Byla 2A-230-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Burbienei ir atsakovo S. P. atstovui advokatui Mariui Tamošiūnui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui S. P. dėl avanso priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 15 000 Lt avansą, 15 000 Lt netesybų ir procesines palūkanas. Nurodė, kad 2007-07-12 su atsakovu sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią sumokėjo 15 000 Lt avansą. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti namų valdos, esančios ( - ), sklypo dalį, unikalus Nr. ( - ), o ji įsipareigojo minėto sklypo dalį nupirkti, kai bus sutvarkyti visi pardavimui reikalingi žemės sklypo dokumentai, nurodant konkretų dokumentų sutvarkymo terminą žemės sklypo atidalinimui. Įsipareigojimai pagal sutartį turėjo būti įvykdyti iki 2007-12-31. Atsakovas iki sutartyje numatyto termino neparuošė dokumentų žemės sklypo pardavimui ir iki šiol negrąžino sumokėto avanso. Sutarties 5 punktas nurodo, jog pardavėjas nevykdantis susitarimo, sumoka pirkėjui 15 000 Lt dydžio baudą. Taigi, atsakovui pažeidus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė įgijo teisę reikalauti netesybų, kurios įstatymo pripažįstamos minimaliais nuostoliais.

5Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009-08-14 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.

6Prieštaravimu dėl teismo preliminaraus sprendimo atsakovas prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2006 m. į jį, kaip nekilnojamojo turto agentūros UAB „NTB Namėjos grupė“ darbuotoją, kreipėsi E. K. norėdama parduoti jai priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), 1/2 dalį. 2007 m. viduryje į atsakovą kreipėsi A. M. ir išreiškė norą pirkti sklypo dalį. Po derybų su A. M. buvo suderėta dėl parduodamos pusės sklypo dalies kainos, kuri buvo priimtina sklypo savininkei E. K.. Susitarus dėl kainos A. M. paprašė atsakovo palaukti, kol A. M. surinksiąs visas reikalingas lėšas sklypo dalies įsigijimui. Ieškovė pasirašė susitarimą, tačiau visame procese apskritai nedalyvavo, visus sklypo dalies pirkimo reikalus tvarkė bei avansą mokėjo A. M., todėl laikytina, kad pirkėjas pagal sandorį buvo būtent A. M.. Pabrėžia, kad sklypo savininkė E. K., tiek jos vardu veikęs atsakovas, visuomet siekė parduoti dalį sklypo bei įvykdyti susitarimą. Šią aplinkybę patvirtina veiksmų, kurių atsakovas ir E. K. neprivalėjo atlikti, atlikimas, nes A. M. reikalaujant savininkės lėšomis ir atsakovo pastangomis sklypo dalis buvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nors iki susitarimo sudarymo A. M. buvo aiškiai nurodęs, kad ketina pats savo lėšomis susitvarkyti naudojimosi tvarkos ar atidalijimo klausimus. A. M., net ir įvykdžius visas jo iškeltas sąlygas, nesutiko pirkti sklypo dalies. Aplinkybę, kad susitarimas liko neįvykdytas būtent dėl pirkėjo kaltės, netiesiogiai patvirtina tai, kad nei ieškovė, nei tikrasis pirkėjas A. M. niekada nereiškė atsakovui ar E. K. jokių pretenzijų dėl tariamo delsimo ar atsisakymo vykdyti susitarimą. Pabrėžtina tai, kad E. K. (kuri šiuo metu yra mirusi) dukra iki šiol sutinka parduoti sklypo dalį susitarime nurodytomis sąlygomis A. M. ar ieškovei. Apie tai jis informavo A. M. bei ieškovę raštu 2009-09-15. Šiuo raštu atsakovas ne tik patvirtino, jog sklypo dalies savininkė sutinka parduoti sklypo dalį susitarime nurodytomis sąlygomis, bet ir patvirtino jau anksčiau E. K. išreikštą siūlymą sklypo dalį parduoti netgi pigiau nei buvo sutarta susitarime. Pagal susitarimo 5 punktą, pirkėjui nevykdant susitarimo sumokėta 15 000 Lt suma lieka pardavėjui. Dėl šios priežasties pirkėjo sumokėtas avansas priklauso pardavėjui kaip bauda už pirkėjo atsisakymą vykdyti susitarimą. Jis šioje byloje nėra tinkamas atsakovas, kadangi susitarimą jis pasirašė veikdamas kaip sklypo savininkės E. K. atstovas. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Susitarimo 4 punkte buvo nustatytas aiškus terminas prievolės sudaryti pagrindinę sutartį įvykdymui – 2007-12-31 suėjus šiam terminui ir pardavėjui tariamai atsisakius sudaryti pagrindinę sklypo pirkimo sutartį, prasidėjo ieškinio senaties termino skaičiavimas dėl visų reikalavimų, kylančių iš atsisakymo vykdyti susitarimą ir sudaryti pagrindinę sutartį. Tai reiškia, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų pagal susitarimą baigėsi dar 2008-06-30.

7Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Prašė palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-14 preliminarų sprendimą. Nurodė, kad ji ir jos draugas A. M. 2007 m. susisiekė su pardavėju S. P., susitarė susitikti ir sužinoti detaliau apie parduodamą sklypą bei aptarti sklypo įsigijimo detales. Susitikimo metu S. P. paaiškino, kad dar nesutvarkyti parduodamo sklypo atidalinimo dokumentai, bet garantavo, kad dalinimo procesas jau eina į pabaigą ir netrukus bus užbaigtas. Kadangi buvo girdėję, kad atidalinimo procedūra ar detalusis planas daromas ilgai atsakovo kalbomis apie greitą proceso pabaigą patikėjo. S. P. žadėjo, kad atidalinimo procesas bus baigtas apie 2007 m. spalio mėn. Jis žadėjo, kad sklypas bus 9,5 aro, o vėliau išaiškėjo kad jis tebuvo 8,57 aro. Sutarė, kad pirks minėtą sklypą, kai tik bus užbaigtas atidalinimo procesas ir sklypas bus užregistruotas kaip atskiras vienetas nekilnojamo turto registre. S. P. pareikalavo sumokėti 15 000 Lt avansą. Avanso davimo faktui įrodyti ir sutartų darbų atlikimo terminui nustatyti bylos šalys sudarė preliminarų susitarimą. Atsakovo argumentas, jog ieškovė ir jos draugas neturėjo lėšų žemės sklypo įsigijimui visiškai nepagrįstas. Atsakovo argumentas, jog ieškovė ketino pirkti neatidalinto sklypo dalį yra nepagrįstas: su atsakovu sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, o ne pirkimo-pardavimo sutartis, nes ginčo žemės sklypas nebuvo atidalintas ir paruoštas pardavimui; preliminariame susitarime yra numatyta tik apytikrė sklypo dalis, nes nebuvo žinomas tikslus ketinamo atidalinti sklypo dydis. Ieškovės žiniomis žemės sklypo atidalinimo procesas baigtas 2008 m. lapkričio mėn., o pradėtas 2005 - 2006 m., t.y. dar prieš sudarant preliminarų susitarimą su atsakovu. Teigė, kad raginimas sudaryti pagrindinę sutartį gautas iš atsakovo tik 2009-09-15, t.y. tik iškėlus civilinę bylą dėl avanso grąžinimo. Preliminarųjį susitarimą pasirašė ieškovė, nes ginčo žemės sklypą ketino įsigyti už savo asmenines lėšas. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog preliminarus susitarimas pasirašytas iki 2007-12-31, nes ieškovė iki šios datos neva spės surinkti reikiamus pinigus ir įforminti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovo argumentai, jog baigiantis preliminaraus susitarimo galiojimo terminui, ieškovė pradėjo reikalauti atidalinti žemės sklypą, yra nepagrįsti, nes ginčo žemės sklypo atidalinimas buvo pradėtas prieš pasirašant preliminarų susitarimą su atsakovu. Apie kainos sumažinimą atsakovas užsiminė tik 2009-09-15 laiške. Anksčiau jokių, netgi žodinių, pasiūlymų derėtis nebuvo. Nesutiko ir su atsakovo teisiniu argumentu, jog sandoris tarp ieškovės ir atsakovo apsimestinis (CK 1.87 str.), toks atsakovo preliminaraus susitarimo vertinimas yra nelogiškas ir nesukeliantis teisinių pasekmių. Net ir tuo atveju, jei sandorį būtų sudaręs ieškovės draugas, kitų pasekmių (negu dabar yra) atsakovui neatsirastų. Atsakovas neįrodė aplinkybių savo civilinei atsakomybei panaikinti , t.y. neįrodė, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė vykdyti sutartį. Pretenzijų dėl preliminaraus susitarimo nevykdymo pareiškimo forma šalių neaptarta, todėl atsakovo argumentas jog pretenzijos nebuvo reikštos yra nepagrįstas. Tačiau pažymėtina, jog ragino atsakovą sudaryti sutartį iki 2008 m. gegužės mėn., tačiau visada gaudavo atsakovo pažadus, todėl kraštutinių priemonių ėmėsi tik 2009 m. gegužės mėn., kada pasidarė aišku, jog atsakovas neketina grąžinti pinigų ir sumokėti baudos. Dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas turi būti laikomas nepraleistu. Baudos senaties terminas skaičiuojamas kiekvieną dieną, taigi ieškinio senatis nepasibaigusi, o reikalavimas priteisti baudą yra pagrįstas.

8Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010-05-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo S. P. ieškovės A. K. V. naudai 15 000 Lt avansą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

9Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad 2006-08-17 0.1965 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkė E. K. išdavė S. P. notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo S. P. tvarkyti visus reikalus susijusius su aukščiau minėto žemės sklypo detaliojo plano (projekto) parengimo, sudarymo, žemės sklypo padalinimo į du atskirus sklypus, žemės sklypo suformavimu ir t. t. (b. l. 94). Iš 2007-07-12 preliminaraus susitarimo matyti (b. l. 6), kad jame nėra nurodoma, jog S. P., kuris susitarime vadinamas „Pardavėju“, veikia pagal kieno nors išduotą įgaliojimą. Be to, E. K. atsakovui išduotame įgaliojime nėra nurodyta, kad S. P. turi įgaliojimus sudaryti preliminarų susitarimą dėl žemės sklypo pardavimo arba žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas taip pat atmetė atsakovo S. P. paaiškinimus, kad aukščiau minėtą preliminarų susitarimą jis sudarė kaip nekilnojamojo turto UAB „NTB Namėjos grupė“ atstovas, nes susitarime apie tai nenurodoma, susitarime nėra UAB „NTB Namėjos grupė“ antspaudo. Remiantis tuo teismas padarė išvadą, kad reikalavimai šioje byloje pareikšti tinkamam atsakovui - S. P.. Kadangi ieškovė perdavė pinigus pagal preliminariąją sutartį tam tikram tikslui, kuris nebuvo pasiektas dėl atsakovo kaltės ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, laikytina, jog pinigai perduoti (gauti) atsakovui be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl jie turi būti grąžinti. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad 15 000 Lt jis perdavė žemės sklypo savininkei E. K. šiuo atveju neturi reikšmės, nes atsakovas pats pripažino, jog pinigus iš ieškovės gavo būtent pagal 2007-07-12 preliminarų susitarimą, E. K. nebuvo šio susitarimo šalimi. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo S. P. kaltės. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nesitarė su ieškove dėl ketinamo pirkti žemės sklypo suformavimo kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto. Byloje nustatyta ir tai patvirtino savo prieštaravimuose pats atsakovas, kad E. K. ketino parduoti tik ½ dalį namų valdos sklypo, esančio Kelmijos g. 8, Vilniuje. Ieškovė taip pat ketino pirkti tik dalį namų valdos sklypo, esančio Kelmijos g. 8, Vilniuje, nes tai nurodyta susitarimo 1 punkte (b. l. 6). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad aukščiau minėto žemės sklypo detalųjį planą rengė atsakovas pagal jam išduotą įgaliojimą. Sklypo Kelmijos g. 8 detalusis planas buvo patvirtintas tik 2008-07-11, nors tarp ieškovės ir atsakovo sudarytame susitarime buvo nustatyta, kad pagrindinė, notariškai patvirtinta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2007-12-31. Iš to darytina išvada, kad nepatvirtinus sklypo detaliojo plano, jis negalėjo būti parduotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (CK 6.396 str.). Teismas kritiškai vertino liudytojų E. V., E. O. parodymus, nes jie prieštaravo byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Be to, liudytojai yra UAB „NTB Namėjos grupė“, kuri priklauso atsakovui darbuotojai, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas taip pat atmetė atsakovo paaiškinimus dėl A. M. dalyvavimo susitarimo sudaryme, nes kaip matyti iš 2007-07-12 preliminaraus susitarimo, jį buvo pasirašę ieškovė ir atsakovas, t. y. būtent jie yra susitarimo šalys. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės (CPK 178 str.). Taip pat atsakovas neįrodė, kad 2007-07-12 preliminarus susitarimas yra apsimestinis sandoris (CPK 178 str.). Nurodė, kad atsakovui pažeidus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė įgijo teisę reikalauti netesybų, kurios įstatymo pripažįstamos minimaliais nuostoliais. Pagal Preliminaraus susitarimo 4 punktą pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2007-12-31. Ieškovė jau 2008-01-01 turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes pagrindinė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki 2007-12-31, kaip buvo numatyta preliminariame susitarime. Todėl būtent nuo 2008-01-01 turi būti skaičiuojamas senaties terminas reikalavimui dėl baudos išieškojimo pareikšti. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo ir atsakovo sudarytame preliminariame susitarime nustatytos aiškiai per didelės netesybos, todėl nutarė netesybų nepriteisti.

10Atsakovas S. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2010-05-18 Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ignoravo tą aplinkybę, kad susitarimo tekste nėra numatyta jokių atsakovo įsipareigojimų parengti detalųjį planą, atidalinti parduodamą sklypo dalį bei ją įregistruoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šalių derybų dėl susitarimo eigą, nors šalių derybos privalėjo būti įvertintos aiškinantis tikruosius susitarimo šalių ketinimus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad sklypo dalis su įsipareigojimu parengti detalųjį planą ir šią atidalinti bei įregistruoti kaip atskirą objektą buvo pardavinėjama už 250 000 Lt, akivaizdu, jog sklypo dalies pardavimo ieškovei kaina buvo net 100 000 Lt sumažinta ne šiaip sau, o todėl, kad ieškovė sutiko įsigyti sklypo dalį mažiau palankiomis sąlygomis, t.y. idealiąją dalį, neatidalintą ir nesuformuotą kaip atskiras sklypas. Susitarimo šalių derybų eiga iki susitarimo sudarymo šiuo atveju akivaizdžiai patvirtina atsakovo poziciją, kad jokių įsipareigojimų parengti detalųjį planą, atidalinti parduodamą sklypo dalį bei ją įregistruoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą atsakovas nebuvo prisiėmęs, o ieškovė sutiko pirkti idealiąją sklypo dalį už daug mažesnę kainą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad detaliojo planavimo veiksmus atsakovas vykdė tik iki susitarimo pasirašymo, o pasirašius susitarimą su ieškove, kuri ketino pati toliau tvarkytis sklypo naudojimosi tvarkos, nustatymo ar atidalijimo reikalus, jokių detaliojo planavimo veiksmų atsakovas toliau nebeatliko. Ir tik 2007 m. pabaigoje, kada priartėjo pagrindinės sutarties sudarymo pagal susitarimo sąlygas terminas, o ieškovė (realiai – A. M.) pradėjo reikšti papildomus reikalavimus, kad sklypo dalį atidalytų būtent atsakovas, o atsakovas atnaujino detaliojo planavimo procesą. Dar viena svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs parengti detalųjį planą bei atidalyti sklypo dalį, yra ta, jog ieškovė po susitarimo sudarymo niekada nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl vėlavimo parengti detalųjį planą, atidalinti sklypo dalį ir suformuoti ją kaip atskirą žemės sklypą. Esminę skundžiamo sprendimo išvadą dėl atsakovo įsipareigojimų parengti detalųjį planą, atidalinti parduodamą sklypo dalį bei ją įregistruoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą nulėmė esminis procesinės teisės normų pažeidimas – netinkamas byloje esančių įrodymų vertinimas bei teismo posėdžio protokolo nebuvimas priimant bei surašant skundžiamą sprendimą. Teismo posėdžio protokolas buvo surašytas ir pasirašytas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl akivaizdu, kad priimant skundžiamą sprendimą teismas negalėjo tinkamai įvertinti šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų. 2010-05-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 240-10-24 patvirtina, kad byloje teismo posėdžio protokolo nebuvo. Teismas nepagrįstą išvadą, kad atsakovas buvo įsipareigojęs parengti detalųjį planą ir atidalinti sklypo dalį, grindė ieškovės paaiškinimais bei jos sugyventinio A. M. parodymais, nors įstatymas (CK 1.93 str. 2 d.) šiuo atveju įsakmiai draudžia remtis liudytojų parodymais. Teismas taipogi nepagrįstai nusprendė nevertinti liudytojų E. V. ir E. O. parodymų, kadangi tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Pabrėžia, kad sklypo savininkė E. K., tiek jos vardu veikęs atsakovas, visuomet siekė parduoti dalį sklypo bei įvykdyti susitarimą. Šią aplinkybę patvirtina veiksmų, kurių atsakovas ir E. K. neprivalėjo atlikti, atlikimas, nes A. M. reikalaujant savininkės lėšomis ir atsakovo pastangomis sklypo dalis buvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nors iki susitarimo sudarymo A. M. buvo aiškiai nurodęs, kad ketina pats savo lėšomis susitvarkyti naudojimosi tvarkos ar atidalijimo klausimus. Kad susitarimas liko neįvykdytas būtent dėl pirkėjo kaltės netiesiogiai patvirtina tai, kad nei ieškovė, nei tikrasis pirkėjas A. M. niekada nereiškė nei atsakovui, nei E. K. jokių pretenzijų dėl tariamo delsimo ar atsisakymo vykdyti susitarimą bei avanso grąžinimo. Aplinkybę, kad būtent ieškovė (A. M.) nepagrįstai vengė vykdyti susitarimą bylos nagrinėjimo metu patvirtino ne tik pats atsakovas, bet ir liudytojas E. O.. Pabrėžia, kad E. K. dukra iki šiol sutinka parduoti sklypo dalį susitarime nurodytomis sąlygomis ieškovei ar A. M., jei tik pastarieji to pageidautų. Atsakovas S. P. susitarimą pasirašė sklypo savininkės E. K. vardu, atskleisdamas atstovavimo faktą ir neviršydamas jam suteiktų teisių, todėl susitarimo pagrindu teisės ir pareigos atsirado tiesiogiai sklypo savininkei E. K.. Aplinkybę, kad atsakovas neviršijo sklypo savininkės jam suteiktų įgaliojimų, patvirtina liudytojo J. B. parodymai. Pažymi, kad ieškovė ir A. M. žinojo, jog atsakovas veikia kaip sklypo savininkės E. K. atstovas. Atsakovas niekada neteigė, jog teisė sklypą parduoti jam buvo suteikta 2006-08-17 įgaliojime. Pagal atsakovo įmonėje nusistovėjusią praktiką pagrindinės pirkimo – pardavimo sutartis pasirašydavo patys savininkai, tuo tarpu preliminariosios sutartys, klientui pageidaujant, būdavo pasirašomos ir nekilnojamojo turto agentų, siekiant užtikrinti potencialaus pirkėjo ketinimų rimtumą. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ieškovei galėjo būti priteista ne daugiau kaip 700 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

11Ieškovė A. K. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad liudytojas A. M. su atsakovu iki preliminariosios sutarties sudarymo nebuvo pažįstamas. Atsakovo nurodytos faktinės preliminariosios sutarties sudarymo ir derybų dėl minėtos sutarties vedimo aplinkybės yra neįrodytos ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovo argumentai paremti paties atsakovo ir atsakovo kviestų liudytojų paaiškinimais, kurie prieštarauja ieškovo kviestų liudytojų paaiškinimams. Atsakovo nurodyta faktinė aplinkybė, jog neva A. M. išreiškė norą pirkti sklypo idealiąją dalį prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Preliminariame susitarime yra numatytas tik apytikris sklypo dydis, nes susitarimo pasirašymo metu nebuvo žinomas tikslus ketinamo atidalinti sklypo dydis; su atsakovu sudaryta preliminari, o ne pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis; žemės sklypo atidalinimo procesas baigtas 2008 m. lapkričio mėn., o pradėtas 2006 m.; raginimas sudaryti pagrindinę sutartį gautas iš atsakovo tik 2009-09-15; liudytojo A. M. paaiškinimai byloje patvirtina aplinkybę, jog atsakovas vengė vykdyti preliminariosios sutarties sąlygas nekeldamas telefono ragelio ir nebendradarbiaudamas. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad A. M. vengė pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį, nes jis nėra sutarties šalis, nepateikta įrodymų, kad ieškovė vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas net nebandė susisiekti su ieškove ir nepranešė jai apie galimybę sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas įrodinėja aplinkybę, jog jis buvo sustabdęs detaliojo planavimo veiksmus ir juos atnaujino neva tik paaiškėjus aplinkybei, jog A. M. nepirks žemės sklypo, nors A. M. nėra sutarties šalis, be to, teismui nepateikta rašytinė sutartis, kuria būtų sustabdytas detalaus plano rengimas, nes 2006-10-19 sutartis Nr. 04741 su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų sudaryta rašytine forma, todėl visi pakeitimai turi būti atliekami raštu. Preliminaraus susitarimo sąlygos nebuvo aptartos individualiai, todėl neaiški preliminaraus susitarimo sąlyga, kuria nustatytas preliminarus žemės sklypo dydis, pagrįstai vertinta kaip sąlyga numatanti atsakovo pareigą suformuoti apie 9 arų žemės sklypą, kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą per preliminariame susitarime nurodytą terminą. Mano, kad preliminari sutartis yra vartojimo sutartis, todėl atsakovui kaip verslininkui keliami padidinti reikalavimai. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas reikalavo, kad nustatant bylai reikšmingą aplinkybę, ar preliminariame susitarime buvo neįrašyta sąlyga dėl žemės sklypo pardavimo kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, ar nebuvo, būtų remiamasi visais įrodymais esančiais byloje, tame tarpe ir liudytojų paaiškinimais, todėl teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais padarydamas pagrįstą išvadą, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo apie 9 arus pardavimo ateityje kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto. Atsakovas nepateikė realių išlaidų, patirtų ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimui, todėl nepagrįstai nurodo, jog atidalintą žemės sklypą būtų pardavęs 100 000 Lt brangiau nei buvo susitarta pagal preliminariąją sutartį. Antstolio faktinių aplinkybių protokolas patvirtina aplinkybę, kad atsakovo atstovui nebuvo atnešta byla susipažinimui, tačiau neįrodo aplinkybės, kad tuo metu nebuvo surašytas teismo posėdžio protokolas. Mano, kad teismas pagrįstai nustatė, kad E. V. ir E. O. yra suinteresuoti bylos baigtimi. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad dėjo visas pastangas, kad susitarimas būtų įvykdytas. Įgaliojimo pasirašyti preliminarų susitarimą atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas turėjo žemės sklypo savininkės įgaliojimą, tuo labiau nustatyti, ar atsakovas neviršijo jam perduotų įgaliojimų ribų. Byloje nagrinėjamas reikalavimas grąžinti nepagrįstai gautą avansą, todėl būtent atsakovas, kuriam avansas buvo perduotas asmeniškai, atsakingas už jo grąžinimą. Nepateikus rašytinio įgaliojimo, nėra aišku, ar atsakovas turėjo teisę savo vardu pasirašyti preliminarų susitarimą, taigi sandoris dalyje dėl žemės sklypo pardavimo gali būti iš viso laikomas kaip negaliojantis, todėl sumokėtą avansą privalo grąžinti asmuo, neteisėtai, be pagrindo, priėmęs pinigus, t.y. atsakovas, nepaisant to, ar jis buvo sutarties šalis ar E. K..

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo S. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o apeliacinio skundo motyvai ir apeliacinės instancijos teismo priimti bei ištirti nauji įrodymai nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai ignoravo tą aplinkybę, kad susitarimo tekste nėra numatyta jokių atsakovo įsipareigojimų parengti detalųjį planą, atidalinti parduodamą sklypo dalį bei ją įregistruoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą bei nepagrįstai neatsižvelgė į šalių derybų dėl susitarimo eigą, nors šalių derybos privalėjo būti įvertintos aiškinantis tikruosius susitarimo šalių ketinimus. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo, nes juos paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir esantys įrodymai.

15Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė su atsakovu 2007-07-12 sudarė preliminarų susitarimą (b.l. 6, t. 1). Šalys susitarė iki 2007 m. gruodžio mėn. 31 d. sudaryti notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti už 150 000,00 Lt namų valdos sklypo dalį, esančios ( - ) (b. l. 6. T. 1). Byloje nustatyta, kad atsakovas iki sutartyje nurodytos datos žemės sklypo dalies nepardavė. Preliminariąja sutartimi šalys nustatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti – 2007 m. gruodžio mėn. 31 d. Kadangi šalys per susitarime nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarė, vadinasi prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Ieškovė atsakovui sumokėjo 15 000 Lt avansą. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti visais atvejais. Tais atvejais, kai šalys susitarė dėl atsakomybės už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma ir tokia sankcija sutartyje nustatyta, reikalavimas grąžinti avansą netenkintinas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu išieškoti netesybas. Atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą numatyta 2007 m. liepos 12 d. preliminaraus įsitarimo 5 punkte. Pagal sutarties 5 punkto sąlygą, atsakovas (pardavėjas), nevykdydamas susitarimo sumoka ieškovei (pirkėjui) 15000 Lt dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ne dėl ieškovės kaltės žemės sklypas nebuvo parduotas laiku iki 2007-12-31, nes faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas turėjo tinkamai parengti dokumentus, reikalingus turtui parduoti, t.y. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas iki susitarime nurodytos datos neparengė visų dokumentų, reikalingų žemės sklypui parduoti.

16Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-3-409/2010; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-40/2011; kt.). Dėl to esant neaiškiai 2007 m. liepos 12 d. preliminariosios sutarties sąlygai tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti nustatinėjami atsižvelgiant į nurodytus aspektus aiškinant šalių sudarytą sutartį.

17Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d. 0,1965 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), savininkė E. K. išdavė S. P. notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo S. P. tvarkyti visus reikalus susijusius su aukščiau minėto žemės sklypo detaliojo plano (projekto) parengimo, sudarymo, žemės sklypo padalinimo į du atskirus sklypus, žemės sklypo suformavimu, ruošti ir derinti atskirus žemės sklypų planus, esant reikalui atlikti geodezinius matavimus, atstovauti jos interesus visose institucijos, su fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudaryti, pasirašyti sutartis, susitarimus, registruoti pakeitimus reikiamose tarnybose, rašyti pareiškimus prašymus, sutikimus, atlikti mokėjimus, pasirašyti bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (b.l. 94, t. 1). Atsakovas S. P., veikdamas pagal E. K. išduotą įgaliojimą, 2006 m. spalio 19 sudarė su Vilniaus miesto savivaldybe Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 04741 (b. l. 107-108, t. 1). Sutarties 1 punkte nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė perduoda detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ( - )) – 0,1965 ha sklypo savininkei (E. K.). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2007-12-29 Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolas Nr. 12-2807 patvirtina, kad sklypo ( - ) detaliojo plano tikslas – 0,1965 ha ploto namų valdos sklypo padalinimas į du sklypus, nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, nustatyti sklypo naudojimo ir tvarkymo režimą (b.l. 105,106, t. 1). Sklypą buvo numatoma padalinti į dvi dalis, suformuojant du 0,0857 ha ir 0,1108 ha namų valdų sklypus. Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 30-1447 buvo patvirtintas sklypo ( - ) detalusis planas (b. l. 101-102, t. 1). Naujai suformuotas 0,0857 ha žemės sklypas 2008-07-15 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 47-48, t. 1). Kaip matyti, E. K. ketino parduoti ½ dalį namų valdos sklypo, esančio Kelmijos g. 8, Vilniuje. Tuo tarpu iš 2007-07-12 preliminaraus susitarimo matyti, kad ieškovė įsipareigojo nupirkti apie 0,09 ha namų valdos sklypą, esantį ( - ) (b.l. 6, t. 1). Šias aplinkybės šalys patvirtino tiek pirmosios, tiek apeliacinės teismų posėdžiuose. Iš to seka, kad šalys sutarė tik dėl žemės sklypo dalies pirkimo, po to kai, atsakovas tinkamai parengs dokumentus reikalingus žemės sklypo dalies pardavimui, tačiau iki preliminariajame susitarime nustatytos datos 2007-12-31 nepatvirtinus sklypo detaliojo plano (buvo patvirtintas tik 2008-07-11), žemės sklypas negalėjo būti parduotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (CK 6.396 str.). Taigi atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2007-07-12 preliminarųjį susitarimą, bet ne iki 2007 m. gruodžio 31 d., kaip nustatyta 2007-07-12 preliminariame susitarime. Įvertinus šalių, byloje esančių liudytojų parodymus, bei aplinkybę, jog atsakovas pagal 2007-07-12 pagal preliminarųjį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų vykdymas ir atitinkamai priklauso nuo atsakovo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog dėl 2007-07-12 preliminaraus susitarimo neįvykdymo iki 2007-12-31 yra kaltas atsakovas (dėl termino prievolei įvykdyti praleidimo). Prievolės įvykdymo termino praleidimas laikomas prievolės pažeidimu (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), todėl nepagrįsti ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nėra jo civilinės atsakomybės sąlygų. Pripažįstant, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės, teismas pagrįstai priteisė ieškovei jos patirtus tiesioginius nuostolius (CK 6.165 str. 4 d., susitarimo 5 p.), kuriuos sudarė 15 000 Lt avansinis mokėjimas.

18Apeliacinis skundas grindžiamas ir aplinkybe, jog sklypo dalis su įsipareigojimu parengti detalųjį planą ir šią atidalinti bei įregistruoti kaip atskirą objektą buvo pardavinėjama už 250 000 Lt, akivaizdu, jog sklypo dalies pardavimo ieškovei kaina buvo net 100 000 Lt sumažinta todėl, kad ieškovė sutiko įsigyti sklypo dalį mažiau palankiomis sąlygomis, t.y. idealiąją dalį, neatidalintą ir nesuformuotą kaip atskiras sklypas. Atsižvelgiant į tai, jog pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsakovas, įgaliotas žemės sklypo savininkės E. K., sudarydamas su Vilniaus miesto savivaldybe Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 04741 ir kitomis institucijomis, žemės sklypą siekė padalinti į dvi dalis, suformuojant du 0,0857 ha ir 0,1108 ha namų valdų sklypus, patvirtinti sklypo detalųjį planą, ir į tai, kad šalių 2007-07-12 preliminariame susitarime nurodydami tikslą įsigyti apie 0,09 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo pardavimo kaina būtų didesnė nei kad 100000 Lt nebūtų logiška.

19Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas netinkamai vertino byloje liudytojų parodymus ir jais negalėjo remtis, nevertino liudytojų E. V. ir E. O. parodymų, o teismo išvadas apie atsakovo pareigą parengti detalųjį planą padarė remdamasis tik ieškovės ir A. M. parodymais. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra tam tikri faktiniai duomenys. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimuose, liudytojų parodymuose. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 str. 5 d.), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Šios aplinkybės nėra pagrindas vertinti apklausiamą kaip liudytoją asmenį kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovą ir dėl to atsisakyti jį apklausti ar jo parodymų neįvertinti teismo procesiniame dokumente. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota. Pažymėtina, kad draudimas remtis liudytojų parodymais nėra absoliutus: įstatymo nustatyta, kad šis draudimas netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertinusi minėtų liudytojų parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai nesirėmė E. O. ir E. V. parodymais, kadangi minėti liudytojai sudarant 2007-07-12 preliminarųjį susitarimą, betarpiškai, tiesiogiai nedalyvavo. Pažymėtina, jog minėti liudytojai ginčo susitarimo metu dirbo UAB „NTB Namėjos grupė“ ir buvo tiesiogiai pavaldūs atsakovui, dėl ko minėtus parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes neatitiko visiškai byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tuo tarpu, A. M., duodamas parodymus, paaiškino faktines aplinkybes, kuriose tiesiogiai dalyvavo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino kaip duotus apie bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde ir apeliacinio teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus ir vertindamas nustatytus faktus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.).

20Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas siekė parduoti dalį sklypo bei įvykdyti susitarimą, tuo tarpu ieškovė ir A. M. vengė įvykdyti susitarimą. Apeliantas pažymėjo, jog minėtą žemės sklypą iki šios dienos sutinka parduoti ieškovei, jei ieškovė pageidauja. Bylos duomenimis nustatyta, jog preliminarus susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovės ir atsakovo, o A. M. nėra sutarties šalis, todėl A. M. jokių sutartinių teisių ir pareigų bei teisinių pasekmių minėtas susitarimas nesukelia. CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiaujant ir kooperuojantis. Nors apeliantas ir nurodo, jog ieškovė savo veiksmais nesiekė sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, jog pats apeliantas siekė akivaizdaus bendradarbiavimo ir kooperavimosi su ieškove, siekiant sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu apelianto argumentai, jog jis visada siekė sudaryti pagrindinę sutartį ir minėtą žemės sklypą iki šios dienos sutinka parduoti ieškovei, jei ieškovė pageidauja, pasibaigus preliminariame susitarime numatytam įvykdymo terminui, teisinės reikšmės šalių teisiniams santykiams neturi.

21Apeliacinis skundas grindžiamas taip pat aplinkybe, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinys pareikštas tinkama atsakovui S. P., kadangi atsakovas susitarimą pasirašė E. K. vardu, atskleisdamas atstovavimo faktą ir neviršydamas jam suteiktų teisių, todėl susitarimo pagrindu teisės ir pareigos kilo tiesiogiai E. K.. Šis apelianto argumentas prieštarauja bylos aplinkybėms. Iš byloje esančio preliminaraus susitarimo matyti, kad susitarimą sudarė ieškovė, kai pirkėjas, ir atsakovas, kaip pardavėjas. Jokių nuostatų susitarime apie tai, kad atsakovas veikia E. K. nėra (b.l. 6, t. 1). Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovas patvirtino, jog pagal minėta preliminarų susitarimą 15000 Lt avansą gavo atsakovas asmeniškai. Duomenų apie tai, jog minėtas avansas būtų perduotas atsakovas E. K., nėra. Be to, apelianto minimame įgaliojimą, kuriuo jis įgaliotas veikti E. K. vardu tvarkant su ginčo sklypo pirkimu-pardavimu susijusius klausimus, nenurodyta, jog apeliantui suteikta teisė E. K. vardu sudaryti sutartis, susijusias su nekilnojamojo turto perleidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimai byloje buvo pareikšti tinkamam atsakovui.

22Vadovaujantis CPK 170 straipsnio 5 dalimi teismo posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ar atspausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2010 m. gegužės 20 d. atsakovo atstovui susipažįstant su civilinės bylos medžiaga, joje nebuvo teismo posėdžio įvykusio 2010 m. gegužės 4 d protokolo ir tai yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismo posėdžio protokolas buvo pasirašytas pažeidus CPK 170 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, tačiau šis pažeidimas nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 d.), o taip pat šis pažeidimas nėra pagrindas pripažinti dėl to sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Teisėjų kolegija laiko, kad pažeidimas neįtakojo ir atsakovo teisės susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir pateikti dėl jo pastabas.

23Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui

24Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pakeisdamas 2009-08-14 preliminarų sprendimą ir priteisė 1400 Lt išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurias laikė pagrįstomis, o žyminį mokestį sumažino iki 225 Lt. Įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė advokato atstovavimo išlaidas tinkamai taikant CPK 98 str., Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas. Taigi įvertinus ieškovės atstovo advokato darbą pirmosios instancijos teisme, jo atliktus veiksmus, darytina išvada, kad ieškovei priteista 1400 Lt advokato atstovavimo išlaidų suma teisinga ir pagrįsta, dėl ko nėra pagrindo jos atitinkamai mažinti.

25Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, netenkindamas priešieškinio reikalavimų, nuo šios praktikos nukrypo.

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

27Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (išlaidų dydis patvirtintas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas) (CPK 93 str., 98 str.).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš atsakovo S. P. (a.k. ( - ) 2500 Lt ieškovei A. K. V. advokato pagalbos apeliacinėje teismo instancijoje.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 15 000 Lt... 5. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009-08-14 preliminariu sprendimu... 6. Prieštaravimu dėl teismo preliminaraus sprendimo atsakovas prašė... 7. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad nesutinka su... 8. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010-05-18 sprendimu ieškinį... 9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad 2006-08-17... 10. Atsakovas S. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2010-05-18 Vilniaus... 11. Ieškovė A. K. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą... 12. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodo, kad teismas... 15. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė su atsakovu 2007-07-12 sudarė... 16. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad sutartis, kaip šalių valią... 17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d. 0,1965 ha... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas ir aplinkybe, jog sklypo dalis su... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas netinkamai... 20. Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas siekė parduoti dalį sklypo bei... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas taip pat aplinkybe, kad teismas nepagrįstai... 22. Vadovaujantis CPK 170 straipsnio 5 dalimi teismo posėdžio... 23. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados... 24. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi... 25. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 27. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2500 Lt... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš atsakovo S. P. (a.k. ( - ) 2500 Lt ieškovei A. K. V. advokato...