Byla e2-392-433/2020
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovo atstovui Tomui Valaičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo

Nustatė

3Ieškovės ieškinyje nurodoma, kad ( - ) ieškovė I. D. (toliau tekste - Draudėjas, ieškovė) prisijungimo būdu sudarė transporto priemonės draudimo sutartį su atsakovu Swedbank P&C Insurance AS, veikiančiu per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą (toliau tekste - Draudikas, atsakovas), kurios pagrindu buvo išduotas Kasto draudimo liudijimas Nr. ( - ) (identifikacinis Nr. ( - )) (toliau tekste - Liudijimas). Liudijimu buvo apdrausta transporto priemonė Mercedes-Benz E250 (Kėbulo Nr. ( - )). ( - ) įvyko apdrausto objekto vagystė, buvo išdaužtas šoninis stiklas, pavogtas automobilio vairas, pavogti akiniai bei padaryta kita žala, kurią UAB „Silberauto“ (Mercedes-Benz atstovas) įvertino 10162,45 Eur. Apie įvykį policijai buvo pranešta tą pačią įvykio dieną - ( - ). Siekiant susitarti ir išsiaiškinti draudimo išmokos dydį ir tvarką, ieškovė elektroniniu paštu bendravo su atsakovo žalų ekspertu A. R.. ( - ) dieną su ieškove susiekė atsakovo darbuotojas J. Š., kuris prisistatė kaip ekspertas, apžiūrėjęs automobilį, nurodė transporto priemonę varyti į autoservisą tam, kad nebūtų didesnių nuostolių ir padaryti sąmatą, kad žinoti, koks yra padarytas nuostolis. Ieškovė taip ir padarė, automobilį transportavo į UAB „Silberauto“ ir paprašė skubos tvarka pastatyti šoninį stiklą. Tam, kad automobilį pristatyti be vairo, ieškovė turėjo vairą skolintis iš UAB „Rimelana“, po ko naujas vairas, apsauginė apsaugos pagalvė ir kitos dalis buvo įsigytos iš UAB „Rimelana“, o tik vėliau vakare su ieškove susisiekė A. R., kuris pasakė, kad su ieškove susisieks ekspertas ir nurodys, ką ji turi daryti. Atsakovas informavo, kad su ieškove jau yra susisiekęs ekspertas J. Š. ir nurodė, ką ieškovė turi daryti. Po kurio laiko žalų ekspertas A. R. parašė, kad transporto priemonė turi būti remontuojama tik UAB „Silberauto“ ir jokiame kitame autoservise, nes kitaip jokių sąskaitų neapmokės, bet apačioje parašė prierašą, kad automobilio kol kas negalima neremontuoti, kadangi nežinoma ar tai yra draudiminis įvykis. Ieškovė aiškino, kad transporto priemonė reikalinga vežioti vaikus į mokyklą, būrelius, išvykas, bet A. R. atsakė, kad tai nėra jo problema ir transporto priemonė turi būti remontuojama tik UAB „Silberauto“, bet laiško apačioje eilinį kartą rašė, kad transporto priemonės prašoma neremontuoti ir jau aiškino kitą, kad dar negavo pažymos iš policijos. Pasiteiravus UAB „Silberauto“, kada galima būtų mašiną suremontuoti ieškovė gavo atsakymą, kad detalių reikia laukti 5-6 dienas ir taip pat yra nemažos eilės tam, kad detales sustatyti autoservise. Tai buvo pasakyta ne vieną kartą iš UAB „Silberauto“ atstovų ir ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip remontuotis transporto priemonę ir užsakinėti detales iš kito tiekėjo. Apie tai buvo pranešta ieškovui, A. R., bet iš jo gavo atsakymą, kad kol kas nėra gautas atsakymas iš policijos ir transporto priemonę draudžiama remontuoti. Tai užsitęsė gana ilgai ir ieškovei pradėjus pačiai teirautis policijoje dėl pažymos, ši atsakė, kad pažyma buvo išsiusta seniai ir apie tai ieškovė pranešė atsakovo vadovui. Iš karto buvo gautas atsakymas, kad pažyma iš policijos yra gauta. Apie šiuos visus veiksmus buvo taip pat pranešta ekspertui J. Š., kuris atsakė, jog visą informaciją jis perdavė atsakingam ekspertui, kuris toliau tvarkys šią bylą. Taip pat už pirmus atliktus darbus, kur buvo pakeistas šoninis stiklas ir išvalytas salonas nuo šukių UAB „Silberauto“, sąskaita buvo apmokėta po ilgo laiko. Atsakovas informavo ieškovę, jog nuvežtų transporto priemonę į UAB „Silberauto”, kad apžiūrėtų mašiną bei galėtų paskačiuoti nuostolių sąmatą. Būtent tai ieškovė ir padarė, UAB „Silberauto“ 2018-05-29 pateikė sąskaitą faktūrą Nr.701MA316022, kurią atsakovas patvirtino ir ji buvo apmokėta. 2018-06-21 UAB „Silberauto” pateikė sąskaitą-faktūrą Nr.701MA317778 už atliktus darbus, atsakovas apmokėjo tik dalį šios žalos, kadangi atsisako apmokėti už remonto sąmatos sudarymą 82,65 Eur. Šiuo atveju pats ieškovas nurodė, kad būtina kreiptis į UAB „Silberauto“ dėl sąmatos sudarymo, tačiau šias išlaidas nepagrįstai atsisako padengti. 2018-06-21 UAB „Silberauto” pateikė pasiūlymą dėl remonto darbų, tačiau atsakovas dėl nepaaiškinamų priežasčių atsisako šį pasiūlymą patvirtinti, t.y. atsisako padengti nurodytą pasiūlyme žalą. Dėl vagystės sukeltų neigiamų padarinių atstatymo, atsakovas bendravimo pradžioje nurodė kreiptis tik į UAB „Silberauto“, tačiau ieškovei nurodžius, kad UAB „Silberauto“ fiziškai nespėja atlikti darbų ir neaišku kada galėtų priimti siekiant suremontuoti automobilį, ieškovė pateikė UAB „Rimelana“ pasiūlymą dėl transporto priemonės detalių. Atsakovas po ilgo bendravimo sutiko, kad pasiūlymas priimtinas ir leido užsakyti detales UAB „Rimelana“, tačiau nurodė, kad jų keitimas gali vykti tik UAB „Silberauto“. Detalės buvo užsakytos, už jas buvo apmokėta ir pakeistos UAB „Silberauto“, tačiau atsakovas ir vėl dėl nepaaiškinamų priežasčių nesutinka padengti žalos. Atsakovas reaguodamas į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos raštą Nr.S2018/(21.14-2101)-12-4278 2018-09-06 priėmė sprendimą „Dėl sprendimo žalos byloje TP16273“ Nr.SPCI-SK-1841, kuriuo atsisakė išmokėti papildomą išmoką. Atsakovo sprendime pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, t.y. kad buvo prašoma automobilį remontuoti išskirtinai tik oficialioje Mercedes-benz atstovybėje UAB „Silberauto“, kadangi automobilis buvo remontuotas būtent nurodytoje vietoje ir tik gavus atsakovo sutikimą dalys buvo perkamos UAB „Rimelana, taip pat viso sprendimo esmė ir motyvai, kuriais buvo atsisakyta išmokėti žalą, rėmesi tuo, kad UAB „Rimelana“ nepateikė konfidencialios informacijos iš kur ir kokiomis kainomis buvo įsigytos automobilio dalys. Atsakovo 2018-09-06 sprendimas „Dėl sprendimo žalos byloje TP16273“ Nr.SPCI-SK-1841, kuriuo atsisakė išmokėti papildomą išmoką, buvo apskųstas Lietuvos bankui, kuris 2018-12-05 priėmė sprendimą atmesti ieškovės skundą. Lietuvos banko sprendimas priimtas nepagrįstai, selektyviai nurodant atsakovo nurodytus teiginius, visiškai neįsigilinus į faktines aplinkybes ir nesiremiant teisiniais argumentais. Remiantis 2016-12-08 Kasko draudimo taisyklėmis Nr.001, Draudikas teigia: ,,Mes atlyginsime Jūsų Transporto priemonės ar jos Papildomos įrangos remonto išlaidas, jei jų remontas ekonominiu ir techniniu požiūriu yra tikslingas. Kompensuojant šias išlaidas, atsižvelgiama į transporto priemonės amžių bei bendrą techninę būklę.”, ,,Mes turime teise nurodyti autoservisą, kuriame turi būti remontuojama Transporto priemonė. Jei Jūs norėsite Transporto priemonę remontuoti Jūsų pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi Mūsų nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai.”. Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas, esant minėtoms sąlygoms, sutinka tiek išmokėti kompensaciją, tiek apmokėti kitame autoservise atliktą transporto priemonės remontą. Dėl kokios priežasties elektroninio susirašinėjimo metu yra teigiama priešingai, ieškovei nėra žinoma. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė susidūrė su piktnaudžiaujančiu savo teisėmis atsakovu, kadangi nuo pat bendravimo pradžios atsakovas sukūrė savo sąlygas ir jomis vadovavosi ir toliau nepagrįstai atsisako atlyginti žalą, nors visi dokumentai, informacija buvo pateikta išsamiai. Be kita ko, vagystės metu buvo pavogti ieškovės akiniai, tačiau šią žalą atsakovas atsisako sumokėti, nes neva jie buvo palikti matomoje vietoje. Su minėtais teiginiais ieškovė nesutiko visą bendravimo laiką, kadangi atsakovui buvo nurodyta, kad akiniai buvo palikti transporto priemonės panelės apatinėje dalyje, nematomoje vietoje. Buvo nusiųsti paaiškinimai, kur buvo būtent palikti akiniai, apibrėžtos nuotraukos, parodyta, kur gulėjo ir, kad jie buvo uždaryti ant panelės nematomoje vietoje, bet ekspertas A. R. ieškovei atsakė, kad pinigai už akinius nebus kompensuojami, nes gulėjo ant panelės. Taigi, nesuprantama, kaip atsakovo darbuotojai gali iškraipyti faktines aplinkybes ir atsisakyti kompensuoti už patirtą žalą, remiantis savo nurodytomis tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Kasko draudimo taisyklėse skelbiama, kad „Mes darome viską, kad žala būtų atlyginta kuo greičiau. Apie savo sprendimą Jums pranešime per 10 dienų nuo visų dokumentų, būtinų įvykio faktui ir nuostolio dydžiui nustatyti, gavimo. Vagystės atveju apie savo sprendimą informuosime ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo apie žalą pateikimo dienos.“. Šiuo atveju atsakovas praleido visus jo paties nustatytus terminus ir toliau vengia atlyginti patirtus nuostolius, nepriima sprendimo. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė vadovavosi visais atsakovo nurodymais, žala buvo nustatyta UAB „Silberauto“ sąmata, tačiau iki šiol atsakovas nepagrįstai vengia ją sumokėti. Transporto priemonė yra parduota, apie tai buvo informuotas atsakovas, tačiau tik po pardavimo atsakovas panoro apžiūri automobilį, nors visos detalės ir remontas buvo atliekami jų nurodytame autoservise UAB „Silberauto“. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, šiuo atveju atsakovas net nesiekia įrodyti minėtų aplinkybių, tik nepagrįstai vengia išmokėti draudimo išmoką. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, techninių reikalavimų neatitinkanti transporto priemonė negali būti eksploatuojama. Dėl minėtos priežasties atstovaujamoji privalėjo įsigyti naują detalę - vairą, bei suremontuoti transporto priemonės stiklą. Žalų ekspertas A. R. teigė, kad sąskaitą dėl stiklo keitimo atsakovas apmokės, tačiau ji nebuvo apmokėta. Elektroninio susirašinėjimo metu tarp ieškovės ir žalų eksperto A. R., pastarasis pažymėjo: „Primename, kad pagal draudimo sąlygas atlyginame tik remonto išlaidas - prašome remontui kreiptis į UAB „Silberauto“ (Mercedes-Benz atstovą), jokių kitų pvz.: UAB „Liūto švara“; UAB „Rimelana“ - sąskaitų neapmokėsime.”, minėtų sąlygų nei Liudijime, nei Kasko draudimo taisyklėse nėra, todėl manome, kad tokiais būdais atsakovas siekia piktnaudžiaujant savo teisėmis versti ieškovę rinktis paslaugų tiekėją. Visgi, net ir šiuo atveju, kai buvo atliekami visi veiksmai pagal atsakovo nurodytą, atsakovas atsisako išmokėti draudimo išmoką. Draudimo teisiniuose santykiuose įgyvendinamas CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas ne tik suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti visiško nuostolių atlyginimo, bet ir numato, kad asmeniui neturi būti atlyginama daugiau žalos, nei jis patyrė dėl draudžiamojo įvykio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015 konstatavo, kad žalos atlyginimas, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, iš esmės reiškia, jog sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo privalo būti nustatytas tikrasis žalos dydis, nes, nustačius mažesnį už tikruosius nuostolius žalos dydį, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Taigi, šiuo atveju, atsakovui pripažinus įvykį draudžiamuoju (kiek suprantama iš dalinės draudimo išmokos sumokėjimo ir elektroninių laiškų), atsakovas privalo papildomai išmokėti 82,65 Eur (iš dalies neapmokėta už remonto sąmatos sudarymą 2018-06-21 UAB „Silberauto“ sąskaita faktūra Nr.701MA317778), priimti UAB „Silberauto“ 2018-06-21 pasiūlymą (nurodymo Nr.71632520) ir apmokėti 1.428,13 Eur, išmokėti 7.428,04 Eur už iš UAB „Rimelana“ įsigytas dalis (pateiktas apmokėjimą pagrindžiantis dokumentas), iš viso 8.938,82 Eur. Taip pat žalą sudaro ir pavogti akiniai, kurie įsigyti už 406 Eur. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovas piktnaudžiaudamas savo teisėmis, nepagrįstai reikalaujant iš ieškovės informacijos, taip pat įvertinta tai, kad atsakovas pats pateikia nebūtas faktines aplinkybes ir remiantis jomis atsisako išmokėti draudimo išmoką. Transporto priemonės draudimo sutartis tenkinanti nustatytus požymius, t. y. pagal sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus, gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014-06-13), CK 6.2281 straipsnio 1 dalis), todėl jai taikomi atitinkami sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai transporto priemonės draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.188 straipsnis (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014-06-13), CK 6.228-4 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, pagal kurią ieškovė kasko draudimu apdraudė savo automobilį, kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Tais atvejais, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.228-4 straipsnio 9 dalis). Ieškovė ginčija atsakovo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, kurį atsakovas pagrindžia sutarties sąlyga, kurioje numatoma, kad remonto metu privalo būti sumontuotos naujos origininalios detalės, taip pat neva tai duomenų nepateikimu bei atsisakymą išmokėti žalą už automobilyje buvusių akinių vagystės metu pavogtus akinius vien dėl to, kad jie neva buvo palikti matomoje vietoje. Minėtos sąlygos išmokėti išmoką yra nesąžiningos, netinkamai atsakovo interpretuojamos bei išgalvotos, kadangi buvo įsigytos naujos detalės, tai pagrindžia UAB „Rimelana“ raštas, akiniai buvo padėti slaptoje vietoje, todėl atsakovo nesąžiningų sąlygų taikymas yra nepagrįstas. CK 6.228-4 straipsniu (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.) į nacionalinę teisę perkelta 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių; toliau - ir Direktyva 93/13/EEB). Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ir ESTT, Teisingumo Teismas) praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas. Direktyva 93/13/EEB nustatyta apsaugos sistema pagrįsta idėja, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio, ir dėl to jis priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto nustatytomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui. Atsižvelgiant į tokią mažiau palankią padėtį, Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesąžiningos sąlygos nėra privalomos vartotojui. Tai yra imperatyvi nuostata, kuria formalią pusiausvyrą, sutartimi nustatytą tarp sutarties šalių teisių ir pareigų, siekiama pakeisti realia pusiausvyra, galinčia atkurti sutarties šalių lygybę. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, siekiant užtikrinti Direktyva 93/13/EEB nustatytą apsaugą, tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo egzistuojanti nelygybė gali būti kompensuota tik teismo, į kurį kreiptasi su tokiais ginčais, aktyviais veiksmais, kurie nesusiję su sutartinių santykių subjektais. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarties sąlygos, patenkančios į Direktyvos 93/13/EEB taikymo sritį, atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio ir taip kompensuoti disbalansą tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo. 2009 m. birželio 4 d. sprendime byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsebet Sustikne Gy?rfi, C-243/08, Teisingumo Teismo minėtą poziciją patikslino nurodydamas, kad nacionaliniam teismui pagal Europos Sąjungos teisę suteikiamas vaidmuo neapribojamas tik teise priimti sprendimą dėl galimo sutarties sąlygos, patenkančios į minėtos direktyvos taikymo sritį, nesąžiningumo; jis taip pat apima pareigą nagrinėti šį klausimą savo iniciatyva, jei tik teismui žinomos šiuo klausimu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. ESTT šią nacionalinio teismo pareigą yra ne kartą priminęs ir vėlesnėje savo praktikoje. Nacionalinio teisėjo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, Teisingumo Teismas yra konstatavęs 2000 m. birželio 27 d. sprendime byloje Oceano Grupo Editorial prieš Rocio Murciano Quintero ir kt., C-240/98-C-244/98 (žr. 26, 29, 32 punktus). Priešingai, nacionalinio teismo galių apribojimas ex officio panaikinti nesąžiningas sąlygas, pasak Teisingumo Teismo, gali pažeisti Direktyva 93/13/EEB siekiamos apsaugos veiksmingumą. Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienas sąžiningumo kontrolės taikymo srities ribojimas, nustatant, kad sąlygų nesąžiningumo vertinimas nėra susijęs nei su pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu, nei su kainos ir atlygio adekvatumu mainais suteiktoms paslaugoms ar prekėms, jei šios sąlygos pateikiamos aiškia, suprantama kalba. Savo esme analogiška nuostata, kuria į Lietuvos teisę perkeliama Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta CK 6.228-4 straipsnio 7 dalyje (CK 6.188 straipsnio 5 dalyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), pagal kurią vartojimo sutarties dalyką apibūdinančių sąlygų, taip pat su parduotų prekių ar suteiktų paslaugų ir jų kainos atitikimu susijusių sąlygų vertinimas nesąžiningumo požiūriu yra atliekamas tik tuo atveju, kai šios sąlygos neatitinka skaidrumo principo, t. y. nėra aiškios ir suprantamos vartotojui. Nors, kaip minėta, nacionalinis teismas turi priimti sprendimą dėl ginčo sąlygos vertinimo savo iniciatyva, atsižvelgdamas į atitinkamo atvejo aplinkybes, Teisingumo Teismui tenka kompetencija, remiantis Direktyvos 93/13/EEB, nagrinėjamu atveju - jos 4 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, nurodyti kriterijus, kuriuos nacionalinis teismas turi taikyti nustatydamas, ar ginčo sąlyga patenka į šioje nuostatoje nurodytos išimties taikymo sritį. Pasisakydamas dėl kriterijų, kuriuos nacionalinis teismas turi taikyti vertindamas, ar konkreti vartojimo sutarties nuostata patenka į minėtos išimties taikymo sritį, Teisingumo Teismas nurodė, kad reikia išnagrinėti: pirma, ar konkreti sutarties sąlyga sudaro pagrindinį draudimo sutarties dalyką; antra, ar tokia sąlyga suformuluota aiškiai ir suprantamai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Teisingumo Teismas pareigą patikrinti, ar konkreti draudimo sutarties sąlyga apriboja draudžiamąją riziką ar draudiko atsakomybę ir nustato esmines prievoles pagal nagrinėjamą draudimo sutartį, nustatė nacionaliniam teismui. Remiantis CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, minėta sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga - įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys. Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo teisę atsisakyti išmokėti išmoką, tačiau ją turėjo motyvuoti, kas akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo padaryta. Atsakovas nurodo, kad automobilis neva nebuvo pateiktas UAB „Silberauto“, tačiau atsakovas linkęs nutylėti faktą, kad automobilis viso remonto metu buvo tvarkomas UAB „Silberauto“, naujos detalės, kurios buvo įsigytos iš UAB „Rimelana“, taip pat buvo keistos UAB „Silberauto“, todėl nėra suprantama kokiu tikslu dar kartą turėjo būti apžiūrimas automobilis. Atsakovas nurodo, kad jam nebuvo pateikta informacija, kad iš UAB „Rimelana“ buvo tiektos naujos detalės, tačiau būtent UAB „Rimela“ raštas įrodo, kad buvo pirktos naujos ir originalios detalės, kokių dar įrodymų galėtų reikti atsakovui nėra suprantama. Be kita ko, ieškovė negali valdyti ar suteikti duomenų, kurių pati neturi ir jų gauti negali. Dėl pavogtų akinių atsakovas nurodė, kad jie buvo laikomi neva tai matomoje vietoje, tačiau tokie teiginiai visiškai neturi faktinio pagrindo, kadangi akiniai buvo paslėpti automobilio panelės slaptoje vietoje. Visa tai, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas visais įmanomais būdais siekia atsisakyti išmokėti automobiliui padarytą žalą, taikydamas nesąžiningai savo sukurtas taisykles, sukuriant faktines aplinkybes, kurių pats negali įrodyti, tačiau šioje situacijoje yra stiprioji šalis. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Tai yra bendro pobūdžio proceso teisės normos, nustatančios bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų - Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios materialiosios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo arba suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga - draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarką: draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti šia teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą - atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį - turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai. Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. reglamentuoja įrodinėjimo pareigos paskirstymą tais atvejais, kai draudikas pasinaudoja jam suteikta teise atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju, visi prekių įsigijimo kvitai, žalą pagrindžiantis kvitai, sąskaitos-faktūros, UAB „Rimelana“ pasiūlymas su kuriuo atsakovas sutiko, akinių įsigijimo kvitas buvo pateikti atsakovui, todėl teisinio pagrindo, kuriuo atsakovas galėjo pasinaudoti teise atsisakyti išmokėti žalą nebuvo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šioje situacijoje pateiktų dokumentų visetas sudarė pagrindą visiškai išmokėti patirtą žalą, tačiau atsakovas tik dekalratyviais teiginiais atsisakė ją išmokėti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9344,82 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė teisingai nurodo, jog ( - ) tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta automobilio Mercedes-Benz E250, valst. Nr. ( - ) (toliau - Automobiliu) draudimo sutartis (draudimo liudijimas (polisas) Nr. ( - ), identifikacinis Nr. ( - )) (toliau - Draudimo sutartimi). Šiai sutarčiai buvo taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001 (redakcija galiojo nuo 2016-12-08 iki 2018-05-24) (toliau - Taisyklės). ( - ) ieškovė telefonu pranešė atsakovui apie ( - ) įvykusią vagystę. Ieškovė nurodė, kad jai paskambino artimieji ir pasakė, kad apvogtas Automobilis. Šio pranešimo pagrindu atsakovas pradėjo žalos bylos Nr. TP16273 administravimą. ( - ) atsakovo atstovas atliko Automobilio apžiūrą ir surašė apžiūros aktą. Pranešime apie vagystę ieškovė nurodė, kad Automobilis jau anksčiau buvo remontuojamas UAB „Silberauto“. ( - ) elektroniniu laišku atsakovo atstovas nurodė ieškovei Automobilio neremontuoti iki tol, kol atsakovas jį apžiūrės bei neužsakinėti dalių Automobiliui. 2018-05-24 elektroniniu laišku atsakovas nurodė ieškovei dėl Automobilio remonto kreiptis į oficialų automobilių Mercedes - Benz atstovą UAB „Silberauto“. Taip pat buvo pakartota informacija, jog įvykis dar nėra pripažintas draudžiamuoju. Tuo metu nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį tebuvo praėjusios tik dvi dienos. 2018-05-28 elektroniniu laišku ieškovė nurodė, kad norėtų Automobilio dalis pirkti ne iš UAB „Silberauto“ (paminėjo naudotomis bei naujomis automobilių dalimis prekiaujančią bendrovę UAB „GTV Group ir ko“), motyvuojant, kad taip būtų pigiau bei greičiau, kadangi originalių dalių pristatymas iš UAB „Silberauto“ trunka labai ilgai, taip pat užtrunka Automobilio priėmimas remontui. 2018-05-29 elektroniniu laišku atsakovas dar kartą informavo ieškovę, jog jei įvykis bus pripažintas draudžiamuoju, tai atsakovas atlygins tik Automobilio remonto išlaidas ir paprašė kreiptis į UAB „Silberauto“, nes remiantis Taisyklių 6 skyriumi atsakovas turi teisę nurodyti autoservisą, kuriame turi būti remontuojamas Automobilis. Ieškinyje teigiama, jog detales užsakius iš UAB „Silberauto“, jų būtų tekę laukti 5-6 dienas, o taip pat yra nemažos eilės remonto/detalių keitimo darbams. Atsakovui pasidomėjus, UAB „Silberauto“ nurodė, kad dalių pristatymas užtrunka 2-3 dienas, o automobilį remontui gali priimti po 4 dienų, taigi atsakovo žiniomis UAB „Silberauto“ galėjo Automobilį suremontuoti greičiau nei teigia ieškovė. Tačiau net ir faktas, kad dalių pristatytas/remontas užtruktų 1 - 2 savaites jokiu būdu nepateisina sprendimo rinktis kitą tiekėją, kadangi dalių užsakymas/pristatymas iš kito tiekėjo (UAB „Rimelana“) užtruko daug ilgiau - paskutinės reikalingos dalys buvo pristatytos tik 2018-06-26, t. y. praėjus daugiau nei 1 mėnesiui po įvykio. 2018-06-01 elektroniniu laišku atsakovas informavo, kad ( - ) dėl įvykio išsiųstas paklausimas policijai, tačiau atsakymas nebuvo negautas. Tik gavus šį atsakymą bus priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju. 2018-06-12 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, jog UAB „Rimelana“ pateiktas Automobilio dalių pasiūlymas būtų priimtinas tik tuo atveju, jei patiektos dalys bus originalios ir naujos. Be to, buvo nurodyta, kad iki šiol iš ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos nėra gauta reikiama informacija. 2018-06-13 gautas ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos atsakymas, kuriame nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas 2018-06-04 buvo sustabdytas. Tą pačią dieną ieškovė elektroniniu laišku informuota, kad draudimo išmoka už pavogtus akinius nebus mokama. Šis sprendimas buvo priimtas remiantis ieškovės nurodyta informacija, kad akiniai buvo palikti Automobilyje tiesiog ant panelės. 2018-06-14 ir 2018-06-25 ieškovei pateikus sąskaitas už UAB „Silberauto“ atliktus Automobilio remonto darbus buvo išmokėtos 150,45 EUR ir 173,24 EUR draudimo išmokos. Mokant draudimo išmoką už žalą, patirtą dėl vagystės, pagal Taisyklių nuostatas taikoma 10 procentų besąlyginė išskaita. 2018-06-27 elektroniniu laišku ieškovei buvo nurodyta, kad iki atskiro leidimo Automobilis nebūtų parduodamas ar kitokiu būdu realizuojamas - kol bus priimtas sprendimas dėl Automobilio papildomos ekspertizės UAB „Silberauto“ ar kitoje įmonėje atlikimo. 2018-06-29 atsakovas išsiuntė UAB „Rimelana“ prašymą Nr. SPCI-SK-1508 dėl informacijos pateikimo. 2018-07-04 įvyko susitikimas su ieškovės atstovais. Šiame susitikime dalyvavo A. D., kuris prisistatė ieškovės sutuoktiniu, advokatas Mindaugas Paukštė bei atsakovo darbuotojai J. M. ir N. M.. Susitikimo metu buvo aptarti galimi tolimesni ginčo sprendimo būdai. Susitikimo metu atsakovas pabrėžė, kad norint įsitikinti padarytos žalos dydžiu, būtina atlikti Automobilio ekspertizę siekiant nustatyti ar Automobilio remontui buvo panaudotos originalios ir naujos detalės. Ieškovės atstovai užsiminė, kad nebenori Automobilio toliau eksploatuoti ir planuoja jį parduoti, tačiau atsakovas paaiškino, kad Automobilio ekspertizė bus būtina, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes bei mokėtinos draudimo išmokos dydį. Tą pačią dieną, t. y. 2018-07-04 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, kad pateikė UAB „Silberauto“ klausimą kada ši bendrovė galėtų atlikti Automobilio apžiūrą, t. y. Automobilyje sumontuotų dalių išėmimą bei jų ištyrimą. Taip pat buvo nurodyta, kad Atsakovas nėra gavęs atsakymo iš UAB „Rimelana“ į Atsakovo prašymą pateikti įrodymus apie tai, jog ieškovės įsigytos dalys buvo originalios ir naujos. 2018-07-05 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, kad UAB „Silberauto“ sutiko atlikti Automobilio dalių patikrinimo darbus bei pasiūlė pasirinkti tinkamą patikrinimo laiką. Nesulaukus atsakymo į šį laišką 2018-07-09 ieškovei buvo išsiųstas pakartotinis elektroninis laiškas, kuriuo nurodyta, kad UAB „Silberauto“ sutiko atlikti Automobilio dalių patikrinimo darbus ir buvo prašoma nedelsiant pasirinkti tinkamą Automobilio apžiūros datą. 2018-07-10 elektroniniu laišku ieškovės atstovas informavo, kad Automobilis 2018-07-05 buvo parduotas. Taigi ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius, jog tik po Automobilio pardavimo atsakovas išreiškė norą jį apžiūrėti. Pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo priešingai - atsakovas nuolat ir nuosekliai prašė pristatyti Automobilį apžiūrai ir siūlė Ieškovei potencialius apžiūros laikus. Ir tik po to atsakovui buvo pateikta informacija, kad Automobilis yra parduotas. Reaguodamas į pateiktą informaciją apie Automobilio pardavimą, atsakovas 2018-07-12 elektroniniu laišku paprašė ieškovės atsiųsti Automobilio pirkėjo kontaktinius duomenis bei pirkimo-pardavimo sutarties kopiją tam, kad būtų galima kreiptis į Automobilio pirkėją su prašymu pristatyti Automobilį į UAB „Silberauto“ siekiant atlikti jo apžiūrą ir išsiaiškinti aplinkybes, reikšmingas padarytos žalos nustatymui. Nesulaukus UAB „Rimelana“ atsakymo į anksčiau siųstą paklausimą bei iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t. y. ieškovei pardavus Automobilį, minėtai bendrovei 2018-07-13 buvo išsiųstas pakartotinis paklausimas Nr. SPCI-SK-1578 su prašymu pateikti papildomą informaciją. 2018-07-16 UAB „Rimelana“ atsiuntė atsakymą į atsakovo 2018-06-29 prašymą, kuriame nurodė, jog parduotos dalys yra naujos ir originalios, tačiau dėl to, kad Automobilis jau buvo parduotas, atsakovas neturėjo galimybės įsitikinti UAB „Rimelana“ nurodytų duomenų teisingumu. 2018-07-23 atsakovas gavo ieškovės elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad Automobilio pirkėjas nurodė jo duomenų tretiesiems asmenims neteikti, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti Automobilio apžiūrai UAB „Silberauto“ bei įsitikinti, kad remontui panaudotos tinkamos, t. y. originalios bei naujos detalės. 2018-08-06 UAB „Rimelana“ atsiuntė atsakymą į atsakovo 2018-07-13 prašymą, nurodydama, kad Draudikas prašo pateikti konfidencialią informaciją, todėl reikalavimas nebus vykdomas. 2018-09-06 raštu Nr. SPCI-SK-1841 ieškovė buvo informuota apie galutinį atsakovo sprendimą nemokėti papildomos draudimo išmokos. Ieškovė teisingai nurodo, jog šis atsakovo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Bankui, tačiau 2018-12-05 Lietuvos Banko priežiūros tarnybos sprendimu Nr. 242-528 buvo konstatuota, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė teisingai nurodo, kad aptariamas įvykis (Automobilio dalių vagystė) buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl, vykdydamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau –Įstatymas) nustatytas pareigas, atsakovas pradėjo tyrimą, kuriuo metu buvo bandoma nustatyti Automobiliui padarytos žalos dydį. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti - prisiimdamas draudimo riziką draudikas nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Galiojantys teisės aktai leidžia draudikui nustatyti prisiimamos draudimo rizikos ir teikiamos draudimo apsaugos ribas - atvejus, kada mokama draudimo išmoka, ir atvejus, kada draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse, tiek draudimo liudijime aptartose individualiose sąlygose. Transporto priemonių draudimo (KASKO) sutartis yra savanoriška, todėl draudikas tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiama draudimo apsauga. Jeigu sutarties sąlygos yra parengtos aiškiai ir suprantamai, jos neturi būti aiškinamos per plačiai, priešingu atveju būtų nepagrįstai išplečiami draudiko sudarant sutartį prisiimti įsipareigojimai. Draudimo sutartį sudarančiose taisyklėse turi būti nurodomi požymiai, kuriems esant įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju, aptariamos draudimo išmokos mokėjimo sąlygos. Įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato atsakovui prievolę dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Taigi, ieškovei pranešus apie Automobilio dalių vagystę buvo pradėtas tyrimas, siekiant nustatyti ar įvykis laikytinas draudžiamuoju, o nustačius, kad įvykis draudžiamasis - mokėtinos draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Draudimo išmokos dydžio nustatymo principai yra reglamentuoti Taisyklių 6 skyriuje „Žalos kompensavimo principai“. Šiame skyriuje nurodyta, kad transporto priemonėms, kurių amžius yra iki penkerių metų, remontui naudojamos naujos ir originalios dalys. Ginčo įvykio metu Automobilio amžius buvo mažesnis nei penkeri metai, todėl jo remontui privalėjo būti naudojamos naujos ir originalios dalys. Be to, remiantis Taisyklių 6 skyriumi, Automobilio remontas turėjo būti atliekamas atsakovo nurodytame autoservise. Būtent dėl šių priežasčių ieškovei buvo nurodyta pristatyti Automobilį oficialiam Mercedes - Benz automobilių atstovui - UAB „Silberauto“, tačiau ieškovė pageidavo Automobilio dalis įsigyti ne iš oficialaus Mercedes - Benz atstovo, o iš kito tiekėjo (UAB „Rimelana“), todėl nustatant mokėtinos draudimo išmokos dydį atsakovui buvo būtina įsitikinti, kad šios bendrovės parduotos dalys yra tinkamos bei atitinka Taisyklių reikalavimus, t. y. originalios bei naujos. Įstatymo 98 straipsnio 1 dalis numato, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Taisyklių 5 skyriuje nurodyta, kad Ieškovė prireikus privalo sudaryti atsakovui galimybę apžiūrėti sugadintą transporto priemonę ir atsakovui pakvietus dalyvauti sugadintos transporto priemonės apžiūroje. Kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Rimelana“ atsisakė pateikti atsakovui objektyvius įrodymus, patvirtinančius, jog šios bendrovės parduotos dalys yra naujos ir originalios, atsakovas nurodė ieškovei, kad ji privalo pateikti Automobilį apžiūrai. Toks nurodymas buvo išdėstytas 2018-07-04 vykusio susitikimo metu, bei vėliau siųstuose elektroniniuose laiškuose. Tiek pagal Įstatymo, tiek ir pagal Taisyklių nuostatas ieškovė privalėjo vykdyti atsakovo reikalavimą ir pateikti Automobili apžiūrai tam, kad būtu galima nustatyti reikšmingas aplinkybes, t. v. ar remontui panaudotos dalys atitinka Taisyklių reikalavimus. Tačiau Ieškovė atsisakė vykdyti šį reikalavimą tokiu būdu apsunkindama atsakovo galimybes išsamiai ištirti visas reikšmingas aplinkybes. Jau po Automobilio pardavimo, t. y. 2018-07-16, UAB „Rimelana“ atsiuntė atsakymą į atsakovo 2018-06-29 prašymą, kuriame nurodė, jog parduotos dalys yra naujos ir originalios, tačiau jokie dokumentai, įrodantys, kad UAB „Rimelana“ įsigijo ir vėliau pardavė Ieškovei būtent naujas ir originalias dalis, nebuvo pateikti. Taigi, šis UAB „Rimelana“ raštas negalėjo būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, patvirtinantis dalių originalumą bei naujumą. Ypač atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo buvo atimta galimybė pasitelkus reikiamą kvalifikaciją turinčius specialistus apžiūrėti Automobilį bei įvertinti kokios dalys jame buvo sumontuotos remonto metu. Papildomų abejonių dėl remontui panaudotų detalių naujumo sukėlė ir UAB „Silberauto“, kuri sumontavo ieškovės pateiktas dalis, nurodė, kad dalys buvo pristatytos be pakuočių, nors įprastai naujos dalys būna supakuotos gamintojo pakuotėse. Ieškovės pateiktas detales UAB „Silberauto“ į automobilį sumontavo 2018-06-21. Tai patvirtina ieškovės pateikta sąskaita bei jos apmokėjimo kvitas, tačiau detalės iš UAB „Rimelana“ buvo įsigytos, t. y. už detales buvo sumokėta, tik 2018-06-26 11:42 vai. Kitaip tariant, ieškovė teigia, jog UAB „Rimelana“ 2018-06-21 jai perdavė 7.428,04 EUR vertės detales, o apmokėti už perduotas detales paprašė tik 2018-06-26. Akivaizdu, jog bet kuris apdairus ir rūpestingas verslo subjektas neperduotų nepažįstamam ir niekuo nesusijusiam asmeniui didelės vertės turto prieš tai negavęs už jį pinigų. Abejoti ieškovės sąžiningumu verčia ir tai, kad 2019-01-22 ieškovė teismui pateikė prašymą atleisti ją nuo mokėtino žyminio mokesčio. Šiame prašyme ieškovė teigia, jog ji negauna pajamų, yra darbo ieškantis asmuo (teismui pateikta Darbo ieškančio asmens atmintinė, kuri patvirtina, jog nuo 2017-11-21 ieškovė nuolat lankosi Lietuvos Darbo biržoje) bei viena augina nepilnamečius vaikus (pateiktas 2012-05-22 teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo), todėl ieškovė nurodo, kad surinkti žyminio mokesčio sumokėjimui reikalingą 210,00 EUR sumą jai yra sudėtinga. Tačiau, tuo pačiu ieškovė nurodo, kad 2018- 06-26 grynaisiais pinigais sumokėjo UAB „Rimelana" 7.428,04 EUR sumą. Pagrįsta būtų manyti, jog asmuo, kurio finansinė padėtis yra sunki bei sudaro pagrindą prašyti teismo atleisti nuo mokėtino žyminio mokesčio, tokia pinigų suma nedisponuoja. Remiantis Taisyklių nuostatomis Automobilis turėjo būti remontuojamas naudojant naujas ir originalias detales, be to, Automobilis turėjo būti remontuojamas atsakovo nurodytame autoservise. Nepaisydama šių Taisyklių nuostatų bei aiškių atsakovo nurodymų, ieškovė pati užsakė Automobilio detales ir neoficialaus dalių tiekėjo bei pati pasirūpino šių dalių sumontavimu. Atsakovui pareikalavus pateikti Automobilį apžiūrai tam, kad būtų galima nustatyti ar jame buvo sumontuotos naujos ir originalios dalys, ieškovė atsisakė tai padaryti ir Automobilį pardavė. Taigi, dėl ieškovės veiksmų atsakovas neteko objektyvių galimybių pats ar pasitelkęs reikiamą kvalifikaciją turinčius ekspertus įvertinti atliktus Automobilio remonto darbus, bei atitinkamai ginčo įvykio metu padarytos žalos dydį. Kitaip tariant, ieškovė savo veiksmais apsunkino draudžiamojo įvykio tyrimą ir užkirto kelią atsakovui objektyviai nustatyti padarytos žalos dydį, dėl šios priežasties buvo atsisakyta mokėti papildomą draudimo išmoką. Taisyklių sąlygose, reglamentuojančiose draudimo išmokos mokėjimo terminus, nustatyta, kad draudikas apie sprendimą dėl žalos atlyginimo praneš per 10 dienų nuo visų dokumentų, būtinų įvykio faktui ir nuostolio dydžiui nustatyti, gavimo. Vagystės atveju apie sprendimą draudikas įsipareigoja informuoti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie žala pateikimo dienos. Tuo pačiu Taisyklėse nustatyta išimtis, kad tuo atveju, jeigu nuostolio dydis nėra galutinai nustatytas, draudikas kompensuos tą dalį žalos, kurios atsiradimas ir dydis bus nustatytas. Kadangi šiuo atveju Automobiliui žala buvo padaryta dėl vagystės, sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir mokėtinos draudimo išmokos atsakovas turėjo teisę priimti per du mėnesius nuo pranešimo apie žalą dienos, t. v. iki ( - ). Nepaisydama šių terminų ieškovė jau po dviejų dienų nuo pranešimo apie įvyki pateikimą dienos pradėjo raginti atsakovą greičiau sumokėti draudimo išmoką. Vėliau ieškovė pati savo nuožiūra užsakė Automobilio detales ir jos 2018-06-21 buvo sumontuotos, o jau 2018-07-05 Automobilis buvo parduotas. Matyti, jog visi nurodyti ieškovės veiksmai buvo atlikti dar nesuėjus Taisyklėse numatytam terminui, per kuri atsakovas įsipareigojo priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Taigi visus šiuos veiksmus ieškovė atliko savo rizika, todėl turi prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Nustatyti ar Automobilio remontui buvo panaudotos naujos, ar naudotos dalys yra itin svarbu, nes naujų ir naudotų automobilių dalių kainos reikšmingai skiriasi. Todėl, jei Automobilis buvo suremontuotas naudojant naudotas detales, tai realiai patirtos žalos dydis buvo gerokai mažesnis, nei būtų buvęs tuo atveju, jei Automobilis būtų remontuojamas naujomis dalimis. Tokiu atveju gaudama draudimo išmoką ieškovė galėtų nepagrįstai praturtėti. Be to, Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad ne senesnė nei penkerių metų transporto priemonė gali būti remontuojama tik naudojant naujas ir originalias detales. Taigi išlaidos, kurios buvo patirtos tokią transporto priemonę remontuojant naudojant senas detales, atsakovo nėra kompensuojamos. Be abejo, draudėjas turi teisę savo rizika nuspręsti sugadintą transporto priemonę remontuoti panaudojant naudotas detales, tačiau priėmęs tokį sprendimą, draudėjas neturi teisės reikalauti sumokėti draudimo išmoką, nes tokie nuostoliai neatitinka Taisyklėse numatytų sąlygų. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas priėmė sprendimą nemokėti papildomos draudimo išmokos vadovaudamasis tik tuo faktu, kad UAB „Rimelana“ nepateikė konfidencialios informacijos, yra visiškai nepagrįsti. Įstatymo 98 straipsnio 4 dalis numato, kad atsakovo reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Šiuo atveju atsakovui buvo būtina nustatyti ar Automobilio remontui panaudotos dalys buvo naujos, todėl UAB „Rimelana“ privalėjo prašomą informaciją pateikti. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas neprašė pateikti informacijos, kurią būtų galima laikyti konfidencialia informacija ar verslo paslaptimi. Suprantama, jog UAB „Rimelana“ galėjo nenorėti atskleisti dalių įsigijimo kainų, nes ši informacija galėtų būti laikoma konfidencialia, tačiau UAB „Rimelana“ galėjo ir turėjo pateikti duomenis apie tai kada ir iš kokio tiekėjo buvo įsigytos dalys, kurios vėliau buvo parduotos ieškovei. UAB „Rimelana“ taip pat galėjo ir turėjo pateikti prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų kopijas, prieš tai užtušavusi konfidencialią informaciją apie prekių kainas. Jei UAB „Rimelana“ manė, kad tam tikra informacija yra konfidenciali, ši bendrovė galėjo paprašyti atsakovo sudaryti konfidencialumo sutartį, kuria atsakovas būtų įsipareigojęs niekam neatskleisti gautos informacijos (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis) ir gautą informaciją naudoti išimtinai tik draudžiamojo įvykio žalos dydžio nustatymui. Taigi informacijos nepateikimo nebuvo galima pateisinti šios informacijos konfidencialumu. Išdėstyti argumentai patvirtina, jog sprendimas nemokėti draudimo išmokos už detales, įsigytas iš UAB „Rimelana“, buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Dėl netinkamo ieškovės bendradarbiavimo atsakovas neturėjo galimybės įsitikinti, kad Automobilio remontas buvo atliktas laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Atitinkamai nebuvo galimybės nustatyti ar ieškovės nurodomos išlaidos turėtų būti atlyginamos pagal Draudimo sutartį. Atsakovas atsisakė kompensuoti ieškovės pateiktos UAB „Silberauto“ 2018-06-21 sąskaitos - faktūros Nr. 701MA317778 dalį, t. y. 82,65 EUR už remonto sąmatos sudarymą, todėl, kad šios išlaidos buvo patirtos dėl ieškovės kaltės. Atsakovas kreipėsi į UAB „Silberauto“ prašydamas paaiškinti už ką buvo priskaičiuota ši suma. Pastaroji bendrovė nurodė, jog mokestis už remonto sąmatos parengimą imamas tik tuomet, kai po sąmatos sudarymo klientas nepageidauja remonto darbų atlikti UAB „Silberauto“. Draudikas primygtinai reikalavo, jog remonto darbai būtų atliekami būtent UAB „Silberauto“. Tokiu atveju išlaidos už remonto sąmatos sudarymą nebūtų patirtos, tad konstatuotina, jog šios išlaidos buvo patirtos dėl pačios ieškovės pasirinkimo Automobilio dalis užsakyti kitoje bendrovėje, todėl jos neturi būti atlyginamos Draudiko. Išdėstyti argumentai patvirtina, jog 82,65 EUR išlaidos už UAB „Silberauto“ sąmatos sudarymą buvo patirtos tik dėl to, kad ieškovė nevykdė teisėto atsakovo nurodymo remontuoti Automobilį būtent šioje bendrovėje. Vadovaujantis atsakovo nurodymais Automobilio remontas UAB „Silberauto“ turėjo būti atliktas visa apimtimi, t. y. ši bendrovė turėjo ne tik atlikti remonto darbus, bet ir parūpinti remontui reikalingas detales. Tuo tarpu ieškovė, savo iniciatyva ir savo rizika nusprendė Automobilio dalis užsakyti iš kito tiekėjo, todėl ieškovės teiginiai, jog Automobilio remontą atliko UAB „Silberauto“ yra nepagrįsti - ši bendrovė tik sumontavo ieškovės pateiktas detales. Atsakovas atsisakė kompensuoti 2018-06-21 UAB „Silberauto“ pasiūlyme/sąmatoje nurodytą 1.428,13 EUR sumą, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog pasiūlyme nurodyti darbai buvo atlikti ir už juos buvo sumokėta, t. y. nebuvo pateiktas darbų atlikimo aktas ar įrodymai, patvirtinantys sąskaitos apmokėjimą. Atitinkamai Draudikas neturėjo pagrindo spręsti, jog šios išlaidos buvo realiai patirtos ir turi būti atlygintos. Įrodymai, patvirtinantys, kad minėta suma buvo sumokėta UAB „Silberauto“, nėra pateikti ir kartu su ieškiniu, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas privalėjo šias išlaidas kompensuoti. Ieškovei ne kartą buvo paaiškintos priežastys, nulėmusios atsakovo sprendimą nemokėti draudimo išmokos už pavogtus asmeninius daiktus (akinius). Šis sprendimas buvo priimtas remiantis pačios ieškovės pateikta informacija. Atsakovui paprašius patikslinti informaciją kur buvo palikti dingę akiniai, ieškovė nurodė, kad jie buvo palikti Automobilyje tiesiog ant panelės. Taigi ieškovė nurodė, kad jie buvo palikti matomoje vietoje. Taisyklių 4.2 punktas numato, jog išlaidos, patirtos dėl asmeninių daiktų dingimo atlyginamos tik tais atvejais kai dingsta daiktai, kurie buvo laikomi nematomoje vietoje užrakintoje transporto priemonėje. Taigi esminė žalos atlyginimo sąlyga yra tai, kad daiktai būtų laikomi nematomoje vietoje. Atsakovui paprašius patikslinti informaciją apie akinių buvimo vietą, buvo nurodyta, kad jie buvo palikti ant Automobilio panelės, t. y. matomoje vietoje. Po to kai šioje apimtyje buvo atsisakyta mokėti draudimo išmoką ieškovės pateikti paaiškinimai, jog akiniai visgi buvo palikti nematomoje vietoje, vertinti tik kaip ieškovės pozicijos keitimas siekiant gauti didesnę draudimo išmoką. Prašė ieškinį atmesti.

5Ieškovės dublike nurodoma, kad 2018-05-23 į įvykio vietą buvo atvykęs Swedbank atsiųstas ekspertas J., kuris nurodė, kad automobilį galima vežti į bet kurį automobilius remontuojantį servisą, siekiant kuo skubiau įstatyti išdaužtą stiklą, kad nebūtų padaryta dar didesnė žalą dėl lietaus, jokių pasiūlymų ar nurodytų kurį servisą rinktis tuo metu atsakovas nenurodė. Automobilis buvo nugabentas į UAB „Silberauto“, kad būtų įstatytas šoninis stiklas ir pritvirtintas vairas. Paklausus UAB „Silberauto“ atstovo dėl remonto, ieškovė gavo atsakymą, kad remontą galima atlikti tik 2018-05-30 dieną, apie tai buvo pranešta ekspertui J. Po kurio laiko, ieškovė gavo elektroninį laišką iš kito atsakovo atstovo, kuris pranešė, kad neturi pažymos iš policijos ir nežino ar tai yra draudiminis įvykis ir nurodė automobilio neremontuoti. Ieškovei buvo atsiųstos deklaracijos, kurios buvo užpildytos ir taip pat paprašyta UAB „Silberauto“ , kad apžiūrėtų automobilį ir įvertintų padarytus nuostolius. Taigi, tai kas nurodyta atsiliepime, o būtent, kad automobilis turi būti vežtas tik į atsakovo nurodytą autoservisą yra tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi atsakovo atstovai vieną kartą leidžia vežti tvarkyti automobilį į bet kurį servisą, kitą - jau nusprendžia, kad būtų tvarkomas tik UAB „Silberauto“. Nebuvo pasiūlyti jokie kiti servisai, kurie galėtų greičiau sutvarkyti automobilį, tačiau ieškovei pasiūlius UAB „Rimelana“, atsakovas su tuo sutiko. Be ataskavo sutikimo automboilio detalės nebūtų užsakytos iš UAB „Rimelana“. Tik po prekių iš UAB „Rimelana“ įsigijimo, atsakovui kilo įtarimų dėl detalių naujumo ir originalumo, nors atsakymas iš UAB „Rimelana“ patvirtinantis, kad detalės buvo naujos ir originalios, buvo, atsakovo vis tiek tai neįtikino. Atsakovui neva įtarimą kelia tai, kad detalės buvo be pakuočių, siekiant išsiaiškinti minėtas aplinkybes, ieškovei buvo nurodyta, kad detalės buvo išpakuotos, nes UAB „Rimelana“ gavus detales iš tiekėjų, jas tikrina, ar detalės atitinka užsakymą. Dar 2017 metų lapkričio mėn., įvykus draudžiamajam įvykiui, analogiškai buvo siųsta sąmata prieš įsigyjant detales, buvo gautas atsakovo atstovo sutikimas, detalės buvo įsigytos ir atsakovas kompensavo žalą. Išpakuotos detalės buvo pristatytos analogiškai, kaip ir šiuo atveju, tačiau tą kartą atsakovui jokių abejonių nekilo išmokant žalą. Kitą kartą įvykus draudžiamajam įvykiui buvo sugadinti ratlankiai Lenkijoj, tačiau įmonė, kuri aptarnauja Mersedec-Benz markės automobilius paskaičiavo gan didelę suma pinigų, apie tai informavus atsakovo atstovus, pats atstovas prašė susirasti kuo pigesnius ratlankius ir patikino padengti atvežimo kaštus iš Lietuvos, tam kad būtų sutaupyti pinigai, tam kad būtų įvykusi poilsine kelionė ir grižus iš kelionės prašė įsigyti naujus ratlankius su sąlyga, kad jie būtų įsigyti ne iš Mersedes-Benza centro, kadangi jų pasiūlytos kainos yra labai didelės. Dėl mokėjimo, pats atsakovo atstovas nurodė, kad užtenka faktūros, kadangi buvo paklausta, ar prekės turi būti įsigytos bankiniu pavedimu ir tik kai buvo pristatytos visos detales, tada ir buvo atliktas galutinis atsiskaitymas. Pats atsakovas buvo nurodęs, kad duomenis apie pirkėją išsireikalaus per „Regitra“, kadangi ieškovė išsiuntė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį užtušavus pirkėjo duomenis dėl duomenų apsaugos. Šioje situacijoje, kai pats atsakovas patikino, kad duomenis išsireikalaus iš transporto priemonių registro, nekilo jokių abejonių, kad tai gali sukelti problemų, tačiau atsakovas minėtas aplinkybes vertina kaip nesąžiningumą, nors šiuo atveju pats nurodė, kad duomenis išsireikalaus savo iniciatyva. Ieškovė visą laiką siekė kaip įmanoma daugiau ir greičiau bendrauti su atsakovo atstovai, tačiau bendravimą apsukino paties atsakovo atstovai, nes dažnu atveju net nebuvo atsiliepta į skambučius, į elektroninius laiškus atsakinėjama po 3-4 parų, daugumą atsakymų buvo gauta penktadieniais po 17 val. Pažymėtina, kad automobilis visą laiką buvo UAB „Silberauto“ patalpose, todėl atsakovo atstovai galėjo bet kada nuvykti ir apžiūrėti kaip automobilis yra remontuojamas, kokios detalės atvyko, tačiau to neatliko, visiškai nesidomėjo remonto eiga, todėl atsakovo atsiliepime nurodyti teiginiai akivaizdu yra nepagrįsti ir klaidina teismą ir ieškovę.

6Atsakovas triplike nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovo atstovai apdraustą automobilį Mercedes- Benz E250, valstybinis Nr. ( - ), vieną kartą leido remontuoti bet kuriame autoservise, o kitą kartą jau nurodo remontuoti tik UAB „Silberauto“. Tokie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti tinkamais įrodymais, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Automobilio stiklas 2018-05-29 buvo pakeistas būtent UAB „Silberauto“. Net jei atsakovo atstovas ir nurodė, kad išdaužtas Automobilio stiklas gali būti įstatytas bet kuriame autoservise, tai jokiu būdu nereiškia, kad tuo pačiu buvo leista visus remonto darbus atlikti ieškovės pasirinktoje vietoje. Išdaužtą Automobilio stiklą buvo būtina pakeisti nedelsiant tam, kad būtų užkirstas kelias žalos pasidėjimui ir Automobilis būtų apsaugotas nuo neigiamo aplinkos poveikio (pavyzdžiui, kritulių patekimo į Automobilio vidų). Taigi šiuos veiksmus ieškovė privalėjo atlikdama nedelsiant ir nelaukiant atsakovo sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju. Tuo tarpu Automobilio remontas visa apimtimi galėjo būti atliktas tik laikantis atsakovo nurodymų ir tik po to sprendimo įvykį pripažinti draudžiamuoju. Nuspręsdama atlikti Automobilio remontą nesilaikydama šių reikalavimų ieškovė savo valia prisiėmė riziką, jog draudimo išmoka nebus sumokėta. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dar prieš ieškovei savo rizika nusprendžiant užsakyti Automobilio detales iš UAB „Rimelana“ ir prieš šių detalių sumontavimą, atsakovas net kelis kartus nurodė, jog Automobilis turi būti remontuojamas UAB „Silberauto“. Tokie nurodymai buvo pateikti 2018-05-24 elektroniniu laišku, 2018-05-29 elektroniniu laišku ir 2018-06-01 elektroniniu laišku. Taigi, ieškovei buvo labai aiškiai nurodyta, kad, siekdama gauti draudimo išmoką, ieškovė dėl Automobilio remonto turi kreiptis į UAB „Silberauto“. Kaip matyti iš atsakovo 2018-06-12 elektroninio laiško, atsakovas nurodė, jog detalių užsakymas iš UAB „Rimelana“ bus priimtinas atsakovui tik tuo atveju, jei bus nurodyta, kad visos pateiktos dalys yra naujos ir originalios. Ieškovės pateiktas detales UAB „Silberauto“ į Automobilį sumontavo 2018-06-21, o už šias detales ieškovė atsiskaitė tik 2018-06-26 11:42 vai. Taigi, byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės dublike išdėstytus teiginius, neva tik po detaliu užsakymo iš UAB „Rimelana“ atsakovui kilo įtarimu dėl detaliu naujumo ir originalumo. Patikimi duomenys apie tai, kad ieškovei parduotos detalės buvo naujos ir originalios atsakovui nebuvo pateikti. Dėl apie ieškovės nurodyto 2017 metais įvykusio draudžiamojo įvykio norime pažymėti, jog ir tuo atveju žalos atlyginimo procesas nebuvo sklandus. Ieškovė teikė klaidinanči informaciją, be to, atsakovui buvo patiekti duomenys apie neva įsigytas naujas Automobilio dureles, tačiau po papildomos apžiūros nustatyta, kad durelės nebuvo keistos naujomis, o buvo suremontuotos. Dėl šios priežasties mokėtina draudimo išmoka buvo sumažinta. Dar daugiau, ieškovei buvo nurodyta, kad draudimo sutartis Nr. ( - ) nebus atnaujinta, t. y. draudimo apsaugos galiojimas nebus pratęstas naujam laikotarpiui, bei nurodyta, kad, jeigu šios sutarties galiojimo metu įvyktu įvykis, be atsakovo apžiūros ir patvirtinimo nepradėti Automobilio remonto ar daliu užsakymo. Taip pat buvo paaiškinta, kad ieškovei nevykdant šio mūsų reikalavimo, atsakovas nebeturės galimybių įvertinti defektu bei nuostolio dydžio, draudimo išmoka nebus mokama. Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir dėl žalos atlyginimo kuomet įvykio Lenkijoje metu buvo apgadinti Automobilio ratlankiai. Pranešimą apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, ieškovė atsakovui elektroniniu paštu pateikė 2019-01-19 (penktadieni) 16:25 vai. Į šį laišką buvo atsakyta automatiniu pranešimu, kuriame buvo nurodyta kaip klientas turėtų elgtis. Vėliau žalos bylos administravimo metu ieškovė elektroniniu laišku atsiuntė atsakovui patirtų išlaidų čekius, tarp jų ir čekius už kurą, kuris buvo reikalingas pakaitiniams ratlankiams atgabenti iki Lenkijos. Iš ieškovės pateikto čekio matyti, kad kuras buvo įsigytas 2018-01-19 20:14 vai. Taigi matyti, kad ratlankius ieškovė užsakė nedelsdama po įvykio ir savo iniciatyva. Vėliau su ieškove vykęs susirašinėjimas patvirtina, jog naujus ratlankius ieškovė taip pat išsirinko savo iniciatyva, o atsakovas tik prašė nurodyti iš kur bus įsigyjami ratlankiai ir už kokią kainą. Ratlankius ieškovė nusprendė įsigyti iš UAB „Ovigreta“, t. y. tos pačios bendrovės, kuri penktadienio vakarą sutiko ieškovės prašymu atvežti pakaitinius ratlankius į Lenkiją. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas prašė ieškovės nurodyti Automobilio pirkėjo kontaktinius duomenis, tačiau ieškovė tai padaryti atsisakė. Ieškovė elektroniniu laišku nurodė, jog pirkėjo duomenų nepateiks ir dėl šių duomenų gavimo pasiūlė kreiptis į VĮ „Regitra“. Tik po šio laiško gavimo atsakovas nurodė, kad dėl pirkėjo duomenų gavimo kreipsis į VĮ „Regitra“ tiesiogiai. Taigi matyti, kad būtinybė kreiptis į kitus subjektus, dėl duomenų, kuriais disponuoja ieškovė gavimo, iškilo būtent dėl netinkamo ieškovės bendradarbiavimo bei vengimo atskleisti atsakovui reikšmingus duomenis.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinio argumentus ir motyvus.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime bei triplike išdėstytais motyvais.

9Ieškinys atmestinas.

10Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė I. D. ir atsakovas 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, Kasko draudimo liudijimas Nr. ( - ), identifikacinis Nr. ( - ) (toliau - Sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonė Mercedez-Benz E250, valstybinis Nr. ( - ) (Toliau – Automobilis). Draudimo liudijime nurodytas draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Šiai sutarčiai buvo taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001 (redakcija galiojo nuo 2016-12-08 iki 2018-05-24) (toliau - Taisyklės). Draudimo liudijime nurodyta, kad vagystės atveju nustatyta 10 proc. ušskaita, bet nemažiau kaip 79,00 Eur. ( - ) įvyko apdrausto objekto vagystė, buvo išdaužtas šoninis stiklas, pavogtas automobilio vairas, pavogti akiniai bei padaryta kita žala. 2018-05-22 atsakovo atstovas atliko Automobilio apžiūrą ir surašė apžiūros aktą. Pranešime apie vagystę ieškovė nurodė, kad Automobilis jau anksčiau buvo remontuojamas UAB „Silberauto“. 2018-05-22 elektroniniu laišku atsakovo atstovas nurodė ieškovei Automobilio neremontuoti iki tol, kol atsakovas jį apžiūrės bei neužsakinėti dalių Automobiliui. 2018-05-24 elektroniniu laišku atsakovas nurodė ieškovei dėl Automobilio remonto kreiptis į oficialų automobilių Mercedes - Benz atstovą UAB „Silberauto“. Taip pat buvo pakartota informacija, jog įvykis dar nėra pripažintas draudžiamuoju. 2018-05-28 elektroniniu laišku ieškovė nurodė, kad norėtų Automobilio dalis pirkti ne iš UAB „Silberauto“ (paminėjo naudotomis bei naujomis automobilių dalimis prekiaujančią bendrovę UAB „GTV Group ir ko“), motyvuojant, kad taip būtų pigiau bei greičiau, kadangi originalių dalių pristatymas iš UAB „Silberauto“ trunka labai ilgai, taip pat užtrunka Automobilio priėmimas remontui. 2018-05-29 elektroniniu laišku atsakovas dar kartą informavo ieškovę, jog jei įvykis bus pripažintas draudžiamuoju, tai atsakovas atlygins tik Automobilio remonto išlaidas ir paprašė kreiptis į UAB „Silberauto“, nes remiantis Taisyklių 6 skyriumi atsakovas turi teisę nurodyti autoservisą, kuriame turi būti remontuojamas Automobilis. 2018-06-12 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, jog UAB „Rimelana“ pateiktas Automobilio dalių pasiūlymas būtų priimtinas tik tuo atveju, jei patiektos dalys bus originalios ir naujos. 2018-06-13 atsakovas gavo ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos atsakymą, kuriame nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas 2018-06-04 buvo sustabdytas. Tą pačią dieną ieškovė elektroniniu laišku informuota, kad draudimo išmoka už pavogtus akinius nebus mokama. 2018-06-14 ir 2018-06-25 ieškovei pateikus sąskaitas už UAB „Silberauto“ atliktus Automobilio remonto darbus buvo išmokėtos 150,45 EUR ir 173,24 EUR draudimo išmokos. 2018-06-27 elektroniniu laišku ieškovei buvo nurodyta, kad iki atskiro leidimo Automobilis nebūtų parduodamas ar kitokiu būdu realizuojamas - kol bus priimtas sprendimas dėl Automobilio papildomos ekspertizės UAB „Silberauto“ ar kitoje įmonėje atlikimo. 2018-06-29 atsakovas išsiuntė UAB „Rimelana“ prašymą Nr. SPCI-SK-1508 dėl informacijos pateikimo. 2018-07-04 įvyko atsakovo atstovų susitikimas su ieškovės atstovais. Susitikimo metu buvo aptarti galimi tolimesni ginčo sprendimo būdai. Susitikimo metu atsakovas pabrėžė, kad norint įsitikinti padarytos žalos dydžiu, būtina atlikti Automobilio ekspertizę siekiant nustatyti ar Automobilio remontui buvo panaudotos originalios ir naujos detalės. Ieškovės atstovai užsiminė, kad nebenori Automobilio toliau eksploatuoti ir planuoja jį parduoti, tačiau atsakovas paaiškino, kad Automobilio ekspertizė bus būtina, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes bei mokėtinos draudimo išmokos dydį. Tą pačią dieną, t. y. 2018-07-04 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, kad pateikė UAB „Silberauto“ klausimą kada ši bendrovė galėtų atlikti Automobilio apžiūrą, t. y. Automobilyje sumontuotų dalių išėmimą bei jų ištyrimą. Taip pat buvo nurodyta, kad Atsakovas nėra gavęs atsakymo iš UAB „Rimelana“ į Atsakovo prašymą pateikti įrodymus apie tai, jog ieškovės įsigytos dalys buvo originalios ir naujos. 2018-07-05 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, kad UAB „Silberauto“ sutiko atlikti Automobilio dalių patikrinimo darbus bei pasiūlė pasirinkti tinkamą patikrinimo laiką. Nesulaukus atsakymo į šį laišką 2018-07-09 ieškovei buvo išsiųstas pakartotinis elektroninis laiškas, kuriuo nurodyta, kad UAB „Silberauto“ sutiko atlikti Automobilio dalių patikrinimo darbus ir buvo prašoma nedelsiant pasirinkti tinkamą Automobilio apžiūros datą. 2018-07-10 elektroniniu laišku ieškovės atstovas informavo, kad Automobilis 2018-07-05 buvo parduotas.

11Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).

13CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis (apdraustajam), įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. CK 6.988 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškas. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sąlygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę. Lietuvos respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dikumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Druadiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžaimojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dlayje draudikui nustatyta pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Draudikas netiri teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiammasis įvykis buvo, ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Transporto priemonių draudimo (KASKO) sutartis yra savanoriška, todėl draudikas tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiama draudimo apsauga. Jeigu sutarties sąlygos yra parengtos aiškiai ir suprantamai, jos neturi būti aiškinamosper plačiai, priešingu atveju būtų nepagrįstai išplėčiami draudiko sudarant sutartį prisiimti įsipareigojimai. Draudimo sutartį sudarančiose taisyklėse turi būti nurodomi požymiai, kuriems esant įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju, aptariamos draudimo išmokos mokėjimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju draudikas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką, atlyginančią automobilio remonto išlaidas, tačiau šalys iš esmės neutaria dėl draudimo išmokos už pakeistas automobilio detales bei už papildomas pareiškėjo turėtas išlaidas ir patirtus nuostolius dydžio. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka nustatyta Taisyklių 6 dalies skiltyje „Žalos kompensavimas ir išmokėjimas“. Minėtoje Taisyklių dalyje nustatyta, kad draudikas apmoka draudėjui transporto priemonės arba papildomos įrangos remonto išlaidas arba išmoka draudėjui piniginę išmoką už dėl draudžiamojo įvykio patirtą žalą. Draudikas turi teisę pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą. Taisyklėse išdėstytose automobilių remonto sąlygose nustatyta, kad transporto priemonių, kurių amžius yra mažiau nei penkeri metai, remontui naudojamos naujos originalios dalys, išskyrus tuos atvejus, kai sugadintos keičiamos dalys neatitinka joms nustatytų gamintojo reikalavimų arba yra neoriginalios. Taisyklių sąlygose taip pat nustatyta, kad draudikas turi teisę nurodyti automobilių remonto įmonę, kurioje turi būti remontuojama transporto priemonė. Taisyklėse nustatyta, kad jeigu transporto priemonę draudėjas nori remontuoti paties pasirinktoje automobilių remonto įmonėje, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi draudiko nurodytos automobilių remonto įmonės remonto kainai. Aukščiau minėta, Taisyklėse nustatyta, kad draudimo išmoka mokama draudiko pasirinkimu - už faktiškai patirtas remonto išlaidas arba mokama piniginė kompensacija. Pagal Taisyklių sąlygas, piniginės kompensacijos mokėjimas numatytas tik turto visiško praradimo atveju. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas ieškovei nurodė, kad draudimo išmoką mokės už faktiškai patirtas automobilio remonto išlaidas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 428,04 Eur už iš UAB „Rimlena“ įsigytas prekes remiantis pateikta UAB „Rimlena“ išrašytą sąskaitą už įsigytas automobilio detales. Atsakovas atsisako atlyginti šias ieškovės patirtas išlaidas, motyvuodamas tuo, kad nėra įsitikinęs, kad ieškovės įsigytos ir UAB „Silberauto“ sumontuotos detalės buvo naujos ir originalios. Atsakovas remiasi tuo, kad UAB „Rimlena“ prekiauja tiek naudotomis, tiek naujomis automobilių detalėmis, o atsakovo paprašyta pateikti ieškovei parduotų detalių įsigijimo dokumentus UAB „Rimlena“ jų nepateikė. Taip pat atsakovas remiasi tuo, kad ieškovė atsakovui nepateikė automobilio apžiūrai, automobilį pardavė, nors atsakovas norėjo atlikti sumontuotų detalių ekspertizę ir įsitikinti, kad ieškovės įsigytos detalės buvo naujos ir originalios. Taisyklėse yra nustatyta, kad automobilio, kuris yra ne senesnis nei penkeri metai, remontui naudojamos tik naujos originalios detalės. Taigi, atsakovas draudimo išmoką už detales turėtų mokėti tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad pakeistos detalės yra naujos ir originalios. Kartu Taisyklėse nustatyta, kad automobilių remonto įmonę turi teisę parinkti atsakovas, o jeigu draudėjas pasirenka kitą automobilių remonto įmonę, tuomet atsakovas draudimo išmoką moka pagal rekomenduotos remonto įmonės įkainius. Atsakovas ieškovei nurodė, kad automobilis turi būti remontuojamas UAB „Silberauto“. Ieškovė informavo atsakovą, kad automobilio detales užsakys ne iš UAB „Silberauto“, o iš UAB „Rimlena“. Atsakovas 2018 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu ieškovei nurodė, kad UAB „Rimlena“ sąskaitą už detales galės apmokėti tik tuo atveju, jeigu įsitikins, kad ieškovės įsigytos detalės yra naujos ir originalios. Atsakovas, siekdamas įsitikinti, ar ieškovės atsakovui apmokėti pateikta UAB „Rimlena“ sąskaita yra išrašyta už įsigytas naujas ir originalias automobilio detales, 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. liepos 13 d. raštais kreipėsi į UAB „Rimlena“ prašydamas pateikti įrodymus, kad ieškovei parduotos detalės buvo naujos ir originalios. UAB „Rimlena“ 2018 m. liepos 16 d. rašte atsakovui nurodė, kad ieškovei pardavė naujas originalias automobilio detales, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. rašte nurodė, kad negali pateikti detalių įsigijimo dokumentų, nes ši informacija yra konfidenciali. Iš atsakovo pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas kreipėsi į UAB „Silberauto“ mėgindamas išsiaiškinti, ar pakeistos ieškovės automobilio detalės buvo naujos ir originalios. 2018 m. liepos 21 d. elektroniniame laiške UAB „Silberauto“ darbuotojas nurodė, kad ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. pristatė automobilį ir pateikė durelių stiklą bei vairą, juos UAB „Silberauto“ ir sumontavo. Minėtos įmonės darbuotojas nurodė, kad ieškovės automobiliui naujų detalių neužsakinėjo ir nenaudojo jokių detalių iš savo sandėlio. 2018 m. birželio 10 d. automobilis buvo pristatytas į UAB „Silberauto“, kad būtų sumontuotos šios detalės: radijo imtuvas, vairo modulis, išorinio veidrodėlio korpusas. Darbuotojas teigė, kad pareiškėjos pristatytos automobilio dalys, kurias minėta įmonė sumontavo, buvo be pakuočių. Atsakovas, siekdamas nustatyti, ar ieškovės įsigytos ir UAB „Silberauto“ sumontuotos detalės buvo naujos ir originalios, 2018 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu paprašė ieškovės pateikti automobilį UAB „Silbearuto“ detalių ekspertizei. Ieškovė draudikui į elektroninį laišką atsakymo nepateikė, automobilio ekspertizei taip pat nepateikė. 2018 m. liepos 9 d. atsakovas ieškovė papildomai paprašė pateikti automobilį apžiūrai. 2018 m. liepos 10 d. ieškovės atstovas elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad automobilis yra parduotas. 2018 m. liepos 12 d. elektroniniu laišku atsakovas ieškovės atstovo paprašė pateikti automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, kad atsakovas galėtų susisiekti su pirkėju ir atlikti automobilio apžiūrą. Tačiau pirkėjo duomenys atsakovui nebuvo pateikti. Atsakovas prieš išmokėdamas draudimo išmoką privalo įsitikinti draudžiamojo įvykio faktu ir nustatyti draudimo išmokos dydį. Pagal draudimo sutarties šalių sudarytos sutarties sąlygas, draudikas draudimo išmoką moka už faktiškai patirtas automobilio remonto išlaidas. Be to, kaip jau buvo minėta. Taisyklės nustatyta, kad automobilis, naujesnis nei 5 metai, gali būti remontuojamas tik naujmis detalėmis ir draudiko nurodytoje automobilių remonto įmonėje. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė draudimo Taisyklių sąlygų - detales pirko ne iš draudiko nurodytos įmonės, o iš savo pasirinktos. Kaip jau minėta, Taisyklėse nustatyta, kad atsakovas turi teisę nurodyti automobilių remonto įmonę. Atsakovui sutikus apmokėti UAB „Rimlena“ sąskaitą ir paprašius pateikti įrodymus, kad ieškovės įsigytos detalės buvo naujos ir originalios, nei pati ieškovė, nei UAB „Rimlena“ nepateikė atsakovui duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės įsigytos detalės buvo naujos ir originalios. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė dėl neaiškių priežasčių nevykdė atsakovo pateikto reikalavimo pateikti automobilį apžiūrai ir vėliau šį automobilį pardavė, nors atsakovas buvo nurodęs, kad kol nebus atlikta ekspertizė, ieškovė neturi teisės parduoti automobilio. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad Atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą bendradarbiauti ir dėjo visas pastangas, kad būtų nustatytas draudimo išmokos dydis. Tačiau ieškovė nevykdė draudimo sutarties sąlygų, atsakovo nurodymų, nepateikė automobilio apžiūrai ir automobilį be draudiko sutikimo pardavė. Pažymėtina, kad ieškovė automobilį pardavė 2018 m. liepos 5 d., t. y. nepaisydama to, kad tą pačią dieną atsakovas prašė automobilį pateikti apžiūrai. Darytina išvada, kad atsakovas negalėjo nustatyti draudimo išmokos dydžio būtent dėl ieškovės veiksmų. Taisyklių sąlygose nustatyta, kad draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, jeigu draudėjas pateikia melagingą informaciją arba nepateikia reikiamos informacijos apie svarbias draudimo sutarties aplinkybes ir žalos dydį. Kadangi atsakovas įsipareigojo atsilyginti tik už naujas ir originalias automobilio detales, informacija, ar ieškovės iš UAB „Rimlena“ įsigytos automobilio detalės buvo naujos ir originalios, buvo svarbi, siekiant apskaičiuoti žalą. Pati ieškovė savo veiksmais užkirto kelią atsakovui įsitikinti, ar jos įsigytos detalės buvo naujos ir originalios. Nors UAB „Rimlana“ pateikė teismui 2018-06-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RIM0005388 neva pagrindžiančią aplinkybes, jod parduotos detalės buvo naujos, tačiau teismas šį įrodymą vertina kritiškai, nes kaip matyti iš sąskatoje nurodytos datos, ji buvo išrašyta 2018-06-21, t. y. po to, kai detalės buvo sumontuotos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7428,04 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.

14Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo už UAB „Silberauto “ 2018 m. birželio 21 d. pasiūlymą, kuriame už automobilio remonto darbus numatyta 1 428,13 Eur mokėtina suma. Šioje sąmatoje numatyti remonto darbai yra dėl papildomų ieškovės pastebėtų automobilio apgadinimų, kurie galėjo būti susiję su įvykiu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šias išlaidas yra patyrusi, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką pagal šį UAB „Silberauto“ pasiūlymą, nes Taisyklėse nustatyta, kad draudimo išmoka mokama pagal faktiškai patirtas remonto išlaidas.

15Ieškovė taip pat parašo priteisti iš atsakovo 82,65 Eur už UAB „ Silberauto “ sudarytą automobilio remonto sąmatą. UAB „Silberauto“ į 2018 m. birželio 21 d. sąskaitą už automobilio remonto darbus įtraukė ir 82,65 Eur mokestį už remonto sąmatos sudarymą (prekės numeris ZD701060415). Šį mokestį UAB „Silberauto” ieškovei išrašė už 2018 m. gegužės 22 d. pasiūlymo dėl remonto darbų ir keičiamų detalių sudarymą. UAB „Silberauto“ šį mokestį nurodė, nes ieškovė atsisakė užsakyti remonto paslaugas ir detales pagal UAB „Silberauto“ 2018 m. gegužės 22 d. pateiktą pasiūlymą, tačiau, jeigu ieškovė būtų atlikusi automobilio remontą pagal pateiktą pasiūlymą. UAB „Silberauto“ šio mokesčio nebūtų priskaičiavusi. Taisyklėse nustatyta, kad automobilio remontas turi būti atliktas draudiko nurodytoje automobilių remonto įmonėje. Minėta 82,65 Eur suma buvo priskaičiuota už 2018 m. gegužės 22 d. pasiūlymą, tačiau ieškovė minėtų automobilio remonto darbų neužsakė ir jų UAB „Silberauto“ neatliko. UAB „Silberauto“ automobilio remonto darbus atliko pagal vėlesnį ieškovės užsakymą - 2018 m. birželio 21 d. Taigi, įvertinus Taisyklių sąlygas ir tai, kad pati ieškovė nesilaikė Taisyklių sąlygos remonto darbus atlikti draudiko nurodytoje automobilių remonto įmonėje UAB „Silberauto“ ir pagal 2018 m. gegužės 22 d. UAB „Silberauto“ pasiūlymą automobilio remonto neatliko, darytina išvada, kad šios ieškovė patirtos išlaidos nėra susijusios su automobilio remonto išlaidomis, kurias atsakovas privalo padengti.

16Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 406,00 Eur dydžio draudimo išmoką už pavogtus akinius. Atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą išmokėti draudimo išmoką už pavogtus akinius, remdamasis Taisyklių sąlyga, kad išlaidos, patirtos dėl asmeninių daiktų dingimo, apmokamos tik tuo atveju, jeigu daiktai buvo laikomi nematomoje, užrakintoje vietoje. Ieškovė 2018 m. birželio 6 d. elektroniniame laiške atsakovui nurodė, kad „akiniai buvo palikti automobilyje tiesiog ant panelės“, t. y. matomoje vietoje, o vėlesni jos pakeisti paaiškinimai, kad akiniai buvo palikti nematomoje vietoje, vertintini kaip ieškovės pozicijos keitimas, siekiant gauti draudimo išmoką, todėl atsakovas pagrįstai pagal Taisyklių sąlygas atsisakė atlygint žalą už pavogtus akinius.

17Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

18Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jai nepriteisiamos.

19Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.

20Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 EUR, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

21Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

23Ieškinį atmesti.

24Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I.... 3. Ieškovės ieškinyje nurodoma, kad ( - ) ieškovė I. D. (toliau tekste -... 4. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė teisingai... 5. Ieškovės dublike nurodoma, kad 2018-05-23 į įvykio vietą buvo atvykęs... 6. Atsakovas triplike nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovo... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pilnai palaikė ieškinį ir prašė... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė I.... 11. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 13. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo už UAB „Silberauto “ 2018 m.... 15. Ieškovė taip pat parašo priteisti iš atsakovo 82,65 Eur už UAB „... 16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 406,00 Eur dydžio draudimo išmoką... 17. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai... 18. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jai... 19. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė... 20. Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija... 21. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268,... 23. Ieškinį atmesti.... 24. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...