Byla Ik-1875-95/2010
Dėl nutarimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovei A. R., atsakovės atstovėms Giedrei Jarmalytei ir Živilei Kičaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Povilui Juzikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grinda“ dėl nutarimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – pareiškėja, Savivaldybė) su skundu (I t., b. l. 1-16) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovė, Konkurencijos taryba, Taryba) 2010-04-01 Nutarimą Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“ (toliau – Nutarimas).

4Skunde nurodė, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai nesivadovavo ETT praktika, kaip ES teisės šaltiniu. Vadovaujantis 2004-07-13 Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ ir Konstitucijos 150 str. papildymo įstatymo 1 str. 2 d., Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl ETT praktiką yra privaloma taikyti kaip ES teisės šaltinis. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 200-09-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje ( - ) pripažino ETT praktikos taikymą Lietuvos nacionalinėje teisėje vidaus sandorių srityje. Taigi, laiko, kad Nutarimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos, tiek ES teisei, nes pareiškėja organizuoti tokio konkurso Viešųjų pirkimų įstatymo tvarka neprivalėjo. Pabrėžė, kad Konkurencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 str. ginčo teisinių santykių nereguliuoja. Savivaldybė, būdama atsakinga už teisės aktais numatytų funkcijų realizavimą, t. y. vykdydama viešąjį administravimą nevykdo ūkinės veiklos, ji veikia kaip viešojo administravimo subjektas ir tipiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose nedalyvauja. Vykdydama teisės aktais numatytas funkcijas, siekia užtikrinti viešąjį interesą. Teigė, kad ginčo atvejis kvalifikuotinas kaip viešieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobūdžio. Viešųjų interesų, neturinčių komercinio ar pramoninio pobūdžio, buvimas ar nebuvimas turi būti nustatomas vertinant teisinių ir faktinių veiksnių visumą. Tokiais veiksniais gali būti aplinkybės, nulėmusios subjekto sukūrimą (įsteigimą), sąlygos, kuriomis jis vykdo savo veiklą. Sprendžiant apie viešojo intereso, kuris yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinimą nereikėtų vadovautis vien bendra privačių juridinių asmenų tikslu (pelno siekimu) ar jų veiklos, kuri nusakoma kaip ūkinė-komercinė, apibrėžtimi (ETT 2003-10-16 Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-283/00, Rink. 2003, p. 1-11697). Taigi, nagrinėjamu atveju apskritai nėra taikytinas Įstatymo 4 str., todėl negalima nustatyti ir jo pažeidimo. UAB „Grinda“ pavestų paslaugų įgyvendinimas nėra laikytinas tipiniu rinkos objektu, nes viešųjų paslaugų teikimas per Savivaldybei priklausančią įmonę yra vidaus sandorių išimtis. Priešingu atveju, įmanoma ir Savivaldybės skyrių (struktūrinių padalinių) atliekamų funkcijų, pvz. statybos leidimų išdavimo, kvalifikavimas kaip rinkos objektas. Savivaldybė savo funkcijų neturi galimybių išimtinai įgyvendinti tik per savo struktūrinius padalinius. Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos taryba Nutarime pripažįsta, kad UAB „Grinda“ pavestos atlikti paslaugos yra viešosios paslaugos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai ir juridiniais asmenys, pasirenkami viešai. Priimant Savivaldybės tarybos sprendimą, galiojusi Kelių įstatymo redakcija numatė, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Taip pat priimant 2006-09-20 sprendimą Nr. 1-1342 (toliau – Sprendimas), Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. prie priskirtųjų savivaldybių funkcijų numatė vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą taisymą, tiesimą bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimą. Taip pat prie priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų buvo priskirtas šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas (7 str. 16 p.), sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas (7 str. 19 p.). To paties įstatymo 5 str. 2 d. nustatė, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai. Konkurencijos taryba pripažino, kad UAB „Grindai“ pavestos paslaugos yra savivaldybei priskirtos viešosios paslaugos. Taigi, Vietos savivaldos įstatymas suteikė teisę viešąsias paslaugas teikti būtent savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams. Minėtą nuostatą sudaro dvi dalys, kurių taikymas yra alternatyvus, t. y. viešąsias paslaugas teikia: savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai. Daro išvadą, kad įstatymo leidėjas viešųjų paslaugų teikimą pirmiausiai numatė būtent savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams. Kaip galima alternatyva yra numatytas sutarčių sudarymas su kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis, kurie tokiu atveju būtų pasirenkami viešai. Be to, savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis (Vietos savivaldos įstatymo 10 str. 3 d.). Ši teisės norma pagrindžia Sprendimo teisėtumą – savivaldybėm viešųjų paslaugų teikimas galimas per savivaldybės bendroves, t.y. kai savivaldybės priklausančios akcinės bendrovės veiklos tikslas yra atitinkamų savivaldybės funkcijų atlikimas, tokie veiksmai ir su jais priimami susiję sprendimai negali būti laikomi sudarantys konkurencijos sąlygų skirtumus šioje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams (Konkurencijos įstatymo 4 str.). Pareiškėja, įgyvendindama lex specialis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą diskrecijos teisę bei siekdama tinkamai įgyvendinti jai teisės aktais pavestas funkcijas, jas, kaip privalomas paslaugas, pavedė atlikti savivaldybei priklausančiai bendrovei. Teisės aktai numatė galimybę savivaldybėms viešąsias paslaugas teikti būtent per savivaldybių bendroves. Todėl Konkurencijos taryba visiškai nepagrįstai nurodė, kad tokiu Sprendimu yra pažeidžiama sąžininga konkurencija. Pažymėjo, kad Sprendimu UAB „Grinda“ pavesta teikti privalomąsias paslaugas (gatvių priežiūra žiemą, smėlio sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimas ir kt.). UAB „Grinda“ yra Savivaldybei priklausanti bendrovė, kurios vienintelis akcininkas yra pareiškėja. Pavedant UAB „Grinda“ Vilniaus miesto gatvių priežiūrą žiemą smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimą ir kt. (kaip privalomąsias paslaugas) savivaldybei priklausančiai bendrovei viešojo pirkimo konkursas neorganizuojamas, nes šis pavedimas savivaldybei priklausančiai bendrovei yra savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimas per savivaldybei priklausančią įmonę. Šių funkcijų įgyvendinimo modelį savivaldybė pasirinko pagal Vietos savivaldos įstatymo nustatytą galimybę funkcijas realizuoti per savo bendroves, nes savivaldybė jai priskirtas funkcijas gali realizuoti arba per savo struktūrinius padalinius, arba per sau priklausančias įmones, arba per viešųjų pirkimų sutartis. Sprendimu UAB „Grinda“ pavesta vykdyti įstatymais nustatytas savivaldybės funkcijas ir tokiam pavedimui nereikia organizuoti viešojo pirkimo konkurso, todėl toks sprendimas neteikia privilegijų ir nediskriminuoja kitų ūkio subjektų, nes būtent savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus, tarp jų ir per savivaldybės bendroves (Vietos savivaldos įstatymo 10 str. 3 d.). Taigi, UAB „Grinda“ veikla yra pagrįsta savivaldybės vykdomomis funkcijomis. Todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti laikomas teikiantis privilegijas ir diskriminuojantis kitus ūkio subjektus. Akcentavo, kad LAT 2009-09-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje ( - ) pabrėžė, kad valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, gali įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis savo administracinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis ir neprivalo kreiptis į kitas įmones. Tvirtino, kad ginčo atveju, būtina vadovautis ne tik Viešųjų pirkimų įstatymu, Įstatymu bei Vietos savivaldos įstatymu, bet ir ETT suformuota praktika. ETT priimtuose Teckal (1999-11-18 sprendimas byloje C-107/98), Stadt Halle ir kt. (2005-01-11 sprendimas byloje C-26/03), Komisija prieš Ispaniją (2005-01-13 sprendimas byloje C-84/03) bylose, yra suformavęs praktiką, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančios ES direktyvos „Dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“ yra netaikytinos vidaus sandoriams, t. y. perkančiosios organizacijos sutartims su savo kontroliuojamomis bendrovėmis, turinčiomis savarankišką teisinį statusą bei atitinkančiomis ETT suformuotus kriterijus. Taigi, vidaus sandorio samprata yra ETT praktikos rezultatas. Kadangi ETT praktika yra ES teisės šaltinis, o ES teisė yra Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės sistemos sudedamoji dalis, ETT praktika privalo būti taikoma. Konkurencijos taryba nemotyvuotai ignoruoja minėtą ETT praktiką. Nutarime nepagrįstai nurodo, kad reikia vadovautis specializuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotais precedentais, o ne LAT išaiškinimais, kurie yra nesusieti su konkrečia byla ir yra teorinio pobūdžio. Teisiniu požiūriu šis Konkurencijos tarybos argumentas yra klaidingas ir ignoruojantis Lietuvos teisinėje sistemoje vykstančius pokyčius. Anksčiau minėtoje apžvalgoje LAT yra pripažinęs vidaus sandorių išimties taikymą supaprastintiems (nacionaliniams) pirkimams. Teismas nustatė, kad jeigu supaprastintiems pirkimams nebūtų taikoma vidaus sandorių išimtis, susidarytų paradoksali situacija, supaprastinti pirkimai būtų reglamentuojami griežčiau už tarptautinius ir pripažino vidaus sandorių išimties taikymą pagal ETT suformuluotus Teckal kriterijus. Teismo pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo aiškinimai yra privalomi ir Konkurencijos tarybai. ETT yra konstatavęs, kad ES taisyklės viešųjų pirkimų srityje yra taikomos, kai perkančioj i organizacija, tokia kaip savivaldybė, ketina sudaryti atlygintiną rašytinę sutartį su teisiškai nuo jos atskirta privačia įmone, nepriklausomai nuo to, ar ši įmonė yra perkančioji organizacija ar ne, išskyrus atvejus: (1) kai perkančioji organizacija (savivaldybė) turi teisę kontroliuoti teisiškai atskirą nagrinėjamą įmonę taip, kaip savo tarnybas, ir (2) kai tokia įmonė didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su savivaldybe, kuri ją valdo. Nurodyta išimtis taikoma, jeigu toks santykis tarp savivaldybės ir jos kontroliuojamos teisiškai atskiros įmonės yra susijęs su viešojo intereso tikslais. Pareiškėjos ir UAB „Grinda“ santykiai visiškai atitinka ETT praktikoje nustatytus vidaus sandorio požymius, kuriems Bendrijų taisyklės viešųjų pirkimų srityje netaikytinos. Kaip minėta, Savivaldybė yra vienintelė UAB „Grinda“ akcininke, jai priklauso 100 proc. UAB „Grinda“ akcijų. Savivaldybės institucijų (Tarybos ir Administracijos direktoriaus) priimti sprendimai yra tiesiogiai privalomi UAB „Grinda“ ir ši įmonė minėtus sprendimus įgyvendina taip, kaip būdama neatsiejama savivaldybės struktūros dalis (kaip savivaldybės tarnyba). Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais yra reguliuojami UAB „Grinda“ teikiamų paslaugų įkainiai. Taigi, pareiškėja turi visapusišką ir vienvaldę UAB „Grinda“ kontrolę. UAB „Grinda“ yra įsteigta privalomosioms paslaugoms teikti ir minėtiems darbams vykdyti. Savivaldybei esant vienintele akcininke, yra teisinės galimybės įgyvendinti efektyvią ir realią UAB „Grinda“ kontrolę, nes gali paskirti ir atšaukti UAB „Grinda“ valdymo organus, steigimo dokumentuose nustatyti tam tikras įmonės veiklos sąlygas ir pan. Savivaldybė turi plačią diskrecijos teisę keisti ir pildyti UAB „Grinda“ steigimo dokumentus, kurie reglamentuoja šio juridinio asmens veiklos teisines prielaidas ir tikslus, formuoti įmonės valdymo organus, paskirti ir atšaukti jų narius, nustatyti jiems įpareigojimus ir pan. LAT pažymėjo, kad neabejotina tai, kad perkančioji organizacija kontroliuoja teisiškai nuo jos atskirtą subjektą (įmonę) kaip savo administracijos padalinius, jei ji tokios įmonės kapitale dalyvauja viena, t. y. ji yra vienintelė šio tiekėjo akcininke. Be to, teismas pabrėžė ir tai, kad valdomos įmonės kontrolė gali būti pripažįstama kaip analogiška savo tarnybų kontrolei, jei tokia netiesiogiai valdoma įmonė neturi galimybių nustatyti savo veiklos įkainių. Administracijos direktoriaus įsakymais yra nustatomi UAB „Grinda“ paslaugų įkainiai. Visa tai rodo, kad Sprendimas neriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje, nes Savivaldybė turi diskrecijos teisę šiuo atveju paslaugas teikti per savo įmonę. Taigi, UAB „Grinda“ visapusiškai atitinka pirmąjį Teckal kriterijų. UAB „Grinda“ yra įsteigta savivaldybės funkcijų realizavimui, t. y. viešojo intereso tikslais. LAT nurodė, kad įmonės vykdoma veikla yra skirta ją kontroliuojančios institucijos naudai, t. y. skirta šios institucijos poreikiams tenkinti. Neabejotina, kad tikslingai įsteigta UAB „Grinda“ Savivaldybės funkcijų įgyvendinimui yra skirta Savivaldybės viešųjų paslaugų (poreikių) tenkinimui. Todėl nustatytinas ne tik pirmasis Teckal kriterijus dėl efektyvios juridinio asmens kontrolės, bet ir dėl veiklos pobūdžio, nes UAB „Grinda“ didžiąją dalį veiklos vykdo kartu su savivaldybe. Taigi, Savivaldybė savo funkcijų vykdymą turi teisę atlikti per savo įmones. Tokia teisė kyla ir iš ETT praktikos, kuria nepagrįstai atliekant tyrimą nebuvo vadovautasi. Savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytos sutartys savo esme ir turiniu neatitinka viešojo pirkimo sutarties požymių. UAB „Grinda“ sutartys pasižymi viešojo administravimo įgyvendinimu. Pareiškėja Sprendimu pavedusi minėtas paslaugas teikti UAB „Grinda“ pirmiausiai veikė kaip viešojo administravimo subjektas, siekiantis tinkamai įgyvendinti savo funkcijas. Taigi, Savivaldybė ir UAB „Grinda“ teisiniai santykiai neturi pagrindo būti kvalifikuojami kaip tipiniai civiliniai teisiniai santykiai, kuriems išimtinai taikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, nes jie neatitinka viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sampratos: Savivaldybės su UAB „Grinda“ sudaromomis sutartimis nėra siekiama ekonominės naudos, nėra vykdoma ūkinė veikla, tačiau jomis yra siekiama įgyvendinti viešąjį administravimą ir tenkinti viešąjį interesą. Viešasis administravimas yra įgyvendinamas ne per savo struktūrinius padalinius (organizacinę sistemą), bet nuosavą įmonę. Tam teisinius pagrindus suteikia ne tik Vietos savivaldos įstatymas, bet ir ETT, LAT praktika. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės tarpusavio santykiai iki Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pakeitimo atitiko ETT praktikoje suformuluotą vidaus sandorio išimties turinį. Konkurencijos taryba neatsižvelgė į aplinkybes, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui UAB „Grinda“ ir atsakovės sudarytos sutartys bei vykdoma veikla atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimus. Konkurencijos taryba nepagrįstai įpareigojo nutraukti Savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytas sutartis, nes nevertino, kad ši nuostata taikytina į ateitį. Įsigaliojęs teisinis reguliavimas nacionalinėje teisėje įtvirtino nuostatas, nustatančias, kad viešųjų pirkimų taisyklės nėra taikomos vidaus sandoriams, o Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai kvalifikuotini kaip vidaus sandoriai. UAB „Grinda“ atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo išimties reikalavimus. UAB „Grinda“ įstatai nustato, kad bendrovės veiklos objektas yra lietaus vandenų surinkimas, nuvedimas, valymas ir išleidimas į atvirus vandens telkinius; gatvių, kelių tiesimas, dangų remontas, priežiūra; gatvių važiuojamosios dalies priežiūra žiemą; specialiosios sanitarinės paslaugos; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas; aplinkos tvarkymas; naminių gyvūnų priežiūros paslaugos, karantinavimas, eutanazija (9 p.). Taigi, UAB „Grinda“ įstatuose apibrėžta įmonės veiklos sritis (beje, šią sritį taip pat apibrėžia Savivaldybė) yra atsakovei priskirtų funkcijų realizavimas. Taip pat, UAB „Grinda“ (kontroliuojamas subjektas) ne mažiau kaip 90 proc. pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos Savivaldybės (perkančiosios organizacijos) poreikiams tenkinti ar Savivaldybės (perkančiosios organizacijos) funkcijoms atlikti. Iš veiklos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti ar Savivaldybės funkcijoms atlikti UAB „Grinda“ gavo 93,87 proc. pajamų. Todėl nustatytinas vidaus sandorio kriterijus ne tik dėl efektyvios veikos kontrolės, bet ir dėl veiklos pobūdžio. Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. taikymo apimtį, todėl atsakovė UAB „Grinda“ pavestoms paslaugoms teikti neprivalėjo skelbti konkurso. Įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pakeitimams tarp UAB „Grinda“ ir Savivaldybės susiklostę santykiai atitinka vidaus sandorio turinį pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. nuostatas, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą laikytinas Viešųjų pirkimų įstatymo išimtimi. Konkurencijos taryba nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino šios aplinkybės. UAB „Grinda“ ir Savivaldybės santykiai dar iki įsigaliojant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pakeitimams atitiko vidaus sandorio turinį, šios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos turėtų būti taikomas atgal Sprendimui. Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka (lex retro non agit), nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis (Konstitucinio teismo 1998-03-25 nutarimas). Todėl laiko, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos atgal. UAB „Grinda“ ir Savivaldybė tarpusavio santykiai pasižymi pavaldumu (efektyvios veiklos kontrolės kriterijus). Dėl šių priežasčių užtikrinama operatyvi reakcija į atitinkamas situacijas. Net vėluojant Savivaldybės mokėjimams UAB „Grinda“ teikia paslaugas, vykdydamas savo pareigas teikti jai pavestas privalomas paslaugas. Esant sutartiniams teisinimas santykiams tarp atsakovės ir atitinkamos kitos įmonės dėl minėtų paslaugų teikimo, mokėjimų vėlavimas preziumuojant būtų pagrindas neteikti paslaugų bei nutraukti sutartinius įsipareigojimus. Tokiu atveju Savivaldybė negalėtų užtikrinti miesto gyventojų interesų tinkamai teikdama viešąsias paslaugas. Mano, kad ginčo atveju, Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. nuostatos turėtų būti taikomos atgal kaip švelninančios teisės subjektų padėtį. Nurodė ir tai, kad Konkurencijos taryba vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kurios tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniu pagrindu skiriasi nuo nagrinėjama atvejo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-15 nutartyje buvo sprendžiamas, klausimas dėl bendrojo plano rengimo paslaugų pirkimo. Šio teismo 2009-01-16 nutartis taip pat nėra taikytina nagrinėjamu atveju, nes šioje nutartyje buvo sprendžiamas sutarties, sudarytos Savivaldybės su privačiu juridiniu asmeniu (UAB „Universali arena“), bet ne su Savivaldybei priklausančia įmone, teisėtumo klausimas. Pažymėjo, kad nacionalinių teismų praktika negali keisti ES teisės ir jeigu ES teisynas leidžia vidaus sandorius, nėra pagrįsta teigti, kad nacionalinė teisė, griežčiau reguliuodama šią sritį, draudžia šiuos sandorius, nes jų neįteisina. Konkurencijos tarybos pozicija, grindžiama netaikytinomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, yra neobjektyvi ir neteisinga bei formuojanti ydingą praktiką. Konkurencijos taryba neįvertino tos aplinkybės, kad teismų praktika nėra statiška, nesivadovavo LAT jurisprudencija, kurioje yra pripažinta vidaus sandorių išimtis. Teisės aktai suteikia galimybę funkcionuoti savivaldybės įmonėms tam, kad per jų veiklą būtų realizuojamos viešosios paslaugos. Viešųjų paslaugų teikimo modelis galimas ne tik per savo struktūrinius vienetus, bet ir per sau priklausančias įmones. Pareiškėja taip pat mano, kad Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas neišsamus, išvados grindžiamos prielaidomis ir spėjimais. Siekdamas nustatyti, ar yra ūkio subjektų, galinčių prižiūrėti Vilniaus miesto gatves žiemą, Paslaugų skyrius nustatė tik UAB „Fegda“, kuri nurodo, kad dalyvavimas konkurse būtų tikslingas tik tuo atveju, jeigu sutartis būtų pasirašoma bent 10 metų. Šiuo atžvilgiu visiškai neįvertinta tai, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma neilgesniam kaip 3 metų laiko tarpui. Pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, nustato Vyriausybė (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 7 d.). Vieno subjekto pasvarstymai apie galimybę dalyvauti konkurse esant tokioms sąlygoms, kokios objektyviai negalėtų būti siūlomos, negali būti vertinamas kaip ūkio subjekto, galinčio prižiūrėti Vilniaus miesto gatves žiemą nustatymas. Tyrimo metu nėra atliktas gatvių priežiūros žiemą kainos (įkainio) vertinimas. Jei kita įmonė (pvz. „Fegda“) planuotų investuoti į naujų druskos sandėlių, barstymo bazių įkūrimą ir išlaikymą, tai viskas atsispindėtų paslaugos įkainyje, kuris, be abejo, būtų didesnis nei dabartinis UAB „Grinda“, nes ši įmonė perėmė jau turėtas bazes ir barstymo automobilius iš „VSA“. UAB „Grinda“ įkainiai yra reguliuojami Administracijos direktoriaus įsakymais ir yra nustatomi priimtini Savivaldybei atsižvelgus į pokyčius rinkoje ir Statistikos departamento patvirtintus ekonominius rodiklius. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nėra pakankamo pagrindo nustatyti konkurencijos pažeidimus. Be to, Nutarimo išvados yra grindžiamos vien tik prielaidomis, o tai rodo atlikto tyrimo neišsamumą bei nepakankamą pagrindą konstatuoti konkurencijos pažeidimus. Atliktas tyrimas tik patvirtina aplinkybę, kad rinkoje subjektų, galinčių teikti šiuo metu UAB „Grinda“ atliekamas paslaugas, nėra. Visas Vilniaus miesto surenkamas lietaus vanduo patenka į UAB „Grinda“ tinklus bei per 90 išleistuvų ir 4 valymo įrenginius išleidžiamas į atvirus vandens telkinius. Taigi, Konkurencijos taryba ne tik teoriškai privalėjo įvertinti galimybes kitiems juridiniams asmenims teikti šias paslaugas, bet ir atsižvelgti į faktinę situaciją. Nesutiko su Konkurencijos tarybos vertinimu ir dėl to, kad veterinarinio numerio suteikimas nėra sudėtinga ar ilgą laikotarpį užtrunkanti procedūra, todėl Savivaldybė turi pareigą įsitikinti, ar nagrinėjamas Sprendimas gali riboti konkurenciją. Šie tyrimo teiginiai grindžiami tik prielaidomis, jeigu būtų subjektų, turinčių veterinarijos numerį. Pagrįsto ir išsamaus tyrimo išvados negali remtis neegzistuojančiais faktais ar aplinkybėmis. O Konkurencijos tarybos nurodytos aplinkybės, kad joks kitas subjektas neturi veterinarinio numerio tik dar kartą patvirtina, kad kito subjekto, galinčio teikti šias paslaugas, rinkoje nėra. Nesant rinkoje kitų subjektų, galinčių teikti šias paslaugas, negalimas Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimas. Tam, kad būtų konstatuotas Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatų pažeidimas, būtina nustatyti aplinkybių visumą, t. y. institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; dėl sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Ginčo atveju, Konkurencijos taryba nepagrįstai taiko Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus, nors nagrinėjama situacija nepatenka į ūkinės veiklos sampratą. Tačiau nors ir taikant Konkurencijos įstatymo 4 str. (su kuo Savivaldybė nesutinka), būtinas minėtų 3 sąlygų nustatymas. Laiko, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai nustatė šių sąlygų buvimą nes Sprendimas negali būti laikomas teikiančiu privilegijas UAB „Grinda“ ir diskriminuojantis atskirus ūkio subjektus. UAB „Grinda“ yra Savivaldybei priklausanti įmonė, įkurta tikslingai teikti minėtas paslaugas. Todėl šių paslaugų teikimas, iš esmės kaip viešojo administravimo funkcijų realizavimas, negali būti kvalifikuojamas kaip išimtinių teisių suteikimas UAB „Grinda“. Kad būtų galimas išimtinių teisių suteikimo konstatavimas, pirmiausiai būtina nustatyti atskirus ūkio subjektus, galinčius konkuruoti su UAB „Grinda“, tačiau konkrečių realiai konkuruoti su UAB „Grinda“ subjektų Konkurencijos taryba nenustatė. Tai šalina 1 sąlygos taikymo pagrindą. Konkurencijos sąlygų skirtumai atsirasti negali, nes Konkurencijos taryba patvirtino, kad visos UAB „Grinda“ atliekamos paslaugos yra Savivaldybės teikiamos viešosios paslaugos. Nacionaliniai teisės aktai, LAT bei ETT praktika suteikia teisę Savivaldybei pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo modelį, t. y. per savo struktūrinius padalinius (pvz., sudarant atskirą departamentą ar skyrių) arba per nuosavas tuo tikslu įkurtas įmones. Todėl visiškai teisiniu požiūriu nėra svarbus klausimas, ar yra kiti ūkio subjektai, galintys teikti tokias pat paslaugas, nes teisės aktai, pirmiausiai numato galimybę teikti viešąsias paslaugas per tikslingai savivaldybės įsteigtus paslaugų teikėjus (nuosavas įmones). Savivaldybės įgyvendinamas viešųjų paslaugų teikimas savo prasme nėra tipinis rinkos objektas, nes pirmiausiai tai yra viešasis interesas, neturintis komercinio ar pramoninio pobūdžio. Todėl netaikytini tie patys kriterijai kaip privatiems juridiniams asmenims. Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas prieštarauja UAB „Grinda“ steigimo tikslui. Kaip nepagrįstą laikė ir argumentas dėl ekonominio naudingumo, neva pritaikius konkurencingą procedūrą Savivaldybė galėtų rinktis pigesnį paslaugų teikimą. UAB „Grinda“ paslaugų įkainiai yra reguliuojami Administracijos direktoriaus įsakymais ir yra nustatomi priimtini Savivaldybei, atsižvelgus į pokyčius rinkoje ir Statistikos departamento patvirtintus ekonominius rodiklius. Todėl teiginys, kad konkurencinga procedūra būtų ekonomiškesnė, yra visiškai nepagrįstas. Savivaldybė tokiu būdu netektų galimybės kontroliuoti paslaugų įkainių. Be to, įkainių reguliavimas tiek pagal LAT, tiek pagal ETT praktiką yra laikomas vidaus sandorio bruožu. Pareiškėjos nuomone, Konkurencijos taryba nepakankamai įsigilino į nagrinėjamos situacijos faktines aplinkybes, nesivadovavo nacionaliniais teisės aktais bei jų turinį bei taikymo praktiką LAT išaiškinimais. Konkurencijos taryba netyrė ir nevertino Savivaldybės bei UAB „Grinda“ santykių prigimties.

5Pareiškėja taip pat pareiškė prašymą kreiptis į ETT dėl preliminaraus sprendimo, siekiant įvertinti, ar Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai patenka į vidaus sandorio sampratos apimtį, t. y. ar pareiškėja turi teisę kontroliuoti teisiškai atskirą UAB „Grinda“ taip, kaip savo tarnybas, ir ar UAB „Grinda“ didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su savivaldybe, atsižvelgiant į aiškinant 1992-06-18 Tarybos direktyvos 92/50/EEB nuostatas suformuotus vidaus sandorių kriterijus; ar Savivaldybė dėl Sprendimu pavestų UAB „Grinda“ paslaugų turėjo vadovautis 1992-06-18 Tarybos direktyvos 92/50/EEB „Dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“ nustatytais reikalavimais ir šioms paslaugoms teikti privalėjo skelbti viešą konkursą.

6Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą; I t., b. l. 119-123).

7Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 107-116) nurodė, kad kaip nurodyta Įstatymo 4 str. 1 d., savivaldos institucijos privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ne vykdydamos ūkinę veiklą (to Nutarime nenurodė ir Konkurencijos taryba), o vykdydamos pavestus uždavinius, kurie yra susiję su ūkinės veiklos reguliavimu, t. y. vykdydama viešojo administravimo funkciją, kurios viena iš sričių, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., yra viešųjų paslaugų teikimo administravimas (veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė), Savivaldybė privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Pažymėjo, kad Įstatymo 3 str. 4 d. įtvirtintu ūkio subjekto apibrėžimu, savivaldos institucijos taip pat gali būti laikomos ūkio subjektais ir vykdyti ūkinę veiklą, tačiau tokiu atveju ūkio subjektų veiklai būtų taikomi kiti Įstatymo straipsniai, o ne Įstatymo 4 str. Kadangi to nebuvo konstatuota tyrimo metu, nagrinėjamu atveju Savivaldybės veiksmai yra aktualūs ta prasme, kiek jie susiję su viešųjų paslaugų teikimo administravimu ir jai pavestų uždavinių, susijusių su ūkinės veiklos reguliavimu, vykdymu. Nors Konkurencijos taryba pripažįsta, kad Savivaldybė Sprendimu UAB „Grinda“ pavedė teikti viešąsias paslaugas, kurios Viešojo administravimo įstatyme yra apibrėžiamos gana plačiai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šios paslaugos nėra laikomos ūkine veikla Įstatymo prasme. Taigi, pavedimas teikti viešąsias paslaugas kartu laikytinas pavedimu UAB „Grinda“ vykdyti ūkinę veiklą Įstatymo prasme. Savivaldybė nepagrindė aplinkybės, kad UAB „Grinda“ sutarčių su Savivaldybe vykdymo procese negauna pelno. UAB „Grinda“ įstatų 8 p. nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslas taip pat yra pelno siekimas. Pati pareiškėja skunde nurodė, kad paslaugų įkainius Savivaldybė nustato pagal jų priimtinumą Savivaldybei, atsižvelgdama į Statistikos departamento ekonominius rodiklius, o ne į darbų atlikimo sąnaudas. Pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos poziciją, kai ne konkurso tvarka paskiriama vienam ūkio subjektui vykdyti tam tikrą veiklą, ne kartą yra patvirtinę administraciniai teismai, spręsdami Įstatymo 4 str. pažeidimo bylas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-05 nutartyje pripažino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-07-14 sprendimas Nr. 1-473 ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto bendrojo plano rengimas ne konkurso tvarka paskiriamas vienam ūkio subjektui, pažeidžia Įstatymo 4 str. reikalavimus, yra teisėtas. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybė klaidina teismą ir painioja Savivaldybės atliekamą viešųjų paslaugų teikimo organizavimo veiklą, kuri yra numatyta Vietos savivaldos įstatyme bei Viešojo administravimo įstatyme, ir kuri nėra laikytina ūkine veikla, ir viešųjų paslaugų teikimą kuris laikytinas ūkine veikla, kaip tai numatyta Įstatymo 3 str. 1 d. Nors pareiškėja nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 10 str. 3 d. nustato, kad savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus, steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, o šios teisės normos lingvistinis aiškinimas suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas viešųjų paslaugų teikimą pirmiausiai numatė būtent savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams, tačiau tokį Savivaldybės argumentą laikė nepagrįstu ir neargumentuotu. Įstatymo leidėjas yra nustatęs kelias alternatyvas, kurios galimos Savivaldybei organizuojant viešąsias paslaugas, tačiau Savivaldybė, vykdydama savo funkcijas, privalo vadovautis ne tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, bet ir kitų įstatymų, tame tarpe Įstatymo bei Viešųjų pirkimų įstatymų, nuostatomis. Vietos savivaldos įstatyme numatytos alternatyvos organizuoti viešąsias paslaugas, bei kiti teisės aktai nenumato Savivaldybės teisės, pažeidžiant kitų įstatymų reikalavimus, savo nuožiūra vienašališkai parinkti vieną ūkio subjektą viešųjų teritorijų tvarkymo darbams vykdyti. Savivaldos įstatymo normoje nurodytos viešųjų paslaugų teikimo galimybės yra laikomos alternatyvomis, kurių privalomas pasirinkimas priklauso ir nuo kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Teisės aktai nustatė galimybę savivaldybei viešąsias paslaugas teikti per savivaldybių bendroves, tačiau, atsižvelgus į galiojantį teisinį reglamentavimą, savivaldybėms priklausančios bendrovės rinkoje turi dalyvauti konkuruodamos su kitais ūkio subjektais. Pažymėjo, kad savivaldybių įsteigtas ūkio subjektas konkursuose turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir privatūs ūkio subjektai, t. y. jų veiklai taikomi visi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai. Tokiems ūkio subjektams neturėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti ūkinę veiklą nei kitiems ūkio subjektams. Organizuodama tam tikrų paslaugų teikimą, Savivaldybė, be kitų teisės aktų, privalo laikytis ir konstitucinio konkurencijos principo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-10 nutartyje yra nurodęs, kad savivaldybė privalėjo vadovautis bendraisiais teisės principais, tarp jų ir nediskriminavimo bei konstituciniu laisvės principu. Laiko, kad priešingu atveju, savivaldybėms Konstitucijos garantuojama neribota laisvė ir savarankiškumas, reikštų, kad savivaldybės veiklai negalioja ne tik Įstatymo nuostatos, tačiau ir kiti, pvz. baudžiamosios ar civilinės teisės reikalavimai. Tvirtino, kad direktyvų nuostatos buvo perkeltos į Viešųjų pirkimų įstatymą, kuriame Lietuvos įstatymų leidėjas, pasirinkdamas valstybei priimtiniausią būdą numatė baigtinį sąrašą atvejų, kuomet netaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta pirkimų tvarka. Konkurencijos tarybos nutarime, pateiktame sąraše vidiniai sandoriai, kaip išimtiniai atvejai dėl viešųjų pirkimų bendros tvarkos negaliojimo, nėra nurodyti, tai patvirtina ir 2008-12-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje teismas konstatavo, kad vidiniai sandoriai, kokiais laikytini ir nagrinėjami sandoriai tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus planas“, nebuvo įvardinti kaip išimtiniai atvejai, suteikiantys galimybę netaikyti viešųjų pirkimų bendros tvarkos, t. y. nerengti konkurso. Teismas padarė išvadą, kad viešojo pirkimo procedūros turi būti taikomos šioje byloje aptariamiems vidaus sandoriams. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str., negalima daryti išvados, kad vidiniams sandoriams šis įstatymas netaikomas. Šioje nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad byloje taikytinos Įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo teisės normos. Pareiškėjo pareiga organizuoti viešąjį pirkimą Vilniaus miesto bendrajam planui rengti kilo tiesiogiai iš Viešųjų pirkimų įstatymo . Be kita ko, teismas nurodė, kad EB viešųjų pirkimu teisės aktai bei su jais susijusi ETT praktika nėra taikomi visais su Lietuvos Respublikoje vykstančiais viešaisiais pirkimais ar jų vykdymu susijusiais atvejais. Išimtys galimos tada, kai neviršijant EB teisėje nustatytos sandorių vertės, viešieji pirkimai dėl specifinio viešosios sutarties objekto, planuojamos sandorio vertės, atitinkamo sektoriaus ypatybių tokių kaip rinkos dydis, struktūra, jos lokalus pobūdis, nedaro poveikio vidaus rinkos veikimui. Priešingai, jeigu sutartys yra reikšmingos vidaus rinkos veikimui, jų atžvilgiu taikomi tam tikri pagrindiniai vidaus rinkos ir viešųjų pirkimų principai, kylantys iš pačios EB sutarties nuostatų inter alia skaidrumo, nešališkumo ir vienodo požiūrio bei nediskriminavimo dėl pilietybės principai. Pažymėjo, net ir tuo atveju, jei dėl savo tęstinio, kumuliacinio pobūdžio ir didesnės sandorių vertės arba dėl savo pobūdžio ir reikšmingumo vidaus rinkos veikimui šioje byloje aptariami sandoriai patenka į EB viešųjų pirkimų teisės arba tam tikrų jos principų taikymo sritį, EB teisė jokiu būdu nedraudžia valstybėms narėms, taigi ir Lietuvos Respublikai, nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnes taisykles, užtikrinančias didesnę apsauga nuo antikonkurencinių veikų. Šis principas atsispindi ir 2002-12-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo aštuntojoje konstatuojamojoje dalyje bei 3 straipsnio 2 dalyje. Daro išvadą, kad EB viešųjų pirkimų procedūrų taikymo išimtis vidiniams sandoriams, kurias tam tikrais atvejais numato EB teisė, gali būti neatsižvelgiama siekiant užtikrinti dar efektyvesnį ir skaidresni viešųjų finansinių išteklių panaudojimą, didesnę konkurenciją tarp paslaugų teikėjų ir aukštesnį vartotojų teisių apsaugos standartą. Tokią išvadą patvirtina ir šioje byloje analizuota ETT praktika. Visose šiose bylose buvo sprendžiama, ar netaikant viešųjų pirkimų procedūrų vidiniams sandoriams“ nebuvo pažeista EB teisė. Tačiau nė vienoje byloje nebuvo nagrinėjama atvirkštinė situacija, kad pažeidimas būtų įžvelgtas tame, kad valstybė narė vidiniams sandoriams viešųjų pirkimų procedūras taikė. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str., negalima daryti išvados, kad vidiniams sandoriams šis įstatymas netaikomas. Taikant Viešųjų pirkimu įstatymą, kuriame atitinkama išimtis nėra nustatyta, nėra pagrindo analizuoti, ar toks pirkimas, kurį vykdė pareiškėja, atitiko Teckal byloje suformuluotus kriterijus. Laiko, kad pareiškėjos išdėstyta pozicija dėl ETT byloje Teckal (C-107/98) suformuluotų kriterijų taikymo nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-15 administracinėje byloje Nr. A-756-1976/2008 jau buvo pasisakęs dėl minėtų kriterijų netaikymo tais atvejais, kai Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato išimčių. Be kita ko, teigė, kad pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-756-1976/2008 neturėtų būti taikoma, nes nesutampa bylų ratio decidendi. Akcentavo, kad aplinkybė, kad, kaip teigia pareiškėja, UAB „Grinda“ 100 proc. priklauso Savivaldybei, o paminėtoje byloje savivaldybė suteikė išimtines teises ūkio subjektui, kurio akcijos tik dalinai priklauso Savivaldybei, nebuvo esminė pažeidimo konstatavimui. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, būtent šio specializuoto teismo precedentais, o ne LAT išaiškinimais turėtų būti remiamasi nagrinėjant administracines bylas. Savivaldybės Sprendimo priėmimo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neleido daryti prielaidų, kad egzistuojantiems Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryšiams yra taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo išimtis. Tačiau net ir tuo atveju, jei Teckal kriterijai būtų taikomi, Savivaldybė nepateikė jokių įrodymu, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryšiai tenkina Teckal kriterijus, t. y. kad minėta bendrovė didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su Savivaldybe. 2010-03-02 įsigaliojus naujai Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. redakcijai, kurioje yra nustatyta, kad įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 proc. pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, atsiranda galimybė taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo išimtį vidiniams sandoriams. Būtent po šios Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. įsigaliojimo, atsirado galimybė vidaus sandorius vertinti vadovaujantis Teckal kriterijais ir LAT išaiškinimais. Be kita ko, nurodė, kad Konkurencijos tarybos byloje esantys duomenys, kuriuos pateikė UAB „Grinda“ tyrimo metu, rodo, kad UAB „Grinda“ gaunamos pardavimo pajamos, susijusios su Savivaldybės priskirtų funkcijų atlikimu, nagrinėjamu laikotarpiu sudarė mažiau nei 90 proc. visų įmonės pardavimo pajamų, todėl daro išvadą, kad minėta Viešųjų pirkimų įstatymu įtvirtinta išimtis nagrinėjamu atveju neturi būti taikoma ir po naujos Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. redakcijos įsigaliojimo. Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryšiai ir iki Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. įsigaliojimo, tenkina antrąjį Teckal kriterijų, t. y. kad minėta bendrovė didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su Savivaldybe. Atkreipė dėmesį, kad tam, jog būtų tenkinamas antrasis Teckal kriterijus ir Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytas reikalavimas ūkio subjektui 90 proc. pardavimo pajamų gauti iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Nurodytas pajamų kriterijus galėtų būti tenkinamas tik tada, jei būtų pateikti įrodymai, kad pagal sutartis su savivaldybe apmokėtos paslaugos sudaro ne mažiau kaip 90 proc. UAB „Grinda“ pajamų. LAT išaiškinime taip pat nurodoma, kad tai, kad įmonės (tiekėjo) didžiausią veiklos dalį sudaro institucijos, kuriai ji priklauso, atžvilgiu vykdoma veikla minėto sprendimo Teckal prasme, pripažįstama tik tuo atveju, jei įmonės veikla iš esmės yra skirta šios institucijos poreikiams tenkinti, o bet kokia kita veikla yra šalutinio pobūdžio. Kad būtų nustatyta, ar ši sąlyga įvykdyta, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įskaitant kiekybinius (pvz., apyvarta, pajamos) ir kokybinius (pvz., perkančiųjų organizacijų naudai vykdomos srities dalis visos veiklos kontekste, vykdomos veiklos pobūdis rinkoje) kriterijus. Laiko, kad Nutarimas bet kuriuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos argumentas, kad esamas pavaldumas ir efektyvi kontrolė leidžia vėluoti Savivaldybės atsiskaitymams su UAB „Grinda“, jokiu būdu nepateisina ir nepašalina Konkurencijos tarybos konstatuoto pažeidimo. Pabrėžė, kad iš UAB „Grinda“ Konkurencijos tarybai 2009-03-12 rašte Nr. 78 pateiktų duomenų matyti, kad per 2008 m. bendrovė yra laimėjusi Savivaldybės skelbiamus konkursus, kurių darbų kaina sudaro 16 896 523 Lt. Kadangi bendrovei, kuri tenkina abu Teckal kriterijus, galima pavesti teikti paslaugas be jokio konkurso, nurodyta aplinkybė rodo, kad net ir pati Savivaldybė savo veiksmais pripažįsta, kad jos ir UAB „Grinda“ sandorių laikyti vidaus sandoriais ir taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis nėra pagrindo. Savivaldybė turėjo įvertinti, ar Sprendimas gali riboti konkurenciją, t. y. priimdama sprendimą be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pavesti UAB „Grinda“ teikti tam tikras paslaugas, Savivaldybė turėjo įsitikinti, ar toje rinkoje nėra veikiančių ar norinčių ir galinčių veikti kitų ūkio subjektų. Savivaldybė Konkurencijos tarybai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Savivaldybė įvertino kitų ūkio subjektų galimybes teikti atitinkamas paslaugas, todėl buvo padaryta išvada, kad Savivaldybė neįgyvendino savo pareigos užtikrinti, kad nagrinėjamas Sprendimas neribotų konkurencijos. Konkurencijos taryba nustatė ūkio subjektus, kurie galėtų/norėtų teikti privalomas paslaugas atitinkamoje rinkoje (pvz. UAB „Vilniaus laidojimo rūmai“ dalyvautų Savivaldybės rengiamame viešajame konkurse specialiosioms sanitarinėms paslaugoms Vilniaus mieste teikti ir kt.), tačiau neatmetama galimybė, kad paskelbus konkursą ar atlikus kitą konkurencingą procedūrą prieš priimant Savivaldybės Sprendimą, jame dalyvautų ūkio subjektai ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų ar savivaldybių. Dalis ūkio subjektų, kurie galbūt veikė, kai buvo priimamas Savivaldybės Sprendimas, Konkurencijos tarybos tyrimo metu jau nebeveikė rinkoje, todėl Savivaldybės argumentas, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu kai kuriose rinkose nenustatė ar netinkamai nustatė ūkio subjektų ratą, galinčių teikti nagrinėjamas paslaugas, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir neracionalus bei praktiškai neįgyvendinamas. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-26 nutartyje, pažymėjo, kad Įstatymo 4 str. nuostatos nereikalauja, kad būtų įrodyti konkretūs konkurencijos sąlygų skirtumai, visiškai pakanka ir nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti. Ginčo atveju, tokios prielaidos ir buvo nustatytos. Atsakovės nuomone, Taryba pagrįstai konstatavo, kad neištyrus atitinkamos rinkos ir joje veikiančių ar galinčių veikti ūkio subjektų ir be konkurso ar kitokios konkurencingos procedūros Savivaldybei priklausančios lietaus nuotekų tinklų dalies eksploatavimo paslaugoms teikti paskyrus UAB „Grinda“ buvo neužtikrinti veiksmingos konkurencijos principai.

