Byla 2A-66-619/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Hanner“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BPTS Europa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Hanner” patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BPTS Europa” dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BPTS Europa” patikslintą priešieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Hanner” dėl skolos priteisimo

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „BPTS Europa“ 47325,94 Lt (be PVM) dydžio skolą, 8,75 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1420 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovas AB „Hanner" valdo verslo centrą „Europa", esantį Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, o UAB „BPTS Europa" valdo prekybos centrą „Europa", esantį Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje. Minėtų objektų parkavimo vietų poreikiui užtikrinti šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatą – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Konstitucijos pr. 7B, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0058-0682). Šalys sudarė Bendraturčių susitarimą, kuriuo nustatė automobilių aikštelės valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu tvarką ir sutarė, kad UAB „Parkavimo paslaugos“ (kurio teisių perėmėjas yra ieškovas) administruos, tvarkys ir prižiūrės automobilių stovėjimo aikštelę, kad ji būtų tinkamai naudojama susitarime nurodytiems tikslams. Susitarimo 1.4 ir 3 skyriuje numatytos UAB „Parkavimo paslaugos“ teisės ir pareigos priimti atitinkamus sprendimus dėl automobilių aikštelės naudojimosi yra esminė susitarimo sąlyga. Susitarimo 3 skyriumi šalys susitarė, kad visas su automobilių aikštelės administravimu susijusias protingas ir pagrįstas išlaidas šalys padengs lygiomis dalimis.
  3. Nuo 2011 m. pradžios tarp šalių kilo konfliktas dėl automobilių aikštelės valdymo ir priežiūros. Atsakovas UAB „BPTS Europa" netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą organizuojant automobilių aikštelės remonto/rekonstrukcijos darbus, nepagrįstai nederino parkavimo sistemos ir einamojo automobilių aikštelės remonto biudžetus. Kadangi atsakovas nuo pat 2011 m. pradžios nepagrįstai atsisakė derinti automobilių aikštelės einamojo remonto biudžetų planus, parkavimo sistemos rekonstrukcijos planus ir biudžetus, ieškovas, tinkamai reaguodamas į reiškiamas pretenzijas bei siekdamas apsaugoti automobilių aikštelės naudotojų, lankytojų ir savo interesus, savo iniciatyva, įvertinęs gautinas pajamas ir paskaičiavęs, kad pajamų gali nepakakti automobilių aikštelės einamojo remonto ir parkavimo sistemos remonto išlaidoms padengti, darbus atliko savo lėšomis ir remiantis CK 6.46 str. nuostatomis nuo 2011 m. pradžios sustabdė savo priešpriešinės prievolės išmokėti automobilių aikštelės pajamų atsakovui vykdymą.
  4. Ieškovo nuomone, susitarimo 3.1 p. ir CK 4.76 str. pagrindu atsakovas UAB „BPTS Europa" turi pareigą ieškovui sumokėti ½ automobilių aikštelės remonto ir išlaikymo išlaidų. Atsakovas yra apmokėjęs tik dalį išlaidų už valymo paslaugas, ginčo laikotarpiu atsakovas yra skolingas 47325,94 Lt be PVM.
  5. Atsakovas UAB „BPTS Europa" pateikė atsiliepimą ir patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo UAB „Hanner“ ieškinį dalyje dėl 44506,75 Lt, priteisti iš ieškovo AB „Hanner“ atsakovo UAB „BPTS Europa“ 103356,73 Lt skolą, priteisti 6 procentų metines palūkanas/arba pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo įstatymą - 8,75 procento, bylinėjimosi išlaidas.
  6. Su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, kad per visą bendraturčių susitarimo dėl parkavimo sistemos administravimo galiojimo laikotarpį ieškovas piktnaudžiavo suteiktomis sutartinėmis teisėmis bei nesąžiningai vykdė susitarimus, t.y. neteikė atsakovui derinti išlaidų biudžetų kaip tai numatyta susitarimo 3.5. p.; informavęs tik prieš dvi dienas ir nesuderinęs numatytų darbų atlikimo kaštų, 2011-07-29 d. įsigijo elektroninės technikos, kuri buvo naudinga tik ieškovui. Elgdamasis nerūpestingai, neūkiškai atsakovui, kaip bendraturčiui, sukėlė 67416, 10 litų nuostolių; savo nuožiūra ir iniciatyva, be atsakovo sutikimo, 8 mėn. leido nuomininkui BUAB „Švaros parkas" mokėti sumažintą nuomos kainą - nuo 3704 Lt iki 1 lito, dėl ko atsakovas pagrįstai negavo daugiau kaip 29624 litų pajamų; valdydamas ir administruodamas gaunamas iš automobilių aikštelės pajamas neatskleidė realių pajamų atsakovui, nors turėjo tokią prievolę pagal Bendraturčių susitarimo 3.1 p. Ieškovas nepagrįstai sustabdė priešpriešinės prievolės įvykdymą, nepranešė atsakovui kaip to reikalauja CK 6.58 str. nuostatos. Šiuo atveju įskaitymas negalimas, kadangi nėra CK 6.130 str. numatytų sąlygų.
  7. Atsakovo nuomone, imant kiekvieną ieškovo nurodomų išlaidų grupę, remonto ir kitų išlaidų suma yra nepagrįsta, išskyrus išlaidas pagal UAB „Isvela“ ir ko dokumentus (45,59 Lt), nes šioje dalyje nors ir tinkamai su BPTS nederinta, tačiau atsakovo žiniomis buvo atliekami bendri su aikštele susiję darbai aktualūs abiems bendrasavininkiams.
  8. Atsakovas UAB „BPTS Europa" priešieškinį grindžia tuo, jog šalys aiškiai susitarė, kad visos už parkavimą gautos pajamos yra ieškovo ir atsakovo bendra dalinė nuosavybė ir turi būti paskirstomos lygiomis dalimis tarp bendraturčių. Ieškovas 2011 m. nustojo pervedinėti surinktas lėšas už parkavimo paslaugas. Iš pateiktų ataskaitų paaiškėjo, jog jose nėra nurodytos pajamos gaunamos iš verslo centro „Europa“ nuomininkų. Tai reiškia, jog ieškovas surinko lėšas už parkavimą, tačiau jų nedeklaravo bei nepervedė atsakovui, dėl ko susidarė 103356,73 Lt įsiskolinimas. Atsakovas neprašo priteisti verslo centro nuomos pajamų, o tik automobilių aikštelės nuomos pajamas, kas yra pagrįsta ir atitinka šalių susitarimą. Ieškovo skola atsakovui paskaičiuota atsižvelgiant į jo paties pateiktus įrodymus.
  9. Atsiliepimu į atsakovo priešinį ieškinį, ieškovas AB „Hanner“ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas už 2011 kalendorinius metus yra gavęs 105991 Lt pajamų parkavimo vietų nuomos tretiesiems asmenims, kurių ½ tenka atsakovui. Nors ieškovas dalį šių pajamų prašo priteisti priešieškiniu, tačiau nesutinka su išlaidomis automobilių aikštelei išlaikyti, nors jos yra tiesioginė prielaida pajamoms gauti. Tokia atsakovo pozicija nėra pagrįsta, kadangi nenorėdamas prisidėti prie automobilių aikštelės išlaikymo ir remonto, atsakovas neturi teisės ir reikalauti gautų pajamų, jeigu nebūtų iš atsakovo priteistos išlaidos.
  10. Ieškovas nesutinka su priešieškinio dalimi, kuria reikalaujama priteisti dalį sumos, gautos iš verslo centro „Europa“ nuomininkų, kadangi sumos gaunamos iš verslo centro Europa nuomininkų nelaikytinos bendrąją automobilių aikštelės bendraturčių nuosavybe ir nedalintinos tarp šalių. Šios sumos išimtinai susijusios su biuro patalpų nuomos sąlygomis, pajamų gaunamų iš biuro nuomos patalpų verslo kainodara ir yra išimtinai ieškovo nuosavybė. Dėl tokių sąlygų šalys buvo susitarusios sudarant prekybos centro Europa bei automobilių aikštelės dalies pirkimo – pardavimo sandorį ir jos yra esminės sandorio sąlygos. Šalys susitarė, jog dalinamos tik pajamos, kurios gaunamos iš trečiųjų asmenų už parkavimą, o trečiaisiais asmenimis nelaikomi AB „Hanner“ ir UAB „BPTS Europa“ bei jų nuomininkai ir nuomininkų darbuotojai.

4II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „BPTS Europa“ 42834,53 Lt su PVM skolos, 8,75 Lt dydžio metinių palūkanų, už priteistą 42834,53 Lt sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1285 Lt žyminio mokesčio, 5146,24 Lt advokatės išlaidų ieškovo AB „Hanner“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo AB „Hanner“ 55822,74 Lt su PVM skolos, 8,75 Lt dydžio metinių palūkanų, už priteistą 55822,74 Lt sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1675 Lt žyminio mokesčio, 3715,20 Lt advokatės išlaidų atsakovo UAB „BPTS Europa“ naudai. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „BPTS Europa“ 33,58 Lt, o iš ieškovo AB „Hanner“, 11,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad šalys lygiomis dalimis valdo 24633,78 kv. m pastatą – automobilių parkavimo aikštelę, esančią Konstitucijos pr. 7b. Šalys sudarytais 2005 m. sausio 14 d. ir 2006 m. sausio 17 d. bendraturčių susitarimais, nustatė, kad parkavimo paslaugas teikia UAB „Parkavimo paslaugos“ (jo teisių perėmėjas AB „Hanner“), kuris turi teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis ir suteikti tretiesiems asmenims teisę atlygintinai naudotis parkavimo aikštele, o iš veiklos gautos pajamos ir su ja susijusios pagrįstos išlaidos paskirstomos tarp šalių lygiomis dalimis.
  3. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, ieškovo pateiktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovo iš atsakovo reikalaujama priteisti 1/2 dalis išlaidų už remonto/kitas išlaidas (50455 Lt), valymo išlaidas (19189 Lt), reguliuotojų atlyginimus (1650 Lt), NT priežiūros vadybininko atlyginimus (10684 Lt), draudimo išlaidos (596 Lt) būtinumą ir pagrįstumą patvirtinančius įrodymus ieškovas pateikė į bylą, tuo tarpu atsakovas šių išlaidų būtinumo nepaneigė. Pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, jog parkavimo sistemos pertvarkymas perkeliant užkardas į automobilių aikštelės vidų ir padarant dviejų eilių įvažiavimą, buvo atlikti ieškovo naudai.
  4. Įvertinęs 23851 Lt nuostolių iš automobilių plovyklos veiklos susidarymo aplinkybes, t.y., kad ieškovas žinodamas apie nuomininko BUAB „Švaros parkas“ sunkią finansinę padėtį, nenutraukė nuomos sutarties ir leido plovyklai dirbti nuostolingai, sprendė, kad atsakovas neturi pareigos padengti ½ dalies šių nuostolių, kadangi jie atsirado dėl ieškovo neūkiškumo.
  5. Nustatęs, kad atsakovas sumokėjo 5886,56 Lt be PVM už valymo paslaugas, o ieškinys dalyje dėl nuostolių iš automobilių plovyklos priteisimo atmestas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 35400,44 Lt be PVM (47325,94 Lt – 11925,50 Lt). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo mokėtinos sumos pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą laikomos sumomis už prekių ir paslaugų pardavimą, priteistina suma skaičiuotina su PVM, kas šiuo atveju sudaro 42834,53 Lt.
  6. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo UAB „BPTS Europa“ pozicija, jog automobilių aikštelė priklausanti šalims nuosavybės teise po ½ dalį yra esminė prielaida sėkmingai veikti verslo centrui ir prekybos centrui „Europa“. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti 64124,55 Lt pajamų, gautų iš reklamos automobilių aikštelėje, automobilių aikštelės vietų nuomos tretiesiems asmenims tenkino dalinai, iš šios sumos atimant ½ išlaidų automobilių aikštelės bilietėliams įsigyti, kuri sudaro 8301,81 Lt su PVM, kadangi šių išlaidų buvimą atsakovas pripažįsta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus taip pat konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai iš ieškovo reikalauja 39232,18 Lt pajamų iš parkavimo vietų nuomos verslo centro Europa“ nuomininkams, kadangi šios pajamos nėra automobilių aikštelės valdymo veiklos pajamų dalis, o yra laikytina pajamomis gautomis iš ieškovo komercinės veiklos nuomojant patalpas su infrastruktūra tikslu gauti pelno, t.y. teisė naudotis automobilių parkavimo aikštele yra neatskiriama biuro patalpų nuomos verslo dalis.
  7. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį atsakovo reikalavimą taip pat sutiko su ieškovo argumentais, jog verslo centre „Europa“ esančių biurų patalpų nuomos kainodara, t.y. kainos sudedamos dalys, iš kurių viena – automobilių aikštelės nuoma, yra ieškovo prerogatyva ir komercinė paslaptis. Taip pat pažymėjo, kad nors atsakovas ir neturi pajamų iš automobilių aikštelės nuomos už 2011 m., tačiau atkreipė dėmesį, jog aikštele naudojasi potencialūs prekybos centro Europa pirkėjai atnešantys ekonominę naudą atsakovui. Tai reiškia, jog kaip atsakovas taip ir ieškovas gauna pelną iš verslo, tačiau atsakovas jį gauna iš potencialių pirkėjų, atvykusių ir nusipirkusių prekes. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo reikalaujamos 39232,18 Lt sumos priteisimas iš ieškovo neatitiktų šalių sudaryto susitarimo ir prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisingumo, bei sąžiningo verslo principams.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Hanner“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas priteisti pusę nuostolio (11925,50 Lt) kilusio iš automobilių plovyklos automobilių stovėjimo aikštelėje, pripažinus, kad jis kilo dėl ieškovo neūkiškumo. Pažymėjo, jog apeliantas elgėsi kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, veikė automobilių aikštelės bendraturčių naudai, siekdamas sumažinti nuostolius dėl su sunkumais susidūrusios UAB „Švaros parkas“ veiklos. Siekiant likviduoti faktinį UAB „Švaros parkas“ įsiskolinimą už eksploatacines išlaidas ir leisti bendrovei vykdyti veiklą tam, kad galėtų dengti finansinius įsiskolinimus, laikinai buvo sumažintas nuomos mokestis iki 1 Lt. Taigi, laikant kad iš automobilių plovyklos gautos pajamos dalintinos šalims dėl ko ginčo nėra, tačiau šalims nedalijant faktinių išlaidų atsiradusio dėl finansinės krizės, teismo sprendimas yra neteisingas ir neatitinkantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantas sumokėjo komunalinių paslaugų teikėjams už plovyklai suteiktas eksploatacines paslaugas, kurios buvo teikiamos automobilių aikštelės pastatui, kuriame buvo automobilių plovykla, tačiau iš nuomininko jų neatgavo, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ½ tokių išlaidų.
  3. Pažymėjo, kad AB „Hanner“ tiekė tik dalį komunalinių paslaugų į automobilių plovyklą, vandenį nuomininkui UAB „Švaros parkas“ teikė atsakovas net ir po bankroto bylos iškėlimo vandens tiekimo atsakovas nestabdė, nereikalavo nutraukti sutartį, tuo patvirtindamas, kad neprieštarauja sutarties su UAB „Švaros parkas“ tęsimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai traktavo, kad nuostolis tenka tik ieškovui, argumentuodamas tariamu ieškovo neūkiškumu. Būtent nenutraukus sutarties, ieškovui pavyko išvengti dar didesnių nuostolių, kadangi nutraukus sutartį su UAB „Švaros parkas“ 2009 m. birželio mėn. įsiskolinimas būtų siekęs 33475 Lt, o šiuo atveju liko nepadengta tik 15641,83 Lt. Tai reiškia, kad ieškovo sprendimas buvo ekonomiškai pagrįstas.
  4. Sumokėtas 8208,77 Lt PVM ir negautas iš nuomininko taip pat yra tiesioginis nuostolis, kuris dalintinas tarp pastato bendraturčių, kadangi ieškovas jį sumokėjo remiantis įstatymų reikalavimais. O nuomos mokesčio sumažinimas iki 1 Lt ženkliai sumažino nuostolius, kadangi beveik nedidėjo mokėtina PVM suma. Nuostolis dėl sumokėto PVM pagrinde atsirado laikotarpiu kada nuomininkui buvo išrašomos pilnos nuomos mokesčio sąskaitos tuo pačiu įstatymų nustatyta tvarka nuo jų sumokant PVM. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ieškovo neūkiškumu.
  5. Atsiliepimu į ieškovo AB „Hanner“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „BPTS Europa“ su juo nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  6. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą nepriteisdamas pusės ieškovo nuotolių patirtų iš automobilių plovyklos, kadangi toks nuostolis yra išimtinai sukeltas dėl ieškovo neūkiškumo ir nerūpestingumo.
  7. Šalių sudarytame 2005 m. sausio 14 d. susitarime įtvirtintos išimtinės ieškovo kaip vienintelio automobilių aikštelės administratoriaus teisės ir pareigos. Ieškovas turėdamas visą informaciją apie finansinę padėtį ir nemokėjimo faktą nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. sausio mėn. nenutraukė su nuomininku BUAB „Švaros parkas“ nuomos sutarties, tokiu būdu leisdamas nuostoliams didėti. Ieškovas leido BUAB „Švaros parkas“ mokėti sumažintą nuomos kainą, dėl ko atsakovas negavo daugiau kaip 29624 Lt. Iš ieškovo pateiktos BUAB „Švaros parkas“ pajamų, išlaidų išklotinės matyti, jog dėl ieškovo nerūpestingumo ir neūkiškumo atsakovas patyrė dar 66871,60 Lt nuostolių. Dėl tokių ieškovo veiksmų buvo sumokėtas ir neatgautas PVM (8208 Lt), kurio buvo galima išvengti laiku imantis veiksmų.
  8. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad neva atsakovas pritarė tokiems ieškovo veiksmams. Ieškovo pateiktu UAB „BPTS Europa“ 2010 m. rugsėjo 10 d. raštu, surašytu jau po įvykių sukėlusių nuostolius, atsakovas siekė sumažinti patiriamus nuostolius. Pagal šalių susitarimus, būtent ieškovas buvo asmuo priimantis sprendimus dėl nuomos santykių valdymo ir buvo nuomotojo teises abiejų šalių vardu įgyvendinantis asmuo.
  9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „BPTS Europa“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą – atmesti UAB „Hanner“ ieškinį ir dalyje dėl 30974,60 Lt, iš viso patenkinant jį dalyje dėl 11859,992 Lt priteisimo iš atsakovo bei tenkinti UAB „BPTS Europa“ priešieškinį dalyje, priteisiant papildomai iš UAB „Hanner“ 47533,99 Lt (su PVM) pajamų, gautų iš bendraturčių valdomo turto, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  10. Apeliantas neginčija sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl ½ dalies nuostolių priteisimo dėl netinkamo automobilių plovyklos veiklos administravimo, taip pat sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl išlaidų už draudimą ir valymo paslaugas, kurios sudaro 2819,09 Lt sumą, bei dalies, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl ½ dalies priteisimo iš 13965 Lt sumos už parkavimo sistemos įsigijimą iš Siemens.
  11. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovo ieškinys dalyje dėl 25598,85 Lt be PVM (30974,60 Lt su PVM) priteisimo už remonto/kitas išlaidas, reguliuotojų atlyginimui skirtas išlaidas, NT priežiūros vadybininko atlyginimui skirtas išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, todėl padarė nepagrįstas išvadas vertindamas atsakovo pareigą atlyginti ieškovui jo turėtas išlaidas administruojant bendrąja daline nuosavybe priklausančias patalpas.
  12. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo remonto/kitas išlaidas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pažeidė bendraturčių susitarimą ir nederino iš anksto remonto darbų, nesiuntė pagrindžiančių dokumentų ir informacijos. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovo pateikti dokumentai yra pakankami reikalaujamai priteisti sumai pagrįsti. Taip pat neatsižvelgė į 2013 m. balandžio 10 d. atsakovo atliktą ir ieškovo patvirtintą automobilių daugiaaukštės aikštelės būklės aktą, bei ieškovo atliktą ir atsakovo patvirtintą 2013 m. liepos 12 d. aktą, kurie patvirtina, kad jokie remonto darbai už kuriuos atsakovas reikalauja išlaidų kompensacijos atlikti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino šalių susitarimo 3.4 p., kuriame susitarta, kad tuo atveju kai pakeitimai ar patobulinimai daromi tik vienos iš šalių naudai, patirtas išlaidas padengia ta šalis, kurios naudai jos patirtos. Šiuo atveju dalis ieškovo reikalaujamų išlaidų buvo skirta tik ieškovo naudai. Ieškovas neįrodė reikalaujamų priteisti sumų pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė:
  • UAB „Abiga“ išlaidas. Apeliantas neginčija fakto, kad buvo reikalinga pašalinti vandens pratekėjimą į automobilių aikštelės vidų, tačiau ieškovo pateikti įrodymai nėra išsamūs ir nėra galimybės įvertinti, jog ieškovas šiuos darbus atliko ir šių išlaidų dydžio.
  • Nepagrįstai būtinosiomis laikytos ir priteistos ir IĮ G. Adulio IĮ „Eurolaikas“ išlaidos. Pagal įsigyjamų atsarginių dalių sąrašą akivaizdu, kad perkami darbai ir medžiagos buvo skirti pravažiavimams perkelti į kitą vietą ir tai vienareikšmiškai naudinga tik ieškovo klientams.
  • UAB „Senukai“ išlaidas teismas priteisė vadovaudamasis „medžiagų nurašymo aktu“, kuris neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų bei ieškovo pateiktais vienašališkais paaiškinimais, kam tos medžiagos panaudotos.
  • Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo pastebėjimą, kad ieškovas nepateikė įrodymų kur panaudotos lentelės iš UAB „Menų kalvė“. Nereikalavo, kad ieškovas paaiškintų r įrodytų jų panaudojimą stovėjimo aikštelėje.
  • Pirmosios instancijos teismas vertindamas UAB „Statinių administravimas“ išlaidas neatsižvelgė, kad ši įmonė susijusi su ieškovu, kad darbų apibūdinimas neatspindi jų pobūdžio, nėra sutarties, perdavimo akto ir defektinio akto.
  • Pirmosios instancijos teismas priteisdamas UAB „Terdina“ išlaidas nevertino atsakovo pateiktų paaiškinimų, kad viena dalis išlaidų iš viso nepatvirtinta atsakovo, o dėl kitos, atsižvelgiant į sandorio sumą (3290 Lt), UAB „Hanner“ turėjo rengti apklausą ir atrinkti pigiausią rangovą, tačiau tokie įrodymai pateikti nebuvo.
  • Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl UAB „Baltijos kontaktų grupė“ išlaidų, neatsižvelgė, kad sąskaitos iš esmės susijusios su automobilių aikštelės įvažiavimų perkėlimo projektu, todėl šioje dalyje prašomos atlyginti išlaidos, vienareikšmiškai susijusios su ieškovo interesais, kadangi tikslinis 200 vnt. atstuminių kortelių turėtojas ir naudotojas yra ieškovas. Jos skirtos būtent ieškovo verslo centro klientų patekimui į automobilių stovėjimo aikštelę, tuo tarpu atsakovo prekybos centro lankytojai naudojasi Siemens sistemos bilietėliais.
  • Ieškovo reikalaujamos ir pirmosios instancijos teismo priteistos UAB „Bipa“ išlaidos susijusios su automobilių aikštelės įvažiavimo perkėlimu, o atsakovas neturėjo jokio intereso perkelti įvažiavimų.
  • UAB „Stelalita“ išlaidos priteistos taip pat nepagrįstai, net jeigu ir buvo atlikti nurodyti darbai susiję su vandens pratekėjimu, jokių rezultatų tai nesukėlė, kadangi vanduo ir toliau prateka, gadina pastato konstrukcijas, ir kelia pavojų lankytojams ką patvirtina byloje esantys defektiniai aktai.
  • Pirmosios instancijos teismo priteistos UAB „Statela“ išlaidos susijusios su valstybinių numerių atpažinimo sistema, kuri vienareikšmiškai aptarnauja tik ieškovo poreikius, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgta nebuvo.
  • Ieškovas prašydamas priteisti UAB „Bensola“ išlaidas, pateikė tik sutartį, nesant nei PVM sąskaitos – faktūros, nei atliktų darbų akto, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo tvirtinti, kad išlaidos buvo patirtos.
  • Ieškovas reikalavimą priteisti UAB „Glasma service“ išlaidas grindė dokumento, pavadinimu „biudžetas“ pagrindu, tačiau tai nėra dokumentas savaime pagrindžiantis patirtas išlaidas ar pajamas. Taigi, nepagrįstai pirmosios instancijos priteisdamas šias išlaidas rėmėsi šiuo netinkamu įrodymu.
  • Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ir likusių įmonių, išskyrus UAB „Isvela ir ko“ išlaidas, nors jos taip pat nebuvo tinkamai pagrįstos.
  1. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sutiktų atlyginti pusę ieškovo nurodomų reguliuotojų atlyginimų ir NT priežiūros vadybininko atlyginimų sąnaudų, jeigu ieškovas pagrįstų, kad tai yra realiai patirtos išlaidos ir nurodytų kodėl būtent tokios sumos yra priskirtinos automobilių aikštelei. Tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė, o teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir laikė pakankamu teiginį, kad reguliuotojas padėdavo susiorientuoti automobilių stovėjimo aikštelėje.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kuo remdamasis priėjo išvados, kad ieškovo reikalaujama priteisti NT priežiūros vadybininko atlyginimo ½ dalis priteistina remiantis šalių 2005 m. sausio 14 d. susitarimo 3.2 p. pagrindu ir kad šios išlaidos neapima administravimo mokesčio, nurodyto 2006 m. sausio 17 d. bendraturčių susitarimo 1.1 p. už paslaugas numatytas 4.1 p. ir šios išlaidos nėra tapačios. Ši teismo išvada, dėl tariamo išlaidų nesidubliavimo yra nepagrįsta ir nemotyvuota.
  3. Atsakovas sutinka su sprendimo dalimi, kuria jai priteista 55822,74 Lt, tačiau mano kad ieškiniu priteisus UAB „Hanner“ naudai remonto ir kitas išlaidas į kurias įeina automobilių aikštelės bilietėlių įsigijimo kaina, iš priešieškinio sumos nepagrįstai atimta ½ automobilių aikštelės bilietėlių įsigijimo kaina, kadangi tokiu būdu faktiškai ieškovo naudai ši suma priteisiama iš atsakovo du kartus. Todėl laikytina, kad šioje dalyje atsakovui iš ieškovo pagal priešieškinį turėjo būti priteista 64124,55 Lt suma – ½ pajamų gautų iš automobilių aikštelės kasos, reklamos aikštelėje, automobilių aikštelės vietų nuomos, kurias buvo atskleidęs ir neginčijo pats UAB „Hanner“
  4. Atsakovas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl 39232,18 Lt (su PVM) pajamų, gautų iš trečiųjų asmenų – verslo centro „Europa“ nuomininkų priteisimo. Pažymėjo, jog automobilių aikštelė pastatyta tiek verslo centrui, tiek prekybos centrui aptarnauti, kadangi ji reikalinga abiems objektams. Šalių nustatyta naudojimosi automobilių aikštelės tvarka nenustatė tokio reguliavimo, kuris leistų ieškovui AB „Hanner“ už atlygį nuomoti automobilių aikštelės vietas ir šių pajamų nesidalinti su atsakovu. Šalys susitarė, kad visos už parkavimą gautos pajamos yra ieškovo ir atsakovo bendra dalinė nuosavybė ir turi būti paskirstomos lygiomis dalimis tarp bendraturčių. Susitarė, kad ieškovas administruoja surenkamas lėšas, t.y. surenka bei apskaito visas gaunamas pajamas iš bet kokių trečiųjų asmenų už parkavimo paslaugas, nustatyti veiklos principai, kuriais nustatyta, kam gali būti išduodami nemokami leidimai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas gavo 128249,10 Lt (su PVM) pajamų iš automobilių aikštelės vietų nuomos verslo centro klientams. Šios automobilių aikštelės vietos nebuvo suteiktos ieškovo verslo centro nuomininkams nemokamai.
  5. Atsakovo nuomone, nepriklausomai nuo to, už kokią kainą ieškovas AB „Hanner“ išnuomoja automobilių aikštelės vietas tokiems asmenims, tokios pajamos yra bendraturčių pajamos, nes jos kyla iš automobilių aikštelės nuomos. Lygiai taip pat kainodaros taisyklių priskyrimas komercinei paslapčiai niekaip nepateisina iš automobilių aikštelės gaunamų pajamų nesidalijimo su bendraturčiu. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilių stovėjimo aikštele naudojasi potencialūs prekybos centro pirkėjai, kurie atneša naudą atsakovui pirkdami prekes yra absoliučiai abstrakti, hipotetinė ir neparemta jokiais faktiniais duomenimis. Ieškovas taip pat gauna naudą iš verslo centro klientų, kurie nuomojasi verslo centro patalpas. Abiem šalims yra svarbi ir naudinga automobilių aikštelė, tačiau tai nepaneigia fakto, kad šalys yra susitarę dėl pajamų, gaunamų iš automobilių aikštelės, pasidalijimo tarp bendraturčių ir niekaip nesuteikia teisės ieškovo dalies pajamų, gaunamų iš automobilių aikštelės nuomos, nesidalinti su atsakovu.
  6. Atsiliepimu į atsakovo UAB „BPTS Europa“ apeliacinį skundą, ieškovas AB „Hanner“ prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą apelianto skundžiamoje dalyje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dalyje dėl priteistos 25598,85 Lt sumos už remonto/kitas išlaidas, reguliuotojų atlyginimui skirtas išlaidas, NT priežiūros vadybininko atlyginimui skirtas išlaidas:
  • Nors apeliantas teigia, kad ieškovo reikalaujamos ir pirmosios instancijos teismo priteistos UAB „Abiga“ išlaidos priteistos nepagrįstai, tačiau neginčija, jog buvo reikalinga pašalinti vandens pratekėjimą. Taip pat apeliantas teigia, kad išlaidos nebuvo suderintos su juo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog išlaidų nederino pats atsakovas, todėl ieškovas kaip bendraturtis ėmėsi veiksmų ir iniciavo šių darbų atlikimą. Be to, atsakovas su ieškiniu nesutinka tik iš dalies ir nors teigia, kad jokios išlaidos nebuvo su juo derinamos, vienas iš jų sutinka atlyginti, o kitų ne.
  • Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog išlaidos G. Adulio IĮ „Eurolaikas“ patirtos parkavimo sistemos perkėlimui į vidų tenkinant tik ieškovo interesus. Pažymėjo, jog parkavimo sistemos rekonstrukcija ir užkardų perkėlimas į automobilių aikštelės vidų vyko 2011 m. vasarą, tačiau kai kurios išlaidos automobilių aikštelės užkardų ir sistemos remontui patirtos dar ankščiau. Iki parkavimo sistemos rekonstrukcijos buvo sistema, kuri kamera atpažindavo numerius, tačiau atsakovas ne tik nesutinka su sistemos rekonstravimo išlaidomis, tačiau ir su iki tol buvusios sistemos remontu.
  • Išlaidų UAB „Senukai“ būtinumą ir panaudojimą aikštelėje patvirtina medžiagų nurašymo aktas, PVM sąskaitos – faktūros. Daugiausiai įsigytos smulkios medžiagos, reikalingos automobilių aikštelės eksploatacijai bei automobilių aikštelės įvažiavimo/išvažiavimo sistemos rekonstrukcijos darbams. Šios išlaidos buvo būtinosios bendrosios dalinės nuosavybės objekto funkcionavimui užtikrinti. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad medžiagos nebuvo panaudotos. Kitokio dokumento nei medžiagų nurašymo aktas neįmanoma pateikti, todėl vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle labiau tikėtina, kad šios išlaidos iš tiesų buvo patirtos automobilių aikštelės remontui.
  • Nors atsakovas laiko, kad UAB „Menų kalvė“ išlaidos patirtos parkavimo sistemos rekonstrukcijai užkardas perkeliant į automobilių aikštelės vidų buvo atliktos išimtinai ieškovo interesais, tačiau pažymėjo, kad sugedus buvusiai parkavimo sistemai, reikėjo ją kapitaliai remontuoti ar rekonstruoti. Todėl laikant, kad parkavimo sistemos rekonstrukcija atlikta tik ieškovo interesais, ir visos pajamos gautos ją naudojant turi tekti ieškovui, tačiau atsakovas siekia gauti dalį pajamų nepatirdamas jokių išlaidų.
  • Su UAB „Teridna“ išlaidomis atsakovas nesutinka iš esmės remdamasis argumentu, kad jos nebuvo su juo suderintos, tačiau kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu ir piktybiškai atsisakė derinti bet kokias išlaidas.
  • Nesutiktina su atsakovo argumentu, jog jis neprivalo atlyginti UAB „Baltijos kontaktų grupė“, UAB „Bipa“ išlaidų. Sistemos rekonstrukcija buvo būtina dėl to, kad senoji sistema gedo ir jos remontas būtų pareikalavęs neracionalių investicijų, sistemos perkėlimas į vidų sumažino transporto spūstis Lvovo g. prie įvažiavimo į stovėjimo aikštelę, kas atitinka abiejų šalių interesus.
  • Pažymėjo, jog UAB „Stelalita“ išlaidų atsakovas su ieškovu piktybiškai nederino. Skirtingai nei teigia atsakovas, byloje nėra įrodymų, kad paslaugos atliktos nekokybiškai. Atsakovas grįsdamas savo poziciją dėl netinkamos darbų kokybės, remiasi 2013 m. fiksuota padėtimi, nors ginčas vyksta dėl išlaidų patirtų 2011 m.; automobilių aikštelė nuolat naudojamas pastatas, o automobilių srautai dideli, todėl nuo 2011 m. iki 2013 m. atsirado nauji trūkumai, tą ir atspindi 2013 m. atliktos apžiūros.
  • UAB „Stateta“ atliko iki rekonstrukcijos buvusios automobilių valstybinių numerių atpažinimo sistemos remonto darbus. Tuo tarpu atsakovas ginčija tiek prieš rekonstrukciją, tiek po jos atliktus remonto darbus. Tokia atsakovo pozicija laikytina nesąžininga ir nelogiška, kadangi tiek naudojantis prieš tai veikusios sistemos elementais, tiek po rekonstrukcijos veikiančios sistemos pagalba gaunamos pajamos už automobilių stovėjimo aikštelę, kurias prašo priteisti atsakovas.
  • Nesutiktina su atsakovo pozicija ir dėl kitų išlaidų, kadangi visos jos yra susijusios su automobilių aikštelės priežiūra, o jas šalys įsipareigoję dengti lygiomis dalimis.
  • Atsakovo argumentas, kad sąskaitose ieškovas buvo nurodęs mokestį už automobilių aikštelės administravimą, todėl negali reikalauti NT priežiūros vadybininko ir reguliuotojų atlyginimų priteisimo yra nepagrįstas, kadangi byloje neprašoma priteisti administravimo mokesčio, kuris numatytas 2006 m. sausio 17 d. susitarime dėl parkavimo sistemos administravimo, byloje prašoma priteisti išlaidas atlyginimams, kurias atsakovas įsipareigojo atlyginti 2005 m. sausio 14 d. bendraturčių susitarime. Tai yra du skirtingi susitarimai, numatantys skirtingas išlaidas, kurias turi atlyginti atsakovas.
  1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę, bendraturčių susitarimus aiškino atsižvelgdamas į ekonominę šalių sudarytų susitarimų nuostatų prasmę, pagrįstai atmetė priešieškinio dalį dėl ½ sumų, gautų iš verslo centro Europa nuomininkų už parkavimo vietų nuomą, parkavimo paslaugas priteisimą.
  2. Tiek ieškovas, tiek atsakovas savarankiškai nuo prekybos centro ir verslo centro valdymo veiklos vykdo ir automobilių aikštelės valdymo veiklą, iš jos atskirai gauna pajamas bei patiria išlaidas. Kiti asmenys nei verslo centro ir prekybos centro valdytojai bei nuomininkai yra laikomi trečiaisiais asmenimis, iš kurių gali būti gaunamos pajamos, dalintinos tarp bendraturčių.
  3. Verslo centre „Europa“ esančių biurų patalpų nuomos kainodara, tame tarpe ir kainos sudedamosios dalys, jų išskirstymas ir taikymas yra ieškovo kaip verslo centro valdytojo prerogatyva. Ieškovas teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, jog teisę naudotis automobilių stovėjimo aikštele nuomininkai įgyja tam tikromis sąlygomis priklausomai nuo ploto, nuomos kainos, kainodaros ir kitų aplinkybių. Atsakovas tai visuomet žinojo ir nereiškė jokių pretenzijų iki ginčo teisme, nes šalys taip buvo susitarusios nuo 2006 m. sausio 17 d. Susitarimu. Bet kokias pajamas gaunamas iš verslo centro valdymo veiklos, ieškovas apskaito kaip iš atskiro verslo gaunamą finansinę naudą, t.y. bet kokių teisių verslo centro nuomininkams suteikimas naudotis automobilių stovėjimo aikštele yra neatskiriama biuro patalpų nuomos verslo dalis.
  4. Aiškinant šalių 2005 m. sausio 14 d. Susitarimo 2.5 p. bei 2006 m. sausio 17 d. šalių susitarimo 5.2 p. ir 6.2 p. tikrieji šalių ketinimai buvo susitarti, kad ieškovas savarankiškai sprendžia dėl sąlygų, kuriomis verslo centro nuomininkai naudosis automobilių stovėjimo aikštele. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad 2005 m. sausio 14 d. Bendraturčių susitarimą pasirašė UAB „Parkavimo paslaugos“ (kuris reorganizavimo būdu prijungtas prie AB „Hanner“) ir atsakovas UAB „BPTS Europa“. Minėtame susitarime nurodoma, kad UAB „Parkavimo paslaugos“ teikia parkavimo paslaugas ieškovui AB „Hanner“, kas reiškia, kad jos teikiamos verslo centro Europa nuomininkams bei darbuotojams. Taigi, jei UAB „Parkavimo paslaugos“ nebūtų reorganizavimo būdu prijungtos prie AB „Hanner“ atsakovas net negalėtų reikalauti atlyginti pusės AB „Hanner“ iš savo nuomininkų gautų pajamų, kadangi AB „Hanner“ nebūtų bendraturčių susitarimo šalis. Šalys aiškiai susitarė, kad dalintinos pajamos tarp bendraturčių yra tik tokios, kurios yra gaunamos ne iš verslo centro „Europa“ ar prekybos centro „Europa“ nuomininkų ar darbuotojų, kuriems leidimus parkavimui išduodavo AB „Hanner“ arba AB BPTS „Europa“. Tai patvirtina šalių 2005 m. sausio 14 d. susitarimo 2.5 p., 2.6 p. nuostatos bei 2006 m. sausio 17 d. susitarimo 5 str., 1.1 p. ir 2.2 p.).

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo ir atsakovo pateiktų apeliacinių skundų ribose.
  2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp automobilių parkavimo aikštelės bendraturčių dėl atsakovo pareigos atlyginti pusę remonto išlaidų ir patirtų nuostolių ir ieškovo pareigos sumokėti atsakovui pusę pajamų gautų nuomojant bendraturčių turtą.
Dėl nuostolių kilusių iš automobilio plovyklos priteisimo
  1. Ieškovas UAB „Hanner“ be kitų reikalavimų, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „BPTS Europa“ pusę nuostolių, t.y. 11925,50 Lt kilusių dėl automobilių aikštelės nuomininko BUAB „Švaros parkas“ automobilių plovyklos nemokumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimo konstatavo, kad šie nuostoliai kilo dėl paties ieškovo, kaip aikštelės administratoriaus neūkiškumo, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti pusę šių nuostolių. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su šia sprendimo dalimi, nurodydamas, jog elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, nuomos mokestį BUAB „Švaros parkas“ sumažino iki 1 Lt, siekdamas likviduoti esantį įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
  2. Pažymėtina, jog 2006 m. sausio 17 d. Bendraturčių susitarimo 1 str. ieškovas įsipareigojo administruoti parkavimo sistemą, už parkavimą gaunamų mokesčių surinkimą ir paskirstymą tarp bendraturčių, o atsakovas įsipareigojo už administravimo paslaugas mokėti ieškovui sutartą atlyginimą. Minėto susitarimo 7 str. nustatančiame šalių atsakomybę, šalys pareiškė, jog yra susipažinusios su sutarties sąlygomis ir nepriklausomai nuo prisiimtų įsipareigojimų dės visas pastangas, kad sutartis būtų vykdoma tinkamai ir kiekvienas iš bendraturčių patirtų kuo mažesnius nuostolius vykdydamas šį susitarimą. Bendraturčių susitarimu sudarytu 2005 m. sausio 14 d. šalys susitarė, jog Parkavimo paslaugos (kurio teisių perėmėjas yra ieškovas) turi teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis ir suteikti teisę trečiosioms šalims atlygintinai naudotis parkavimo aikštele reklamai ir kitam verslo praktika pagrįstam naudojimui, su sąlyga, kad toks naudojimas neparibos šalių galimybės naudotis parkavimo aikštele ir nesumažins parkavimo vietų skaičiaus. Tai reiškia, kad bendrasavininkiai – ginčo šalys, susitarė, jog ieškovas už atlygį administruos, t.y. sudarys sutartis suteikiančias teisę tretiesiems asmenims atlygintinai naudotis bendraturčių turtu, kontroliuos iš to gaunamų mokesčių surinkimą ir paskirstymą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas AB „Hanner“ žinojo apie nuomininko BUAB „Švaros parkas“ sunkią finansinę padėtį ir nemokumą nuo 2009 sausio mėn. iki 2010 sausio mėn., tačiau nenutraukė nuomos sutarties, sumažino BUAB „Švaros parkas“ nuomos mokestį iki 1 Lt ir leido nuomininkui toliau nuostolingai dirbti, dėl ko atsirado 23851 Lt nuostolių iš plovyklos veiklos. Šiuo atveju kaip rūpestingas verslininkas ieškovas turėjo dėti pastangas imtis veiksmų skolos išieškojimui/ sutarties nutraukimui/dėti pastangas kitų nuomininkų paieškai ar imtis kitų veiksmų tikslu tinkamai vykdyti administravimo paslaugas.
  3. Kolegijos vertinimu, ieškovas prisiimdamas minėtus įsipareigojimus ir atlygintinai teikdamas administravimo paslaugas, būdamas atidus protingas ir rūpestingas verslininkas, žinodamas, kad veikia ne tik savo, tačiau ir atsakovo kaip kito bendraturčio interesais bei žinodamas apie sunkią nuomininko BUAB „Švaros parkas“ finansinę padėtį, nenutraukdamas nuomos sutarties, sumažindamas nuomos mokestį iki 1 Lt ir leisdamas bendrovei dirbti nuostolingai, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo. Šiame kontekste kolegija taip pat atmeta ieškovo AB „Hanner“ argumentus, jog nesąžiningas ir neteisingas yra teismo sprendimas priteisti atsakovui iš automobilių plovyklos gautas pajamas, nedalijant tarp šalių nuostolių susijusių su automobilių plovyklos nemokumu. Kaip minėta, šalys susitarė, jog pajamos gautos iš trečiųjų asmenų, suteikiant jiems teisę atlygintinai naudotis parkavimo aikštele bus dalinamos tarp bendraturčių. Tuo tarpu ieškovas reikalauja atlyginti ne su parkavimo aikštelės administravimu susijusias išlaidas, o nuostolius, kurie atsirado ieškovui vienašališkai savo rizika priėmus atitinkamus sprendimus, kuriuos jis priėmė atlygintinai teikdamas turto administravimo paslaugas, surenkant ir paskirstant tarp šalių, gaunamas pajamas iš trečiųjų šalių, kurioms savo nuožiūra suteikia teisę atlygintinai naudotis parkavimo aikštele reklamai ir kitam verslo praktika pagrįstam naudojimui.
  4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi pareigos padengti ½ dalį nuostolių kilusių iš automobilių plovyklos, kadangi jie kilo dėl ieškovo neūkiško elgesio.
Dėl pajamų gautų iš trečiųjų asmenų – verslo centro „Europa“ nuomininkų
  1. Atsakovas UAB „BPTS Europa“ priešieškiniu be kitų pajamų priteisimo prašė priteisti iš ieškovo ir 39232,18 Lt (su PVM) pajamų gautų iš parkavimo vietų nuomos verslo centro „Europa“ nuomininkams. Tuo tarpu ieškovo įsitikinimu, tarp šalių dalintinos tik tos pajamos, kurios gaunamos iš trečiųjų asmenų, kurie nėra verslo centro „Europa“ ar prekybos centro „Europa“ nuomininkai ar darbuotojai, kuriems leidimus parkavimui išduodavo AB „Hanner“ arba UAB „BPTS Europa“.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytų susitarimų turinį ir bylos medžiagą, konstatavo, kad pajamos gautos iš verslo centro „Europa“ nuomininkų, vertinamos kaip pajamos iš ieškovo komercinės veiklos nuomojant biuro patalpas, t.y. nėra stovėjimo aikštelės valdymo veiklos pajamų dalis. Kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais.
  3. Pažymėtina, jog kiekviena sutartis, iš kurios kyla teisminis ginčas, teismo aiškinama ir teisiškai kvalifikuojama pagal jos turinio sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015).
  4. Nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio santykius reglamentuoja 2005 m. sausio 14 d. ir 2006 m. sausio 17 d. susitarimai. 2005 m. sausio 14 d. Bendraturčių susitarimo 1.3 p. šalys susitarė, jog automobilių aikštelė bus naudojama prekybos centro lankytojų, verslo centro lankytojų, prekybos centro nuomininkų, verslo centro nuomininkų ir gyvenamojo – administracinio pastato, esančio Konstitucijos pr. 9, Vilniuje, patalpų valdytojų ir naudotojų automobilių parkavimui neviršijant 167 parkavimo vietų. Minėto susitarimo 2.5 punktu šalys susitarė, kad Parkavimo paslaugos turi teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis ir suteikti teisę trečiosioms šalims atlygintinai naudotis automobilių stovėjimo aikštele reklamai ir kitam verslo praktika pagrįstam naudojimui, o 2.6 p. numatė, jog pajamos gautos iš 2.5 p. nurodytos veiklos bus paskirstytos tarp šalių. Kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant šias bendraturčių susitarimo nuostatas yra pagrindas sutikti su ieškovo pozicija, jog tikrieji šalių ketinimai buvo dalintis tik tas pajamas, kurios gautos nuomojant parkavimo aikštelę trečiosioms šalims atlygintinai naudotis reklamai ar kitam verslo praktika pagrįstam naudojimui. Tokias išvadas patvirtina ir 2006 m. sausio 17 d. bendraturčių susitarimo 6.2 p., kuriame susitarta, jog ieškovas AB „Hanner“ vienašališkai nustato tvarką, pagal kurią leidimai nemokamam parkavimui išduodami visiems verslo centro Europa nuomininkams ir nuomininkų darbuotojams. O aplinkybės, kaip ieškovas nuomodamas verslo centro Europa biurų patalpas kartu su parkavimo vietomis nustato šios paslaugos kainas yra išimtinai susijęs su ieškovo komercine veikla. Kolegijos vertinimu, vadovaujantis atsakovo pozicija, tarp bendraturčių turėtų būti dalinamos ir tos pajamos, kurias atsakovas gauna ir prekybos centro lankytojų, kurie atvykę į prekybos centrą taip pat naudojasi parkavimo paslaugomis. Tokia situacija susiklosto iš esmės dėl skirtingos ieškovo ir atsakovo veiklos.
  5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti ieškovo pajamas gautas iš parkavimo vietų verslo centro „Europa“ nuomininkams nėra pagrįstas, kadangi neatitinka šalių susitarimo nuostatų ir sąžiningos verslo praktikos.
Dėl remonto ir kitų išlaidų 55.

10Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl ieškovo reikalaujamų priteisti ½ dalies patirtų parkavimo aikštelės remonto ir kitų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino šį ieškovo reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 42834,56 Lt su PVM išlaidų atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2005 m. sausio 14 d. Bendraturčių susitarimo 3.2 p. šalys įsipareigojo lygiomis dalimis padengti visas su automobilių aikštelės administravimu, valdymu ir priežiūra susijusias išlaidas. 56.

11Apeliantas UAB „BPTS Europa“ nesutinka su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteista 25598,85 Lt (30974,60 Lt su PVM) už remonto/kitas išlaidas, reguliuotojų atlyginimui skirtas išlaidas, NT priežiūros vadybininko atlyginimui skirtas išlaidas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisdamas šią sumą netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir neanalizavo aplinkybių bendraturčių susitarimų kontekste. Kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. 57.

12CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 str. 1 d. 1 p.) ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.). 58.

13Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog šalių tarpusavio santykiai buvo sureguliuoti 2005 m. sausio 17 d. ir 2006 m. sausio 14 d. Bendraturčių susitarimais. 2005 m. sausio 14 d. Bendraturčių susitarimo 1.4 p. šalys paskyrė Parkavimo paslaugos (kurio teisių perėmėjas yra UAB „Hanner“) tvarkyti ir prižiūrėti parkavimo aikštelę, kad ji galėtų būti tinkamai naudojama. Minėto susitarimo 3.1 p. šalys susitarė, kad visas su parkavimo aikštelės valdymu ir priežiūra susijusias protingas ir pagrįstas išlaidas šalys padengs lygiomis dalimis. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl remonto ir kitų išlaidų priteisimo vadovavosi būtent šiuo šalių susitarimo punktu, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės ar visos ieškovo reikalaujamos priteisti išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos kaip to reikalauja bendraturčių susitarimas. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas UAB „Abiba“ išlaidas konstatavo, jog jos buvo būtinos remdamasis aplinkybe, kad buvo pašalintas vandens pratekėjimas į automobilių stovėjimo aikštelės vidų, tačiau nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog pagal ieškovo pateiktus įrodymus nėra galimybės identifikuoti, jog šie darbai buvo iš tiesų atlikti bendraturčių valdomoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Priteisdamas G. Adulio IĮ „Eurolaikas“ išlaidas, pirmosios instancijos teismas konstatavo jas kaip būtinas parkavimo sistemos funkcionavimui neatsižvelgdamas į atsakovo poziciją, jog šios išlaidos patirtos išimtinai ieškovo naudai. Pažymėtina, jog bendraturčių susitarimu šalys susitarė, jog tais atvejais, kai daromi pakeitimai ar patobulinimai tik vienos iš šalių naudai, tokias išlaidas pilna apimtimi padengia ta šalis, kurios naudai jos buvo patirtos (3.4 p.). Tuo tarpu kitas ieškovo reikalaujamas priteisti išlaidas pirmosios instancijos teismas vertino kaip pagrįstas vadovaudamasis ieškovo pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis ir kitais įrodymais, nevertindamas šių išlaidų būtinumo, pagrįstumo kontekste bei nepasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog pagal ieškovo pateiktus dokumentus nėra galimybės identifikuoti, jog minėtos išlaidos susijusios būtent su bendraturčių valdomos automobilių stovėjimo aikštelės pagerinimais. Taip pat nevertino aplinkybių ar šios išlaidos patirtos darant pakeitimus ir patobulinimus abiejų šalių naudai ar vienos iš šalių interesais. 59.

14Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šalys susitarė, kad visos parkavimo aikštelės administravimui, valdymui ir priežiūrai patirtos išlaidos turi būti prieš tai patvirtintos abiejų šalių (2005 m. sausio 17 d. susitarimo 3.5 p.). Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, kuris iš jų nevykdė pareigos derinti išlaidas automobilių stovėjimo aikštelės administravimui ir priežiūrai, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas tenkindamas ieškovo reikalavimus dalyje dėl remonto ir kitų išlaidų priteisimo šios aplinkybės nevertino. Šalys taip pat susitarė, jog tuo atveju, jeigu atsakovas UAB „BPTS Europa“ nepatvirtina Parkavimo paslaugos pateikto biudžeto, Parkavimo paslaugos turi teisę daryti būtinas ir neišvengiamas išlaidas neviršijančias vidutinių parkavimo aikštelės administravimo, valdymo ir priežiūros išlaidų praėjusį mėnesį (3.5 p.). Taigi, įvertinus aplinkybę ar atsakovas vykdė pareigą patvirtinti ieškovo pateiktą biudžetą ir konstatavus, kad ši pareiga nebuvo vykdoma, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ar ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos ir neišvengiamos bei neviršijančios vidutinių parkavimo aikštelės administravimo išlaidų. 59.

15Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog šioje ieškinio reikalavimo dalyje, t. y. dėl remonto ir kitų išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo reikalavimo priteisti remonto ir kitas išlaidas pagrįstumo šalių sudarytų susitarimų kontekste, nesiaiškino ar išlaidos susijusios su parkavimo aikštelės administravimu, valdymu ir priežiūra buvo protingos ir pagrįstos, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ar už reikalaujamas priteisti išlaidas patobulinimai ir pakeitimai automobilių aikštelėje buvo atlikti abiejų šalių naudai, nevertino aplinkybių ar parkavimo aikštelės remonto ir kitų išlaidų biudžetas buvo patvirtintas UAB „BPTS Europa“, o jei nebuvo patvirtintas, ar reikalaujamos priteisti išlaidos buvo būtinos, neišvengiamos ir neviršijančios vidutinių parkavimo aikštelės administravimo išlaidų, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai ištyrė ir įvertino visus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių susijusių su ieškovo reikalaujamų remonto ir kitų išlaidų priteisimu, taigi neatskleidė bylos esmės. 60.

16Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p., 329 str. 2 d. 7 p.). 61.

17Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti remonto ir kitas išlaidas, neįvertinus jų siejamai su šalių sudarytų susitarimų nuostatomis, šio klausimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų naujai išnagrinėti šią bylos dalį iš esmės, o ne patikrinti skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.). Tokiu būdu iš šalių būtų atimta teisė išnagrinėti ginčą iš esmės pirmosios instancijos teisme, tai yra šalys prarastų vieną iš galimų bylos nagrinėjimo instancijų. Dėl nutartyje išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas ir priteista 25598,85 Lt (30974,60 Lt su PVM) suma už remonto/ kitas išlaidas, reguliuotojų atlyginimui skirtas išlaidas, NT priežiūros vadybininko atlyginimui skirtas išlaidas ir bylą šioje dalyje perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl bylinėjimosi išlaidų 62.

18Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atsakovas UAB „BPTS Europa“ prašo priteisti išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovo AB „Hanner“ apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo UAB „BPTS Europa“ turėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos iš ieškovo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas UAB „BPTS Europa“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 905,71 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių iš ieškovo AB „Hanner“ priteistina 905,71 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos atsakovo UAB „BPTS Europa“ naudai. Kitos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti 25598,85 Lt (30974,60 Lt su PVM) sumą už remonto/ kitas išlaidas, reguliuotojų atlyginimui skirtas išlaidas, NT priežiūros vadybininko atlyginimui skirtas išlaidas išnagrinėjus iš naujo.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

20Ieškovo AB „Hanner“ apeliacinį skundą atmesti.

21Atsakovo UAB „BPTS Europa“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „BPTS Europa“ ieškovui AB „Hanner“ priteista 30 974,60 Lt (su PVM) suma už remonto/kitas išlaidas, reguliuotojų atlyginimui skirtas išlaidas, NT priežiūros vadybininko atlyginimui skirtas išlaidas, bei 8,75 proc. dydžio metinės palūkanos nuo minėtos sumos panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovo AB „Hanner“ 905,71 EUR išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovo UAB „BPTS Europa“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas... 4. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 5.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m.... 6. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 7.
      1. Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Hanner“... 8. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 9.
        1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320... 10. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl ieškovo reikalaujamų... 11. Apeliantas UAB „BPTS Europa“ nesutinka su ta skundžiamo sprendimo dalimi,... 12. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 13. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog šalių tarpusavio santykiai... 14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šalys susitarė, kad visos parkavimo... 15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 16. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios... 17. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės... 18. Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 20. Ieškovo AB „Hanner“ apeliacinį skundą atmesti.... 21. Atsakovo UAB „BPTS Europa“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį,... 23. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d.... 24. Priteisti iš ieškovo AB „Hanner“ 905,71 EUR išlaidų apeliacinės...