Byla A-502-235-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko, sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui Vitalijui J. K., atsakovų atstovams J. R., E. I. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. K. skundą atsakovams LR kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie LR Kultūros ministerijos, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybai, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ( - ) dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. J. K. patikslintais skundais (1 t., b.l. 24-26, 2 t. b.l. 1-2) kreipėsi į administracinį teismą prašydamas:

51. Pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimą Nr. T-200, kuriuo patvirtintas teritorijos ( - ), Šiauliuose, detalus planas;

62. Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) 2006-03-07 veiksmą, kuriuo buvo pritarta teritorijos ( - ), Šiauliuose, detaliajam planui;

73. Pripažinti neteisėtu teritorijos ( - ), Šiauliuose, detaliojo plano svarstymą su visuomene ir panaikinti 2005-05-25 nutarimą;

84. Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pakartotinai pateikti viešajam svarstymui su visuomene teritorijos ( - ), Šiauliuose, detalųjį planą, nurodant teisingą sklypo adresą;

95. Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą per 30 dienų arba per teismo nustatytą laikotarpį šio Departamento direktoriaus įsakymu „Dėl sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo", sudaryti komisiją, kuriai pavesta įvertinti iki 2006-08-12 padarytą žalą;

106. Įpareigoti Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą per 3 mėnesius arba per teismo nustatytą laikotarpį, suremontuoti, restauruoti arba atkurti natūra kultūros paminklą – V. šeimos kapą - mauzoliejų į pirminę būseną, ir užtikrinti atstatymo ir remonto finansavimą;

117. Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą per 30 dienų arba per teismo nustatytą laikotarpį, paženklinti kultūros paminklą – V. šeimos kapą - mauzoliejų ir Zoknių dvaro parką;

128. Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą per 3 mėnesius arba per teismo nustatytą laikotarpį, pastatyti tvorą apsaugančią paminklą;

139. Įpareigoti Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą per 2 mėnesius arba per teismo nustatytą laikotarpį, patikslinti V. šeimos kapo-mauzoliejaus ir Zoknių dvaro parko reglamentą tikslinant arba papildant vietos saugojimo, priežiūros ir tvarkymo sąlygas sutartyse su paveldo objektą valdančiais ar tvarkančiais asmenimis įtraukiant visas apsaugos zonas;

1410. Įpareigoti Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą per 30 dienų arba per teismo nustatytą laikotarpį, atlikti veiksmus, kuriuos jis privalo atlikti pagal 1992 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punkto nuostatas: uždrausti statybą priešais V. šeimos kapą - mauzoliejų ir buvusiame Zoknių dvaro parke, kuri naikina ir žaloja jo vertės požymius, taip pat uždrausti statyti statinius užstatymo reguliuojamoje zonoje, kai tai nesusiję su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.

1511. Pripažinti negaliojančiu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau- Paveldo vertinimo taryba) 2006-10-17 aktą Nr. KPD-RM-93;

1612. Įpareigoti Paveldo vertinimo tarybą per 30 dienų arba per teismo nustatytą laikotarpį, jam dalyvaujant iš naujo nustatyti Kultūros vertybių objekto LA335 ir su juo susijusio Zoknių dvaro parko vertingąsias savybes ir iš naujo apibrėžti teritorijų ir apsaugos zonų ribas;

17Paaiškino, kad Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas yra kultūros paveldo objekto – V. šeimos kapo – mauzoliejaus (toliau – Statinys), kultūros paveldo objektų registre įregistruoto Nr. LA335/2, valdytojai. Ši nekilnojamoji kultūros vertybė, esanti buvusio Zoknių dvaro teritorijoje, Zoknių dvaro parke, yra memorialinė laidojimo vieta ir statinių kompleksas. Objektą supa apsaugos zona, į kurią įeina Zoknių dvaro parkas. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnį tokios vietos/statiniai yra saugomi paveldo objektai. Jų apsaugai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai. Be to, jų apsaugai ir privalomam tvarkymui taikytini nekilnojamųjų kultūros vertybių tipiniai reglamentai, kapaviečių ir jų apsaugos zonų apsaugą ir tvarkymą reguliuojantys teisės aktai (LR vyriausybės nutarimai „Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“), o taip pat Kultūros paveldo departamento įsakymas „Dėl sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mano, kad atsakovai Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas, vykdydami kultūros paveldo apsaugos administravimą, neatlieka jų kompetencijai priskirtų veiksmų ir neužtikrina minėto kultūros paveldo objekto apsaugos nuo gadinimų ir išnykimo.

18Paaiškino, kad Statinį apie 1920 metus pastatė jo prosenelis J. V., kuris buvo Zoknių dvaro savininkas. Šis Statinys yra šeimos nuosavybė (mirusių šeimos narių laidojimo vieta). Statinio viduje yra 18 laidojimo nišų ir šeima jas naudos ateityje. 1991 metais jis šioje kapavietėje surado dalį okupacinės valdžios 1941 metais išniekintų savo šeimos palaikų, kuriuos buvo laikinai palaidojęs civilinėse Ginkūnų kapinėse, Šiauliuose. 1994 metais prižiūrint Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologei buvo atlikti papildomi žvalgomieji kasinėjimai (maždaug 5% teritorijos) ir surasta dalis V. šeimos palaikų. Visiems surastiems palaikams, įskaitant surastus 1991 metais, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje buvo atliktas antropologinis tyrimas. Statinio teritorijoje ir jo apsaugos zonoje tebėra užkasta didžioji dalis šeimos palaikų. Po antropologinio tyrimo surastieji palaikai yra laikinai prižiūrimi Šiaulių „Aušros“ muziejuje laukiant perlaidojimo buvusioje vietoje – Statinyje esančiame mauzoliejuje.

19Paaiškino, kad jis yra pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą, turto paveldėtojas, kadangi jo senelė (J. V. dukra) O. V. – M. 1996-12-10 testamentu paliko jam pastatus, žemę ir kitą turtą, kuris jai priklausė Lietuvos Respublikoje. Jo senelė iki savo mirties pretendavo atkurti nuosavybės teisę į Statinį su jį supančia teritorija. O. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į du pastatus ( - ), o po jos mirties (1997 m.) buvo grąžinta natūra 0,1643 ha žemės, toje vietoje, kurioje yra Statinys su kapu – mauzoliejumi. Jis, kaip V. šeimos turto paveldėtojas, turi teisę perlaidoti palaikus mauzoliejuje. Nors šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant - kitam šeimos nariui, tačiau Kultūros ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai jam tai faktiškai draudžia, kadangi neatidaromos (užvirintos) Statinyje įrengtos metalinės durys, vilkina atlikti sugadintų statinių atstatymo priežiūros darbus.

20Pažymėjo, kad Kultūros paveldo inspekcijos generalinis direktorius 1993-11-09 nutarime detalizavo Statinio apsaugos zonas ir taškų koordinates, 1993-11-17 raštu Nr. 1298 pranešė Šiaulių miesto valdybai apie minėtą nutarimą ir prašė pasirūpinti objekto apsauga ir reikiamų dokumentų sutvarkymu. Todėl atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė privalėjo apsaugoti Statinį, o Kultūros paveldo departamentas bei Inspekcija užtikrinti ne tik jo priežiūrą ir ženklinimą, bet ir apsaugą. Mano, kad minėtos valstybės institucijos nuo 1990-11-26 iki 2006-02-21 turėjo vadovautis šiuo laikotarpiu galiojusio LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, o Kultūros paveldo departamentas yra atsakingas už tai, jeigu paskirtas objekto valdytojas nesilaikė Kapinių tvarkymo taisyklių.

21Teigė, kad Kultūros paveldo departamentas iki šiol nesiėmė veiksmų, kad paveldo objektas būtų tinkamai paženklintas, kaip to reikalauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 12 straipsnis. Statinys nuolat niokojamas. Apie 2005-11-02, 2006-08-12 pastebėtus tyčinius jo apgadinimus jis pranešė Šiaulių policijai, sudarė su apsaugos bendrove „Falck Security“ sutartį dėl jo apsaugos. 2005-11-07 pateikė prašymą Šiaulių miesto merui nedelsiant imtis tinkamų kultūros paminklo apsaugos priemonių ir atlyginti nuostolius. Negavęs atsakymo 2005-12-15 dėl Statinio saugojimo ir atstatymo kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, jog į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, taip pat visos kartografuotos ir inventorizuotos bei įtrauktos į gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogus neveikiančios kapinės, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, turi būti saugoma kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Pažymėjo, kad istorijos ir kultūros paminklų bei neveikiančių kapinių apsaugos dokumentai (apsaugos ir nuomos sutartis, apsaugos sutartis, įsipareigojimas saugoti paminklą), jų apsaugos zonų nustatymo ir kiti dokumentai galioja, kol jie bus pakeisti pagal šį įstatymą. 2005-01-11 atsakymu Nr. 7.14.S-2S-14 Kultūros paveldo departamentas pripažino, kad šis kultūros paminklas negali būti žalojamas ar kitaip sąmoningai naikinamas.

22Teigė, kad atsakovai ignoruoja Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus (draudimą paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, kt.). Detalusis planas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T-200, parengtas nesilaikant įstatymų. Kultūros paveldo departamentas (tarnautojas R. O.), pažeisdamas galiojančius įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, 2006-03-15 nepagrįstai suderino A. A. įmonės paruoštą žemės sklypo ( - ) detalųjį planą, nors tai daro akivaizdžiai neigiamą poveikį kultūros vertybėms, pažeidžia įstatymus ir jo teises. Pagal Kapinių tvarkymo taisykles ir Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas kapavietės sanitarinė apsaugos zona privalo būti ne mažiau kaip 100 metrų. Suformuotas žemės sklypas yra paminklo apsaugos ir kapinių sanitarinėje zonoje, tačiau detaliajame plane šios zonos nenurodytos. Nenurodytas ir pats kultūros paminklas, jo apsaugos zona bei apsaugos reikalavimai. Kultūros paveldo departamentas privalėjo žinoti saugomų objektų apsaugos zonas, nes 1993-11-09 Kultūros paveldo inspekcijos generalinis direktorius buvo patvirtinęs kultūros paminklo teritoriją ir paminklo reguliuojamą užstatymo zoną, todėl privalėjo reikalauti, kad būtų jų būtų laikomasi. Detaliuoju planu buvo nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal Saugomų teritorijų įstatymą atsako už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą. Viena iš Kultūros ministerijos funkcijų yra užtikrinti kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą ir jos pareigūnai privalo imtis veiksmų, užtikrinančių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi saugomose teritorijose. Kad kultūros paminklas nesaugomas patvirtina mauzoliejaus būklė ir tai, jog saugomų objektų teritorijose ir sanitarinėse apsaugos zonose planuojami statyti nauji kultūros vertybes užgožiantys statiniai.

23Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendime Nr. T-200 sklypui, esančiam adresu ( - ), A. A. įmonės parengtame detaliajame plane ir UAB ( - ) 2006-06-20 užsakyme yra nurodytas kitas adresas – ( - ). Spaudoje nurodytas sklypo adresas – ( - ). 2005-02-09 Registro pažymėjime 2006-05-25 sprendime Nr. T-200 nurodytam statiniui suteiktas adresas – ( - ), o ne ( - ), ir šis adresas suteiktas net nuo 1993-01-08 remiantis miesto valdybos potvarkiu Nr. 30. Mano, kad atsakovai Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir administracija siekia apgaule nuslėpti tikrojo planuojamo sklypo adresą.

24Nurodė, kad 1993-11-09 buvo priimtas bendrasis LR saugomų teritorijų įstatymas, o vėliau specialusis LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kurie iš dalies reglamentuoja kultūros paveldo objektus ir jų apsaugą. Specialiojo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnyje, nurodyta, kad kultūros paminklų apsaugos dokumentai (apsaugos ir nuomos sutartis, apsaugos sutartis, įsipareigojimas saugoti paminklą), jų apsaugos zonų nustatymo ir kiti dokumentai galioja, kol jie bus pakeisti pagal LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. 1996-02-06 šis įstatymo straipsnis buvo pakeistas įtraukiant kartografuotas neveikiančias kapines. Nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus, naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašyti bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, taip pat visos kartografuotos ir inventorizuotos bei įtrauktos į gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogus neveikiančios kapinės, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, turi būti saugomos kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Istorijos ir kultūros paminklų bei neveikiančių kapinių apsaugos dokumentai (apsaugos ir nuomos sutartis, apsaugos sutartis, įsipareigojimas saugoti paminklą), jų apsaugos zonų nustatymo ir kiti dokumentai galioja, kol jie bus pakeisti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. 1993-11-09 Kultūros paveldo inspekcijos generalinis direktorius patvirtino Kultūros paminklo teritoriją ir paminklo reguliuojamą užstatymo zoną. Kultūros paveldo departamento nuostatai ar/ir veiksmai (neveikimas) negali prieštarauti įstatymo imperatyvioms normoms. Teigia, kad Kultūros paveldo departamento sudaryta komisija 2006-10-17 aktu Nr. KPD-RM-93 neteisėtai pakeitė paminklo teritoriją ir užstatymo zoną, vietoj LR paveldosaugos interesų apsaugos pasirinko privataus verslo interesų apsaugą. Mano, kad Kultūros paveldo departamentas turi pareigą saugoti Statinį nereikalaujant paskelbti jį saugomu objektu.

25Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad visus skundo reikalavimus kelia kaip pretendentas atkurti nuosavybės teisę. Taip pat paaiškino, kad skundo teiginys, jog po jo senelės, kuri 1996-12-10 testamentu paliko jam pastatus, žemę ir kitą turtą, mirties (1997 m.) buvo grąžinta natūra 0,1643 ha žemės, toje vietoje, kurioje yra Statinys su kapu – mauzoliejumi, nėra tikslus, kadangi dėl šios žemės grąžinimo klausimas dar neišspręstas.

26Atsakovas Kultūros ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (2 t., l.107-108) paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja iš Kultūros ministerijos suremontuoti, restauruoti arba atkurti natūra V. šeimos kapą -mauzoliejų, taip pat uždrausti statybą ir patikslinti V. šeimos kapo-mauzoliejaus ir Zoknių dvaro parko reglamentą, kadangi Kultūros ministerijai jokiais teisės aktais nėra pavesta atlikti tokias funkcijas. Kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 1020, 1, 6.25 punktai numato, kad Kultūros ministerija vykdo kultūros srities valstybės valdymo funkcijas, tarp jų organizuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą bei koordinuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 9 dalimi, konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 straipsnio nuostatas iš valstybės biudžeto pagal galimybę atliekami tik valstybės saugomų objektų tvarkybos darbai. Taip pat iš dalies gali būti finansuojami kultūros paveldo objekto, dėl kurio yra priimtas sprendimas inicijuoti skelbimą saugomu, avarijos grėsmės pašalinimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kiti neatidėliotini saugojimo darbai. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad saugomo objekto priežiūros ir tvarkybos darbai atliekami valdytojų lėšomis, jei yra galimybių - iš dalies valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144, 14 punktą savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė.

27Paaiškino, kad vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, kultūros paveldo objektai skelbiami valstybės saugomais kultūros ministro sprendimu (įsakymu). Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu priima Kultūros paveldo departamentas, savivaldybės saugomu - savivaldybės paveldosaugos padaliniai. Kultūros ministras nėra priėmęs įsakymo dėl V. mauzoliejaus skelbimo saugomu valstybės kultūros paveldo objektu, o Kultūros paveldo departamentas nėra priėmęs sprendimo inicijuoti V. šeimos kapo-mauzoliejaus skelbimą valstybės saugomu. Šio objekto įrašymas į Kultūros vertybių registrą nesukelia tokių pat teisinių pasekmių kaip objektams, nustatytąją tvarka pripažintiems saugomais valstybės. Todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja atlikti šio objekto tvarkybos darbus, t.y. suremontuoti, restauruoti arba atkurti natūra V. šeimos kapą- mauzoliejų, taip pat jį paženklinti.

28Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė remtis atsiliepime išdėstytais argumentais ir atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

29Atsakovas Kultūros paveldo departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundus (1 t., 79-81 , 2 t., l. 41-43 ) paaiškino, kad jis yra nepagrįstas dėl šių priežasčių:

301. Įstatymų leidėjas yra atribojęs bylas, kuriose yra ginami asmens subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas nuo bylų, kuriose yra ginami viešieji interesai. Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas nei V. mauzoliejus, nei pareiškėjo daiktinės teisės į jį. Nesuformuotas ir žemės sklypas, kuriame jis stovi. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo apibrėžimas yra pateiktas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 39 d. Pareiškėjas nėra nei mauzoliejaus, nei jo užimamos žemės valdytojas, todėl neaišku, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Fizinis asmuo turi teisę ginti administraciniame teisme viešuosius interesus tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau pareiškėjas šio įstatyminio pagrindo taip pat nenurodo.

312. KP departamentas nėra V. šeimos mauzoliejaus valdytojas (NKPAĮ 2 str. 39 d.), savininkas ar kitoks jo valdymo teisių turėtojas. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitą išsamiai reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, 231 punktas. Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144, 18 p. nustatyta, kad kapaviečių statiniai registruojami laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kurį pildo ir saugo kapinių prižiūrėtojas. V. šeimos mauzoliejus tokiame žurnale neregistruotas.

323. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo pripažinti neteisėtu Kultūros paveldo departamento 2006-03-07 veiksmą – teritorijos ( - ), Šiauliuose, detaliojo plano suderinimą. Planuojama teritorija suderinimo metu buvo V. šeimos mauzoliejaus (dabartinis Kultūros vertybių registro kodas LA335) reguliuojamo užstatymo zonoje, 1993-11-09 patvirtintoje Kultūros paveldo inspekcijos generalinio direktoriaus, kurioje buvo galimas užstatymas. Nuo 2005-04-20 įsigaliojusio Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 8 str. 5 d. nustatė, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Departamento nekilnojamojo kultūros vertinimo taryba, kurios sudėtis ir nuostatai buvo patvirtinti Departamento direktoriaus 2005-06-09 įsakymu Nr. Į-259, 2006-10-17 aktu Nr. KPD-RM-93 apibrėžė V. šeimos mauzoliejaus liekanų teritoriją ir nustatė mauzoliejaus vertingąsias savybes. Dabartinė šio kultūros paveldo objekto teritorija nepatenka į detaliuoju planu planuojamą teritoriją. Vertinimo taryba 2006-10-17 akto Nr. KPD-RM-93 13.1.1, 13.1.2, 13.1.3, 13.1.5, 13.5 punktuose nustatė šias mauzoliejaus vertingąsias savybes: tūris, kapitalinės sienos, fasadų architektūrinis sprendimas, sienų ir kolonų apdaila, faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius. Šioms vertingosioms savybėms detaliojo plano sprendiniai žalos nepadarys. Žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, 2006-07-18 suderintame Departamento Šiaulių teritoriniame padalinyje, yra nurodyta, kad šiam sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, nustatytos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XIX skyriuje. Šie apribojimai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre.

33Paaiškino, kad teisės aktai nesuteikia Departamentui įgaliojimų nustatinėti kapinių sanitarinių apsaugos zonų. Kultūros paveldo objekto apsaugos zonos apibrėžimas yra pateiktas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 2 d. Apsaugos zonų nustatymą reglamentuoja šio įstatymo 11 ir 22 straipsniai bei Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006-05-29 nutarimu Nr. 486. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad apsaugos zonos nustatomos tik skelbiamiems saugomais kultūros paveldo objektams, rengiant teritorijų ir apsaugos zonų ribų planus. Šie planai rengiami pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas kultūros ministro ir aplinkos ministro 2005-06-23 įsakymu Nr. PV-261/D1-322. Kadangi V. šeimos mauzoliejus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 str. nuostatas nėra nei skelbiamas, nei paskelbtas saugomu, todėl jam, kaip kultūros paveldo objektui, apsaugos zonos nenustatomos. Todėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas nevyksta V. šeimos mauzoliejaus, kaip kultūros paveldo objekto, apsaugos zonoje.

343. Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006-10-17 akto Nr. KPD-RM-93 pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo iš naujo nustatyti vertingąsias savybes ir apibrėžti teritorijos ribas paaiškino, kad Taryba nėra Departamento struktūrinis padalinys ar atskaitinga Departamentui dėl savo priimamų sprendimų.

35Pagal iki 2005-04-20 galiojusio Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9 str. 3 d. visus objektus į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašydavo Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Pagal Kultūros paveldo centro nuostatų, patvirtintų Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-06-01 įsakymu Nr. 208, 10.3.1 punktą Kultūros paveldo centras nustatydavo kultūros vertybių teritorijas. Nuo 2005-04-20 įsigaliojęs Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas pakeitė teisinį reguliavimą ir šias viešojo administravimo funkcijas perdavė naujiems viešojo administravimo subjektams - nekilnojamojo kultūros paveldo perdavė naujiems viešojo administravimo subjektams - nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms (įstatymo 8 str. 5 d.). Tik nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos yra įstatymo įgalioti viešojo administravimo subjektai, galintys priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei ir jos įregistravimo Kultūros vertybių registre, šių vertybių reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijų ribų nustatymo. Taryba sprendimus priima savarankiškai. Teisės aktai nesuteikia Kultūros paveldo departamentui įgaliojimų kontroliuoti ar panaikinti tarybos priimtus sprendimus.

364. Pareiškėjas nepagrįstai prašo įpareigoti Departamentą nustatyti V. šeimos mauzoliejui padarytą žalą. Departamento direktoriaus 2006-01-10 įsakymu Nr. Į-012 „Dėl komisijos sudarymo kultūro vertybių registre registruotai kultūros vertybei – V. šeimos kapui - mauzoliejui (LA335) (( - ), Šiaulių m.) padarytai žalai nustatyti“ sudaryta komisija 2006-01-18 aktu nustatė padarytą žalą ir perdavė jos skaičiavimą Šiaulių miesto savivaldybei. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 29 str. nustato, kad visuomenei padaryta žala atlyginama, jei ji padaryta saugomame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, o V. šeimos mauzoliejus nėra paskelbtas saugomu. Departamentas gali kreiptis į teismą dėl visuomenei padarytos žalos atlyginimo, tik tuo atveju, jei žala padaryta saugomame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje.

37Atkreipė dėmesį į tai, kad Departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas 2006-08-19 raštu Nr. 7.14.Š-2Š-357 pateikė Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriui reikalavimą pašalinti pažeidimus V. šeimos mauzoliejaus teritorijoje. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2006-09-11 raštu Nr. S-l734-11 Departamento Šiaulių teritoriniam padaliniui pranešė, kad pažeidimai V. šeimos mauzoliejaus (LA 335) teritorijoje ( - ), Šiaulių m. pašalinti.

38Mano, kad jeigu pareiškėjas, kaip žemės, kurioje yra mauzoliejus, ir Statinio paveldėtojas, pats nesugeba sutvarkyti paveldėto turto, jis turėtų kreiptis į savivaldybę, nes pagal Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144, 14 punktą, savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė. Šių taisyklių 15 p. nustatyta, kapines prižiūri savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas.

39Atkreipė dėmesį į tai, kad Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba savo 2006-10-17 akte Nr. KPD-RM-93 nurodė, kad 1941 m. V. šeimos mauzoliejuje palaidotų mirusiųjų palaikai buvo iškelti iš mauzoliejaus. 1991 m. dalis šių palaikų buvo palaidota Šiaulių miesto Ginkūnų kapinėse. 1994 m. prie mauzoliejaus atliktų archeologinių kasinėjimų metu aptikti palaikai saugomi Šiaulių miesto „Aušros“ muziejuje. Šiuo metu kriptos geležinės durys yra užvirintos.

405. Teigia, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Departamentą suremontuoti, restauruoti arba atkurti natūra V. šeimos kapą - mauzoliejų, taip pat pastatyti tvorą aplink šį mauzoliejų taip pat yra nepagrįstas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 str. 3 d. nustato, kad iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojami tik saugomų objektų tvarkybos darbai. To paties įstatymo 27 str. 5 d. numato, kad iš dalies gali būti finansuojami kultūros paveldo objekto, dėl kurio yra priimtas sprendimas inicijuoti skelbimą saugomu, avarijos grėsmės pašalinimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kiti neatidėliotini saugojimo darbai. Dėl V. šeimos kapo - mauzoliejaus nėra priimtas sprendimas inicijuoti skelbimą saugomu.

416. Pareiškėjas nepagrįstai prašo įpareigoti Departamentą paženklinti V. šeimos kapą - mauzoliejų ir Zoknių dvaro parką. Kultūros paveldo objektų ženklinimą reglamentuoja Saugomų ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis ir rodyklėmis taisyklės, patvirtintos kultūros ministro 2005-04-18 įsakymu Nr. ĮV-152. Šių Taisyklių 9 punktas nustato, kad valstybės saugomų objektų ženklinimą organizuoja ir finansuoja Departamentas. Pareiškėjo prašomi paženklinti objektai nėra paskelbti saugomais valstybės, todėl jų ženklinimas nepriklauso Departamento kompetencijai.

427. Pareiškėjo prašymas įpareigoti Departamentą uždrausti statybas taip pat yra nepagrįstas. Numatomos statybos nevyks nei V. šeimos mauzoliejaus teritorijoje, nei jo apsaugos zonoje. Iš Zoknių dvaro pastatų tik buvusių arklidžių pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą (kodas LA335/1), tačiau nepaskelbtas saugomu.

438. Prašymas patikslinti V. šeimos mauzoliejaus ir Zoknių dvaro parko apsaugos reglamentą taip pat yra nepagrįstas. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 str. 1 d. apsaugos reglamentas nustato paveldosaugos reikalavimus skelbiamam ar paskelbtam saugomu kultūros paveldo objektui. Šio įstatymo 5 str. 10 d. nurodyta, kad Departamentas sudaro ir išduoda valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus. Kadangi nei V. šeimos mauzoliejus, nei Zoknių dvaro parkas nėra skelbiami ar paskelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektais, todėl prašymas patikslinti apsaugos reglamentą neturi teisinio pagrindo.

449. Prašymas patikslinti ar papildyti vietos saugojimo, priežiūros ir tvarkymo sąlygas sutartyse su paveldo objektą valdančiais ar tvarkančiais asmenimis yra nepagrįstas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sutarčių sudarymo taisyklių, patvirtintų kultūros ministro 2005-12-05 įsakymu Nr. ĮV-627, 5.1 punktas nustato, kad Departamentas sudaro apsaugos sutartis su valstybės saugomų kultūros paveldo objektų valdytojais.

45Teismo posėdyje atsakovo Kultūros paveldo departamento atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.

46Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (2 t., l.47-49 ) paaiškino, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimas Nr. T-200 buvo priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimą ir sutarčių sudarymą, detaliųjų planų rengimą ir tvirtinimą. Savivaldybės taryba ir administracija nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo).

47Paaiškino, kad 2004-12-01 Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas UAB ( - ) prašymas perduoti planavimo organizatoriaus pareigas ir teises vykdyti žemės sklypo, esančio ( - ), Šiauliuose, detalųjį planavimą. Planavimo tikslas - formuoti žemės sklypą prie pastato, turimo nuosavybės teise. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nustatė UAB ( - ) planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurias įvykdžius ir gavus Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo, detalusis planas žemės sklypo, esančio ( - ), Šiauliuose, buvo pateiktas tvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvada buvo gauta teigiama (buvo įvertinta detalaus plano rengimo iki tvirtinimo procedūra), t. y. buvo siūloma teritorijos ( - ), Šiaulių m. detaliojo plano projektą tvirtinti be apribojimų Šiaulių miesto savivaldybės taryboje (teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. SA-117), Šiaulių miesto savivaldybės taryba neturėjo pagrindo netvirtinti UAB ( - ) pateikto detalaus plano projekto. Nei Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nei Šiaulių miesto savivaldybės taryba neturi tokių įgaliojimų atšaukti ar panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovo suderinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2005-11-18 architektė A. A. registruotu laišku kreipėsi į V. J. K., nurodydama, kad UAB ( - ) prašymu jos įmonė rengia detalųjį planą adresu ( - ), Šiauliuose, ir kvietė pareiškėją atvykti susipažinti ir pasirašyti ant parengto detaliojo plano. Pareiškėjas susipažinti su detaliuoju planu neatvyko. Paaiškino, kad pareiškėjo nurodytas kultūros paminklas bei jo reguliuojamo užstatymo zona ir kapinių sanitarinė zona nepatenka į suformuoto ir patvirtinto detalaus plano ( - ), Šiauliuose ribas.

48Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (LR Vyriausybės 2004-07-16 nutarimo Nr. 904 redakcija) reglamentuoja ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. LR Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas svarstymas, informacijos teikimas ir kt.) atlieka planavimo organizatorius. Todėl pareiškėjo keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovą, Šiaulių miesto savivaldybės administraciją teritorijos Šiaulių mieste, ( - ) detaliojo plano svarstymą pakartotinai pateikti viešam svarstymui su visuomene, nurodant teisingą sklypo adresą yra nepagristas, kadangi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius savo, kaip detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus, teises perdavė UAB ( - ), kuri tapo atsakinga ir už vieną iš detaliojo teritorijų planavimo proceso etapų, t. y. už viešą svarstymą su visuomene. Nuo 2005-05-09 iki 2005-05-20 projektas buvo eksponuojamas Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus patalpose. Laikotarpiu nuo skelbimo pasirodymo dienos iki viešo teritorijų planavimo projekto svarstymo su visuomene pretenzijų ar pastabų, tame tarpe ir iš pareiškėjo V. J. K., raštu nebuvo gauta. Viešojo svarstymo procedūroje pareiškėjas nedalyvavo ir pastabų nepateikė. Apie rengiamą detalųjį planą teritorijoje ( - ), Šiauliuose, visuomenė bei suinteresuotos organizacijos buvo informuotos spaudos - dienraštyje „Šiaulių kraštas“ (2005-03-21). Apie pradedamą bendra tvarka rengiamo detaliojo plano II svarstymo su visuomene etapą visuomenė bei suinteresuoti asmenys buvo informuoti spaudos - dienraštyje „Šiaulių kraštas“ (2005-04-23).

49Pabrėžė, kad teritorijos adresas ir sklypo adresas yra du skirtingi dalykai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad žemės sklypas detaliuoju planu buvo formuojamas teritorijoje prie pastato ( - ), Šiauliuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-07 įsakymu Nr. A-1090 teritorijų planavimo organizatoriaus pareigos ir teisės UAB ( - ) pagal sutartį buvo perduotos teritorijos, o ne sklypo ( - ), Šiauliai, detaliajam planui vykdyti. Aukščiau minėtos sutarties objektas buvo teritorijos (o ne sklypo) Šiaulių mieste ( - ) detalusis planas. 2005-05-25 teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo su visuomene metu buvo svarstytas teritorijos Šiaulių mieste ( - ) detalusis planas, kuriuo suformuojamas 2663 kv. m ploto sklypas esamiems pastatams adresu ( - ). Apie sklypo adresą detalaus plano rengimo procese nebuvo kalbama ir visuomenė nebuvo klaidinama. Tik po to, kai detaliuoju planu teritorijoje buvo suformuotas sklypas, jam buvo suteiktas adresas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A-760 „Dėl adresų suteikimo“ teritorijoje ( - ), Šiauliuose suformuotam žemės sklypui suteikė adresą ( - ).

50Teismo posėdyje atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir administracijos atstovas prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

51Atsakovas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą (2 t., b. l.144-146) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas skunde visiškai neargumentavo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai reiškiamų reikalavimų. 2007-10-17 Tarybos nutarimas patikslinti V. šeimos mauzoliejaus liekanų (LA335) regioninio reikšmingumo lygmenį ir apibrėžti teritorijos ribas yra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, pagrįstas ir teisėtas.

52II.

53Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

54Teismas nustatė, kad Statinys (V. šeimos mauzoliejaus liekanos), esantis ( - ), Šiauliuose, dėl kurio ir jį supančios teritorijos apsaugos ir tvarkymo pareiškėjas iškėlė nagrinėjamą ginčą, yra kultūros paveldo objektas - į Kultūros vertybių registrą įregistruota (LA335) nekilnojamoji kultūros vertybė (regioninio reikšmingumo lygmens pavienis kultūros objektas - statinys, turintis architektūrinį, istorinį ir memorialinį reikšmingumą). Toks Statinio statusas nustatytas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006-10-17 aktu Nr. KPD-RM-93 (2 t., l.147-158). Nuo 2005-04-20 įsigaliojusio Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 8 str. 5 d. nurodyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Todėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba minėtą administracinį aktą yra priėmusi veikdama savo kompetencijos ribose. Iki minėto administracinio akto priėmimo Statinys 1993-11-09 Lietuvos kultūros paveldo inspekcijos nutarimu Nr.01-8-335 buvo įtrauktas į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą (2 t., 101-107).

55Teismas nurodė, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. nustato, kad kultūros paveldo objektai – pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (2 str. 14 d.); nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso; valdytojas kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas (2 str. 39 d.).

56Iš pareiškėjo skundo ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad jis visus skundo reikalavimus dėl kultūros paveldo objekto – Statinio kelia remdamasis ta faktine aplinkybe, jog yra buvusio Zoknių dvaro ir Statinio savininko J. V. provaikaitis ir jo senelė (J. V. dukra) O. V. – M., kuri buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisę atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę, pastatus), esantį Šiaulių m., ( - ), 1996-12-10 testamentu paliko jam pastatus, žemę ir kitą turtą, kuris jai priklausė Lietuvos Respublikoje. Senelei mirus jis yra pretendentas į nekilnojamąjį turtą, į kuri turi būti atkurta nuosavybės teisė mirusiosios vardu. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad savo skunde (1 t., l.24) buvo neteisingai nurodęs aplinkybę, jog po senelės mirties Statinio buvimo vietoje buvo atkurta nuosavybės teisė ir grąžinta natūra 0,1643 ha žemės. Taip pat paaiškino, kad dėl šios žemės nuosavybės atkūrimo klausimas nėra išspręstas. Iš byloje ištirtų įrodymų teismas nustatė, kad šiuo metu pareiškėjas Statinio buvimo vietoje nuosavybės teise nevaldo jokio žemės sklypo ir nėra Statinio savininkas. Minėta, kad Statinys yra kultūros paveldo objektas - į Kultūros vertybių registrą įregistruota (LA335) nekilnojamoji kultūros vertybė, kuri yra Šiaulių miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad įstatymai nedraudžia fiziniam asmeniui būti kultūros paveldo objekto savininku, tačiau nagrinėjamu atveju šis klausimas neišspręstas ir pareiškėjas nėra nei Statinio, nei žemės po šiuo statiniu ar aplink jį savininkas. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos jo daiktinės teisės į Statinį ar kitą nekilnojamąjį turtą, esantį ginčo vietoje. Pareiškėjui priklausantys pastatai (parduotuvė ir ūkinis pastatas) yra kitoje vietoje – ( - ) (1 t., b.l. 26-27). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo prasme pareiškėjas nėra kultūros paveldo objekto - Statinio savininkas ar valdytojas. Tuo remdamasi teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas šiuo metu Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. prasme neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus atsakovams dėl Statinio ir teritorijos aplink jį sutvarkymo, teritorijų detaliojo planavimo bei kitais klausimais. Be to, iš Šiaulių miesto savivaldybės pateiktų įrodymų teismas nustatė, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T-200, kuriuo patvirtintas teritorijos ( - ), Šiauliuose, suplanuota teritorija neapima Statinio ir ją supančios teritorijos (1 t., b.l. 126, 106; 2 t., b.l. 161-162, 148-150, 158). Teismas nustatė, kad 1994 metais pačiam pareiškėjui buvo išduotos Paminklotvarkos sąlygos (2 t., b.l.108-124) Statinio kapitaliniam remontui ir restauravimui. Sąlygose buvo nepagrįstai nurodyta, kad nuosavybės teisės atkūrimo pagrindu Statinio naudotojas yra V. J. K., t. y. pareiškėjas. Teismas pripažino, kad šalys nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas pasinaudojo Paminklotvarkos sąlygomis ir atliko kokius nors Statinio tvarkymo darbus. 1998 metais Paminklotvarkos sąlygos buvo išduotos Statinio valdytojui - Šiaulių miesto savivaldybei (2 t., b.l. 124-140), kuri Statinio sutvarkymo darbų taip pat neatliko. Teismas nurodė, kad dėl nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos, įpareigojimo atlyginti jai padarytą žalą įstatymais nustatyta tvarka galimi ginčai teisme tuo atveju, jei į teismą kreipiasi įstatymu numatyti subjektai, gindami viešąjį interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 3 p., 56 str.). Pareiškėjas (fizinis asmuo) pats neturi teisės kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą, tačiau gali kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, kad jos kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais ir atmetė visus pareiškėjo pareikštus atsakovams reikalavimus.

57III.

58Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

59Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pareiškėjas nesutinka su teismo aiškinimu dėl klaidingai nurodytos aplinkybės, kad po senelės mirties buvo atkurta nuosavybės teisė ir natūra grąžinta 0,1643 ha žemės. Teigia, jog 2007-04-26 teismo posėdyje paaiškino, kad žemės grąžinimo prie kapo-mauzoliejaus klausimas dar nėra išspręstas. Jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teises, o tuo pačiu turi turtinį interesą išsaugoti turtą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės. Teisė atkurti nuosavybės teises yra turtinė teisė, kuri gali būti realizuota ir užtikrinta tik tuo atveju, kai valstybė, pagal savo priedermę rūpindamasi kultūros paminklais, ją tinkamai vykdo.
  2. 2006-01-25 patikslintame skunde ( 2 t., b.l. 1,2) nurodė, kad Šiaulių apskrities valdytojas sprendimu Nr.244-245 sugrąžino nuosavybės teises į žemės sklypą esantį prie ( - ), tačiau paaiškino, kad sprendimą siekiama neteisėtai panaikinti (1996-12-30 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimas Nr.7-244-245 panaikintas 1999-12-07 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr.1720 (2 t. b.l. 37)), dėl ko vyksta ginčas teisme. Atkurta nuosavybė negali būti panaikinta administraciniu aktu, teismas neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad toks teismo sprendimas buvo priimtas, todėl neturi pagrindo nustatyti, kad pareiškėjas nėra grąžintos natūra 0,1643 ha žemės savininku. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1997-01-06 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-9) nustatė, kad pagal LR Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr.259 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 16 p. 2 d. už kapinių statinių saugumą atsakinga kapines prižiūrinti organizacija, todėl, pareiškėjo manymu, jis turėjo teisę kreiptis į teismą su savo reikalavimais.
  3. Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimu civ. byloje Nr.2-7-1330/1993 nustatė, kad iki 1940 m. O. ir J. M. šeima gyveno ir nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, daržinę bei kitus ūkinius pastatus (civ. b. Nr. 2-7-1330/1993, t. 1, b.l. 179-182). Plane pažymėtas kapas su kryžiumi ir ši vieta sutampa su realia kapo buvimo vieta. Teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę (vykstantį ginčą administracinėje byloje Nr. I-339-257/2006), nurodytą 2007-01-02 atsakyme į teismo įpareigojimą (t.1, b.l. 135). Šiaulių miesto savivaldybė nepateikė teismo prašytos jos turimos informacijos apie kapą-mauzoliejų ir jo atstatymui reikalingų duomenų.
  4. Pažymi, kad keldamas reikalavimus atsakovams nurodė ne vien turtines teises, bet ir tai, kad mauzoliejus yra šeimos kapavietė. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad tai ne vien statinio „liekanos“ bet ir V. šeimos kapavietė, kurioje tebėra šeimos palaikai, kurie nėra iškelti. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priėmė nepagrįstą sprendimą nustatant kapo teritoriją (nenustatė nei kiekio, nei rastų palaikų buvimo vietos). Teismas privalėjo išsamiai išnagrinėti tarybos veiksmus priimant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006-10-17 aktą Nr. KPD-RM-93. Teismas 2007-03-06 įpareigojo tarybą pateikti dokumentus, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas aktas. Teismui buvo pateiktas ginčijamas aktas ir protokolas, tačiau nebuvo pateikta nei vieno dokumento. Pareiškėjo manymu, tai rodo, jog taryba priimdama sprendimą dokumentų neprašė arba jų nepateikė Kultūros paveldo departamentas. Pažymi, kad dalis narių vadovavosi neatitinkančiais tikrovės laikraščių straipsniais, iš protokolo ir akto nėra aišku, kas iš tarybos narių yra buvę prie objekto. Taryba sprendimą priėmė neturėdama jokios grafinės medžiagos ir Kultūros paveldo departamento turimos nuo 1993 m. kaupiamos statinio ir buvusio Zoknių dvaro parko dokumentacijos ir nesivadovaudama imperatyviomis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo normomis (1 str. 1 p.).
  5. Teisėjų kolegija nepagrįstai konstatavo, kad jis neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimų atsakovams ABTĮ 5 str. 1 d. prasme.

60Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Kultūros paveldo departamentas prašo jį atmesti. Pažymi, jog teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu pareiškėjas statinio (buvusio V. šeimos mauzoliejaus) vietoje nuosavybės teise nevaldo jokios žemė sklypo ir nėra statinio savininkas. Nekilnojamojo turo kadastro ir registro duomenimis šio statinio vietoje žemės sklypas nesuformuotas, pareiškėjo daiktinės teisės į po juo esantį žemės sklypą neįregistruotos, taip pat nesuformuotas kaip daiktinės teisės objektas ir pats statinys, nepažymėtas žemėlapyje ir pareiškėjo daiktinės teisės į statinį neįregistruotos. Neturinčių savininkų statinių apskaitą reglamentuoja Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 643 nutarimu parvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 231 punktas.

61Atsakovas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pažymi, kad taryba vadovavosi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 21 d., nurodančia, kad nekilnojamoji kultūros vertybė – tai kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. Taryba 2006-10-17 posėdyje nutartį patikslinti V. šeimos mauzoliejaus liekanų (LA335) duomenis priėmė remdamasi Kultūros paveldo centro Memorialinių vietų skyriaus vyriausiojo istoriko B. K., Kultūros paveldo centro Kultūros paveldo registrų, dokumentacijos ir informacijos instituto, kadastro ir kartografavimo skyriaus inžinieriaus G. Z. surinkta medžiaga, parengtu Tarybos akto projektu. Iš posėdyje pateiktos medžiagos taryba buvo pajėgi nutarti dėl objekto duomenų patikslinimo. Pažymi, kad Taryba visada gali grįžti prie minėto objekto klausimo, jei jai būtų pateikta svarbi medžiaga apie šį objektą. Tarybos akte nurodyta, jog B. K. nepavyko patekti į vidų, nes kriptos geležinės durys užvirintos.

62Šiaulių miesto savivaldybės atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą. Nurodo, jog palaiko savo 2006-11-27 atsiliepime išdėstytus teiginius ir atsikirtimus.

63LR Kultūros ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsiliepime nurodoma, Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas nei V. mauzoliejus, nei pareiškėjo daiktinės teisės į jį, pareiškėjas nėra nei mauzoliejaus, nei jo užimamos žemės valdytojas, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar saugomo intereso. Pagal NKPAĮ 27 str. iš valstybės biudžeto pagal galimybę atliekami tik valstybės saugomų objektų tvarkymo darbai. Pagal šio straipsnio 3 d. saugomo objekto priežiūros ir tvarkymuos darbai atliekami valdytojų lėšomis, jei yra galimybių – iš dalies valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Sutinkamai su NKPAĮ 10 str. 4 d. kultūros paveldo objektai skelbiami valstybės saugomais Kultūros ministro sprendimu. Sprendimą inicijuoti objekto skelbimą saugomu priima Kultūros paveldo departamentas, savivaldybės saugomu – savivaldybės paveldosaugos padaliniai. Šiai dienai tokie sprendimai dėl V. mauzoliejaus nėra priimti. Objekto įrašymas į Kultūros vertybių registrą nesukelia tokių pat teisinių pasekmių kaip ir objektas nustatyta tvarka pripažintiems saugomiems valstybės.

64Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, jog bendrovė nesprendžia valstybinėje žemėje projektuojamų kelių klausimų, todėl pareiškėjo teiginiai apie bendrovės mėginimus „įsprausti“ magistralinį kelią tarp bendrovei priklausančių pastatų nepagrįsti.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV.

67Apeliacinis skundas atmestinas.

68Pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia nesutinkąs su teismo išvada, jog jis neturi subjektinės teisės reikšti atsakovams reikalavimus dėl Statinio ir teritorijos aplink jį sutvarkymo, teritorijų detaliojo planavimo bei kitais klausimais.

69Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o teismas imasi tokią bylą nagrinėti. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybės viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios nuostatos patvirtina apelianto teiginį, kad kreipimuisi į teismą teisminės gynybos pakanka asmens manymo, jo subjektyvaus suvokimo, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau to nepakanka teisei į reikalavimo patenkinimą realizuoti. Nustatyta tvarka pareikštą reikalavimą teismas priima ir, užvedęs bylą, ją nagrinėja, tirdamas faktines aplinkybes, vertindamas jas, aiškindamas ir taikydamas teisės normas, patvirtindamas arba paneigdamas reikalavimo teisę – teisę į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Reikalavimo teisė pripažįstama tik nustačius, jog pažeista ar ginčijama pareiškėjo teisė arba įstatymų saugomas interesas, kitaip tariant, jog pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

70Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas tokios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso nenurodė ir nepagrindė.

71Pareiškėjas teigia turįs turtinį interesą į V. šeimos kapą – mauzoliejų, kadangi yra pretendentas atkurti nuosavybės teises įžemę ir jam ne tas pats, kokios būklės turtas bus grąžintas, jam rūpi išsaugoti turtą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės.

72Iš byloje surinktų ir tirtų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui yra atkurta ar ruošiama atkurti nuosavybės teisė į žemę, kurioje yra V. šeimos kapas – mauzoliejus, ar šalia jo. Pats pareiškėjas ir bylos duomenys patvirtina apie nuosavybės teisių atkūrimą į 1643 kv. m. ploto žemės sklypą prie pastato ( - ), t. y. kitoje vietoje nei Statinys.

73Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias, kad kultūros paveldo objektai – pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti; nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso; valdytojas - kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. Nustatyta, kad V. šeimos kapas - mauzoliejus yra kultūros paveldo objektas - į Kultūros vertybių registrą įregistruota (LA335) nekilnojamoji kultūros vertybė, kuri yra Šiaulių miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje. Nors įstatymai nedraudžia fiziniam asmeniui būti kultūros paveldo objekto savininku, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra Statinio savininkas, nepateikta duomenų, kad pretenduoja tokiu tapti. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo prasme pareiškėjas nėra kultūros paveldo objekto - Statinio savininkas ar valdytojas.

74Nepagrįstas ir pareiškėjo nuosavybės teisės į Statinį kildinimas iš LR Vyriausybės patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių reguliavimo. Šio akto nuostatos tik patvirtina, jog veikiančiose kapinėse kapo ribose asmenų pastatyti kapo statiniai ir pasodinti augalai yra jų nuosavybė. Nagrinėjamu atveju Statinys nėra kapinių teritorijoje, o dėl faktinių aplinkybių šiuo metu neatitinka ir kapo savokos. Bylos medžiaga patvirtina, kad kape – mauzoliejuje buvo palaidoti T. S.-M., L. V., M. V., R. M.-V. ir J. V., kurių palaikai iš mauzoliejaus 1941 metais buvo išmesti. Suradus palaikus jie buvo palaidoti Ginkūnų kapinėse, o po antropologinio tyrimo yra saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje (t. 1, b.l. 139-156). Taigi, šiuo metu Statinys nėra kapas (vieta, kurioje palaidoti žmogaus (žmonių) palaikai, o tik nekilnojamoji kultūros vertybė, kuriai taikytinas kultūros paveldo objekto teisinis režimas.

75Nenustatyta pareiškėjo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo materialinio teisinio suinteresuotumo ir neturi subjektinės teisės į byloje pareikštus atsakovams reikalavimus, susijusius su V. šeimos kapu – mauzoliejumi. Pareiškėjui sprendime nurodyta, jog jis turi galimybę kreiptis į atitinkamus subjektus, galinčius inicijuoti viešojo intereso gynybą teisme.

76Nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas.

77Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

78Pareiškėjo V. J. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

79Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. J. K. patikslintais skundais (1 t., b.l. 24-26, 2 t. b.l. 1-2)... 5. 1. Pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25... 6. 2. Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Kultūros paveldo departamento prie... 7. 3. Pripažinti neteisėtu teritorijos ( - ), Šiauliuose, detaliojo plano... 8. 4. Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pakartotinai... 9. 5. Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą per 30 dienų arba per teismo... 10. 6. Įpareigoti Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą per 3... 11. 7. Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą per 30 dienų arba per teismo... 12. 8. Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą per 3 mėnesius arba per teismo... 13. 9. Įpareigoti Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą per 2... 14. 10. Įpareigoti Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą per... 15. 11. Pripažinti negaliojančiu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 16. 12. Įpareigoti Paveldo vertinimo tarybą per 30 dienų arba per teismo... 17. Paaiškino, kad Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas yra... 18. Paaiškino, kad Statinį apie 1920 metus pastatė jo prosenelis J. V., kuris... 19. Paaiškino, kad jis yra pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą, turto... 20. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo inspekcijos generalinis direktorius... 21. Teigė, kad Kultūros paveldo departamentas iki šiol nesiėmė veiksmų, kad... 22. Teigė, kad atsakovai ignoruoja Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus... 23. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendime Nr. T-200 sklypui,... 24. Nurodė, kad 1993-11-09 buvo priimtas bendrasis LR saugomų teritorijų... 25. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.... 26. Atsakovas Kultūros ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė... 27. Paaiškino, kad vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos... 28. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė remtis atsiliepime išdėstytais... 29. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir... 30. 1. Įstatymų leidėjas yra atribojęs bylas, kuriose yra ginami asmens... 31. 2. KP departamentas nėra V. šeimos mauzoliejaus valdytojas (NKPAĮ 2 str. 39... 32. 3. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo pripažinti neteisėtu... 33. Paaiškino, kad teisės aktai nesuteikia Departamentui įgaliojimų... 34. 3. Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 35. Pagal iki 2005-04-20 galiojusio Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos... 36. 4. Pareiškėjas nepagrįstai prašo įpareigoti Departamentą nustatyti V.... 37. Atkreipė dėmesį į tai, kad Departamento Šiaulių teritorinio padalinio... 38. Mano, kad jeigu pareiškėjas, kaip žemės, kurioje yra mauzoliejus, ir... 39. Atkreipė dėmesį į tai, kad Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo... 40. 5. Teigia, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Departamentą suremontuoti,... 41. 6. Pareiškėjas nepagrįstai prašo įpareigoti Departamentą paženklinti V.... 42. 7. Pareiškėjo prašymas įpareigoti Departamentą uždrausti statybas taip... 43. 8. Prašymas patikslinti V. šeimos mauzoliejaus ir Zoknių dvaro parko... 44. 9. Prašymas patikslinti ar papildyti vietos saugojimo, priežiūros ir... 45. Teismo posėdyje atsakovo Kultūros paveldo departamento atstovas prašė... 46. Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija... 47. Paaiškino, kad 2004-12-01 Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje buvo... 48. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti LR... 49. Pabrėžė, kad teritorijos adresas ir sklypo adresas yra du skirtingi dalykai.... 50. Teismo posėdyje atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir... 51. Atsakovas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atsiliepime į... 52. II.... 53. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu... 54. Teismas nustatė, kad Statinys (V. šeimos mauzoliejaus liekanos), esantis ( -... 55. Teismas nurodė, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str.... 56. Iš pareiškėjo skundo ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų teismas... 57. III.... 58. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 59. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    60. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Kultūros paveldo... 61. Atsakovas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atsiliepimu į... 62. Šiaulių miesto savivaldybės atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį... 63. LR Kultūros ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo... 64. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) atsiliepimu prašo atmesti... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV.... 67. Apeliacinis skundas atmestinas.... 68. Pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia... 69. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis nustato, jog kiekvienas... 70. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas tokios... 71. Pareiškėjas teigia turįs turtinį interesą į V. šeimos kapą –... 72. Iš byloje surinktų ir tirtų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad... 73. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo Nekilnojamojo kultūros... 74. Nepagrįstas ir pareiškėjo nuosavybės teisės į Statinį kildinimas iš LR... 75. Nenustatyta pareiškėjo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų... 76. Nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas.... 77. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo... 78. Pareiškėjo V. J. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos... 79. Nutartis neskundžiama....