Byla 2A-196-823/2016
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Berneda“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2395-653/2015 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Berneda“, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas BAB bankas „Snoras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 218 923,10 EUR (755 897,67 Lt) skolą, susidariusią pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. Kredito sutartį Nr. 031-58499 (toliau – Kredito sutartis) bei 2010 m. sausio 29 d. Laidavimo sutartį (toliau – Laidavimo sutartis), ir 8,23 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. BAB bankas „Snoras“ ir BUAB „Berneda“ sudarė Kredito sutartį, pagal kurią BUAB „Berneda“ įsipareigojo visiškai sugrąžinti paimtą kreditą iki 2010 m. rugsėjo 2 d. Už prievolių pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą 2010 m. sausio 29 d. Laidavimo sutartimi laidavo atsakovas A. S.. Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-3563-394/2011 nutarta priverstinai iš varžytynių parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir išieškoti skolą: 1 368 399,66 Lt negrąžinto kredito, 192 305,51 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 135 Lt žyminio mokesčio ir 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos skolos sumos nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2011 m. birželio 20 d.) iki visiško skolos išieškojimo. Antstolis T. U., vykdydamas minėtą nutartį, 2012 m. rugpjūčio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr.0136/11/02187 pardavė įkeistą žemės sklypą ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu išmokėjo ieškovui 162 529,00 Lt sumą, o 2013 m. rugsėjo 9 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0136/11/02187 už 909 552,00 Lt perdavė ieškovo nuosavybėn visą įkeistą nekilnojamąjį turtą, todėl skola iš dalies yra išieškota, padengus 1 072 081,00 Lt negrąžinto kredito. Ieškovas 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. C-05-09126/12 pranešė atsakovui, kad jis pateikė antstoliui T. U. vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 22 d. nutartį bei priminė, jog skolininkas UAB „Berneda“ piniginių prievolių neįvykdė, tačiau atsakovas, kaip laiduotojas, skolos negrąžino. 2013 m. spalio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas UAB „Berneda“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovas BUAB „Berneda“ bankroto byloje pateikė finansinį reikalavimą, susidariusį pagal Kredito sutartį, 755 897,67 Lt sumai, kurį BUAB „Berneda“ pripažino ir jis buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Ieškovo nuomone, kadangi skolą pagal Kredito sutartį vienas iš bendraskolių pripažino ir jos dydis nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kiti bendraskoliai nebegali neigti skolos fakto ir jos dydžio. Laidavimo sutarties 13 punkte numatyta, kad laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia BUAB „Berneda” įvykdžius įsipareigojimus ieškovui pagal Kredito sutartį arba laiduotojai įvykdžius savo įsipareigojimus ieškovui už BUAB „Berneda“, t. y. atsakovas ir ieškovas yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos ir kitų pagal Kredito sutartį mokėtinų sumų grąžinimo, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 bei 6.89 straipsniuose nustatyti laidavimo pabaigos terminai šiuo atveju netaikytini. Laidavimo sutarties 6.6 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei ieškovas kreipiasi dėl bet kurios sumos pagal Laidavimo sutartį išieškojimo, laiduotojas už priteistą sumą privalo mokėti palūkanas, mokėtas pagal Kredito sutartį paskutinę jos galiojimo dieną, padidintas dviem procentiniais punktais. Prieš nutraukiant Kredito sutartį BUAB „Berneda“ buvo nustatytos 6,23 proc. metinės palūkanos, todėl, jas padidinus dviem procentiniais punktais, ieškovui priteistinos 8,23 proc. metinės procesinės palūkanos už priteista sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Kredito bei Laidavimo sutartyse yra numatytas konkretus prievolės įvykdymo terminas, t. y. 2010 m. rugsėjo 2 d. Atsakovas, suprasdamas Laidavimo sutartyje nurodytą terminą, būtent ir laidavo, kad prievolės įvykdymo terminas, kartu ir laidavimas, baigiasi 2010 m. rugsėjo 2 d. Pažymėjo, kad ieškovas Kredito sutartį su trečiuoju asmeniu BUAB „Berneda“ laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. sausio 15 d. buvo pratęsęs net tris kartus, tačiau iki 2010 m. rugsėjo 2 d. Kredito sutarties nei karto nepratęsė, įrodymų, kad Kredito sutartis buvo pratęsta, ieškovas teismui nepateikė, todėl laikytina, kad Kreditavimo bei Laidavimo sutartys yra pasibaigusios 2010 m. rugsėjo 2 d. Ieškovui nesikreipus su ieškiniu į teismą per tris mėnesius po prievolės įvykdymo termino pabaigos, laikytina, kad laidavimas yra pasibaigęs, todėl ieškovo reikalavimai yra neteisėti. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad ieškinys pateiktas nepraleidus trijų mėnesių senaties termino, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei formuojama teismų praktika, ieškovui iš atsakovo teismo turėtų būti priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo A. S. ieškovo BAB banko „Snoras“ naudai 218 923,10 EUR skolą, susidariusią pagal Kredito bei Laidavimo sutartis, 8,23 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybės naudai iš atsakovo A. S. 3 347,00 EUR žyminio mokesčio bei 20,66 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 3 367,66 EUR.

8Teismas pažymėjo, kad Laidavimo sutartyje šalims susitarus, jog laiduotojo įsipareigojimai galioja iki įsipareigojimo ieškovui įvykdymo, skolininkui neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, laiduotojas negali būti atleidžiamas nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas ir CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių senaties terminas nėra taikytinas. Teismo vertinimu, tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Skola buvo išieškota tik iš dalies, padengus 1 072 081 Lt negrąžinto kredito, todėl, kol skolininkas neįvykdė prievolės pagal Kredito sutartį, laidavimas laikomas nepasibaigusiu.

9Teismas taip pat nurodė, kad, pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio nuostatas, procesinių palūkanų dydis gali būti nustatytas įstatymu ar šalių susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalys Laidavimo sutarties 6.6 punktu susitarė dėl kitokio dydžio palūkanų, o atsakovas neįrodė, kad šalių sutartų palūkanų procesinių palūkanų dydis turi būti mažinamas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino, kad senaties terminas CK 6.88 straipsnio 1 dalies pagrindu šioje byloje nėra taikytinas. Tiek Kredito sutartyje, tiek Laidavimo sutartyje šalys aiškiai numatė prievolės įvykdymo terminą (2010 m. rugsėjo 2 d.), todėl laiduodamas apeliantas buvo įsitikinęs, kad laidavimas yra terminuotas ir galioja iki 2010 m. rugsėjo 2 d. Ieškovas per tris mėnesius po 2010 m. rugsėjo 2 d. į teismą nesikreipė, todėl laidavimas yra pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Laidavimo sutartį ir jos sąlygas, taip pažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas negalėjo spręsti dėl laidavimo sutarties turinio vien vertindamas sutarties tekstą ir jos sudarymo aplinkybes. Teismas turėjo atsižvelgti į apelianto elgesį po to, kai jam buvo pateikta pretenzija dėl laidavimo sutarties įvykdymo, taip pat ir į pačios laidavimo sutarties apimtį, kuri asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, nėra pakankamai suprantama ir aiški.

132. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 8,23 proc. dydžio palūkanas. Teismas, priteisdamas procesines palūkanas, privalėjo vadovautis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi. Procesinių palūkanų dydį nustato įstatymas ir joks šalių susitarimas dėl to negalimas.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BAB bankas „Snoras“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą ieškovas grindžia šiais argumentais:

151. Kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta. Laidavimo sutartyje ieškovui ir atsakovui aiškiai ir nedviprasmiškai susitarus, kad laidavimas galios iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos trijų mėnesių terminas netaikytinas, o laidavimas galioja tol, kol bus grąžinta visa skola, nes šalys laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.

162. Laidavimo sutarties sąlyga, nustatanti procesinių palūkanų dydį ir skaičiavimo tvarką, su apeliantu buvo aptarta ir buvo jam žinoma. Apeliantas savo parašu Laidavimo sutartyje patvirtino, kad supranta visas pasekmes, kurios gali kilti paskolos negrąžinimo atveju. Teismui nusprendus, kad šalių aptartos 8,23 proc. dydžio metinės (procesinės) palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra per didelės, būtų akivaizdžiai pažeisti teisėti ieškovo kaip kreditoriaus interesai bei CK įtvirtintas teisėtų lūkesčių principas, kadangi ieškovas, išduodamas paskolą skolininkui, pagrįstai tikėjosi paskolos negrąžinimo atveju kompensuoti savo patiriamus nuostolius teismo priteistomis 8,23 proc. metinėmis (procesinėmis) palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas sutartinių įsipareigojimų ieškovui nevykdo labai ilgą laiką, prašomos priteisti 8,23 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos neturi būti mažinamos.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamų sprendimų negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.

19Dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino taikymo

20CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra pažymėjęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 ir kt.).

21Į bylą pateiktos Laidavimo sutarties 9 punkte nustatyta, kad laiduotojo įsipareigojimai galioja iki visiško skolininko įsipareigojimų pagal Kredito sutarties sąlygas įvykdymo, arba iki tol, kol bankas atsisakys laidavimo. Pagal Laidavimo sutarties 13 punktą, laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia skolininkui įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal Kredito sutartį arba laiduotojui įvykdžius savo įsipareigojimus bankui už skolininką, arba bankui atsisakius laidavimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas Laidavimo sutartyje ir tuo pačiu darė pagrįstą išvadą, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

22Ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo išvadą apeliantas remiasi sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimu, tačiau aiškiai nepagrindžia, kokiu būdu šios taisyklės pirmosios instancijos teismo buvo pažeistos, o kolegija tokio pažeidimo nenustatė. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009). Nagrinėjamos bylos atveju Laidavimo sutarties 9 ir 13 punktų lingvistinė prasmė yra aiški ir nekelianti abejonių; byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tikrieji šalių ketinimai buvo kitokie, nei pažodinė sutarties teksto prasmė.

23Vienintele aplinkybe į kurią, apelianto teigimu, neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas, yra paties apelianto elgesys po pretenzijos dėl skolos sumokėjimo jam pateikimo. Tačiau aiškinant sutartį turi būti nustatyti abiejų šalių tikrieji ketinimai, t.y. sutartis gali būti aiškinama kitaip nei pažodinė jos teksto prasmė tuo atveju, jei nustatoma, kad abiejų sutarties šalių tikrieji ketinimai sudarant sutartį buvo kitokie, nei jie išreikšti formuluojant sutarties tekstą. Tuo atveju, jei tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį nesutapo, gali būti keliamas klausimas dėl sutarties galiojimo (pvz., viena iš sutarties šalių gali įrodinėti, kad sutartis sudaryta suklydus), tačiau tai savaime nesudaro prielaidų sutartį aiškinti vienos iš sutarties šalių pageidaujamu būdu, nukrypstant nuo pasirašytos sutarties teksto.

24Apeliantas taip pat nurodo, kad Laidavimo sutartis jam, neturinčiam teisinio išsilavinimo, nėra pakankamai suprantama ir aiški. Tačiau nagrinėjamoje byloje nepareikštas reikalavimas dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl esminio suklydimo, todėl šis apelianto argumentas nėra teisiškai reikšmingas.

25Dėl procesinių palūkanų dydžio

26Vienintelis argumentas, kuriuo remiasi apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo priteistų procesinių palūkanų dydį - apelianto vertinimu, procesinių palūkanų dydį gali nustatyti tik įstatymas, o ne šalys susitarimu. Kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

27Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas, t.y. CK 6.210 straipsnis, numato mokėtinų palūkanų dydį (5 arba 6 proc., priklausomai nuo šalių teisinio statuso) ir nurodo, kad kitokį palūkanų dydį gali numatyti kiti įstatymai, arba šalių susitarimas. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, įstatymo nuostatos leidžia šalims susitarti dėl kitokio procesinių palūkanų dydžio, nei nurodytas CK 6.210 straipsnyje. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-759/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Apelianto apeliaciniame skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 citata tik paaiškina procesinių palūkanų prigimtį ir paskirtį ir, priešingai nei teigia apeliantas, nenurodo, kad šalys negali susitarti dėl kitokio procesinių palūkanų dydžio, nei numatytas CK 6.210 straipsnyje.

28Apeliantas neginčija, kad Laidavimo sutarties 6.6 punkte numatytos procesinės palūkanos, kurių dydis siejamas su paskutinę Kredito sutarties galiojimo dieną galiojusia metinių palūkanų norma, pridedant du procentinius punktus. Kaip minėta, toks šalių susitarimas yra leistinas pagal įstatymus, todėl pagrindo pripažinti šią sutarties sąlygą niekine nėra. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių šalių sutartas palūkanų dydis teismo turėtų būti mažinamas, apeliantas nenurodė.

29Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl paliekamas nepakeistas o apelianto apeliacinis skundas atmetamas.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas BAB bankas „Snoras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 4. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. BAB bankas „Snoras“ ir BUAB... 5. Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Kredito bei Laidavimo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas pažymėjo, kad Laidavimo sutartyje šalims susitarus, jog laiduotojo... 9. Teismas taip pat nurodė, kad, pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino, kad senaties terminas... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 8,23 proc. dydžio... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BAB bankas „Snoras“ prašo... 15. 1. Kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė... 16. 2. Laidavimo sutarties sąlyga, nustatanti procesinių palūkanų dydį ir... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 19. Dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino taikymo... 20. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram... 21. Į bylą pateiktos Laidavimo sutarties 9 punkte nustatyta, kad laiduotojo... 22. Ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo išvadą apeliantas remiasi... 23. Vienintele aplinkybe į kurią, apelianto teigimu, neatsižvelgė pirmosios... 24. Apeliantas taip pat nurodo, kad Laidavimo sutartis jam, neturinčiam teisinio... 25. Dėl procesinių palūkanų dydžio... 26. Vienintelis argumentas, kuriuo remiasi apeliantas, ginčydamas pirmosios... 27. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti... 28. Apeliantas neginčija, kad Laidavimo sutarties 6.6 punkte numatytos procesinės... 29. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti...