Byla 2A-1545-527/2010

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant atsakovui R. M., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus r. apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo (tretysis asmuo T. Š.) ir

Nustatė

4ieškovas ieškiniu (b. l. 16-17) prašė priteisti iš atsakovo 3 399,42 Lt žalai regreso teise atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodoma, kad Alytuje 2007-10-18 dėl nenustatyto asmens, vairavusio atsakovui R. M. priklausančią transporto priemonę AUDI 80 (valstybinis Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta stovinti A. J. priklausanti transporto priemonė AUDI A6 (valstybinis. Nr. ( - ) Minėto eismo įvykio metu civilinė atsakomybė, vairuojant AUDI 80, valst. Nr. ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas), dėl padarytos žalos atlyginimo A. J. kreipėsi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl AUDI A6 (valst. Nr. ( - ) sugadinimo ir atlygino A. J. padarytą žalą, išmokėdama jam 3 399,42 Lt. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 3 399,42 Lt draudimo išmoką. Remiantis CK 6.280 str. ir Įstatymu, Biuras, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Nenustačius transporto priemonę vairavusio vairuotojo, ieškovas reikalauja, kad žalą atlygintų transporto priemonės savininkas.

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-05-17 sprendimu (b. l. 116-118) ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovui 3 399,42 Lt žalai atlyginti; 102 Lt žyminį mokestį; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 3 399,42 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2009-12-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 133,10 Lt išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu trečiajam asmeniui viešo paskelbimo būdu (viso 3 634,52 Lt), bei iš atsakovo valstybei 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Atsakovas kėlė klausimą dėl jo, kaip atsakovo, netinkamumo, nes jis neturi prievolės atsakyti. Automobilis eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl, teismo nuomone, jis turėjo būti privalomai jo apdraustas. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Įstatymo 4 str. 2 d., 43 str. 2 d.). Įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ir valdytojai negali naudotis patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Tokiu būdu atsakovas, būdamas automobilio savininku, neturėjo teisės leisti tretiesiems asmenims naudotis automobiliu, nes šis nebuvo apdraustas. Atsakovas turėjo suvokti apie perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodamas automobilį kitam asmeniui ir būdamas automobilio savininku, jo neapdrausdamas, atsakovas pažeidė Įstatymo draudžiamą normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus Biuro atžvilgiu. Pagal Įstatymo 4 str. 2 d. neapdraustu automobiliu neturėjo teisės naudotis ir jos valdytojas. Byloje nustatyta, tą pripažįsta ir pats tretysis asmuo, kad automobilis buvo jam perduotas valdyti (parduotas), tačiau automobilį jis taip pat perleido dar kitiems asmenims. Nenustatyta, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo T. Š., tačiau pastarasis taip pat neturėjo teisės perduoti valdyti automobilį neapdraustą transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Pagal Įstatymo 23 str. 1 d. Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti sumokėtą išmoką tretiesiems asmenims, t. y. taikyti subrogaciją. Ieškovas pasirinko transporto priemonės savininką. Sprendžiant dėl žalos dydžio, tai Įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė, t. y. jis privalo atlyginti tokio dydžio žalą, kokia buvo išmokėta išmoka tretiesiems asmenims.

8Apeliaciniu skundu (b. l. 127-128) atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad automobilis, kuriuo 2007-10-18 padarytas dėl nenustatyto asmens kaltės autoįvykis, t. y. transporto priemonė AUDI 80, valstybinis Nr. ( - ) tuo laiku jau jam nepriklausė, nes jis 2007 metų gegužės mėnesį pardavė automobilį trečiajam asmeniui, kuris jau buvo sumokėjęs atsakovui pinigus už automobilį, o 2007 metų rugsėjo mėnesį tretysis asmuo šį automobilį jau pats perpardavė nepažįstamam vyriškiui. Atsakovas teigia perdavęs trečiajam asmeniui ne tik automobilį, bet ir jo dokumentus, o taip pat ir tuo laiku galiojusį draudimo pažymėjimą. Kad automobilis 2007 metų rugsėjo mėnesį parduotas nepažįstamam vyriškiui, patvirtina ir Kauno apygardos administracinio teismo nutarimas. Tretysis asmuo, kaip šios transporto priemonės savininkas, privalėjo sudaryti privalomojo draudimo sutartį ir persirašyti automobilį savo vardu, tačiau jis to nepadarė, piktybiškai vengdamas susitikti su atsakovu ir pažadėjęs atvykti į VĮ „Regitra“ neatvyko, pradėjo nuo jo slapstytis. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šis automobilis buvo draustas draudimo kompanijoje „Balticum“ ir kad jo draudėjas buvo trečiojo asmens žmona R. Š.. Tai dar kartą patvirtina, kad automobilio savininkas buvo tretysis asmuo, nes automobiliu disponavo ir naudojosi kaip savininkas, tik piktybiškai vengė perrašyti savo vardu. Atsakovas eismo įvykio metu nebuvo šio automobilio savininkas ir žalos savo veiksmais niekam nepadarė, o tuo labiau, neturėdamas automobilio dokumentų, negalėjo jo apdrausti. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas su ieškovu 2002-03-29 sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. l nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokėjo A. J. žalą, patirtą dėl automobilio sugadinimo, o Biuras kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokas, išmokėtas eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui A. J., tuo pačiu įgydamas teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už padarytą žalą. Įvykio metu atsakovas nebuvo faktiškas automobilio savininkas, jis nesukėlė jokio eismo įvykio ir jokios žalos niekam nepadarė. O tuo tarpu teismas sprendime ir pasisakė, kad žalą privalo atlyginti tas, kas ją padarė. Teismas neteisingai įvertino aplinkybes, kad atsakovas buvo automobilio savininkas autoįvykio metu. Atsakovas, pardavęs automobilį, pasitikėjo trečiuoju asmeniu ir perdavė ne tik automobilį, bet ir jo dokumentus, draudimą ir sutarė dėl jo perregistravimo, tačiau buvo apgautas. Todėl neapdraustu automobiliu tretysis asmuo neturėjo teisės naudotis, o taip pat vėl jį parduoti nepažįstamam asmeniui ir tik jo neteisėtų veikų seka sukėlė tokias pasekmes dėl padarytos žalos.

9Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134-136) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, jog jis nebuvo transporto priemonės savininkas, nes, visų pirma, minėto teiginio jis nepagrindė jokiais įrodymais, kaip tai numato CPK 178 str.; antra, apeliantas net nenurodo tikslios tariamo minėtos transporto priemonės pardavimo datos. Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas - tai asmuo, valdantis transporto priemonę nuosavybės teise. CK 6.311 str. įtvirtinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Tačiau atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Kadangi transporto priemonė yra vienas iš didesnio pavojaus šaltinių, jai įsigyti bei parduoti teisės aktai numato specialius reikalavimus, kurių privalo laikytis tiek transporto priemonę parduodantys, tiek ją perkantys asmenys. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 str. nustato, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones. Transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenis, šių duomenų pasikeitimus Lietuvos Respublikoje registruoja, registravimo dokumentus išduoda bei registravimo duomenis tvarko VĮ „Regitra“ (ne tik 2007-10-18 įvykusio eismo įvykio metu, bet ir tariamai 2007 metų gegužės mėnesį įvykusio transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. ( - ) pardavimo metu galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 (2006-07-13 įsakymo Nr. 1V-268 redakcija) (toliau - Taisyklės) 4 punktas). Be to, šių Taisyklių 71.1 punkte nustatyta, kad, pasikeitus transporto priemonės valdytojui, registravimo duomenys turi būti pakeisti. Tuo turi pasirūpinti tiek senasis, tiek naujasis transporto priemonės savininkai (Taisyklių 73 punktas). Sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuris registruotas VĮ „Regitra“ (LAT 2000-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1179/2000). VĮ „Regitra“, tvarkančios oficialų registrą, duomenimis, 2007-10-18 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. ( - ) savininku buvo apeliantas (b. l. 21). Pažymėtina, kad VĮ „Regitra“ tvarkomas registras yra viena iš priemonių, užtikrinančių civilinės apyvartos stabilumą trečiųjų asmenų (kreditorių) teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir jos pateikti dokumentai yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, t. y. juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Be to, pagal CK 4.262 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, galima daryti išvadą, jog teisės aktai nustato privalomą sandorių registravimą parduodant transporto priemonę, o pagal CK 1.75 str. 2 d. nuostatas neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju - prieš Biurą) ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosis kitais įrodymais. Be to, LAT 2000-11-22 nutartyje (bylos Nr. 3K-3-1237/2000) nurodė, kad „didesnio pavojaus šaltinio savininkas, norėdamas perkelti visą riziką, susijusią su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, kitam asmeniui, privalo tinkamai įforminti didesnio pavojaus šaltinio perdavimo faktą. Tą būtina padaryti siekiant, kad tretieji asmenys žinotų, kas yra teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas“. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.5 str. numato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl savo teisių ir pareigų, jis turi kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas. Kadangi teisės aktai yra viešai skelbiami ir galioja tik paskelbti įstatymai, kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises bei pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti nežinąs įstatymų ar netinkamai juos suvokiąs (CK 1.6 str.). Taigi, darant prielaidą, kad apeliantas pardavė jam priklausantį automobilį, tą jis padarė visiškai nesirūpindamas transporto priemonės registravimo duomenų pakeitimu, t. y. jis elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, taip pažeisdamas bendruosius civilinių teisinių santykių reikalavimus bei teisės aktais nustatytą transporto priemonės perdavimo tvarką ir dėl to išliko jos valdytoju - atsakingu už tokia transporto priemone padarytą žalą asmeniui. Apeliantas teigia, kad „teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šis automobilis buvo draustas draudimo kompanijoje „Balticum“ ir kad jo draudėjas buvo trečiojo asmens žmona R. Š.“. Anot apelianto, šis faktas patvirtina, jog transporto priemonės AUDI 80 (valst. Nr. ( - ) savininku buvo tretysis asmuo, tada jis nėra pateikęs jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės draudėju gali būti tik transporto priemonės savininkas, nes tik jam Įstatyme yra numatyta pareiga užtikrinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsaugos galiojimą tol, kol jam priklausanti valdoma ar naudojama transporto priemonė yra įregistruota (Įstatymo 3 str. 1 d., 4 str.). Priešingai, negu mano apeliantas, nepakanka pasirūpinti transporto priemonės draudimo galiojimu tik jos perdavimo kitam asmeniui momentui. Kol VĮ „Regitra“ apeliantas nurodomas kaip transporto priemonės savininkas, tol tęsiasi jo pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 1, 2 d.). Paminėtina, kad galimybė sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra numatyta ne tik transporto priemonių savininkams, bet ir kitiems transporto priemonės valdytojams. Tačiau tokiu atveju yra laikoma, kad draudimo sutartį sudarė transporto priemonės savininkas per savo atstovą pagal įstatymą (Įstatymo 6 str. 2 d.). Taigi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudėjas bet kokiu atveju yra transporto priemonės savininkas (tiek VĮ „Regitra“, tiek transporto priemonės registracijos liudijime kaip transporto priemonės savininkas nurodytas asmuo). Transporto priemonės savininkui neįvykdžius pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvykus eismo įvykiui, Biuro patirtą žalą privalo atlyginti tiek jis, tiek transporto priemonės vairuotojas (Įstatymo 23 str. 1 d., LAT 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).

10Apeliacinis skundas tenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

12Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija, kad turi pareigą grąžinti ieškovui jo išmokėtą A. J. draudimo išmoką, kaip ir pareigą apdrausti automobilį, kuris eismo įvykio metu buvo parduotas kitam asmeniui, tačiau likus nepakeistiems registravimo duomenims VĮ „Regitra“.

13Atsakovas tiek Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52-14-KP6-1-11527, kuri užvesta dėl 2007-10-18 eismo įvykio, kurio metu A. J. automobilis buvo apgadintas asmens, vairavusio atsakovui nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI 80 (valst. Nr. ( - ) (b. l. 21), tiek šioje byloje nurodė, kad jis 2007 m. gegužės mėnesį automobilį AUDI 80 (valst. Nr. ( - ) (b. l. 21) pardavė trečiajam asmeniui. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52-14-KP6-1-11527 tretysis asmuo patvirtino atsakovo paaiškinimus, nurodydamas, jog automobilį 2007 m. gegužės mėnesį pirko iš atsakovo, tačiau jo savo vardu VĮ „Regitra“ neužregistravo. Administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas proceso šalimi nebuvo įtrauktas. Atsakovo teigimu, jam parduodant automobilį trečiajam asmeniui, jis buvo draustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuris dar galiojo dvi savaites, be to, 2007-05-26 automobilis buvo draustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu trečiojo asmens žmonos R. Š.. Atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su automobilio apdraudimu, patvirtina pačios ieškovės byloje pateiktas duomenų bazės išrašas (b. l. 92, 103) bei BADB „Baltikums draudimas“ raštas su priedais (b. l. 84, 85, 86), iš kurių matyti, kad automobilio valdytojų civilinė atsakomybė ADB „Baltikums draudimas“ buvo aprausta nuo 2006-11-25 iki 2007-05-24 (draudimo sutartis 08 0988619, draudimo liudijimas ADA 1449706), o nuo 2007-05-26 (per klaidą nurodyta 2008-05-26) iki 2007-09-25 AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo sutartis 83202092, draudimo liudijimas AEB 1917599).

14Teismas konstatavo atsakovo kaltę, nurodydamas, jog automobilis eismo įvykio metu nuosavybės teise (VĮ „Regitra“ duomenimis) priklausė atsakovui, kuris jį privalėjo apdrausti ir neturėjo teisės leisti tretiesiems asmenims naudotis neapdraustu automobiliu (Įstatymo 23 str. 3 d.) ir tuo vadovaudamasis priteisė iš atsakovo draudimo išmoką, nors ir nustatė, jog atsakovas eismo įvykio metu jau nebuvo automobilio AUDI 80 (valst. Nr. ( - ) realus savininkas, nes automobilį jau buvo pardavęs trečiajam asmeniui (kuris to fakto neneigė). Tačiau, kolegijos nuomone, nustačius, jog atsakovas automobilį 2007 m. gegužės mėnesio pirmomis dienomis, besibaigiant automobilio draudimo terminui, kartu su visais dokumentais pardavė trečiajam asmeniui (kuris pats administracinėje byloje 2008-01-23 paaiškinime patvirtino automobilį iš atsakovo nupirkęs), ką taip pat patvirtino ir aplinkybė, kad 2007-05-26 (laikotarpiu iki 2007-09-25) automobilis buvo draustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be to, tai, kad, vairuodamas tą patį automobilį T. Š. 2007-08-30 jau buvo pažeidęs kelių eismo taisykles, už ką 2007-09-05 nutarimu jam buvo paskirta bauda, kolegijos nuomone, nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad atsakovui atsakomybė kyla kaip automobilio savininkui.

15Su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka, kadangi jos padarytos netinkamai aiškinus ir taikius materialinės teisės normas, įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

16Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (LAT išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, LAT išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, LAT 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-11 nutartyje c. b. 3K-3-448/2010 yra pažymėjimas, jog transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Dėl to netaikytina CK 1.75 str. 2 d. nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.

17Taigi registro duomenys, kolegijos nuomone, leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą Įstatymo 23 str. 1 d. prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju atsakovas tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek šioje nagrinėjamoje byloje nuosekliai teigė, jog automobilį (kartu su visais dokumentais) 2007 m. gegužės mėnesio pradžioje, besibaigiant automobilio draudimo terminui, jis pardavė T. Š., kuris byloje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, ir kuris administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtino, jog dar 2007 m. gegužės mėnesį nupirko automobilį iš atsakovo, ką taip pat patvirtino ir aplinkybė, kad 2007-05-26 (laikotarpiu iki 2007-09-25) automobilis buvo draustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be to, tai, kad, vairuodamas tą patį automobilį T. Š. 2007-08-30 jau buvo pažeidęs kelių eismo taisykles, už ką 2007-09-05 nutarimu jam buvo paskirta bauda. Kolegijos nuomone, atsakovas įrodė, jog 2007-10-18 autoįvykio metu jis nebuvo automobilio savininkas, todėl ir nėra atsakingas už tai, kad autoįvykio metu automobilis nebuvo apdraustas valdytojo civilinės atsakomybės draudimu ir atsakomybė atsakovui dėl 3 399,42 Lt žalos regreso teise atlyginimo neturi būti taikoma.

18Pagal Įstatymo 23 str. 1 d. ieškovas turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti tretiesiems asmenims sumokėtą išmoką. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą, kaltė ieškovo atžvilgiu nenustatyta, todėl ieškinys atmestinas.

19Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas priešingas sprendimas ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atsakovo turėtos 129 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme bei 27 Lt išlaidos (susijusios su procesinių dokumentų teisme įteikimu), valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 80 str. 4 d., 88 str.1 d. 3 p.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

21Alytaus r. apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

22Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į. k. 125709291) ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo atmesti.

23Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro R. M. 129 Lt bylinėjimosi išlaidų.

24Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (į. k. 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. ieškovas ieškiniu (b. l. 16-17) prašė priteisti iš atsakovo 3... 5. Ieškinyje nurodoma, kad Alytuje 2007-10-18 dėl nenustatyto asmens, vairavusio... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-05-17 sprendimu (b. l. 116-118)... 7. Atsakovas kėlė klausimą dėl jo, kaip atsakovo, netinkamumo, nes jis neturi... 8. Apeliaciniu skundu (b. l. 127-128) atsakovas prašo Alytaus... 9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134-136) prašo... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija, kad turi pareigą grąžinti... 13. Atsakovas tiek Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52-14-KP6-1-11527,... 14. Teismas konstatavo atsakovo kaltę, nurodydamas, jog automobilis eismo įvykio... 15. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka,... 16. Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre... 17. Taigi registro duomenys, kolegijos nuomone, leidžia tik identifikuoti galimą... 18. Pagal Įstatymo 23 str. 1 d. ieškovas turi teisę iš kelių asmenų atsakovu... 19. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,... 21. Alytaus r. apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir... 22. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į. k.... 23. Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro R. M.... 24. Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 27 Lt...