Byla e2A-545-603/2018
Dėl skolos panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Giedrakalnis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKORDAS 1“ ieškinį atsakovei individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Giedrakalnis“ dėl skolos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė: 1) pripažinti neteisėtais, nepagrįstais ir nesusijusiais su bendro naudojimo objektų išlaikymu, išsaugojimu, priežiūra ar tvarkymu už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio iki 2016 m. gruodžio mėnesio atsakovo priskaičiuotus ir reikalaujamus sumokėti mokesčius pagal atsakovo išrašytus mokėjimo nurodymus, bendra suma – 5276,03 Eur; 2) pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovo priskaičiuotus delspinigius, kurių bendra suma sudaro 141,10 Eur pagal atsakovo išrašytus ir pateiktus mokėjimo nurodymus už laikotarpį nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. gruodžio mėnesio; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu Giedros g. 28 Vilniuje. Paaiškino, kad atsakovė įkurta įgyvendinti individualiųjų namų esančių Giedros ir Kregždžių gatvėse, apjungtų vietiniais elektros tinklais – 0,4 kV oro linija ir transformatorine KT-1394 su transformatoriumi TMG-400-10, savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su individualių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų sukūrimu, valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybe teise priklauso magistralinė kanalizacija, kanalizacijos siurblinė, vandens nugeležinimo įrenginiai, du vandens įrenginiai ir kt. Ieškovė yra nurodytų bendro naudojimo objektų bendraturtė, tačiau nėra bendrijos narė. Nurodė, jog nuo 2014 m. spalio mėnesio atsakovė pradėjo reikalauti iš ieškovės nepagrįstai priskaičiuotų mokesčių, kurie prieštarauja bendriesiems teisės principams ir teisės aktų reikalavimams. Ieškovės teigimu, ji neginčija ir nevengia prievolės mokėti bendrijai įmokas, proporcingai jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, reikalingas bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidoms padengti, tačiau nesutinka mokėti atsakovei mokesčių, kurie priskaičiuoti laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio ir nėra susiję su bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidomis, t. y. ,,pirmininko išlaidos“, ,,buhalterinės išlaidos“, ,,teisinės išlaidos“, ,,advokato išlaidos už bylinėjimąsi“, ,,skolos išieškojimo išlaidos UAB ,,Akordas“, ,,išlaidos visuotinio susirinkimo sprendimu R. S. skolai padengti“, ,,avarijų šalinimas“, ,,avarijų likvidavimas“, ,,futbolo aikštelės įrengimo mokestis“, ,,lieptelio remontas“. Pažymėjo, kad ieškovė negauna jokio atsakovės skaičiuojamų mokesčių pagrindimo, ieškovei nepateikti jokie įrodymai dėl šių mokesčių realumo, būtinumo ir sąsajumo su bendro naudojimo objektais, jų priežiūra ir išlaikymu. Teigė, kad ieškovė nėra bendrijos narė, todėl jai neprivalo mokėti stojimo mokesčio, kuris atsakovės įvardijamas kaip stojimo mokestis į bendriją už bendro naudojimo objektų sukūrimą. Nurodė, kad tarp šalių nėra sudaryta rašytinio susitarimo dėl netesybų mokėjimo, jų dydžio ir dėl mokesčių mokėjimo terminų, todėl atsakovės vienašališkai nustatyti delspinigiai yra neteisėti ir nepagrįsti.
  2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydama dėl atskirų ieškovės ginčijamų priskaitytų mokesčių, pažymėjo, kad bendrijos pirmininko išlaidos yra būtinos siekiant užtikrinti paslaugos suteikimą, nes bendrijos pirmininkas sudaro paslaugų teikimo sutartis, sprendžia su bendrojo naudojimosi objektais susijusius klausimus, įskaitant bet neapsiribojant nuolatinę objektų priežiūrą, avarijų šalinimą ir kt. Buhalterinės išlaidos yra būtinos bendrijos veiklai vykdyti. Siekiant išieškoti skolas iš neatsiskaitančių skolininkų yra patiriamos teisinės išlaidos, be kurių nebūtų įmanoma teikti paslaugų, taip pat įmokos kitiems gyventojams būtų didesnės, kadangi dalis asmenų nemokėtų už paslaugas ir nepatirtų jokių sankcijų dėl tokio neveikimo. Išlaidos avarijų šalinimui būtinos, kadangi nepašalinus avarijų nebūtų galimybių tiekti kokybišką vandenį bendrijos gyventojams (bendrijos infrastruktūra yra pasenusi, ją būtina nuolat prižiūrėti ir atnaujinti). Nurodė, kad išlaidos futbolo aikštelei bei lieptelio remontui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2646-833/2016 buvo pripažintos pagrįstomis, priteistos ir ieškovo pilnai apmokėtos, todėl tokie reikalavimai negali būti patenkinti šio teismo proceso metu. Pažymėjo, kad ieškovė nėra faktiškai prisidėjusi prie bendrojo naudojimosi objektų, kuriais šiuo metu naudojasi, todėl pagrįstas reikalavimas sumokėti stojimo mokestį. Nurodė, jog delspinigiai buvo nustatyti 2015 m. rugsėjo 3 d. bendrijos narių susirinkimo protokolu, kuris privalomas ne tik bendrijos nariams, tačiau ir bendrijos gyventojams ne nariams.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu ir nepagrįstu atsakovės IGNSB „Giedrakalnis“ reikalavimą ieškovei UAB „AKORDAS 1“ sumokėti 2,86 Eur išlaidas, skirtas ieškovės skolos išieškojimui (pagal už 2015 m. spalio mėnesį išrašytą mokėjimo nurodymą), bei reikalavimą sumokėti 4 923,54 Eur stojimo mokestį į bendriją už bendro naudojimo objektų sukūrimą. Pripažino neteisėtu ir nepagrįstu atsakovės reikalavimą ieškovei sumokėti už laikotarpį nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. gruodžio mėnesio priskaičiuotus delspinigius, kurių bendra suma sudaro 141,10 Eur. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 298,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 68,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė (toliau – ir Bendrija) yra įsteigta įgyvendinti individualių gyvenamųjų namų, esančių Giedros ir Kregždžių gatvėse, apjungtų vietiniais elektros tinklais – 0,4 kV oro linija ir transformatorine KT-1394 su transformatoriumi TMG-400-10, savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su individualių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų sukūrimu, valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovė 2014 m. liepos 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu ( - ), kurie yra Bendrijos teritorijoje, tačiau ieškovė nėra Bendrijos narė.
  3. Padarė išvadą, kad ieškovės ginčijamos skolos už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pagal išrašytus mokėjimo nurodymus už Bendrijos paslaugas pagrįstumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2646-833/2016, todėl atmetė ieškinį šioje dalyje.
  4. Nurodė, kad nors ieškovas nėra Bendrijos narys, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, jis turi lygias su bendrijos nariais pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu.
  5. Nurodė, kad tam, kad bendroji dalinė nuosavybė būtų įgyvendinama tinkamai ir efektyviai, reikalingas ne tik finansinis aprūpinimas, bet ir tinkamas resursų paskirstymas. Tuo tikslu 2015 m. kovo 31 d. ir 2016 m. kovo 9 d. visuotiniuose Bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl Bendrijai mokamų mokesčių, teisinių paslaugų pirkimo, Bendrijos pirmininko kasmėnesinių išlaidų ir kt., kurie buvo patvirtinti 2016 m. lapkričio 24 d. Bendrijos administruojamų namų visuotiniame savininkų susirinkime. Teismas sprendė, jog pirmininko, buhalterinės, teisinės išlaidos, taip pat advokatų išlaidas už bylinėjimąsi ir avarijų likvidavimo išlaidos pripažintinos susijusiomis su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu, valdymu ir prižiūra bei kitų bendrųjų poreikių tenkinimu, todėl laikytinos pagrįstomis.
  6. Nustatė, kad 2016 m. kovo 9 d. įvykusiame visuotinio Bendrijos narių susirinkime nuspręsta grąžinti R. S. 4 055,00 Eur skolą susidariusią dėl permokos už bendro naudojimo objektų sukūrimą, įvedant kiekvienam Giedrakalnio nekilnojamojo turto vienetui 10 Eur mokestį, kol skola bus visiškai grąžinta. Nurodė, kad ginčijama prievolė yra susijusi su permokos trečiajam asmeniui už bendro naudojimo objektų sukūrimą grąžinimu, t. y. tiesiogiai susijusi su bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu, todėl ji taikytina visiems bendrojo naudojimų objektų naudotojams, t. y. tiek Bendrijos nariams, tiek pastatų savininkams, nesantiems Bendrijos nariais.
  7. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e-2A-2720-661/2016 pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, galutinai išsprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, jog asmeniui, su kuriuo yra bylinėjamasi, Bendrijos patirtos teisinės išlaidos nėra skaičiuojamos ir į mokėjimo nurodymus neturi būti įtraukiamos. Sprendė, jog atsakovas į 2015 m. lapkričio 5 d. išrašytą mokėjimo nurodymą nepagrįstai įtraukė 2,86 Eur sumą, skirtą ieškovo skolos išieškojimo išlaidoms padengti.
  8. Nurodė, kad remiantis Bendrijos įstatų 10 punktu, įsteigtos ir įregistruotos Bendrijos nariu individualaus gyvenamojo namo savininkas tampa sumokėjęs Bendrijos bendrojo naudojimo objektų sukūrimo mokestį, pateikęs rašytinį prašymą Bendrijos pirmininkui ir šiam įregistravus jį Bendrijos narių registravimo knygoje. Konstatavo, jog minėta Bendrijos įstatų nuostata įtvirtina teisę, bet ne pareigą tapti Bendrijos nariu sumokėjus nustatytą mokestį. Teismo vertinimu, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas nėra faktiškai prisidėjęs prie bendrojo naudojimosi objektų sukūrimo, negali būti laikoma pagrindu pažeisti konstitucinį narystės bendrijoje savanoriškumo principą ir reikalauti ieškovą sumokėti stojimo į Bendriją mokestį, kuris įvardijamas bendrojo naudojimo objektų sukūrimo mokesčiu.
  9. Nurodė, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo sudaryto rašytinio susitarimo dėl netesybų taikymo bei nenustačius, jog ieškovas būtų turėjęs galimybę išreikšti valią dėl delspinigių nustatymo kitu būdu, pavyzdžiui, balsuojant visuotiniame savininkų susirinkime, teismas konstatavo, jog 2015 m. rugsėjo 3 d. įgaliotinių susirinkimo protokolas Nr. 15 nelaikytinas rašytiniu susitarimu dėl netesybų CK 6.72 straipsnio prasme, todėl negali būti laikomas sukuriančiu pagrindą skaičiuoti ieškovui delspinigius už netinkamą prievolių, susijusių bendrojo naudojimo objektais, vykdymą.
  10. Atsižvelgiant į tai, kad patenkino 93 proc. ieškinio reikalavimų (5067,50 Eur x 100 proc. / 5436,45 Eur), teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 298,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (321,00 Eur x 93 proc.), o atsakovo naudai iš ieškovo priteisė 68,25 Eur (975,00 Eur x 7 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
  1. Atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti sprendimą dalyje kurioje nuspręsta pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovės reikalavimą ieškovei sumokėti 4 923,54 Eur stojimo mokestį į bendriją už bendro naudojimo objektų sukūrimą ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Netenkinus nurodyto prašymo, panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidas šalims paskirstyti lygiomis dalimis (50/50), atsakovės naudai priteisiant 327 Eur. Priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė niekada nebuvo verčiama įstoti į Bendriją ir sumokėti stojimo mokestį. Daliai gyventojų išreiškus prieštaravimus dėl pateiktų mokėjimo pranešimų ir nesutinkant prisidėti prie bendrojo naudojimosi objektų sukūrimo, Bendrijoje buvo priimtas sprendimas gyventojams siunčiamuose pranešimuose nurodytą bendrojo naudojimosi objektų sukūrimo mokestį panaikinti ir kiekvienam gyventojui nurodyti stojimo į bendriją mokestį, kurį susimokėjęs asmuo taptų Bendrijos nariu.
    2. Ieškovė niekada nebuvo išreiškusi pageidavimo, kad siunčiamuose lapeliuose nebūtų nurodomas stojimo mokestis, todėl Bendrija turėjo pareigą pateikti ieškovei šią informaciją vadovaujantis DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 6 dalies 4 punktu. Visos stojimo įmokos Bendrijoje naudojamos bendrojo naudojimosi objektų priežiūrai ir eksploatavimui, todėl Bendrija privalo visiems Bendrijos gyventojams pateikti tikslią informaciją apie tai, kas Bendrijos duomenimis nėra atsiskatęs už bendrojo naudojimosi objektų sukūrimą ir nėra sumokėjęs stojimo mokesčio. Siunčiamuose lapeliuose yra aiškiai identifikuota kokios sumos yra priskirtos kiekvienam gyventojui, kokia dalis sudaro stojimo mokestis, kokia dalis einamosios išlaidos, todėl ieškovei yra sudarytos visos galimybės atriboti stojimo mokestį nuo einamųjų įmokų.
    3. Ieškovė neįrodė, kad jai siunčiamame mokėjimo pranešime atsakovė neturėjo teisės nurodyti teisingos, tikrovę atitinkančios informacijos apie tai, kad ieškovė iki šiol nėra atsiskaitęs už bendrojo naudojimosi objektų sukūrimą ir kad bus priimta į Bendriją tik tuomet, kai prisidės prie infrastruktūros sukūrimo.
    4. Priimtu teismo sprendimu sukurta situacija, kai ieškovė nėra atsiskaičiusi už bendrojo naudojimosi objektų sukūrimą, tačiau jai panaikinta bet kokia prievolė tai padaryti.
    5. Ieškovės nesąžiningas veikimas ženkliai užvilkino teisminį ginčą bei padidino šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl konstatavus, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga paduodama ieškinį, jog ji yra atsakingas už konkrečių bylinėjimosi išlaidų susidarymą, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį.
  2. Ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 09 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė 2014 m. liepos 16 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ). Žemės sklypas ir gyvenamasis namas nuosavybės teise įsigyti su visa veikiančia infrastruktūra: vandentiekiu, komunalinių nuotekų šalinimo sistema, dujų įvadu, vietiniu centriniu šildymu. Nurodytas turtas įsigytas be įsiskolinimų tretiesiems asmenims, be jokių apribojimų.
    2. Ieškovė nėra Bendrijos narė, nėra išreiškusi valios tapti Bendrijos nare, todėl ieškovei nėra teisinio pagrindo mokėti stojimo mokesčio į bendriją, bendro naudojimo objektų sukūrimo mokesčio.
    3. Bendrija formuoja ydingą praktiką, siekdama prievarta, be teisinio pagrindo priversti ne bendrijos narius jais tapti prieš jų valią, sumokėti mokesčius, kuriems mokėti nėra teisinio pagrindo, siekia nepagrįstai praturtėti.
    4. Atsakovė, pirmos instancijos teismui priėmus sprendimą, 2017 m. birželio 6 d. pateikė ieškovei mokėjimo nurodymą už 2017 m. gegužės mėnesį, kuriame nenurodė anksčiau reikalauto stojimo mokesčio į bendriją už bendro naudojimo objektų sukūrimą.
    5. Teismo proceso metu nebuvo nustatyta ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, nesąžiningai. Ieškovė, gindama savo teises, siekė greito ir visapusiško ginčo nagrinėjimo. Tenkinant atsakovės reikalavimą, būtų pamintas procesų šalių teisė naudotis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, būtų suformuota ydinga praktika, t. y. nesant įrodymų apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismo išlaidas paskirstyti ne pagal proporcingai patenkintų reikalavimų dydį, o pusiau.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

5

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  2. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė 2014-07-16 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu Giedros g. 28, Vilniuje, kurie yra Bendrijos teritorijoje, ir ieškovė nėra tapusi bendrijos nare. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ieškovei pateikė mokėjimo nurodymus už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio iki 2016 m. gruodžio mėnesio, ir pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl pripažinimo neteisėtu atsakovės reikalavimo sumokėti 4 923,54 Eur stojimo mokesčio į bendriją už bendrojo naudojimo objektų sukūrimą, atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, kad būtina atsižvelgti į šios konkrečios Bendrijos susikūrimo aplinkybes bei tai, kad Bendrijos infrastruktūra sukurta išimtinai iniciatyvių individualių namų savininkų lėšomis, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu galimai užkirto kelią sąžiningiems Bendrijos nariams, už savo lėšas sukūrusiems infrastruktūrą, kuria dabar naudojasi visi (net ir tie, kurie visiškai neprisidėjo), ateityje pareikšti bet kokius reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimosi objektų kūrimu. Tačiau su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  3. Visų pirma, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Bendrijos įstatų 10 punkto nuostatas, įsteigtos ir įregistruotos Bendrijos nariu individualaus gyvenamojo namo savininkas tampa sumokėjęs Bendrijos bendrojo naudojimo objektų sukūrimo mokestį, pateikęs rašytinį prašymą Bendrijos pirmininkui ir šiam įregistravus jį Bendrijos narių registravimo knygoje, ir tokiu būdu ši Bendrijos įstatų nuostata įtvirtina teisę, bet ne pareigą tapti Bendrijos nariu sumokėjus nustatytą mokestį, kas būtent užtikrina narystės bendrijoje savanoriškumo principą. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė remiasi prieštaringa pozicija, vienu atveju teigiant, jog Bendrija negali įtvirtinti pareigos sumokėti stojimo mokesčio, ir gali nustatyti tik tvarką asmenims, siekiantiems tapti Bendrijos nariais, kitu atveju, ginčo stojimo mokestį laiko ieškovės įsiskolinimu bendrijai ir pateikia mokėjimo pranešimą, be to, ir apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nėra prisidėjusi prie bendrojo naudojimosi objektų sukūrimo, nes visą Bendrijos infrastruktūrą (įskaitant magistralinę kanalizaciją, kanalizacijos siurblinę, vandens nugeležinimo įrenginius) sukūrė kiti Bendrijos gyventojai – fiziniai asmenys, o ieškovė tokia infrastruktūra naudojasi nemokamai. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovės nurodoma aplinkybė dėl ieškovės neprisidėjimo prie infrastruktūros sukūrimo, negali būti laikoma teisiniu pagrindu pažeisti konstitucinį narystės bendrijoje savanoriškumo principą bei reikalauti ieškovę sumokėti stojimo į Bendriją mokestį (nurodomą kaip bendrojo naudojimo objektų sukūrimo mokesčiu). Be to, pirmosios instancijos teismui, tenkinus ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą sumokėti 4 923,54 Eur, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog tokiu sprendimu yra užkirstas kelias Bendrijos nariams už savo lėšas sukūrusiems Bendrijos infrastruktūrą, reikšti reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimosi objektų sukūrimu. Kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė įrodinėjo reikalaujamo sumokėti mokesčio nepagrįstumą, o ne atsiskaitymo už bendrojo naudojimosi objektų sukūrimo faktą.
  4. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą prijungti prie bylos medžiagos 2017-06-06 Mokėjimo nurodymą už 2017 m. gegužės mėn. ir nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovė 2017-06-06 pateikė ieškovei mokėjimo nurodymą už 2017 m. gegužės mėnesį ir jame yra anuliuota anksčiau reikalauta sumokėti suma, rodo atsakovės pripažinimą ginčo mokesčio nepagrįstumą ir neteisėtumą.
  5. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė minėtą rašytinį įrodymą dėl atsakovės pateikto mokėjimo nurodymo, kuriame nėra nurodytos ginčo sumos. Teisėjų kolegija mano, kad netikslinga prijungti šį įrodymą prie bylos medžiagos, nes jis iš esmės nesusijęs su nagrinėjamu ginču, t. y. reikalavimas sumokėti ginčo sumą buvo pateiktas visai kitu mokėjimu nurodymu, todėl jį atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos.
  6. Taip pat, kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims lygiomis dalimis, kai būtent pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog sprendimu patenkinta 93 proc. ieškinio reikalavimų (5067,50 Eur x 100 proc. / 5436,45 Eur), ir dėl to pagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 298,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (321,00 Eur x 93 proc.), o atsakovo naudai iš ieškovo priteisė 68,25 Eur (975,00 Eur x 7 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
  7. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Netenkinti ieškovės UAB ,,Akordas 1“ prašymo dėl naujo rašytinio įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos.

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai