Byla I-2436-146/2007

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo, Virgilijaus Valanciaus (pranešejas) ir Skirgailes Žalimienes (kolegijos pirmininke), teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo V. J. K. prašyma del proceso atnaujinimo administracineje byloje Nr.A-502-235-08 pagal pareiškejo V. J. K. skunda atsakovams Lietuvos Respublikos kulturos ministerijai, Kulturos paveldo departamentui prie Kulturos ministerijos, Nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo tarnybai, Šiauliu miesto savivaldybes tarybai, Šiauliu miesto savivaldybes administracijai, treciajam suinteresuotam asmeniui UAB „Auslita“ del sprendimo pripažinimo negaliojanciu ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I.

4V. J. K. (toliau – ir pareiškejas) su skundu ir jo patikslinimu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma prašydamas: 1) pripažinti negaliojanciu Šiauliu miesto savivaldybes tarybos 2006 m. gegužes 25 d. sprendima Nr. T-200, kuriuo patvirtintas teritorijos ( - ), Šiauliuose, detalus planas; 2) pripažinti neteisetu ir negaliojanciu Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2006 m. kovo 7 d. veiksma, kuriuo buvo pritarta teritorijos ( - ), Šiauliuose, detaliajam planui; 3) pripažinti neteisetu teritorijos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, detaliojo plano svarstyma su visuomene ir panaikinti 2005 m. gegužes 25 d. nutarima; 4) ipareigoti Šiauliu miesto savivaldybes administracija pakartotinai pateikti viešajam svarstymui su visuomene teritorijos ( - ), Šiauliuose, detaluji plana, nurodant teisinga sklypo adresa; 5) ipareigoti Kulturos paveldo departamenta per 30 dienu arba per teismo nustatyta laikotarpi šio Departamento direktoriaus isakymu „Del sužalotu nekilnojamuju kulturos vertybiu atkurimo budo ir nuostoliu dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ sudaryti komisija, kuriai pavesta ivertinti iki 2006 m. rugpjucio 12 d. padaryta žala; 6) ipareigoti Kulturos ministerija ir Departamenta per 3 menesius arba per teismo nustatyta laikotarpi suremontuoti, restauruoti arba atkurti natura kulturos paminkla - V. šeimos kapa – mauzolieju i pirmine busena, ir užtikrinti atstatymo ir remonto finansavima; 7) ipareigoti Departamenta per 30 dienu arba per teismo nustatyta laikotarpi paženklinti kulturos paminkla - V. šeimos kapa - mauzolieju ir Zokniu dvaro parka; 8) ipareigoti Departamenta per 3 menesius arba per teismo nustatyta laikotarpi pastatyti tvora apsaugancia paminkla; 9) ipareigoti Kulturos ministerija ir Departamenta per 2 menesius arba per teismo nustatyta laikotarpi patikslinti V. šeimos kapo - mauzoliejaus ir Zokniu dvaro parko reglamenta tikslinant arba papildant vietos saugojimo, priežiuros ir tvarkymo salygas sutartyse su paveldo objekta valdanciais ar tvarkanciais asmenimis itraukiant visas apsaugos zonas; 10) ipareigoti Kulturos ministerija ir Departamenta per 30 dienu arba per teismo nustatyta laikotarpi atlikti veiksmus, kuriuos jis privalo atlikti pagal 1992 m. gegužes 12 d. Vyriausybes nutarimu Nr.343 patvirtintu Specialiuju žemes ir miško naudojimo salygu 67 punkto nuostatas: uždrausti statyba priešais V. šeimos kapa - mauzolieju ir buvusiame Zokniu dvaro parke, kuri naikina ir žaloja jo vertes požymius, taip pat uždrausti statyti statinius užstatymo reguliuojamoje zonoje, kai tai nesusije su paveldo objektu eksponavimu ar tvarkymu; 11) pripažinti negaliojanciu Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos Nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Paveldo vertinimo taryba) 2006 m. spalio 17 d. akta Nr. KPD-RM-93; 12) ipareigoti Paveldo vertinimo taryba per 30 dienu arba per teismo nustatyta laikotarpi jam dalyvaujant iš naujo nustatyti Kulturos vertybiu objekto LA335 ir su juo susijusio Zokniu dvaro parko vertingasias savybes ir iš naujo apibrežti teritoriju ir apsaugos zonu ribas.

5Pareiškejas paaiškino, kad Kulturos ministerija ir Departamentas yra kulturos paveldo objekto - V. šeimos kapo – mauzoliejaus (toliau – ir Statinys), kulturos paveldo objektu registre iregistruoto Nr. LA335/2, valdytojai. Ši nekilnojamoji kulturos vertybe, esanti buvusio Zokniu dvaro teritorijoje, Zokniu dvaro parke, yra memorialine laidojimo vieta ir statiniu kompleksas. Objekta supa apsaugos zona, i kuria ieina Zokniu dvaro parkas. Pagal Saugomu teritoriju istatymo 10 straipsni tokios vietos/statiniai yra saugomi paveldo objektai. Ju apsaugai taikomi Saugomu teritoriju istatymo, Kilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo, Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo reikalavimai. Be to, ju apsaugai ir privalomam tvarkymui taikytini nekilnojamuju kulturos vertybiu tipiniai reglamentai, kapavieciu ir ju apsaugos zonu apsauga ir tvarkyma reguliuojantys teises aktai (Vyriausybes nutarimai „Del kapiniu tvarkymo taisykliu patvirtinimo“, „Del specialiuju žemes ir miško naudojimo salygu patvirtinimo“, „Del nekilnojamuju kulturos vertybiu atskiru grupiu tipiniu apsaugos reglamentu patvirtinimo“), o taip pat Departamento isakymas „Del sužalotu nekilnojamuju kulturos vertybiu atkurimo budo ir nuostoliu dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pareiškejo manymu, atsakovai Kulturos ministerija ir Departamentas, vykdydami kulturos paveldo apsaugos administravima, neatlieka ju kompetencijai priskirtu veiksmu ir neužtikrina mineto kulturos paveldo objekto apsaugos nuo gadinimu ir išnykimo. Paaiškino, kad Statini apie 1920 metus pastate jo prosenelis J. V., kuris buvo Zokniu dvaro savininkas. Šis Statinys yra šeimos nuosavybe (mirusiu šeimos nariu laidojimo vieta). Statinio viduje yra 18 laidojimo nišu ir šeima jas naudos ateityje. 1991 metais jis šioje kapavieteje surado dali okupacines valdžios 1941 metais išniekintu savo šeimos palaiku, kuriuos buvo laikinai palaidojes civilinese Ginkunu kapinese, Šiauliuose. 1994 metais prižiurint Šiauliu „Aušros“ muziejaus archeologei buvo atlikti papildomi žvalgomieji kasinejimai ir surasta dalis V. šeimos palaiku. Visiems surastiems palaikams, iskaitant surastus 1991 metais, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje buvo atliktas antropologinis tyrimas. Statinio teritorijoje ir jo apsaugos zonoje tebera užkasta didžioji dalis šeimos palaiku. Po antropologinio tyrimo surastieji palaikai yra laikinai prižiurimi Šiauliu „Aušros“ muziejuje laukiant perlaidojimo buvusioje vietoje – Statinyje esanciame mauzoliejuje. Paaiškino, kad jis yra pretendentes i nuosavybes teisiu atkurima turto paveldetojas, kadangi jo senele (J. V. dukra) O. V. – M. 1996 m. gruodžio 10 d. testamentu paliko jam pastatus, žeme ir kita turta, kuris jai priklause Lietuvos Respublikoje. Jo senele iki savo mirties pretendavo atkurti nuosavybes teise i Statini su ji supancia teritorija. O. M. buvo atkurta nuosavybes teise i du pastatus ( - ), o po jos mirties (1997 m.) buvo gražinta natura 0,1643 ha žemes, toje vietoje, kurioje yra Statinys su kapu – mauzoliejumi. Jis, kaip V. šeimos turto paveldetojas, turi teise perlaidoti palaikus mauzoliejuje. Nors šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapa prižiurinciam šeimos nariui, o jam nesant - kitam šeimos nariui, taciau Kulturos ministerijos ir Šiauliu miesto savivaldybes tarnautojai jam tai faktiškai draudžia, kadangi neatidaromos (užvirintos) Statinyje irengtos metalines durys, vilkina atlikti sugadintu statiniu atstatymo priežiuros darbus. Pažymejo, kad Kulturos paveldo inspekcijos generalinis direktorius 1993 m. lapkricio 9 d. nutarime detalizavo Statinio apsaugos zonas ir tašku koordinates, 1993 m. lapkricio 17 d. raštu Nr. 1298 praneše Šiauliu miesto valdybai apie mineta nutarima ir praše pasirupinti objekto apsauga ir reikiamu dokumentu sutvarkymu. Todel Šiauliu miesto savivaldybe privalejo apsaugoti Statini, o Departamentas bei Inspekcija užtikrinti ne tik jo priežiura ir ženklinima, bet ir apsauga. Pareiškejo manymu, minetos valstybes institucijos nuo 1990 m. lapkricio 26 d. iki 2006 m. vasario 21 d. turejo vadovautis šiuo laikotarpiu galiojusio Vyriausybes nutarimo „Del Kapiniu tvarkymo taisykliu patvirtinimo“ nuostatomis, o Departamentas yra atsakingas už tai, jeigu paskirtas objekto valdytojas nesilaike Kapiniu tvarkymo taisykliu. Teige, kad Departamentas iki šiol nesieme veiksmu, kad paveldo objektas butu tinkamai paženklintas, kaip to reikalauja Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo 12 straipsnis. Apie 2005 m. lapkricio 2 d., 2006 m. rugpjucio 12 d. pastebetus tycinius jo apgadinimus jis praneše Šiauliu policijai, sudare su apsaugos bendrove „Falck Security“ sutarti del jo apsaugos. 2005 m. lapkricio 7 d. pateike prašyma Šiauliu miesto merui nedelsiant imtis tinkamu kulturos paminklo apsaugos priemoniu ir atlyginti nuostolius. Negaves atsakymo, 2005 m. gruodžio 15 d. del Statinio saugojimo ir atstatymo kreipesi i Departamenta. Pažymejo, kad istorijos ir kulturos paminklu bei neveikianciu kapiniu apsaugos dokumentai, ju apsaugos zonu nustatymo ir kiti dokumentai galioja, kol jie bus pakeisti pagal ši istatyma. Departamentas 2005 m. sausio 11 d. atsakymu Nr. 7.14.S-2S-14 pripažino, kad šis kulturos paminklas negali buti žalojamas ar kitaip samoningai naikinamas. Teige, kad atsakovai ignoruoja Saugomu teritoriju istatymo reikalavimus (draudima paveldo objektu teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektu eksponavimu ar tvarkymu, kt.). Detalusis planas, patvirtintas Šiauliu miesto savivaldybes tarybos 2006 m. gegužes 25 d. sprendimu Nr. T-200, parengtas nesilaikant istatymu. Departamentas, pažeisdamas galiojancius istatymus ir Vyriausybes nutarimus, 2006 m. kovo 15 d. nepagristai suderino A. A. imones paruošta žemes sklypo ( - ) detaluji plana, nors tai daro akivaizdžiai neigiama poveiki kulturos vertybems, pažeidžia istatymus ir jo teises. Pagal Kapiniu tvarkymo taisykles ir Specialiasias žemes ir miško naudojimo salygas kapavietes sanitarine apsaugos zona privalo buti ne mažiau kaip 100 metru. Suformuotas žemes sklypas yra paminklo apsaugos ir kapiniu sanitarineje zonoje, taciau detaliajame plane šios zonos nenurodytos. Nenurodytas ir pats kulturos paminklas, jo apsaugos zona bei apsaugos reikalavimai. Detaliuoju planu buvo nustatyta, kad pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirtis yra kitos paskirties žeme, žemes naudojimo budas - komercines paskirties objektu teritorijos, pobudis - prekybos, paslaugu ir pramogu objektu statyba. Vyriausybes igaliotos institucijos pagal Saugomu teritoriju istatyma atsako už saugomu teritoriju apsaugos ir tvarkymo organizavima. Viena iš Kulturos ministerijos funkciju yra užtikrinti kulturos vertybiu apskaita ir apsauga ir jos pareigunai privalo imtis veiksmu, užtikrinanciu istatymu ir kitu teises aktu laikymasi saugomose teritorijose. Kad kulturos paminklas nesaugomas, patvirtina mauzoliejaus bukle ir tai, jog saugomu objektu teritorijose ir sanitarinese apsaugos zonose planuojami statyti nauji kulturos vertybes užgožiantys statiniai. Šiauliu miesto savivaldybes tarybos 2006 m. gegužes 25 d. sprendime Nr. T-200 sklypui, esanciam adresu ( - ), A. A. imones parengtame detaliajame plane ir UAB „Auslitos“ 2006 m. birželio 20 d. užsakyme yra nurodytas kitas adresas - ( - ). Spaudoje nurodytas sklypo adresas - ( - ). 2005 m. vasario 9 d. Registro pažymejime 2006 m. gegužes 25 d. sprendime Nr. T-200 nurodytam statiniui suteiktas adresas - ( - ), o ne ( - ), ir šis adresas suteiktas net nuo 1993 m. sausio 8 d., remiantis miesto valdybos potvarkiu Nr.30. Pareiškejo manymu, atsakovai Šiauliu miesto savivaldybes taryba ir administracija siekia apgaule nuslepti tikrojo planuojamo sklypo adresa. Nurode, kad 1993 m. lapkricio 9 d. buvo priimtas bendrasis Saugomu teritoriju istatymas, o veliau specialusis Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymas, kurie iš dalies reglamentuoja kulturos paveldo objektus ir ju apsauga. Specialiojo istatymo „Del Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo igyvendinimo“ 9 straipsnyje, nurodyta, kad kulturos paminklu apsaugos dokumentai (apsaugos ir nuomos sutartis, apsaugos sutartis, isipareigojimas saugoti paminkla), ju apsaugos zonu nustatymo ir kiti dokumentai galioja, kol jie bus pakeisti pagal Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatyma. 1996 m. vasario 6 d. šis istatymo straipsnis buvo pakeistas itraukiant kartografuotas neveikiancias kapines. Nustatyta, kad i Lietuvos Respublikos respublikines ir vietines reikšmes istorijos ir kulturos paminklu sarašus, naujai išaiškinamu istorijos ir kulturos paminklu saraša irašyti bei i laikinaja istorijos ir kulturos paminklu apskaita itraukti objektai, taip pat visos kartografuotos ir inventorizuotos bei itrauktos i gamtos, istorijos ir kulturos paminklu katalogus neveikiancios kapines, kol bus nuspresta del ju irašymo i Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu registra, turi buti saugomos kaip nekilnojamosios kulturos vertybes. Istorijos ir kulturos paminklu bei neveikianciu kapiniu apsaugos dokumentai (apsaugos ir nuomos sutartis, apsaugos sutartis, isipareigojimas saugoti paminkla), ju apsaugos zonu nustatymo ir kiti dokumentai galioja, kol jie bus pakeisti pagal Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatyma. 1993 m. lapkricio 9 d. Kulturos paveldo inspekcijos generalinis direktorius patvirtino Kulturos paminklo teritorija ir paminklo reguliuojama užstatymo zona. Kulturos paveldo departamento nuostatai ar/ir veiksmai (neveikimas) negali prieštarauti istatymo imperatyvioms normoms. Teige, kad Departamento sudaryta komisija 2006 m. spalio 17 d. aktu Nr.KPD-RM-93 neteisetai pakeite paminklo teritorija ir užstatymo zona, vietoje paveldosaugos interesu apsaugos pasirinko privataus verslo interesu apsauga. Departamentas turi pareiga saugoti Statini nereikalaujant paskelbti ji saugomu objektu.

6II.

7Išnagrinejes skunda, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužes 8 d. sprendimu ji atmete kaip nepagrista. Teismas nustate, kad Statinys (V. šeimos mauzoliejaus liekanos), esantis Radviliškio gatveje, Šiauliuose, del kurio ir ji supancios teritorijos apsaugos ir tvarkymo pareiškejas iškele nagrinejama ginca, yra kulturos paveldo objektas - i Kulturos vertybiu registra iregistruota (LA335) nekilnojamoji kulturos vertybe (regioninio reikšmingumo lygmens pavienis kulturos objektas - statinys, turintis architekturini, istorini ir memorialini reikšminguma). Toks Statinio statusas nustatytas Nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo tarybos 2006 m. spalio 17 d. aktu Nr. KPD-RM-93. Teismas konstatavo, jog nuo 2005 m. balandžio 20 d. isigaliojusio Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nekilnojamuju kulturos vertybiu vertingasias savybes nustato ir teritoriju ribas apibrežia nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo tarybos. Todel Nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo taryba mineta administracini akta yra priemusi veikdama savo kompetencijos ribose. Iki mineto administracinio akto priemimo Statinys 1993 m. lapkricio 9 d. Lietuvos kulturos paveldo inspekcijos nutarimu Nr.01-8-335 buvo itrauktas i laikinaja istorijos ir kulturos paminklu apskaita. Teismas nurode, jog Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo 2 straipsnis nustato, kad kulturos paveldo objektai – pavieniai ar i kompleksa ieinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kulturos vertybes, t. y. žemes sklypuose, sklypu dalyse, vandens, miško plotuose ar ju dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertinguju savybiu ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktines teises objektai ar gali jais buti (2 str. 14 d.); nekilnojamoji kulturos vertybe – kulturos paveldo objekto ar vietoves reikšminguma lemianciu vertinguju savybiu, visuomenei svarbiu kaip jos kulturinis turtas, visuma, neatsižvelgiant i tai, kam nuosavybes teise objektas ar vietove priklauso; valdytojas kulturos paveldo objekto ir kitu nekilnojamuju daiktu, esanciu pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietoveje, savininkas ar kitoks valdymo teisiu turetojas (2 str. 39 d.). Iš pareiškejo skundo ir teismo posedyje pateiktu paaiškinimu teismas nustate, kad jis visus skundo reikalavimus del kulturos paveldo objekto – Statinio kelia remdamasis ta faktine aplinkybe, jog yra buvusio Zokniu dvaro ir Statinio savininko J. V. provaikaitis ir jo senele (J. V. dukra) O. V. – M., kuri buvo pateikusi prašyma del nuosavybes teise atkurimo i išlikusi nekilnojamaji turta (žeme, pastatus), esanti Šiauliu m. Radviliškio g., 1996 m. gruodžio 10 d. testamentu paliko jam pastatus, žeme ir kita turta, kuris jai priklause Lietuvos Respublikoje. Senelei mirus, jis yra pretendentas i nekilnojamaji turta, i kuri turi buti atkurta nuosavybes teise mirusiosios vardu. Pareiškejas teismo posedyje paaiškino, kad savo skunde buvo neteisingai nurodes aplinkybe, jog po seneles mirties Statinio buvimo vietoje buvo atkurta nuosavybes teise ir gražinta natura 0,1643 ha žemes. Taip pat paaiškino, kad del šios žemes nuosavybes atkurimo klausimas nera išsprestas. Iš byloje ištirtu irodymu teismas nustate, kad šiuo metu pareiškejas Statinio buvimo vietoje nuosavybes teise nevaldo jokio žemes sklypo ir nera Statinio savininkas. Teismas pažymejo, kad istatymai nedraudžia fiziniam asmeniui buti kulturos paveldo objekto savininku, taciau nagrinejamu atveju šis klausimas neišsprestas ir pareiškejas nera nei Statinio, nei žemes po šiuo statiniu ar aplink ji savininkas. Pareiškejas nepateike teismui irodymu, kad Nekilnojamojo turto registre butu iregistruotos jo daiktines teises i Statini ar kita nekilnojamaji turta, esanti ginco vietoje. Pareiškejui priklausantys pastatai (parduotuve ir ukinis pastatas) yra kitoje vietoje - ( - ). Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo prasme pareiškejas nera kulturos paveldo objekto - Statinio savininkas ar valdytojas. Tuo remdamasi teiseju kolegija konstatavo, kad pareiškejas šiuo metu Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme neturi subjektines teises reikšti reikalavimus atsakovams del Statinio ir teritorijos aplink ji sutvarkymo, teritoriju detaliojo planavimo bei kitais klausimais. Be to, iš Šiauliu miesto savivaldybes pateiktu irodymu teismas nustate, kad Šiauliu miesto savivaldybes tarybos 2006 m. gegužes 25 d. sprendimu Nr. T-200, kuriuo patvirtintas teritorijos ( - ), Šiauliuose, suplanuota teritorija neapima Statinio ir ja supancios teritorijos. Teismas taip pat nustate, kad 1994 metais paciam pareiškejui buvo išduotos Paminklotvarkos salygos Statinio kapitaliniam remontui ir restauravimui. Salygose buvo nepagristai nurodyta, kad nuosavybes teises atkurimo pagrindu Statinio naudotojas yra V. J. K., t. y. pareiškejas. Teismas pripažino, kad šalys nepateike irodymu, jog pareiškejas pasinaudojo Paminklotvarkos salygomis ir atliko kokius nors Statinio tvarkymo darbus. 1998 metais Paminklotvarkos salygos buvo išduotos Statinio valdytojui - Šiauliu miesto savivaldybei, kuri Statinio sutvarkymo darbu taip pat neatliko. Teismas nurode, kad del nekilnojamosios kulturos vertybes apsaugos, ipareigojimo atlyginti jai padaryta žala istatymais nustatyta tvarka galimi gincai teisme tuo atveju, jei i teisma kreipiasi istatymu numatyti subjektai, gindami viešaji interesa (Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 str. 3 d. 3 p., 56 str.). Pareiškejas (fizinis asmuo) pats neturi teises kreiptis i teisma, gindamas viešaji interesa, taciau gali kreiptis i kompetentingas valstybes institucijas, kad jos kreiptusi i teisma del viešojo intereso gynimo. Remdamasi išdestytais argumentais teiseju kolegija pripažino nepagristais ir atmete visus pareiškejo pareikštus atsakovams reikalavimus.

8III.

9Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, V. J. K. pateike apeliacini skunda, kuri išnagrinejes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartimi atmete ir pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužes 8 d. sprendima paliko nepakeista.

10Teismas, vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad kreipimuisi i teisma teismines gynybos pakanka asmens manymo, jo subjektyvaus suvokimo, jog jo teises ar istatymu saugomi interesai yra pažeisti. Taciau to nepakanka teisei i reikalavimo patenkinima realizuoti. Nustatyta tvarka pareikšta reikalavima teismas priima ir, užvedes byla, ja nagrineja, tirdamas faktines aplinkybes, vertindamas jas, aiškindamas ir taikydamas teises normas, patvirtindamas arba paneigdamas reikalavimo teise – teise i pareikšto reikalavimo patenkinima. Reikalavimo teise pripažistama tik nustacius, jog pažeista ar gincijama pareiškejo teise arba istatymu saugomas interesas, kitaip tariant, jog pareiškejas turi materialini teisini suinteresuotuma bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, jog pareiškejas tokios subjektines teises ar istatymu saugomo intereso nenurode ir nepagrinde. Teismas nurode, kad iš byloje surinktu ir tirtu irodymu nera pagrindo daryti išvada, jog pareiškejui yra atkurta ar ruošiama atkurti nuosavybes teise i žeme, kurioje yra V. šeimos kapas – mauzoliejus, ar šalia jo. Pareiškejas ir bylos duomenys patvirtina apie nuosavybes teisiu atkurima i 1643 kv.m ploto žemes sklypa prie pastato ( - ), t. y. kitoje vietoje nei Statinys. Pirmosios instancijos teismas pagristai akcentavo Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo 2 straipsnio nuostatas, apibrežiancias, kad kulturos paveldo objektai – pavieniai ar i kompleksa ieinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kulturos vertybes, t. y. žemes sklypuose, sklypu dalyse, vandens, miško plotuose ar ju dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertinguju savybiu ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktines teises objektai ar gali jais buti; nekilnojamoji kulturos vertybe – kulturos paveldo objekto ar vietoves reikšminguma lemianciu vertinguju savybiu, visuomenei svarbiu kaip jos kulturinis turtas, visuma, neatsižvelgiant i tai, kam nuosavybes teise objektas ar vietove priklauso; valdytojas - kulturos paveldo objekto ir kitu nekilnojamuju daiktu, esanciu pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietoveje, savininkas ar kitoks valdymo teisiu turetojas. Teismas nustate, kad V. šeimos kapas - mauzoliejus yra kulturos paveldo objektas - i Kulturos vertybiu registra iregistruota (LA335) nekilnojamoji kulturos vertybe, kuri yra Šiauliu miesto savivaldybes administruojamoje teritorijoje. Nors istatymai nedraudžia fiziniam asmeniui buti kulturos paveldo objekto savininku, taciau nagrinejamu atveju pareiškejas nera Statinio savininkas, nepateikta duomenu, kad pretenduoja tokiu tapti. Todel pagrista pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo prasme pareiškejas nera kulturos paveldo objekto - Statinio savininkas ar valdytojas. Teismas konstatavo, kad nepagristas ir pareiškejo nuosavybes teises i Statini kildinimas iš Vyriausybes patvirtintu Kapiniu tvarkymo taisykliu reguliavimo. Šio akto nuostatos tik patvirtina, jog veikianciose kapinese kapo ribose asmenu pastatyti kapo statiniai ir pasodinti augalai yra ju nuosavybe. Nagrinejamu atveju Statinys nera kapiniu teritorijoje, o del faktiniu aplinkybiu šiuo metu neatitinka ir kapo savokos. Bylos medžiaga patvirtina, kad kape – mauzoliejuje buvo palaidoti T. S. –M., L. V., M. V., R. M. –V. ir J. V., kuriu palaikai iš mauzoliejaus 1941 metais buvo išmesti. Suradus palaikus, jie buvo palaidoti Ginkunu kapinese, o po antropologinio tyrimo yra saugomi Šiauliu „Aušros“ muziejuje. Taigi šiuo metu Statinys nera kapas (vieta, kurioje palaidoti žmogaus (žmoniu palaikai), o tik nekilnojamoji kulturos vertybe, kuriai taikytinas kulturos paveldo objekto teisinis režimas. Nenustatyta pareiškejo pažeista ar gincijama teise arba istatymu saugomas interesas, todel pripažistama pagrista pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškejas nepagrinde savo materialinio teisinio suinteresuotumo ir neturi subjektines teises i byloje pareikštus atsakovams reikalavimus, susijusius su V. šeimos kapu – mauzoliejumi.

11IV.

12V. J. K. 2008 m. gegužes 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prašyma del proceso atnaujinimo administracineje byloje Nr.A-502-235-08. Pareiškejas prašo atnaujinti procesa Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 153 straipsnio 2 dalies 10, 11, 12 punkto pagrindais ir nurodo: 1) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis ABTI, turejo tikrinti tiek apskustosios, tiek neapskustosios skundžiamo sprendimo dalies teisetuma ir pagristuma, neapsiribojant apeliacinio skundo argumentais, ir turejo pareiga padeti proceso dalyviams igyvendinti ju procesines teises, privalejo surinkti visus irodymus, galincius padeti išspresti ginca, bei visapusiškai, išsamiai ir objektyviai juos ivertinti; 2) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiginiai, kad nera pagrindo daryti išvada, jog jam yra atkurta arba ruošiama atkurti nuosavybes teises i žeme, kurioje yra V. šeimos kapas-mauzoliejus, ar šalia jo, nepateikta duomenu, jog pareiškejas nepretenduoja tapti kapavietes savininku, prieštarauja bylos faktinems aplinkybems. Tai matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo ir 1993 m. liepos 29 d. Šiauliu apylinkes teismo sprendimo, kuriame faktiniais irodymais nustatyta J. ir O. M. 1940 m. turetos žemes sklypo ribos ir kiekis; 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimais del Kapiniu tvarkymo taisykliu, V. šeimos kapas-mauzoliejus yra kapines, turincios kapaviete, kurioje palaidoti žmoniu palaikai. Byloje nera irodymu, kad pagal Kapiniu tvarkymo taisykles ar Laidojimo istatymo normas kapines priskirtos prie neveikianciu, uždarytos, perkeltos arba panaikintos taisykliu ar istatymo nustatyta tvarka. Teismo teiginys, kad V. šeimos kapas-mauzoliejus nera kapas, o tik nekilnojamoji kulturos vertybe, ir jis neturi nuosavybes teises i kapavietes statinius, prieštarauja bylos faktinems aplinkybems ir istatymo imperatyvioms normoms; 4) vadovaujantis Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymu, surasta dalis V. šeimos kaulu yra archeologiniai radiniai, kuriems buvo atlikta antropologine ekspertize, jie turi buti saugomi ju radimo vietoje. Teismas nepagristai atsiribojo aiškindamas kulturos vertybe vien kaip statini, kuris yra nekilnojamoji kulturos vertybe; 5) teismas neteisingai taike materialines teises, kai nustate faktines aplinkybes, susijusias su kapavietes teritorijos nustatymu ir registravimu registre. Byloje nera irodymu, kad paminklo teritorija arba saugomo objekto užstatymo zona pakeista tarp 1993 m. lapkricio 9 d. ir 2006 m. spalio 4 d. Magistralinis Šiauliu aplinkkelis atsirado vos keli metrai nuo mauzoliejaus ir ant jo šeimos kapavietes. Teismas šiu svarbiu aplinkybiu netyre ir ju visiškai neivertino, todel prieme nepagrista sprendima, kuris prieštarauja faktinems aplinkybems; 6) nežiurint i tai, kad gindamas savo subjektines teises ir istatymo saugomus interesus jis kreipesi i teisma, teismas sutapatino jo interesus su visuomenes interesais ir padare išvada, kad jis, kaip fizinis asmuo, pats neturi teises kreiptis i teisma del viešo intereso gynimo, kurio jis nesieke; 7) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ignoravo isiteisejusius ir neskundžiama 1993 m. liepos 29 d. Šiauliu miesto apylinkes teismo sprendima civilineje byloje Nr.2-7-1330/1993, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendima administracineje byloje Nr.A10-578/2007 ir Panevežio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendima administracineje byloje Nr.I-966-552-2007. Taip pat ignoravo fakta, kad pradetas ikiteisminis tyrimas yra susijes su jo nuosavu pastatu; 8) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas neatitinka susiklosciusios administraciniu, bendrosios kompetencijos teismu praktikos panašiose bylose, t. y. administracines bylos Nr.A3-64/2007, A14-54/2005, A10-260/2005, A11-212/2005 ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 1997 m. sausio 6 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-9 (III t., b. l. 64 - 66).

13Teiseju kolegija

konstatuoja:

14V.

15Prašymas atnaujinti procesa netenkintinas.

16Proceso atnaujinimas – išimtine ir galutine isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutarciu teisetumo ir pagristumo kontroles forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdyma bei tinkama teises i teismine gynyba igyvendinima, siekiant patikrinti, ar isiteiseje teismu procesiniai sprendimai nepažeidžia istatymu saugomu asmenu teisiu ir interesu, taip pat išvengti galimo neteiseto teismo procesinio sprendimo teisiniu pasekmiu. Atsižvelgiant i tokia proceso atnaujinimo instituto paskirti, ABTI gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedura, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytu salygu ir tvarkos.

17Taigi, ABTI 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali buti atnaujinamas, esant šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. V. J. K. mano, jog šiuo atveju procesas atnaujintinas ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10, 11 ir 12 punktuose itvirtintais pagrindais.

18Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

19ABTI 153 straipsnio 10 punktas skelbia, jog procesas gali buti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises normu pažeidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti.

20Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis bylose Nr.P756-153/2009, P502-119/2009), šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesa butina nustatyti akivaizdu pažeidima, t. y. kai proceso atnaujinimo klausima nagrinejanciai teiseju kolegijai nelieka pagristu abejoniu del klaidingo teises normu aiškinimo ir taikymo. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. nutarties matyti, kad jam priimti pakankama salyga buvo konstatavimas, jog nenustatyta pareiškejo pažeista ar gincijama teise arba istatymu saugomas interesas, pareiškejas nepagrinde savo materialinio teisinio suinteresuotumo ir neturi subjektines teises i byloje pareikštus atsakovams reikalavimus, susijusius su V. šeimos kapu – mauzoliejumi. Atsižvelgiant i tai, nagrinejant prašyma del proceso atnaujinimo, svarstytini tik tie pareiškejo argumentai, kurie susije su teismo išvada, kad pareiškejas ABTI 5 straipsnio 1 dalies prasme neturi subjektines teises reikšti reikalavimus atsakovams del Statinio ir teritorijos aplink ji sutvarkymo, teritoriju detaliojo planavimo bei kitais klausimais.

21Teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad pareiškejas, grisdamas savo prašyma, kelia ne konkrecios teismo taikyto istatymo normos netinkamo aiškinimo ir taikymo klausima, o iš esmes nesutinka su byloje surinktu irodymu bei faktiniu aplinkybiu vertinimu, ka pagal ABTI 57 straipsnio 6 dali atlieka teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, ir kas nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Pareiškejas nepateike akivaizdžiu irodymu, kad padarytas esminis materialines teises normu pažeidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimant neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti, be to, prašyme nenuosekliai mini bei cituoja ivairiu teises aktu nuostatas, taciau detalios argumentacijos, paaiškinancios, kaip konkreciai byla nagrinejes teismas šias nuostatas pažeide, nepateikia. Taigi, prašymas del proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagristas ir negali buti tenkinamas.

22Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu

23ABTI 153 straipsnio 11 punktas skelbia, jog procesas gali buti atnaujinamas, kai panaikinamas kaip neteisetas teises aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprende byla.

24Šiuo pagrindu procesas gali buti atnaujinamas tada, kai panaikinamas teises aktas, nulemes bylos baigti. Pareiškejas savo prašyme apskritai nenurodo, su kokio teises akto panaikinimu jis sieja mineto pagrindo buvima, tokio akto nenustate ir teiseju kolegija, todel pareiškejo prašymas del proceso atnaujinimo vadovaujantis analizuojamu punktu pripažintinas nepagristu, todel negali buti tenkinamas.

25Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

26ABTI 153 straipsnio 12 punktas skelbia, jog procesas gali buti atnaujinamas, kai butina užtikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima.

27Šiuo aspektu pažymetina, kad atnaujinti procesa šiuo pagrindu galima tik tada, kai bylose, kuriu faktines aplinkybes yra tapacios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybems taikant atitinkamas teises normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai.

28V. J. K., remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinemis bylomis Nr.A3-64/2007, A14-54/2005, A10-260/2005 ir A11-212/2005 bei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 1997 m. sausio 6 d. nutartimi civilineje byloje Nr.3K-9, prašyme nurode, kad viešo intereso buvimas nepaneigia jo asmenines teises ginti ir savo asmenini interesa. Teiseju kolegija pirmiausia pažymi, jog pareiškejas mini bendrosios kompetencijos teismo sprendima, taciau pagal ABTI 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienoda administraciniu teismu praktika aiškinant ir taikant istatymus bei kitus teises aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi nutarties Nr.3K-9 išaiškinimais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali vadovautis priimdamas procesini sprendima byloje, atitinkamai – negalejo ir nukrypti nuo vieningos administraciniu teismu praktikos. Del kitu pareiškejo nurodytu bylu pasakytina, jog ju faktines aplinkybes nuo bylos Nr.A-502-235-08 faktiniu aplinkybiu iš esmes skiriasi. Pabrežtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepaneige, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta pažeista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesa, apeliacines instancijos teismas padare išvada, kad pareiškejo reikalavimo teise pripažistama tik nustacius, jog pažeista ar gincijama pareiškejo teise arba istatymu saugomas interesas, kitaip tariant, jog pareiškejas turi materialini teisini suinteresuotuma bylos baigtimi. Pareiškejo prašyme nurodomoje byloje Nr.A11-212/2005 teismas buvo konstataves, kad, nagrinedamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškejo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkreciu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipesi del pažeistos teises (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (istatymu saugomus interesus), ar šios teises (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu budu. Tik nustates nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškejo teises vienu iš ABTI 88 straipsnio 2 - 4 punktuose numatytu budu. Nenustates šiu aplinkybiu, teismas turi atmesti skunda (prašyma) ABTI 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

29Teiseju kolegija pabrežia, jog byloje Nr.A-502-235-08 ir pareiškejo prašyme nurodytu bylu faktines aplinkybes iš esmes skiriasi, todel ir padarytos priešingos išvados del pareiškeju materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi, pareiškejo prašymas del proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu taip pat yra nepagristas ir negali buti tenkinamas.

30Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, jog pareiškejo prašymas del proceso atnaujinimo yra nepagristas istatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todel atmestinas, o procesas administracineje byloje Nr.A-502-235-08 neatnaujintinas (ABTI 159 str. 1 d.).

31Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32V. J. K. prašymo del proceso atnaujinimo netenkinti.

33Atsisakyti atnaujinti procesa administracineje byloje Nr.A-502-235-08.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e :... 3. I.... 4. V. J. K. (toliau – ir pareiškejas) su skundu ir jo patikslinimu kreipesi i... 5. Pareiškejas paaiškino, kad Kulturos ministerija ir Departamentas yra kulturos... 6. II.... 7. Išnagrinejes skunda, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m.... 8. III.... 9. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, V. J. K.... 10. Teismas, vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsniu, 22... 11. IV.... 12. V. J. K. 2008 m. gegužes 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui... 13. Teiseju kolegija... 14. V.... 15. Prašymas atnaujinti procesa netenkintinas.... 16. Proceso atnaujinimas – išimtine ir galutine isiteisejusiu teismo sprendimu,... 17. Taigi, ABTI 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos... 18. Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu... 19. ABTI 153 straipsnio 10 punktas skelbia, jog procesas gali buti atnaujinamas,... 20. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis... 21. Teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad pareiškejas, grisdamas savo... 22. Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu... 23. ABTI 153 straipsnio 11 punktas skelbia, jog procesas gali buti atnaujinamas,... 24. Šiuo pagrindu procesas gali buti atnaujinamas tada, kai panaikinamas teises... 25. Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu... 26. ABTI 153 straipsnio 12 punktas skelbia, jog procesas gali buti atnaujinamas,... 27. Šiuo aspektu pažymetina, kad atnaujinti procesa šiuo pagrindu galima tik... 28. V. J. K., remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 29. Teiseju kolegija pabrežia, jog byloje Nr.A-502-235-08 ir pareiškejo prašyme... 30. Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, jog... 31. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu... 32. V. J. K. prašymo del proceso atnaujinimo netenkinti.... 33. Atsisakyti atnaujinti procesa administracineje byloje Nr.A-502-235-08.... 34. Nutartis neskundžiama....