9Kaip nepagrįstą ir perteklinį laikė ir pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į ETT.

10Teismo posėdyje atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

11Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundą tenkinti visiškai.

12Atsiliepime į skundą (I t., b. l.101-104) nurodė, kad atsakovė, priimdama Nutarimą, neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, netyrė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, taip pat neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, dėl to Nutarimas yra nepagrįstas, dėl to neteisėtas ir naikintinas. UAB „Grinda“ nuomone, Konkurencijos taryba nėra kompetentinga spręsti konkurso ar kitos konkurencingos procedūros organizavimo klausimą. Ginčo faktų tyrimas yra priskirtinas Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Viešųjų pirkimų tarnyba) kompetencijai. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo praktikoje patvirtino Viešųjų pirkimo tarnybos ir Konkurencijos tarybos kompetencijų atribojimą, nustatydamas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo funkcijas, susijusias su viešųjų pirkimų procesu, šių pirkimų subjektų veiksmais, bet ne su viešųjų pirkimų įtaka kitiems subjektams ir kitiems teisiniams santykiams, kas būtų priskirta Konkurencijos tarybos kompetencijai, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo kontrolė yra pavesta Viešųjų pirkimų tarnybai, o Konkurencijos taryba jokių šio įstatymo vykdymo ir priežiūros funkcijų neatlieka. Tokiu būdu laiko, kad Konkurencijos taryba peržengė jai priskirtos kompetencijos ribas, t. y. tirti viešųjų pirkimų organizavimo klausimus Konkurencijos tarybai nepriklauso. Be kita ko, Nutarimas pagal turinį yra neteisėtas, nes Savivaldybės taryba neprivalėjo skelbti konkurso privalomosioms paslaugoms teikti. Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo konstatuoti Įstatymo 4 str. pažeidimą, nes yra akivaizdžios objektyviai pateisinamos aplinkybės, eliminuojančios įtarimą dėl minėto straipsnio pažeidimo. Savivaldybė yra vienintelė (100 proc.) UAB „Grinda“ akcininkė ir turi visapusišką vienvaldę UAB „Grinda“ kontrolę. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja, be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pavesdama UAB „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas, neva pažeidė Įstatymo 4 str. reikalavimus, nes Savivaldybė organizuoti tokio konkurso ar kitos konkurencingos procedūros iš viso neprivalėjo, o tokia atsakovės išvada akivaizdžiai prieštarauja ETT praktikai. ETT savo praktikoje įtvirtino bendrąjį principą, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija ketina sudaryti atlygintiną sutartį su teisiškai nuo jos atskirta privačia įmone, neatsižvelgdama į tai, ar ši įmonė yra perkančioji organizacija, ar ne, konkurso skelbimas yra privalomas. Vis dėlto, ETT taip pat įtvirtino dvi išimtis, kai konkurso skelbimas nėra privalomas, net jeigu sutarties šalis yra teisiškai atskira nuo perkančiosios organizacijos įmonė, t. y. kai valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, gali įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis administracinėmis, techninėmis bei kitomis priemonėmis ir neprivalo kreiptis į kitas įmones, nesusijusias su šiomis paslaugomis; tokiu atveju tai nėra atlygintina rašytinė sutartis su teisiškai atskira nuo perkančiosios organizacijos įmone ir viešųjų pirkimų taisyklės nėra taikomos; konkurso skelbimas nėra privalomas net jeigu sutarties šalis yra teisiškai atskira nuo perkančiosios organizacijos įmonė, kai valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, turi teisę kontroliuoti atskirą nagrinėjamą įmonę taip, kaip savo tarnybas, ir kai tokia įmonė didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su valstybine įstaiga, kuri ją valdo. ETT apibendrino, kad viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros turi būti taikomos, jeigu perkančioji organizacija ketina sudaryti atlygintiną rašytinę sutartį su teisiškai atskira bendrove, kurios kapitalo dalį ji valdo kartu su viena ar keliomis privačiomis įmonėmis. Ginčo atveju, kaip minėta, Savivaldybė yra vienintelė UAB „Grinda“ akcininkė ir turi visapusišką vienvaldę UAB „Grinda“ kontrolę, UAB „Grinda“ yra įsteigta privalomosioms paslaugoms teikti ir darbams vykdyti. Visus UAB „Grinda“ stebėtojų tarybos ir valdybos narius bei bendrovės vadovą skiria/renka bei įmonės darbuotojų etatų sąrašą nustato pareiškėja ar jos sudaryti bendrovės priežiūros ir valdymo organai. Taigi, ES institucijų nustatyti reikalavimai, kai yra taikoma išimtis bendrajam principui skelbti konkursą, yra tenkinami, t. y. Savivaldybė turi visišką UAB „Grinda“ kontrolę ir konstruoja ją kaip savo tarnybą, dėl to konkurso skelbimas tokios kontroliuojamos bendrovės paslaugų pirkimui yra neprivalomas. Iš Nutarimo turinio akivaizdu, kad konkurso nepaskelbimas ir buvo vienintelis jo teisinis pagrindas. Pažymėjo, kad Sprendimas teikti privalomąsias paslaugas neriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje. Konkurencija rinkoje būtų ribojama tik tuo atveju, jei Savivaldybės taryba sutartį dėl privalomųjų paslaugų teikimo būtų sudariusi su įmone, kurios kapitalą sudaro valstybinis ir privatus kapitalas. Vadovaujantis ETT praktika, viešojo pirkimo sutarties sudarymas su įmone, kurios kapitalą sudaro valstybinis ir privatus kapitalas, nepaskelbus konkurso, pažeistų atviros ir neiškraipytos konkurencijos tikslą ir vienodo požiūrio į suinteresuotus asmenis principą, nes taikant tokią procedūrą dalį įmonės kapitalo turinti privati įmonė atsidurtų palankesnėje situacijoje nei jos konkurentai. Kadangi pareiškėja yra vienintelė (100 proc.) UAB „Grinda“ akcininkė, Sprendimas neskelbti konkurso privalomosioms paslaugoms teikti, o pavedimas jas atlikti UAB „Grinda“, kuri yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, įsteigta darbams vykdyti, neapribojo konkurencijos rinkoje. Akcentavo ir tai, kad priimant Nutarimą (įsigaliojo nuo 2010-03-02) jau galiojo ir Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. pakeitimas, t. y. nurodytas straipsnis yra papildytas nauja 5 d., kur aiškiai apibrėžta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (ar įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas) ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 proc. pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms įgyvendinti. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Grinda“ pavestos teikti paslaugos yra viešos, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, papildydamas minėtą straipsnį, iš esmės įtvirtino tik tai, kas jau seniai suformuota ETT praktikoje ir galioja taikomiems pirkimams iš savo kontroliuojamų subjektų.

13Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

14Prašymas dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo netenkintinas. Skundas tenkintinas.

15Dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo.

16Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 3 d., taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

17Teisėjų kolegijai išanalizavus ginčo teisiniam santykiui aktualių tiek nacionalinės teisės, tiek ES teisės normų turinį, nekyla abejonių dėl šioje byloje taikytinų Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų aiškinimo ir galiojimo, todėl pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į ETT dėl preliminaraus nutarimo netenkintinas.

18Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 str. 3 d, 13 str., 14 str. 1 d. ir Teismų įstatymo 9 str. 1 d., šioje byloje remsis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT), Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) šiam ginčui aktualių teisės normų pateiktais išaiškinimais.

19Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-04-01 Nutarimo Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo.

20Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

21Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

22Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba, atsakovė) 2010-04-01 Nutarimu Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“ (toliau – Nutarimas), pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – pareiškėja, Savivaldybė) tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ (toliau – bendrovė) privalomąsias paslaugas“ 1 ir 3.1 p. pažeidžia Konkurencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 str. reikalavimus ir įpareigojo pareiškėją panaikinti Sprendimo minėtus punktus bei nutraukti Sprendimo pagrindu tarp Savivaldybės ir bendrovės pasirašytas Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (toliau – Sutartys) (I t., b. l. 18-28, 31).

23Nutarime atsakovė pažymėjo, kad Įstatymo 4 str. 2 d. draudžia ne bet kokią diskriminaciją o tik tą dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Savivaldybė, nusprendusi be konkurso pirkti viešąsias paslaugas, iškraipė konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje bei sukūrė skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Savivaldybė savo sprendimu suteikė pranašumą vienam ūkio subjektui kitų ūkio subjektų atžvilgiu, nes pastarajam buvo suteikta galimybė be konkurencijos užimti tam tikrą atitinkamos rinkos dalį ir gauti pastovias pajamas. Taigi, priėmus sprendimą o vėliau jo pagrindu sudarius sutartis, buvo užkirstas kelias kitiems atitinkamose rinkose veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas. Priimdama Sprendimą Savivaldybė neįvertino aplinkybės, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinkos yra konkurencingos ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi.

24Taigi, iš esmės byloje ginčas kilo dėl to, ar Savivaldybė teisėtai ir pagrįstai be konkurso pavedė UAB „Grinda“ teikti viešąsias paslaugas, t. y. pagrįstai taikė vidaus sandorių išimties taisyklę.

25Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu ir Akcinių bendrovių įstatymu, be konkurso, Sprendimu nusprendė pavesti UAB „Grinda“ teikti viešąsias paslaugas, kurio pagrindu buvo pasirašytos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), pagal kurias bendrovei buvo pavesta teikti miesto gatvių priežiūros žiemą, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo; smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimo; mechanizuoto važiuojamosios gatvių dalies valymo ir plovimo; beglobių gyvūnų priežiūros, karantino organizavimo ir eutanazijos bei specialiąsias sanitarines paslaugas (I t., b. l. 31; Konkurencijos tarybos byla, b. l. 2).

26Byloje ginčo dėl to, kad UAB „Grinda“ pavestos atlikti paslaugos yra viešosios paslaugos, nėra.

27Bylos rašytiniai įrodymai taip pat tvirtina, kad UAB „Grinda“ yra pareiškėjai priklausanti bendrovė, kurios vienintelė akcininkė ir yra Savivaldybė (I t., b. l. 47, 48-53).

28Be kita ko, 2010-03-09 UAB „Grinda“ Pažyma ( - ) tvirtina, kad ši bendrovė 2007 m. gavo 92 proc., 2008 m. – 94 proc., 2009 m. – 95 proc. pardavimo pajamų, o planuojamos pardavimo pajamos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti 2010 m. sudarys – 92-97 proc. (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 169). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos duomenis neabejotinai pagrindžia Savivaldybės teismui pateikti buhalteriniai dokumentai (II-XX t.)

29Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, Įstatymas, Viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti teisės aktai susiję su jų įgyvendinimu.

30Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p. nustato, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Minimo įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai ir juridiniais asmenys, pasirenkami viešai. Pagal to paties įstatymo 10 str. 3 d., savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

31Įstatymo 4 str. 1 d. reglamentuojama, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagal Įstatymo 4 str. 2 d., šioms institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

32Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT 2010-04-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-468/2010, inter alia, yra išaiškinęs, kad Įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma trijų aplinkybių visuma, t. y. savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus arba grupes, dėl tokio sprendimo atsiranda arba gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymu vykdymu. Šioje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad nustatant atvejus, kuriems netaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta pirkimų tvarka, turėtų būti vadovaujamasi taip pat ir ES teisminių institucijų praktika.

33Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad LAT 2009-09-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje ( - ) yra nurodęs, kad jeigu supaprastintiems pirkimams nebūtų taikoma vidaus sandorių išimtis, susidarytų paradoksali situacija, kai supaprastinti pirkimai būtų reglamentuojami griežčiau už tarptautinius.

34Taigi, atsižvelgdama į LVAT ir LAT išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju taikytini ETT suformuoti Teckal kriterijai, pagal kuriuos ES taisyklės viešųjų pirkimų srityje yra taikomos, kai perkančioji organizacija, tokia kaip savivaldybė, ketina sudaryti atlygintiną rašytinę sutartį su teisiškai nuo jos atskirta privačia įmone, nepriklausomai nuo to, ar ši įmonė yra perkančioji organizacija ar ne, išskyrus atvejus: kai perkančioji organizacija (savivaldybė) turi teisę kontroliuoti teisiškai atskirą nagrinėjamą įmonę taip, kaip savo tarnybas, ir kai tokia įmonė didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su savivaldybe, kuri ją valdo (1999-11-18 sprendimas Teckal byloje C-107/98, 50 ir 51 punktai; 2005-01-11 sprendimas Stadt Halle byloje C-26/03, 49 punktas). Nurodyta išimtis taikoma, jeigu toks santykis tarp savivaldybės ir jos kontroliuojamos teisiškai atskiros įmonės yra susijęs su viešojo intereso tikslais (2005-01-11 sprendimas Stadt Halle byloje C-26/03, 50 punktas).

35Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos pozicija, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai visiškai atitinka ETT praktikoje nustatytus vidaus sandorio požymius, kuriems Bendrijų taisyklės viešųjų pirkimų srityje netaikytinos, nes, kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė bendrovės akcininkė, jai priklauso 100 proc. UAB „Grinda“ akcijų. Be to, UAB „Grinda“ įsteigta savivaldybės funkcijų realizavimui. Savivaldybė savo funkcijų vykdymą turi teisę atlikti per savo įmones.

36Taip pat pagrįstais teisėjų kolegija laiko ir pareiškėjos argumentus, kad pareiškėjos ir bendrovės tarpusavio santykiai iki Viešųjų pirkimų įstatymo pasikeitimo, atitiko ETT praktikoje suformuotą vidaus sandorio išimties turinį, o Konkurencijos taryba nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui UAB „Grinda“ ir pareiškėjos sudarytos sutartys bei vykdoma veikla atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimus. UAB „Grinda“ atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo išimties reikalavimus. Todėl Savivaldybė UAB „Grinda“ pavestoms paslaugoms teikti neprivalėjo skelbti konkurso.

37Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d., įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčių subjektų, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

38Atsakovė nurodė, kad būtent po minėtos Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. įsigaliojimo, atsirado galimybė vidaus sandorius vertinti vadovaujantis Teckal kriterijais ir LAT išaiškinimais, tačiau ginčo atveju ji netaikytina, nes UAB „Grinda“ gaunamos pardavimo pajamos, susijusios su Savivaldybės priskirtų funkcijų atlikimu, nagrinėjamu laikotarpiu sudarė mažiau nei 90 proc. visų įmonės pardavimo pajamų. Be kita ko, Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryšiai ir iki Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. įsigaliojimo, tenkina antrąjį Teckal kriterijų. Kad būtų tenkinamas antrasis Teckal kriterijus ir Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytas reikalavimas ūkio subjektui 90 proc. pardavimo pajamų reikia gauti iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Nurodytas pajamų kriterijus galėtų būti tenkinamas tik tada, jei būtų pateikti įrodymai, kad pagal sutartis su savivaldybe apmokėtos paslaugos sudaro ne mažiau kaip 90 proc. UAB „Grinda“ 2009 m. pažymoje tokių duomenų nesimato.

39Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, ir daro išvadą, kad atsakovė tyrimą atliko neišsamiai. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad bendrovė 2007 m. gavo 92 proc., 2008 m. – 94 proc., 2009 m. – 95 proc. pardavimo pajamų, o planuojamos pardavimo pajamos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti 2010 m. sudarys – 92-97 proc. (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 169). Šiuos duomenis neabejotinai pagrindžia teismui pateikti buhalteriniai dokumentai (II-XX t.).

40Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, LAT, LVAT ir ETT išaiškinimais, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad teisės aktai nustato galimybę savivaldybėms viešąsias paslaugas teikti būtent per savivaldybių bendroves. Konkurencijos taryba visiškai nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimu pažeidžiama sąžininga konkurencija. Sprendimas nelaikytinas teikiančiu privilegijas UAB „Grindai“ ir diskriminuojantis atskirus ūkio subjektus. UAB „Grinda“ yra pareiškėjai priklausanti įmonė, įkurta tikslingai teikti miesto gatvių priežiūros žiemą, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo; smėlio, sniego ir grunto sąvartynų eksploatavimo; mechanizuoto važiuojamosios gatvių dalies valymo ir plovimo; beglobių gyvūnų priežiūros, karantino organizavimo ir eutanazijos bei specialiąsias sanitarines paslaugas. Todėl šių paslaugų teikimas negali būti kvalifikuojamas kaip išimtinių teisių suteikimas UAB „Grinda“. Konkrečių realiai konkuruoti su UAB „Grinda“ subjektų Konkurencijos taryba nenustatė. Konkurencijos sąlygų skirtumai atsirasti negali, nes atsakovė pripažino ir byloje dėl to ginčas nekilo, kad visos UAB „Grinda“ atliekamos paslaugos yra Savivaldybės teikiamos viešosios paslaugos. Tiek aptarti teisės aktai, tiek LAT bei ETT praktika suteikia teisę Savivaldybei pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo modelį, t. y. per savo struktūrinius padalinius arba per nuosavas tuo tikslu įkurtas įmones. Savivaldybės įgyvendinamas viešųjų paslaugų neturi komercinio ar pramoninio pobūdžio. Todėl nėra taikytini tie patys kriterijai kaip privatiems juridiniams asmenims.

41Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytais motyvais Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ABTĮ 89 str. nuostatas, todėl jis naikintinas. Pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

42Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 4 str. 3 d., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

Nutarė

43pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės prašymo dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo netenkinti.

44Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundą patenkinti.

45Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-04-01 Nutarimą Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“.

46Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – pareiškėja,... 4. Skunde nurodė, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai nesivadovavo ETT... 5. Pareiškėja taip pat pareiškė prašymą kreiptis į ETT dėl preliminaraus... 6. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde ir rašytiniuose... 7. Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pateiktu skundu nesutiko... 8. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 107-116) nurodė, kad kaip nurodyta... 9. Kaip nepagrįstą ir perteklinį laikė ir pareiškėjos prašymą dėl... 10. Teismo posėdyje atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ su pateiktu skundu sutiko ir... 12. Atsiliepime į skundą (I t., b. l.101-104) nurodė, kad atsakovė, priimdama... 13. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime... 14. Prašymas dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus... 15. Dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo.... 16. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 3... 17. Teisėjų kolegijai išanalizavus ginčo teisiniam santykiui aktualių tiek... 18. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 str. 3 d, 13 str., 14 str. 1 d. ir Teismų... 19. Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-04-01 Nutarimo Nr. 2S-8... 20. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi... 21. Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto... 22. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba,... 23. Nutarime atsakovė pažymėjo, kad Įstatymo 4 str. 2 d. draudžia ne bet... 24. Taigi, iš esmės byloje ginčas kilo dėl to, ar Savivaldybė teisėtai ir... 25. Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Savivaldybės taryba,... 26. Byloje ginčo dėl to, kad UAB „Grinda“ pavestos atlikti paslaugos yra... 27. Bylos rašytiniai įrodymai taip pat tvirtina, kad UAB „Grinda“ yra... 28. Be kita ko, 2010-03-09 UAB „Grinda“ Pažyma ( - )... 29. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas,... 30. Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p. nustato, kad savivaldybės... 31. Įstatymo 4 str. 1 d. reglamentuojama, kad valstybės valdymo ir savivaldos... 32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT 2010-04-08 nutartyje... 33. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad LAT 2009-09-03 Viešųjų pirkimų... 34. Taigi, atsižvelgdama į LVAT ir LAT išaiškinimus, teisėjų kolegija... 35. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos pozicija, kad Savivaldybės ir UAB... 36. Taip pat pagrįstais teisėjų kolegija laiko ir pareiškėjos argumentus, kad... 37. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d., įstatymo reikalavimai... 38. Atsakovė nurodė, kad būtent po minėtos Viešųjų pirkimų įstatymo 10... 39. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes... 40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų... 41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytais motyvais Nutarimas yra... 42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 4 str. 3 d., 85-87... 43. pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės prašymo dėl kreipimosi į Europos... 44. Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundą patenkinti.... 45. Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-04-01 Nutarimą Nr.... 46. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...