Byla 2A-825-603/2014
Dėl skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo; trečiasis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „Sauda“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto UAB „Trade grupp“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Trade grupp“ ieškinį atsakovams V. S. (V. S.) ir D. K. (D. K.) dėl skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo; trečiasis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „Sauda“,

Nustatė

2ieškovas UAB „Trade grupp“ (toliau – ieškovas) prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų V. S. ir D. K. 4 959,00 Lt skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą; solidariai 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; lygiomis dalimis 149,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutartimi iš trečiojo asmens UAB „Spauda“ (toliau – tretysis asmuo) įgijo reikalavimo teisę į atsakovus. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir trečiasis asmuo 2011-05-04 sudarė sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. 2010-06-22 surašytas transporto priemonės „Honda civic“ (valst. Nr. ( - ) (toliau – transporto priemonė arba automobilis) paėmimo protokolas ir nurodytas automobilis perduotas nuvežti jį į trečiojo asmens saugojimo aukštelę. Nurodytą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir paaiškėjo, kad jį vairavo nepilnametis atsakovas D. K.. Jo atstovė pagal įstatymą yra motina Z. K.. Automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S.. Automobilis trečiojo asmens aukštelėje saugomas iki šiol. Atsakymų į atsakovams siųstus pranešimus dėl skolos padengimo negavo. Ieškovas pranešimą siuntė nepilnamečio vairuotojo motinai Z. K., jis jai buvo įteiktas asmeniškai, tačiau jokio atsakymo negavo. Iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momento buvo susidariusi 5 510,00 Lt skola už nurodyto automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, tačiau ieškovas sumažino skolą ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 4 959,00 Lt.

3Atsiliepimų į ieškinį nepateikta.

4Teismo posėdyje atsakovo D. K. atstovė pagal įstatymą Z. K. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ginčo automobilį kieme prie jos namų su rakteliais ir registracijos liudijimu paliko tuo metu remonto darbus atlikęs asmuo. Jai nebūnant namuose, automobilį paėmė vairuoti nepilnametis sūnus D. K. ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tą pačią dieną atsakovo D. K. atstovė pagal įstatymą Z. K. kreipėsi į policijos komisariatą ir prašė grąžinti automobilį, bet policijos pareigūnai atsisakė tai padaryti, motyvuodami tuo, kad ji nėra ginčo automobilio savininkė. Gavusi trečiojo asmens pranešimus su reikalavimu sumokėti už ginčo automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, Z. K. buvo du kartus nuvykusi į saugojimo aikštelę, bet trečiasis asmuo atsisakė jai perduoti ginčo automobilį, nes ji nėra savininkė.

5Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad atsakovo D. K. motina Z. K. 2012 m. du kartus buvo atvykusi į aikštelę, kurioje saugomas automobilis, pareiškė nenorinti sumokėti skolos ir pageidaujanti, jog nurodytas automobilis būtų perduotas jai.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 2 460,00 Lt išlaidų, susijusių su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2 460,00 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovų po 37,50 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. S. yra automobilio savininkas. Atsakovas D. K. buvo sulaikytas vairuojantis ginčo automobilį, būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti. Iš 2010-06-22 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad nurodytas automobilis priverstinai nuvežtas į aikštelę ( - ), dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo. Su nurodytu aktu pasirašytinai supažindina atsakovo D. K. motina Z. K.. Ginčo automobilį priverstinai nuvežė trečiasis asmuo. Jam priklauso aikštelė, kurioje iki šiol saugomas ginčo automobilis. Trečiasis asmuo vykdo priverstinį automobilių nuvežimą ir saugojimą jo ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2001 m. gegužės 4 d. sutarties „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“ pagrindu. Trečiasis asmuo ir ieškovė 2012 m. balandžio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimo teisę reikalauti, kad atsakovai solidariai sumokėtų 5 990,00 Lt ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų. Ieškovas informavo atsakovus apie reikalavimo perleidimo sutartį. Trečiasis asmuo atsisako perduoti ginčo automobilį atsakovo D. K. motinai Z. K., nes ji nėra automobilio savininkė ar teisėta valdytoja, be to, nėra gavusi Vilniaus apskrities VPK leidimo atsiimti saugomą automobilį. Teismas nurodė, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatytas vienas iš solidariosios prievolės atvejų (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), t.y. transporto priemonės savininko ir teisėto valdytojo solidarioji prievolė atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismas pripažino, jog dėl atsakovo D. K. neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo patyrė priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, t. y. žalos ir padarė išvadą, kad yra visos pastarojo atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.276 straipsnis). Teismas pripažino, kad abu atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovei išlaidas už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą. Byloje nėra šalių ginčo dėl prašomos priteisti sumos dydžio. Ieškovas prašė priteisti 4 959,00 Lt automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų. Nurodytų išlaidų dydį grindė tuo, kad 260,00 Lt išlaidų buvo patirta už automobilio nuvežimą, o likusi suma yra automobilio saugojimo išlaidos su 10 proc. nuolaida, saugojimo išlaidos paskaičiuotos tokiu būdu: pirmą mėnesį – po 15,00 Lt už kiekvieną dieną, už paskesnius mėnesius – po 240,00 Lt kas mėnesį. Teismo vertinimu, 15,00 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą pirmą mėnesį taikymas ir 240,00 Lt tarifo už paskesnius mėnesius taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Nustatant ieškovui atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Nurodytos informacijos pateikimas tik neteisėtam valdytojui ar jo atstovui pagal įstatymą nereiškia tinkamo pareigos pranešti automobilio savininkui ar teisėtam valdytojui įvykdymo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų ginčo automobilio savininkui surasti ar šiuo klausimu būtų kreipęsis į policijos įstaigą. Dėl šių aplinkybių teismas pritaikė 100,00 Lt tarifą už kiekvieną pasaugos mėnesį.

7Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą dalyje dėl sumos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą sumažinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai turėjo elgtis rūpestingai, atsakingai ir rūpintis automobiliu taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsakovas D. K. apie nuvežtą automobilį informuotas 2012-10-05 registruotu pranešimu. Ieškovas 2012-04-18 ir 2012-07-04 prašė Z. K. imtis veiksmų automobiliui susigrąžinti, Z. K. pripažino ieškovo pranešimus gavusi. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymo Nr. 5-V-200 12 punktu, policijos pareigūnai per 3 dienas praneša apie nuvežtą transporto priemonę jos savininkui. Automobilio savininko V. S. surasti ir įteikti jam bet kokius dokumentus galimybių nėra, šioje byloje jam dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Pranešimas V. S. nebuvo siųstas todėl, kad transporto priemonės nuvežimo protokole nurodyta, kad transporto priemonės savininkė yra Z. K.. 2012 m. gegužės mėn. Z. K. atvyko į trečiojo asmens aikštelę, leido pasidaryti transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją ir informavo, kad automobilio savininkė yra ne ji, o V. S.. Tik gavus šią informaciją nedelsiant 2012-05-08 buvo išsiųsti pranešimai automobilio savininkui V. S.. Byloje nekilo ginčo dėl nuostolių dydžio. Panašūs ir didesni saugojimo įkainiai taikomi kituose Lietuvos miestuose. Automobilių stovėjimo/saugojimo aikštelės, į kurias savininkai automobilius stato savo noru, yra pigesnės, nes tokių aikštelių savininkai neatsako už automobilio praradimą. Tokioms aikštelėms nėra keliami specialūs reikalavimai dėl apsaugos, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, kurie didina transporto priemonių saugojimo išlaidas.

8Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad tol, kol policija neišduoda leidimo atiduoti saugomą turtą, tretysis asmuo neturi teisės tokio turto grąžinti. Z. K. nesiėmė tinkamų veiksmų tokiam leidimui gauti.

9Atsiliepimų į apeliacinį skundą iš kitų byloje dalyvaujančių asmenų negauta.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Kadangi trečiojo asmens ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2004-05-04 sudaryta sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis), jos pagrindu atsirado ne tik trečiojo asmens ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pasaugos santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą ir teisė reikalauti sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti transporto priemonę. Šios 2004-05-04 sutarties 4 punkte, kartu su reikalavimo teise transporto priemonės savininkui nustatyta pareiga sumokėti už saugojimą nustatytą atlyginimą saugotojui. Įstatyminė transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga sumokėti už saugojimą nustatytą atlyginimą saugotojui yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią išlaidas ūkio subjektui, už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai.

13Apeliaciniame skunde ieškovas neginčija solidariosios atsakovų pareigos atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir pasaugos išlaidas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaidų dydžiu teigdamas, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti automobilio saugojimo išlaidų tarifą nuo 240,00 Lt iki 100,00 Lt per mėnesį.

14Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 4 959,00 Lt skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2010-06-22 iki 2012-04-17 nurodydamas, kad 260,00 Lt išlaidų buvo patirta už automobilio nuvežimą, o likusi suma yra automobilio saugojimo išlaidos su 10 proc. nuolaida. Ieškinyje nurodyta, jog pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą, iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 260,00 Lt mokestis už nuvežimą, o už transporto priemonės saugojimą už pirmą saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) - 15,00 Lt mokestis už kiekvieną parą, ir 240,00 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį.

15Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog protingas ir teisingas tarifo dydis yra 100,00 Lt už kiekvieną pasaugos mėnesį, parėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, esančiomis išvadomis. Kasacinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Pirmosios instancijos teismas sumažino iš atsakovų solidariai priteistiną sumą, nes nenustatė, kad trečiasis asmuo būtų ėmęsis kokių nors veiksmų ginčo automobilio savininkui surasti ar šiuo klausimu būtų kreipęsis į policijos įstaigą. Taigi, skundžiamame sprendime pagrindas mažinti priteistiną suma už saugojimą yra netinkamas trečiojo asmens elgesys. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka pripažindamas, jog sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, privalu vadovautis kasacinio teismo praktika, kuria trečiojo asmens reikalų tvarkymas negali būti taikomas priverstiniam transporto priemonių nuvežimui ir saugojimui, tačiau pasisakant dėl saugojimo išlaidų dydžio, privalu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir tuo pačiu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimu.

16Byloje esantis transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas liudija, kad ginčo automobilis priverstinai nuvežtas į aikštelę 2010-06-22. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tretysis asmuo pranešimų apie neapmokėtą įsiskolinimą atsakovams apskritai nesiuntė, Z. K. pranešimą išsiuntė 2011-12-28 (b.l. 19). Ieškovas pranešimą apie neapmokėtą įsiskolinimą Z. K. išsiuntė 2012-03-09 (b.l. 20), 2012-04-18 (b.l. 21), atsakovui D. K. – 2012-10-05 (b.l. 25), atsakovui V. S. – 2012-05-08 (b.l. 24).

17Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Z. K., 2012 m. pavasarį gavusi pranešimus apie neapmokėtą įsiskolinimą du kartus buvo atvykusi į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, tačiau nepripažino pareigos apmokėti saugojimo išlaidas (b.l. 76). Teismo posėdyje Z. K. parodė, jog atvykus į saugojimo aikštelę automobilio negalėjo atsiimti, nes nėra jo savininkė; niekas nepaaiškino, kad tai galima padaryti nebūnant savininku (b.l. 77). Byla išnagrinėta turto savininkui V. S. nedalyvaujant, todėl nėra duomenų, dėl kokių priežasčių jis nesidomėjo transporto priemonės likimu.

18Ieškovas delsimą pranešti automobilio savininkui V. S. apie saugomą turtą bei dėl to susidariusį įsiskolinimą teisino tuo, kad 2010-06-22 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte transporto priemonės savininke (valdytoja) nurodyta Z. K., kuriai minėtas aktas buvo įteiktas (b.l. 15), taip pat tuo, kad policijos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka per 3 dienas praneša apie nuvežtą transporto priemonę jos savininkui. Iš ieškovo į bylą pateikto Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo 2010-06-22 dienai matyti, kad ginčo transporto priemonės pristatymo į aikštelę metu jos buvo atsakovas V. S. (b.l. 16), tačiau prašymas dėl išrašo apie transporto priemonės registravimo duomenis kelių transporto priemonės registro tvarkytojui pateiktas tik 2012-05-08, t.y. beveik po dviejų metų nuo transporto priemonės priėmimo saugoti dienos (b.l. 16). Byloje esantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2012-09-27 raštas Nr. 10-S-16072 liudija, kad ieškovas rašytinį paklausimą apie tai, kas buvo saugomos transporto priemonės savininkas ir valdytojas policijos įstaigai pateikė tik 2012-09-17, t.y. taip pat po dviejų metų nuo transporto priemonės priėmimo saugoti dienos (b.l. 18). Iš nurodyto akivaizdu, kad tretysis asmuo neprotingai ilgą laiką nesiėmė visų teisėtų priemonių, įskaitant savalaikį kreipimąsi į kelių transporto priemonės registro tvarkytoją ir (ar) policijos įstaigą, automobilio savininkui nustatyti ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Tokie trečiojo asmens veiksmai neatitinka rūpestingo atidaus šeimininko elgesio standarto. Nors pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog iškart po transporto priemonės priverstinio nuvežimo buvo pranešta transporto priemonės savininkui, nei ieškovas, nei tretysis asmuo į bylą nepateikė. Ieškovo teiginiai, kad transporto priemonės savininkas ir valdytojas turi pareigą susigrąžinti saugomą turtą, nepakeičia ir nepanaikina saugotojo pareigos informuoti transporto priemonės savininką ir (arba) valdytoją apie paslaugą ir už ją susidariusį įsiskolinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, bei sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir abiejų šalių elgesį, padarė teisingą išvadą, kad yra pagrindas šias saugojimo išlaidas tarp šalių paskirstyti, priteisiant solidariai iš atsakovų proporcingai mažesnio dydžio, t.y. 2 460,00 Lt priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

19Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja.

20Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui neatlygintinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovas UAB „Trade grupp“ (toliau – ieškovas) prašė teismo priteisti... 3. Atsiliepimų į ieškinį nepateikta.... 4. Teismo posėdyje atsakovo D. K. atstovė pagal įstatymą Z. K. prašė... 5. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį patenkinti.... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013... 8. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašė apeliacinį skundą... 9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą iš kitų byloje dalyvaujančių asmenų... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 12. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas)... 13. Apeliaciniame skunde ieškovas neginčija solidariosios atsakovų pareigos... 14. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašė priteisti solidariai iš... 15. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog protingas ir teisingas tarifo dydis... 16. Byloje esantis transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas liudija, kad... 17. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Z. K., 2012 m.... 18. Ieškovas delsimą pranešti automobilio savininkui V. S. apie saugomą turtą... 19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 20. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui neatlygintinos apeliacinės instancijos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 22. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą...