ieškovo, patvirtina, kad jam nebuvo poreikio 2008 metų birželio mėnesį skolintis pinigų, iš esmės neturi reikšmės vertinant tarp šalių susidariusius paskolinius santykius. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus bei padarė tinkamas išvadas, kurioms teisėjų kolegija pritaria bei teisingai pažymėjo, kad netgi gera turtinė padėtis nesudaro pagrindo atmesti skolinimosi poreikio. Aplinkybė apie ieškovo teigimu gerą jo materialinę padėtį sutarties sudarymo metu galėtų būti papildanti, ar patikslinanti svaresnius įrodymus pagrindžiančius jo argumentus, kad tokia paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kurių šioje byloje ieškovas nepateikė, tačiau tai negali lemti ieškovo teisės skolintis pinigus.

37Ta aplinkybė, kad atsakovas nereikalavo skolos grąžinimo iš L. B. pagal šią paskolos sutartį ir tokį reikalavimą skolininkui pareiškė reikalavimo teisę perėmęs asmuo, atsakovas A. V., nėra argumentas, patvirtinantis tokios sutarties nesudarymo tarp šalių faktą. Tuo labiau, kad atsakovas J. A. paaiškino tokio savo elgesio priežastį.

38Atmestinas ir argumentas dėl apelianto neblaivumo pasirašant tokią sutartį. Viena vertus, toks apelianto argumentas nėra įrodytas (CPK 178 str.), kita vertus, sutiktina su atsakovo J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu atsikirtimu, kad visais atvejais neblaivumas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl toks argumentas negali būti apelianto veiksmų pateisinimu.

39Aplinkybė ar atsakovas J. A. turėjo pinigų skolinti juos ieškovui, nebuvo nurodyta pirmos instancijos teisme, todėl dėl jos teisėjų kolegija nepasisako, kadangi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

40Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 str. 1 d.), atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai vertinant į bylą pateiktus įrodymus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

41Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo L. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos 3144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kadangi 2012-11-15 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas tokia dalimi atidėjo apeliantui žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos (CPK 93 str.).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

43Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti iš ieškovo L. B. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos naudai 3144 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas L. B. nurodė, kad atsakovas A. A. paprašė ieškovo paskolinti... 5. Atsakovas J. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2008-06-02 į jį... 6. Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-10-15 sprendimu ieškovo ieškinį... 9. Ieškovas savo argumentus grindžia ir gera turtine padėtimi, tačiau... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliantas ieškovas L. B. su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-15... 12. Išskyrus 2008-06-02 raštelį, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių... 13. Tinkamai byloje paskirsčius įrodinėjimo pareigą, turi būti laikoma, jog... 14. Netgi laikantis pozicijos, kad ieškovas byloje turi įrodyti, kad gavo pinigus... 15. 2008-06-02 ieškovas iš atsakovo grynais jokių pinigų negavo. Atsakovas J.... 16. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to fakto, kad atsakovas J. A. veikla... 17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo pozicija yra... 18. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus,... 19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI patikrinimo... 20. Teismas nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis (pagal kurias UAB... 21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gera ieškovo finansinė padėtis... 22. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas pagal... 23. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo paaiškinimus,... 24. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieškovas... 25. Pirmosios instancijos teismas iš vis netyrė, ar atsakovas J. A. turėjo 150... 26. Atsakovas J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovo... 27. Teismas tinkamai ir teisėtai taikė byloje įrodymų vertinimo principus.... 28. Nepagrįstas skundo motyvas dėl apelianto tariamo neblaivumo surašant... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. ... 31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 32. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo.... 33. Atmestinas ir apelianto argumentas dėl įrodinėjimo naštos neteisingo... 34. Nors apeliantas teigia, kad atsakovas jokių įrodymų, išskyrus 2008-06-02... 35. Ta aplinkybė, kad atsakovo J. A. veikla susijusi su paskolos sutarčių... 36. Aplinkybė, jog teismas neteisingai įvertino ieškovo turtinę padėtį, kuri... 37. Ta aplinkybė, kad atsakovas nereikalavo skolos grąžinimo iš L. B. pagal... 38. Atmestinas ir argumentas dėl apelianto neblaivumo pasirašant tokią sutartį.... 39. Aplinkybė ar atsakovas J. A. turėjo pinigų skolinti juos ieškovui, nebuvo... 40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 41. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo L. B. priteistinos bylinėjimosi... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 43. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti... 44. Priteisti iš ieškovo L. B. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR...