Byla 3K-3-285/2012
Dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir baudos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko ir Gražinos Davidonienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams E. R. ir L. R. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir baudos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas, ar šalys, sudarydamos laidavimo sutartis, kuriomis užtikrino kredito grąžinimą, susitarė dėl laidavimo termino, t. y. kad jis galios iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo, ar nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog skolininkui iškelta bankroto byla.

52003 m. vasario 28 d. ieškovas AB SEB bankas (toliau – ieškovas) ir UAB „Canalis“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią ir vėliau sudarytus papildomus susitarimus ieškovas suteikė UAB „Canalis“ 340 000 Lt kreditą, o šis įsipareigojo jį iki 2006 m. spalio 20 d. ieškovui grąžinti. Kredito grąžinimui užtikrinti ieškovas ir atsakovai E. R. ir L. R. (toliau – atsakovai) 2005 m. gruodžio 16 d. sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovai įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu ir lėšomis, jeigu skolininkas (UAB „Canalis“) negrąžins kredito ar jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų, kitų banko mokesčių ar dėl tokio nemokėjimo kitaip sukels nuostolių bankui pagal kredito sutartį. Laidavimo sutarties 3.5 punkte buvo įtvirtinta, kad „sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių, pagal 2003 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 1850304110105, su visais tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais“.

6Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2007 m. gegužės

720 d.) UAB ,,Canalis“ iškelta bankroto byla; 2010 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Canalis“ veikla pripažinta pasibaigusia.

8Ieškovas AB „SEB bankas“ 2009 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 149 188 Lt skolos, 4302,90 Lt palūkanų, 4232,70 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 86,32 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, remdamasis tuo, kad skolininkas nustatytu terminu kredito negrąžino, todėl jį turi grąžinti laiduotojai, nes laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių pagal 2003 m. vasario 28 d. kredito sutartį įvykdymo.

9Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

11Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu teismo 2009 m. gruodžio 28 d. preliminarus sprendimas panaikintas ir ieškinys atmestas.

12Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo laidavimo sutarčių 3.5 punkte nustatyta sąlyga ,,sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių, pagal 2003 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 1850304110105, su visais tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais“ neužbaigta, sprendė, jog laidavimo sutarčių galiojimo terminas nebuvo šalių apibrėžtas, t. y. nenustatyta, kad laidavimas galioja iki visiško kredito grąžinimo, todėl taikė CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Teismas nustatė, kad šalys kredito sutarties 5.6 punkte susitarė, jog, sutartyje nustatytu terminu negrąžinus kredito ar jo dalies, ieškovas išsiunčia kredito gavėjui registruotą laišką – reikalavimą grąžinti kreditą, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas šią sutarties sąlygą įvykdė, reikalavimą grąžinti kreditą ir su juo susijusias sumas atsakovams pareiškė tik 2009 m. lapkričio 18 d., nors pagal kredito sutartį prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2006 m. spalio 20 d. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovas (bankas) kredito teisiniuose santykiuose yra stipresnioji šalis, per nustatytą terminą neišreiškė suinteresuotumo dėl tinkamo prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, ieškinį atmetė.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

14Teisėjų kolegija, išanalizavusi šalių sudarytų laidavimo sutarčių nuostatas, sprendė, kad sutarčių 3.5 punkte šalys susitarė, jog sutartys galios iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo, o žodis ,,įvykdymo“ praleistas dėl techninės klaidos, rengiant sutarčių tekstą; nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nurodytą sutarčių nuostatą aiškinti kitaip; po sutarčių sudarymo nė viena sutarties šalis nekėlė klausimo dėl nurodytos nuostatos neišbaigtumo, neaiškumo, pakeitimo ir pan. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, šalims susitarus, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįvykdė kredito sutarties 5.6 punkte įtvirtintos pareigos registruotu laišku pareikalauti iš kredito gavėjo grąžinti kreditą, nes byloje pateiktas ieškovo 2007 m. vasario 6 d. raštas UAB ,,Canalis“, kuriuo pareikalauta kreditą grąžinti.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas E. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

171. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi UAB ,,Canalis“ iškelta bankroto byla ir šios įmonės veikla jau yra pasibaigusi. Nuo bankroto bylos iškėlimo visi įmonės prievolių vykdymo terminai laikytini suėjusiais, todėl pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant išvengti galimų ginčų, ieškinius laiduotojams reikėtų pareikšti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-95/2010; 2009 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-248/2009). Kai ieškinys pareiškiamas per nurodytą terminą, laiduotojams atsiranda teisinis pagrindas dalyvauti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovams per nustatytą terminą nebuvo pareikštas reikalavimas grąžinti kreditą, ieškinys teismui priteisti negrąžintas sumas pateiktas tik 2009 m. gruodžio 23 d. Ieškovas nereiškė pretenzijų į įkeistą UAB ,,Canalis“ kilnojamąjį turtą, taip pat į jį pardavus gautas lėšas, sutiko, kad turtas būtų parduotas už mažesnę nei jo likutinė vertė kainą, t. y. neveikė kaip apdairus hipotekos kreditorius. Tik tada, kai skolininkui UAB ,,Canalis“ iškelta bankroto byla ir pasibaigė bankroto procedūros, ieškovas pareiškė reikalavimą buvusiems įmonėms akcininkams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5-6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). 2010 m. sausio 27 d. skolininko UAB ,,Canalis” bankroto administratorius informavo ieškovą, kad UAB ,,Canalis” likvidavimo procedūra yra baigta ir bendrovė neturi nekilnojamojo, ilgalaikio kilnojamojo bei trumpalaikio turto ir lėšų.

182. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas, nes laidavimo sutartimis šalys nesusitarė, jog prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galioja tol, kol bus grąžintas visas kreditas. Papildomu 2005 m. gruodžio 16 d. susitarimu prie kredito sutarties Nr. 3 buvo nustatyta nauja kredito sutarties sąlyga – ,,pateikti bendrovės akcininkų laidavimus visai kredito sumai ir laikotarpiui“ (4.4 punktas), t. y. nustatyta, kad laidavimo sutartimis yra užtikrinama kredito suma kredito laikotarpiui. Šis baigėsi 2006 m. spalio 20 d. (sutarčių 4.2 punktas). Taigi, kasatoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.88 straipsnio nuostatos. Be to, jo nuomone, neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad laidavimo sutartyje praleistas žodis ,,įvykdymo“, o ne ,,įvykdymo termino pabaigos“ ar kitas žodis, ar sąvoka, kurie gali atitikti sutarties sąlygų turinį ir prasmę. Laidavimas buvo suteiktas užtikrinant terminuotą prievolę, todėl ieškovas, tinkamai veikdamas pagal CK ir laidavimo sutarčių nuostatas, turėjo pareikšti laiduotojams ieškinį grąžinti kreditą per trijų mėnesių terminą. Šis terminas yra naikinamasis.

193. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovo 2007 m. vasario 6 d. raštą bendrovei UAB ,,Canalis“, kuriuo pareikalavo grąžinti kreditą, vertino kaip tinkamą ieškovo prievolės pagal laidavimo sutartis – registruotu laišku pareikalauti iš laiduotojų grąžinti kreditą – vykdymą. UAB ,,Canalis“ nebuvo laidavimo sutarčių šalis. Dėl to, kasatoriaus nuomone, reikalavimą dėl laidavimo sutarties vykdymo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ieškovas turėjo siųsti atsakovams (laiduotojams), o ne skolininkui, juolab kad UAB ,,Canalis“ siųstame rašte reikalavimas dėl kredito sutarties įvykdymo reiškiamas jam, nėra jokios informacijos, kuri būtų susijusi su laidavimo sutarties šalimis, įskaitant ir reikalavimą grąžinti kreditą. Pranešimas dėl laidavimo sutarčių vykdymo, remiantis sutarčių 2.1.2 punktais, atsakovams buvo pateiktas 2009 m. lapkričio 18 d. Atsakovai 2009 m. lapkričio 30 d. rašte ieškovui nurodė, kad laidavimo terminas yra pasibaigęs ir ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl nebus vykdomas.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

211. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ginčo laidavimo sutartis, vertino ne tik pažodinį sutarties tekstą, kuriame dėl techninės klaidos yra neįrašytas žodis ,,įvykdymo“, bet ir šalių sutartinių santykių esmę, tikslus, šalių elgesį tiek prieš sudarant sutartis, tiek ir po jų sudarymo, ir pagrįstai konstatavo, kad šalys susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Ieškovo nuomone, analizuojant laidavimo sutarčių 3.5 punktų nuostatą, kad ,,sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių, pagal 2003 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 1850304110105, su visais tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais“, matyti, jog laidavimo sutarčių galiojimo terminas yra apibrėžtas įvykiu. Tokiu laikytinas sutarties įvykdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v.

22P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009, konstatuota, kad šalys pagal CK tarpusavio susitarimu gali pakeisti 6.88 straipsnio nurodytą terminą, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą. Svarbiausia, kad laidavimo sutarties sąlyga dėl to atitiktų CK nuostatas ir būtų teisėta (nebūtų uždrausta įstatymo). Ieškovo teigimu, šiuo atveju, esant šalių susitarimui, CK 6.88 straipsnio 1 dalies nustatytas prievolių pabaigos terminas netaikytinas. Tiek kasatorius, tiek atsakovė L. R. dirbo UAB ,,Canalis“ (kasatorius buvo įmonės vadovas), šios bendrovės bankroto byloje jie buvo įtraukti į kreditorių sąrašą. Tai, ieškovo nuomone, reiškia, kad atsakovai žinojo apie skolininko turtinę padėtį, įskaitant ir pradėtą bankroto procesą. Atsakovai neginčijo laidavimo sutarčių, neprašė jų nutraukti, remdamiesi sutarčių 3.4 punktais. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo atveju laidavimo sutarčių 3.5 punkto nuostata ,,galioja iki visiško prievolių“ negali būti užbaigiama ,,įvykdymo termino pabaigos“, nes tokiu atveju būtų neaiški žodžio ,,visiškas“ įtvirtinimo prasmė. Terminas gali baigtis, bet ne ,,visiškai baigtis“. Bet to, laidavimo sutarčių 3.5 punkte nurodyta, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį“, o ne kredito sutarties įvykdymo. Ieškovo nuomone, CK 6.88 straipsnio 1 dalies nagrinėjamu atveju taikymas prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai), taip būtų nepagrįstai suvaržyta banko teisė į teisminę gynybą ir skolos susigrąžinimą, o solidariesiems skolininkams – suteikta galimybė apskritai išvengti prisiimtų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis vykdymo.

232. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad tais atvejais, kai pagrindiniam skolininkui iškeliama bankroto byla (kaip yra nagrinėjamu atveju), CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį turi būti pareiškiami reikalavimai laiduotojui, skaičiuotinas nuo teismo nutarties, kuria pagrindiniam skolininkui iškeliama bankroto byla, įsiteisėjimo dienos. Tokia nuostata taikytina tuo atveju, kai laidavimas yra terminuotas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalys susitarė, jog laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo ir laidavimo sutarčių galiojimo termino nesiejo su kredito sutarties galiojimo terminu, todėl Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnio ir CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Ieškovo nuomone, nustačius, kad CK 6.88 straipsnio1 dalyje nustatyto termino pradžia visada skaičiuotina nuo Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnio pagrindu nustatyto termino, būtų pažeisti protingumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių principai, laiduotojams atsirastų pagrindas vien tik formaliais pagrindais išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir piktnaudžiauti teise. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta, ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl laidavimo pabaigos

27Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“, UAB „Čilija“, bylos Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

28Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003 m. vasario 28 d. ieškovas ir UAB „Canalis“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią ir vėliau sudarytus papildomus susitarimus ieškovas suteikė UAB „Canalis“ 340 000 Lt kreditą, o šis įsipareigojo jį iki 2006 m. spalio 20 d. ieškovui grąžinti. Kredito grąžinimui užtikrinti ieškovas ir atsakovai 2005 m. gruodžio 16 d. sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovai įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu ir lėšomis, jeigu skolininkas (UAB „Canalis“) negrąžins kredito ar jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų, kitų banko mokesčių ar dėl tokio nemokėjimo kitaip sukels nuostolių bankui pagal kredito sutartį. Laidavimo sutarties 3.5 punkte buvo įtvirtinta, kad „sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių, pagal 2003 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 1850304110105, su visais tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais“. Esant tokiam laidavimo sutarties tekstui tarp šalių kilo ginčas, ar jos, sudarydamos laidavimo sutartis, kuriomis užtikrino kredito grąžinimą, susitarė dėl laidavimo termino, t. y. kad jis galios iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo, ar nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Taigi, iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl nurodytos laidavimo sutarties turinio aiškinimo, lemiančio tinkamą laidavimo pabaigą reglamentuojančių teisės normų taikymą.

29Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pasisakydamas dėl jų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004). Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004).

30Aiškinant laidavimo sutarties turinį aktualu pažymėti, jog laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip galima siekti normalios tokio asmens, už kurį laiduojama, ūkinės veiklos. Nagrinėjamos bylos atveju už verslo subjektui – uždarajai akcinei bendrovei suteikiamą kreditą laidavo administracijos vadovas ir jo sutuoktinė. Akivaizdu, kad tokia laidavimo sutartimi buvo siekiama užtikrinti kredito davėją – banką, kad suteiktas kreditas bus grąžintas. Bankas yra kredito įstaiga, todėl vienas jo tikslų – pelno siekimas teikiant finansines paslaugas. Kreditų suteikimas yra viena banko, kaip kredito įstaigos, teikiamų paslaugų. Tam, kad tokios paslaugos teikimas kredito įstaigai būtų pelningas (t. y. atitiktų jos veiklos tikslus), yra naudojamasi atitinkamais teisiniais instrumentais, užtikrinančiais prievolių įvykdymą. Dėl to aiškinant nagrinėjamos bylos šalių laidavimo sutartį turi būti analizuojama ne tik lingvistinė sutarties teksto reikšmė, bet ir atsižvelgiama į laidavimo prasmę bei sutarties šalių tikslus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas laidavimo sutarties 3.5 punktą aiškino pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, kurių taikymo ir aiškinimo praktika yra nuosekliai išplėtota kasacinio teismo jurisprudencijoje. Gramatinė šios sutarties sąlygos sakinio konstrukcija yra tokia, kuri pakankamai akivaizdžiai patvirtina, jog yra praleistas žodis „įvykdymo“, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti techninės klaidos buvimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog šalių laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas.

31Kasatorius taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5-6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovams (laiduotojams) pareiškė 2009 m. gruodžio 23 d., o teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos buvo priimtas 2010 m. kovo 1 d. Taigi, ieškinio laiduotojams pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Tai reiškia, jog kreditorius, pareikšdamas ieškinį laiduotojams, pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarieji skolininkai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi.

33Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laidavimo pasibaigimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o kasacinio skundai argumentai nesudaro pagrindo šio teismo sprendimui panaikinti (CPK 346 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 49,30 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovo E. R. valstybei 49,30 Lt (keturiasdešimt devynis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas, ar šalys, sudarydamos laidavimo sutartis,... 5. 2003 m. vasario 28 d. ieškovas AB SEB bankas (toliau – ieškovas) ir UAB... 6. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2007... 7. 20 d.) UAB ,,Canalis“ iškelta bankroto byla; 2010 m. kovo 1 d. nutartimi UAB... 8. Ieškovas AB „SEB bankas“ 2009 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą,... 9. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinys... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 11. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu teismo 2009 m.... 12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo laidavimo sutarčių 3.5 punkte... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šalių sudarytų laidavimo sutarčių... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas E. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 17. 1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 18. 2. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 19. 3. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovo... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo skundžiamą... 21. 1. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ginčo... 22. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009, konstatuota, kad šalys pagal CK... 23. 2. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad tais atvejais, kai pagrindiniam... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl laidavimo pabaigos... 27. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už... 28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003 m. vasario 28 d. ieškovas ir UAB... 29. Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pasisakydamas... 30. Aiškinant laidavimo sutarties turinį aktualu pažymėti, jog laidavimo... 31. Kasatorius taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovams... 33. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laidavimo... 34. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 37. Priteisti iš atsakovo E. R. valstybei 49,30 Lt (keturiasdešimt devynis litus... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...