Byla 2S-1147-524/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Navalio Jūrų Agentūra“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Navalio Jūrų Agentūros“ ieškinį atsakovui Audriui Vaišvilai dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 7 495,76 Lt žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-03 teismo nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nustačius, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdė teismo nutarties dėl trūkumų pašalinimo, 2010-12-29 nutartimi ieškinys grąžintas ieškovei.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011-03-09 UAB „Navalio jūrų agentūra“ direktorius Armantas Jokūbaitis prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl 2010-12-29 teismo nutarties paduoti. Nurodė, kad ieškovės atstovas buvo išvykęs į dalykines komandiruotes užsienyje, todėl negalėjo laiku paruošti procesinių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „Navalio jūrų agentūra“ prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir grąžino atskirąjį skundą jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (LR CPK 7 str. 2 d.). UAB „Navalio jūrų agentūra“ direktoriaus, žinodamas, kad turės išvykti į dalykinę komandiruotę, neinformavo apie tai teismo, nepasidomėjo bylos eiga, nepaskyrė kito įgalioto asmens ir nepasinaudojo galimybe bylą vesti per atstovą, taigi veikė neapdairiai ir nerūpestingai (LR CPK 55 str. 2 d., 3 d.).

5Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Navalio jūrų agentūra“ prašo perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodo, kad įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, įmonės direktorius, todėl niekas kitas negalėjo dalyvauti šioje byloje, o pasirūpinti atstovavimu nėra privaloma. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji nesutinka, jog ji piktnaudžiavo procesu, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Kaip matyti iš ieškovės atskirojo skundo, ji skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jis atsisakė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2010-12-29 nutarties.

8Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 03 d. nutartis civilinėje A. Z. v. V. P. , bylos Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Aritėja“ v. UAB „Bars Lit“, bylos Nr. 2-292/2008.

9Šiuo nagrinėjamu atveju matyti, kad prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismui tik 2011-03-09, t. y. praėjus po skundžiamos nutarties daugiau kaip dviem mėnesiams. Iš pridedamų ieškovės dokumentų matyti, kad jos įstatyminis atstovas direktorius nuo 2010-12-13 iki 2011-02-15 įvairiais laikotarpiais buvo išvykęs į užsienį. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės atstovo dėmesį, kad jo komandiruotės praktiškai sutapo su ieškinio padavimu teismui, todėl esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad UAB „Navalio jūrų agentūra“ direktoriaus, žinodamas, kad turės išvykti į dalykinę komandiruotę, neinformavo apie tai teismo, nepasidomėjo bylos eiga, nepaskyrė kito įgalioto asmens ir nepasinaudojo galimybe bylą vesti per atstovą, taigi veikė neapdairiai ir nerūpestingai (LR CPK 55 str. 2 d., 3 d.). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog pasirūpinti atstovavimu nėra privaloma, tačiau ieškovės direktorius pats negalėdamas atstovauti juridinio asmens dėl užimtumo ar dėl kitų aplinkybių ir nepasirūpindamas atstovavimu privalo prisiimti iš to išplaukiančias teisines pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 7 str. įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai galioja ne tik teismui ir atsakovui, bet ir pačiam ieškovui, kuris privalo imtis visų procese numatytų priemonių, kad civilinė byla nebūtų vilkinama ir būtų išnagrinėta kaip galima greičiau. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės atstovas direktorius nesirūpino civilinės bylos eiga, dėl to jo komandiruotės į užsienį nėra vertintinos kaip svarbios priežastys, kurios leistų atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

10Teisėjų kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, jog nei ši, nei 2010-12-29 teismo nutartis neužkerta ieškovui kelio, pašalinus ieškinio trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

11Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti pagrįstos ir teisėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutarties, kuria buvo atsisakyta ieškovei atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2010-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties (CPK 337 str. 1 p.).

12Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334-339 str.,

Nutarė

13atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai