Byla 2S-684-413/2018
Dėl bankrutuojančios N. K. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, ir nutraukta fizinio asmens bankroto byla

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2FB-6-445/2017, kuria netenkintas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ įgalioto asmens N. S. prašymas dėl bankrutuojančios N. K. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, ir nutraukta fizinio asmens bankroto byla.

3Teisėjas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi iškelta fizinio asmens N. K. bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexuna“. Bankroto administratorius įgaliotas asmuo N. S. pateikė teismui prašymą patvirtinti 2017 m. lapkričio 27 d. bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą (toliau ir Planas). Prašyme nurodė, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu, kuris vyko 2017 m. lapkričio 2 d., bankrutuojančio fizinio asmens pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas, kadangi kreditoriai balsavo „prieš“. Bankroto administratorius 2017 m. gruodžio 5 d. sušaukė antrąjį kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo pateiktas patikslintas bankrutuojančios N. K. mokumo atkūrimo planas. Kreditoriams balsavus „prieš“, patikslintas Planas taip pat nebuvo patvirtintas.
    2. Kreditorius „Swedbank“, AB savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Planas negali būti tvirtinamas, kadangi juo iškreipiama bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisių bei interesų pusiausvyra, jis neatitinka kai kurių formalių Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABI) 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pateiktas tvirtinti Planas iš esmės yra tik skolų nurašymo planas ir jame nenumatoma jokių realių mokumo atstatymo priemonių.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi nepatvirtino bankrutuojančios N. K. 2017 m. lapkričio 27 d. mokumo atkūrimo plano ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukė.
    2. Teismas nurodė, kad kreditorius „Swedbank“, AB, turintis 282 535,30 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą (89,76 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos), pareiškėjos N. K. parengtam Plano projektui nepritarė. 2017 m. lapkričio 27 d. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta, kad N. K. nežino paklausios ir ženklias pajamas galinčios teikti profesijos, specialybės ar darbo, nežino į kokią profesiją, specialybę ar darbą galėtų persikvalifikuoti, pareiškėja gauna pajamas iš 2017 m. vasario 1 d. įregistruotos individualios veiklos (rankdarbių gamybos), tačiau iš visų gaunamų pajamų 1/3 dalis yra gamybos sąnaudos (išlaidos), o pareiškėjos vidutinės mėnesinės pajamos iš šios veiklos siekia 358,75 Eur (neatskaičius mokesčių). Kitų pajamų ji neturi. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra baigusi Vilniaus teisės ir verslo kolegiją (Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla), teisės fakultete 2005 m. liepos 1 d. baigė aukštųjų neuniversitetinių teisės studijų krypties teisės (specializacija – verslo teisė) studijų programą ir įgijo teisininko profesinę kvalifikaciją, tačiau susirasti darbą pagal kvalifikaciją nepavyko. Pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus: K., gim. ( - ), ir Ž., gim. ( - ). Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-68-962/2017, nutraukta jos ir A. K. santuoka. Kaip nurodė pareiškėja, vaikų priežiūrai ir harmoningam jų vystymuisi ji turi skirti pakankamai daug laiko ir dėl šios priežasties negali dirbti nenormuotai ar keliose darbovietėse. Šiuo metu būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti pakankamai lėšų neturi, vaikams išlaikymą teikia tėvai. Pareiškėjos vertinimu, šiuo metu ji neturi galimybių savo mokumui padidinti, dėl lėšų stokos neįmanoma sudaryti ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja per visus tris Plano įgyvendinimo metus neketina kreditoriams grąžinti net ir nedidelės dalies skolų (yra nurodytos grąžinamos sumos 0,0 Eur).
    3. Vertindamas įrodymų visetą, teismas sprendė, kad pareiškėja N. K. neištaisė pirmojo Plano, dėl kurio kreditoriai balsavo 2017 m. lapkričio 2 d. susirinkime, todėl pakartotinis 2017 m. gruodžio 5 d. kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė 2017 m. lapkričio 27 d. patikslintam Planui, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Jame nenumatytos konkrečios priemonės (prievolės kreditorių atžvilgiu), kurių pareiškėja ketina imtis siekdama padidinti savo gaunamas pajamas. Pažymėjo, kad bankroto tikslas yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus ar bent jų dalį. Išlaikymo priteisimas dviem nepilnamečiams vaikams nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja dėl to praranda galimybę gauti didesnes pajamas.
    4. Teismas pažymėjo, kad nors pagal pateiktą Planą bankroto metu turėtų būti parduodamas skolininkei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o gautos lėšos paskirstomos administravimo išlaidoms bei kreditoriniams reikalavimams padengti, tačiau toks siūlomas bankroto procesas yra išimtinai palankus skolininkei ir užtikrinantis daugiausiai jos interesų apsaugą. Vien turto pardavimas neturėtų būti laikomas pakankama priemone skolininko mokumui atkurti.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu pareiškėja N. K. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir suteikti pareiškėjai galimybę teikti kreditorių svarstymui naują jos mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Pareiškėja neuri galimybių grąžinti visas skolas. Mokumo atkūrimo plane akcentuojama esama situacija, tačiau jokiu būdu ne vengimas gauti didesnes pajamas. Pareiškėja, nebūdama našta socialinei sistemai, išgyvena iš rankdarbių verslo. Teikiant patikslintą 2017 m. lapkričio 27 d. Planą, nebuvo įvertintos pajamos, gautinos iš Kalėdinės ir Naujametinės prekybos, todėl teikdama 2018 m. sausio 8 d. mokumo atkūrimo planą pareiškėja gali jau nurodyti padidėjusias pajamas, kurios nuo 358,75 Eur per paskutinį metų ketvirtį padidėjo iki 402,66 Eur, o tai, anot apeliantės, yra ženklus pajamų padidėjimas, teikiantis pagrindą kreditoriams iš naujo svarstyti Planą.
      2. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad bankrutavus pareiškėjos įmonei UAB „Agnirenis“ ir 2014 m. spalio 15 d. jai užsiregistravus Darbo biržoje, per daugiau nei du metus apeliantei taip ir nepavyko susirasti darbo. Prioritetas buvo teikiamas kuo geriau apmokamam darbui, siekiant maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau pareiškėjai tik du kartus buvo siūlomas pagal specialybę teisininko darbas ir abu kartus buvo atsisakyta priimti į darbą. Darbo biržos konsultantai negali padėti, nes darbo pasiūloje vyrauja nekvalifikuotas ir mažai apmokamas darbas. Todėl po darbo biržos organizuotų mokymų ji pradėjo individualią veiklą (rankdarbių gamybą). Vienišai mamai auginti vaikus yra sunkiau, nes nuolat trūksta laiko, o darbdaviams minėtas faktas dažnai tampa papildoma kliūtimi priimti pareiškėją į darbą. Būtent tai ir buvo norima atskleisti mokumo atkūrimo plane.
      3. Apeliantė teigianti nežinanti, koks kitas „Swedbank“, AB kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydis nepažeistų šio kreditoriaus ir pareiškėjos interesų pusiausvyros. Akivaizdu, kad ir dabar teikiamas pagal grafiką „Swedbank“ AB kreditorinių reikalavimų tenkinimas pažeis šio kreditoriaus ir fizinio asmens interesų pusiausvyrą, t. y. esant dabartiniam šio kreditoriaus reikalavimui bet kokios bankrutuojančio asmens darbinės pajamos neduos galimybės parengti tokį mokumo atkūrimo planą, kuris tenkintų didžiausio kreditoriaus interesus, nes pareiškėja niekada neturės tiek lėšų.
      4. Pasak apeliantės, pagrindinė jos nemokumo priežastis – šalies ekonominis nuosmukis ir bendra jos būklė. „Swedbank“, AB teikdama kreditus turėjo daugiau kompetencijos prognozuoti nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir šalies ūkio būklę ateityje. Tačiau bankas dėl to neprisiima jokios, net ir moralinės atsakomybės. Dėl šalies ekonominio nuosmukio N. K. įgytas ir kitas turtas nuvertėjo, didžioji jo dalis buvo parduota už labai mažą kainą. Dabar likęs nerealizuotas nekilnojamas turtas dėl užsitęsusių bankroto procedūrų nuvertėja toliau ir tuo atveju, jei bankroto procedūros bus kartojamos iš naujo, turto vertė dar labiau nukris.
    2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašo jį atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Pirmą kartą balsuojant dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo bankas pateikė savo pastabas (2017-10-31 raštas Nr. SR/17-29199) bei prašė tikslinti informaciją, susijusią su teikiamu tvirtinti Planu. Planas negalėjo būti tvirtinamas, kadangi juo iškreipiama bankrutuojančio asmens ir jos kreditorių teisių bei interesų pusiausvyra. Plane nebuvo numatytos konkrečios priemonės, kurių bankrutuojanti apeliantė ketina imtis (ir tikrai imsis), siekdama atkurti savo mokumą. Konkrečiu atveju nėra aišku, iš kokių lėšų apeliantė planuoja mokėti atlyginimą bankroto administratoriui, skirti pajamų daliniam kreditorinių reikalavimų tenkinimui, nes iki šios dienos jos gaunamos vidutinės mėnesio pajamos (~358,75 Eur/mėn.) yra mažesnės nei suma, reikalinga jos būtinųjų poreikių tenkinimui (~700,00 Eur/mėn.).
      2. Tokia situacija, kai bankrutuojančio asmens išlaidos yra lygios jo pajamoms, arba, kaip konkrečiu atveju, netgi viršija pajamas, nesudaro galimybių įgyvendinti FABĮ paskirtį. Tokiu būdu apeliantei sudaromos sąlygos visą plano įgyvendinimo laikotarpį ar ženklią jo dalį nesiekti gauti daugiau pajamų bei nusirašyti skolas visiškai neatsiskaičius su kreditoriais, kas pažeidžia kreditorių interesus. Esant šiai situacijai akivaizdu, kad apeliantė ir toliau gyvena ne pagal pajamas. Dėl šių aplinkybių kyla abejonės, ar pareiškėja yra sąžininga, nurodydama savo pajamas ir siūlydama patvirtinti išlaidas, kurios viršija jos gaunamas pajamas.
      3. Plane turėjo būti pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas visam bankroto procedūros laikotarpiui. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo mokumo atkūrimo plano ruošimo stadijoje privalo įvertinti ir numatyti, kokias pajamas jis gauna/ketina gauti ir kokią dalį gaunamų pajamų gali skirti kreditorių reikalavimams tenkinti. Toks įstatymo reikalavimas siejamas su bankrutuojančio asmens kreditorių teisėtais lūkesčiais žinoti, kiek konkrečiai ir kada skolininkas planuoja skirti lėšų jų kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Tik turėdami tokią informaciją, kreditoriai gali įvertinti, ar atsiskaitymas su jais tikrai bus vykdomas, ar tiesiog yra siekiama nurašyti turimas skolas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Plane kreditorių reikalavimo tenkinimo grafikas iš viso nebuvo pateiktas (nurodomas tenkinimas - 0,00 Eur), dėl ko yra pagrindas manyti, kad apeliantė neketina vykdyti mokėjimų kreditoriams FABĮ nustatyta tvarka.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
    2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria nepatvirtintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas ir nutraukta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.
    3. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos N. K. bankroto administratoriaus prašymo patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, kadangi pataisytas planas neatitiko FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 12 punkto reikalavimų.
    4. Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015).
    5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi N. K. iškelta bankroto byla, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtintas N. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurių bendra suma – 314 750,44 Eur.
    6. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. FABĮ 7 straipsnyje nustatyti mokumo atkūrimo plano reikalavimai. Jį parengęs bankrutuojantis fizinis asmuo planą pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.
    7. Kreditoriai 2017 m. lapkričio 2 d. vykusiame pirmajame susirinkime nepritarė pareiškėjos mokumo atkūrimo planui, kadangi jis neatitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Didžiausią balsų daugumą turintis (89,76 proc.) kreditorius „Swedbank“, AB pastabose nurodė, kad Plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir pardavimo kaina plano sudarymo metu. Tuo tarpu kreditoriams pateiktame Plane pardavimo kaina nustatyta 2015 m. gruodžio 23 d. kainomis, nenurodyti turto realizavimo terminai. Kreditorius pasiūlė plane numatyti įkeisto turto pardavimo tvarką. Taip pat kreditorius pastebėjo, kad paruoštame plane nėra numatytos konkrečios priemonės, kurių pareiškėja ketina imtis, siekdama atkurti savo mokumą, o tai neatitinka FABĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų. Be to, bankas nurodė, kad pareiškėjos gaunamos pajamos (apie 358 Eur) yra mažesnės nei suma, reikalinga jos būtinųjų poreikių tenkinimui (apie 700 Eur). Kreditoriaus nuomone, pagal formuojamą teismų praktiką, mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas, kai asmuo neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais, mokėti atlyginimą bankroto administratoriui.
    8. Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjai pratęstas vienam mėnesiui terminas, per kurį ji turėjo kreditorių susirinkimui pateikti svarstyti patikslintą (antrąjį) mokumo atkūrimo plano projektą. Pataisytą mokumo atkūrimo planą kreditoriai pakartotinai svarstė 2017 m. gruodžio 5 d. susirinkime, tačiau šio planui taip pat nepritarė ir visi penki susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo „prieš“. Didžiausią balsų daugumą turintis kreditorius „Swedbank“, AB pastabose nurodė, kad tikslindama mokumo atkūrimo planą pareiškėja neatsižvelgė į visas kreditoriaus prieš tai dėl Plano pateiktas pastabas ir pasiūlymus: pareiškėjos gaunamos pajamos yra mažesnės nei suma, reikalinga būtinųjų poreikių tenkinimui, dėl ko bankroto procedūra negalėtų vykti; Plane turi būti pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, tačiau pareiškėjos pateiktame grafike kreditoriams mokėtinos sumos iš viso nenumatytos. Kreditorių nuomone, tokiu mokumo atkūrimo planu pareiškėja siekia ne atkurti mokumą, o nurašyti visas savo skolas kreditoriams.
    9. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos).
    10. Iš teismui pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad apeliantės vidutinės mėnesio pajamos siekia apie 358,75 Eur. Apeliantė nuo 2014 m. registruota darbo biržoje, yra įgijusi teisininko profesinę kvalifikaciją, tačiau pagal turimą specialybę nedirba darbas jai nebuvo pasiūlytas. Pareiškėja yra nurodžiusi, kad būtiniems trijų asmenų šeimos poreikiams tenkinti reikia 700 Eur, kurie bus skiriami dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, pačios pareiškėjos išlaikymui ir administravimo išlaidoms apmokėti.
    11. Pažymėtina, kad apeliantė nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtinųjų išlaidų dydžio ir jų paskirstymo tvarkos, be to, kaip jau buvo minėta, išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti yra didesnės už gaunamas pajamas, todėl teismas negali tvirtinti tokio mokumo atkūrimo plano, nes iš jo turinio galima spręsti, kad pareiškėja neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia, jog ji iš viso neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.
    12. Tokia išvada darytina ir įvertinus mokumo atkūrimo planą dalyje dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko. Kreditorių susirinkimui ir teismui pateiktame pareiškėjos kreditorių tenkinimo grafike nurodyta, jog per visus tris mokumo atkūrimo metus kreditoriams pareiškėja neketina grąžinti nė vieno euro (t. 8, b. l. 59).
    13. Apeliantė atskirajame skunde prašo suteikti jai galimybę dar kartą patikslinti mokumo atkūrimo planą, kadangi jos pajamos iš individualios veiklos auga, ji sutinka tiksliau įvertinti kreditorių pastabas, ištaisyti klaidas.
    14. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.
    15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).
    16. Bylos duomenys patvirtina, kad mokumo atkūrimo planui kreditoriai nepritarė net du kartus, abiem atvejais nurodydami iš esmės tas pačias priežastis. Minėta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininkų (fizinių asmenų) interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja nedėjo pakankamų pastangų tinkamo Plano parengimui, taip pat nereagavo į kreditorių pastabas dėl pirmojo Plano trūkumų ir jų tinkamai neištaisė. Tai reiškia, kad ateityje bankroto procesas bus nerezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog toks mokumo atkūrimo planas neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų.
27. Teismo išvados neprieštarauja ir kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 29. Draudimas visiškai atleisti nemokų fizinį asmenį nuo skolų neišplaukia iš FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto šio įstatymo tikslo – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens atleidimas nuo skolų yra kreditorių nuosavybės teisės apribojimas, kuris gali būti pateisinamas bankroto procedūros tikslais, tokiais kaip siekis apsaugoti asmens orumą ir išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, tačiau toks apribojimas neturi neproporcingai perkelti naštos kreditoriams (EŽTT 2004 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Bäck v. Finland). Ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amžių, sveikatos būklę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan. Tuo atveju, jei fizinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali ir ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais, visiškas šio asmens atleidimas nuo skolų būtų suderinamas su FABĮ tikslais, ir priešingai, asmens, kuris gali patenkinti kreditorių reikalavimus, skolų nurašymas, jei tam nepritaria šio asmens kreditoriai, neužtikrintų teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOS APŽVALGA BYLOSE DĖL FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592). 30. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos teismui pateiktas tvirtinti patikslintas mokumo atkūrimo planas, nors formaliai atitinka FABĮ reikalavimus, nėra išsamus, jame nepašalinti pirmojo kreditorių susirinkimo nurodyti Plano trūkumai, dėl ko toks planas teisme negali būti tvirtinamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti patikslintą Planą ir nutraukdamas fizinio asmens bankroto procedūrą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

8Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai