Byla ATP-927-200/2013
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla D. Č. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 505 str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „V“ (duomenys pakeisti) atstovo advokato M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla D. Č. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 505 str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Nustatė

2D. Č. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 505 str. 1. tuo, jog, jam būnant kredito unijos „A“ (duomenys pakeisti) valdybos pirmininku ir administracijos vadovu, kredito unija „A“ (duomenys pakeisti) nepateikė nariui (asocijuotam nariui) UAB „V“ (duomenys pakeisti) teisės aktų numatytos informacijos ir tokiu būdu buvo pažeistos UAB „V“ (duomenys pakeisti) neturtinės teisės bei negrąžino UAB „V“ (duomenys pakeisti) dalies pajinio įnašo ir taip buvo pažeistos UAB „V“ (duomenys pakeisti) turtinės teisės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą D. Č. atžvilgiu pagal ATPK 505 str. 1 d. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

3UAB „V“ (duomenys pakeisti) atstovas advokatas M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą bei tenkinti pareiškėjo UAB „V“ (duomenys pakeisti) pareiškimą Kredito unijos „A“ (duomenys pakeisti) valdybos pirmininkui ir administracijos vadovui D. Č. skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 505 str. 1 d. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė nepagrįstai.

4Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo pažeista pareiškėjo neturtinė teisė gauti informaciją, esą unija prašė patikslinti pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo ir tokia situacija negalinti būti vertinama kaip atsisakymas pateikti įstatymo nustatytą informaciją. 2012-08-22 UAB „V“ (duomenys pakeisti) pateikė prašymą Unijai dėl informacijos pateikimo ir paprašė pateikti: 1) kredito unijos tarpinės (2012-07-01) finansinės ataskaitos rinkinį, visuotinių narių susirinkimų protokolą ir sprendimus (2011-2012 metų); 2) kredito unijos įstatus; 3) kredito unijos pajininkų sąrašą. Tačiau šie dokumentai, anot apelianto, nebuvo pateikti. 2012-09-20 ir 2012-10-31 buvo gauti Unijos raštai dėl informacijos patikslinimo. Apeliantas mano, kad tokie Unijos raštai laikytini kaip atsisakymas pateikti informaciją. Apeliantas nurodo, kad iš pareiškėjo prašymo akivaizdu, kad prašymas buvo aiškus ir jokie tikslinimai nebuvo būtini. 2012-09-20 Unijos rašte prašoma patikslinti, kurios tarpinės (2012-07-01) finansinės ataskaitos rinkinių dalys yra reikalingos. Pasak apelianto, iš 2012-08-22 UAB „V“ (duomenys pakeisti) prašymo matyti, kad yra reikalaujama pateikti visą rinkinį, o ne atskiras dalis. Jei būtų buvusios reikalingos tik atskiros dalys, tai to ir būtų prašoma. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju buvo prašoma viso tarpinio rinkinio. Unija taip pat nurodė patikslinti, kurio visuotinių narių susirinkimo protokolas ir sprendimai reikalingi. Iš apelianto prašymo matyti, kad reikalingi visi 2011-2012 metų visuotinių narių susirinkimų protokolai ir sprendimai. Apeliantas mano, kad padaryta gramatinė ar spausdinimo klaida prašyme parašant vietoj daugiskaitos vienaskaitą („protokolą“, o ne „protokolus“) nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjo prašymas buvo neaiškus. Pasak apelianto, prašymai tikslinti pareiškėjo prašymus - ne kas kita, kaip dokumentų pateikimo proceso vilkinimas ir pareiškėjo teisės gauti informaciją pažeidimas. Ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad netrukus, 2012-09-26 pareiškėjas buvo pašalintas iš Unijos narių. Apeliantas mano, kad įvertinant aplinkybių visumą, matyti Unijos piktnaudžiavimas, prašant patikslinti iš esmės aiškų prašymą, tokiu būdu siekiant užvilkinti dokumentų pateikimą iki pareiškėjo pašalinimo iš Unijos narių.

5Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą nepagrįstai vadovavosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktu dokumentu apie pareiškėjo pašalinimą iš asocijuotų narių. Apeliantas pažymi, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo, jis buvo asocijuotas narys, pareiškėjas tik teismo metu sužinojo, kad yra pašalintas iš asocijuotų narių. Byloje nėra įrodymų, kad kokiu nors kitu būdu pareiškėjas galėjo sužinoti apie jo pašalinimą. Todėl, anot apelianto, į šį faktą galima atsižvelgti vertinant tik tuos teisinius santykius, kurie susiklostė po pareiškėjo sužinojimo apie jo pašalinimą iš asocijuotų narių. Apeliantas pažymi, kad Unija šiuo pagrindu, kad pareiškėjas nėra asocijuotas narys, neatsisakė suteikti informacijos, todėl laikytina, kad Unija pripažino pareiškėją kaip subjektą, turintį teisę gauti teisės aktų nustatytą informaciją. Be to, net ir pripažįstant, kad Unija neprivalėjo pateikti pareiškėjui dokumentų pagal pakartotinį 2012-10-01 prašymą, kuris pateiktas po sprendimo pašalinti pareiškėją iš Unijos narių priėmimo, išlieka Unijos atsakomybė už dokumentų nepateikimą pagal pirminį prašymą 2012-08-22 (Unijos atsakymas į ši prašymą prašant patikslinti prašomus pateikti dokumentus laikytinas nesąžiningu piktnaudžiavimu, nes prašymas buvo aiškus, buvo nurodyti konkretūs prašomi dokumentai).

6Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2012-08-22 prašymu taip pat prašė pateikti ir Unijos įstatus, tačiau jie nebuvo pateikti ir apie jų pateikimo negalimumą nėra užsimenama nei viename Unijos rašte. Nors prašymas dėl įstatų buvo aiškus ir nereikalavo patikslinimo (Unija neprašė patikslinti šio reikalavimo), tačiau įstatų Unija nepateikė. Apeliantas nurodo, kad teismas dėl įstatų nepateikimo apskritai nepasisakė, tokiu būdu pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas ir byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliantas mano, kad šioje dalyje ATPK 505 str. 1 d. pažeidimas yra akivaizdus, tačiau dėl šios pažeidimo dalies teismas nepasisakė.

7Apeliantas pažymi, kad 2012-08-22 prašymu pareiškėjas taip pat prašė pateikti Unijos pajininkų sąrašą. Šį prašymą Unija atsisakė tenkinti motyvuodama, kad sąrašo turinį sudaro asmens duomenys, kurie negali būti atskleisti tretiesiems asmenims. Teismas dėl pajininkų sąrašo nepateikimo teisėtumo ar neteisėtumo nutarime iš viso nepasisakė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad analogiškais atvejais (analogiją galimą taikyti ir šioje byloje) uždarosiose akcinėse bendrovėse be jokių išimčių yra pateikiami ne tik įstatai ir kiti dokumentai, bet ir akcininkų sąrašai (Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu asmuo turi bent vieną akciją, tai jis turi teisę susipažinti su akcininkų sąrašu. Pasak apelianto, uždarųjų akcinių bendrovių ir kooperatinių bendrovių dalyvių bendrosios teisės ir pareigos iš esmės panašios. Teisinės formos skirtumai nesudaro pagrindo vieno juridinio asmens dalyvio teises riboti labiau nei kito juridinio asmens dalyvių turimos teisės. Atsižvelgiant į tai, kad Unija yra kooperatinė bendrovė ir jos specifika yra ta, kad veikia pasitikėjimo pagrindu ir narių sunešti pinigai skolinami kitiems nariams arba asocijuotiems nariams, todėl yra interesas žinoti, kas tie nariai. Apeliantas mano, kad todėl pajininkų sąrašas visais atvejais privalo būti pateikiamas tiek nariui, tiek asocijuotam nariui.

8Apeliantas taip pat nurodo, kad spręsdamas pareiškimo dalį dėl ATPK 505 str. 1 d. pažeidimo negrąžinant pareiškėjui pajinio įnašo dalies, viršijančios 10 proc. paskolų, teismas pripažino, kad nustatant minimalų pajų turi būti laikomasi ne vidinėmis Unijos taisyklėmis, o sutarties nuostatomis, kuriose numatytas minimalus dydis 10 proc. Tačiau motyvuodamas tuo, kad kiekviena iš šalių pateikė savo argumentų ir cituoja teisės aktų normas, teismas laikė, kad tai yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada. Apeliantas mano, jog argumentai, kad šalys pateikė teisinių argumentų ir kad įvertinti, ar yra ATPK 505 str. 1 d. pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę dėl pajaus dalies grąžinimo privalomumo ar neprivalomumo, negali būti pagrindas nenagrinėti bylos administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Apeliantas mano, kad teismo pareiga yra išnagrinėti bylą iš esmės ir įvertinti, kurios šalies argumentai yra pagrįsti ir teisėti. To nepadarius, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tyčios.

9Apeliantas pažymi, kad Paskolos sutartyse numatyta UAB „V“ (duomenys pakeisti) teisė susigrąžinti pajinio įnašo dydį, kad turimas Unijos pajinio įnašo dydis liktų ne mažesnis kaip 1/10 pagal paskolos sutartis likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų įsipareigojimų Unijoje bendros sumos (paskolų sutarčių 9.2 p.). Teisės aktai taip pat suteikia teisę UAB „V“ (duomenys pakeisti) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį (Kredito unijų įstatymo 13 str. 4 d., 14 str. 1 d. 10 p.). Dėl paskolų sutarčių ar jų dalies nuginčijimo Unija į teismą nesikreipė, paskolos sutartys pakeistos nebuvo. Pasak apelianto, byloje nėra įrodymų, kad paskolos sutartys būtų negaliojančios ar kad kaip nors būtų apribotos pareiškėjo teisės susigrąžinti pajų. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarimo išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Č. veiksmuose nėra tyčios ir piktybiškumo negrąžinti pajinio įnašo dalies pareiškėjui, yra nepagrįsta jokiais įrodymais, padaryta vadovaujantis vieninteliu argumentu, kad abi šalys pateikė argumentų dėl pajaus grąžinimo, todėl šis klausimas esą turi būti nagrinėjamas civiline tvarka. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjo, kai jis pateikė prašymą dėl pajaus grąžinimo, statuso ir jo teisių susigrąžinti pajų ir tuo labiau jį sumažinti būtų kilęs ginčas. Todėl, pasak apelianto, šiuo pagrindu administracinio teisės pažeidimo byla negalėjo būti nutraukta.

10Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad pareiškime suformuluotas kaltinimas turi trūkumų, t. y. nėra nurodyta, koks galimai padaryto pažeidimo laikas ar laikotarpis, jei pažeidimas trunkamojo pobūdžio, nenurodyta, kokie konkrečiai dokumentai nebuvo pateikti. Apeliantas pažymi, kad pareiškėjo pareiškime aiškiai nurodyta, kokių dokumentų buvo reikalauta ir, kad reikalaujami dokumentai nebuvo pateikti. Pasak apelianto, pažeidimo padarymo laikas akivaizdus iš nurodytų faktinių aplinkybių - UAB „V“ (duomenys pakeisti) dokumentų reikalavo 2012-08-22 bei 2012-10-01 prašymais. Apeliantas mano, kad pareiškime nurodytos aplinkybės buvo išsamios, o jeigu teismui kilo neaiškumų, šie neaiškumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą D. Č. atstovas advokatas N. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tinkamai įvertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad ginčo situacijoje nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Pasak atstovo, ginčo situacijoje neegzistuoja pagrindas ATPK 505 str. 1 d. taikymui, kadangi jokios pareiškėjo UAB „V“ (duomenys pakeisti), kaip Kredito unijos „A“ (duomenys pakeisti) (toliau – „Kredito unijos“) nario, teisės (įskaitant turtines ir neturtines teises) nebuvo pažeistos.

12Dėl tariamo pareiškėjo turtinių teisių pažeidimo atstovas pažymi, kad pajinio įnašo suformavimas buvo viena iš pareiškėjo ir Kredito unijos sudarytų paskolos sutarčių sudarymo sąlygų. Kredito unijoms suteikiama teisė teikti finansines paslaugas (įskaitant piniginių lėšų skolinimą) savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (LR kredito unijų įstatymo 4 str. 1 d., 3 d. 2 p., 4 d. 1 p.). Įstatymas tiesiogiai reglamentuoja skolinimo apribojimus - vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10% kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu (LR kredito unijų įstatymo 47 str. 1 d.). Taigi akivaizdu, jog atitinkamo pajinio įnašo kredito unijoje suformavimas yra būtina piniginių lėšų skolinimo sąlyga. Atstovas atkreipia dėmesį, kad į bylą yra pateikti Kredito unijos valdybos 2011-05-26 d. posėdžio protokolas Nr. 100, 2011-08-04 d. posėdžio protokolas Nr. 148, kuriuose užfiksuoti valdybos priimti sprendimai dėl piniginių lėšų skolinimo tuo metu buvusiam asocijuotam nariui (t. y. pareiškėjui). Kaip matyti, abiem atvejais Kredito unijos asocijuotam nariui (t. y. pareiškėjui) buvo nustatyta sąlyga iki paskolos išmokėjimo įnešti 15% išmokamos paskolos pajų. Pareiškėjas, vykdydamas minėtus Kredito unijos valdybos sprendimus, pervedė pinigus (t. y. suformavo pajinį įnašą). Įvykdžius šias sąlygas, abu kartus Kredito unija suteikė pareiškėjui atitinkamo dydžio paskolas. Pasak atstovo, pareiškėjas, keldamas reikalavimą dėl pajinio įnašo grąžinimo, iš esmės ginčija Paskolos sutarčių nuostatas, dėl kurių buvo susitarta jų sudarymo metu. Visos Paskolos sutarčių sąlygos pareiškėjui buvo žinomos ir jam priimtinos. Atstovas mano, kad pareiškėjo besąlygiški reikalavimai dėl pajinio įnašo (jo dalies) grąžinimo pažeidžia Paskolos sutartyse apibrėžtas piniginių lėšų skolinimo sąlygas (sutarčių nuostatas), todėl Kredito unija neturėjo pareigos grąžinti dalį pajinio įnašo pareiškėjui.

13Atstovas nurodo, kad pareiškėjo vertinimu Kredito unija privalo grąžinti jam pajinio įnašo dalį, kuri viršija 10% likusios negrąžintos paskolos. Atstovas pabrėžia, jog įstatyme tiesiogiai reglamentuota, kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma (LR kredito unijų Įstatymo 47 str. 1 d.). Pasak atstovo, tai reiškia, jog yra ribojama apatinė pajinio įnašo ir teikiamos paskolos dydžių santykio riba (paskolos dydis negali būti daugiau kaip 10 kartų didesnis už pajinį įnašą). Siekiant sumažinti skolinimo riziką (prievolių nevykdymo (netinkamo vykdymo) atveju paprastai pajiniu įnašu yra dengiama tam tikra paskolos dalis), pareiškėjo buvo pareikalauta suformuoti didesnį (t. y. ne 10%, o 15%) pajinį įnašą, skaičiuojant nuo išmokamos sumos. Atstovas atkreipia dėmesį, kad šis reikalavimas Kredito unijai buvo nustatytas Lietuvos banko, siekiant vykdyti kredito įstaigos kapitalo pakankamumo normatyvą (rodiklį). Pareiškėjui skolinama suma nebuvo daugiau kaip 10 kartų didesnė už Kredito unijoje suformuotą pajų. Taigi, anot atstovo, nagrinėjamu atveju Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nebuvo pažeistas. Atstovas pažymi, kad iš esmės analogiško pobūdžio nuostatos buvo įtvirtintos ir Paskolos sutartyse. Pareiškėjas teigia, kad Kredito unijai netenkinant jo reikalavimo dėl dalies pajinio įnašo grąžinimo neva buvo pažeisti Paskolos sutarčių bendrosios dalies 9.2 p. Pasak atstovo, šios nuostatos įtvirtino pareiškėjo teisę prašyti Kredito unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau UAB „V“ (duomenys pakeisti) turimas unijos pajinio įnašo dydis turi likti ne mažesnis kaip 1/10 pagal sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Apeliantas mano, kad Kredito unija neturėjo pareigos grąžinti įstatyme apibrėžtą minimalų pajinį įnašą viršijančios sumos. Tokio pobūdžio prašymas tenkintinas ar ne kiekvienu atveju sprendžia Kredito unijos valdyba, atsižvelgiant į konkrečios paskolos išdavimo bei įsipareigojimų vykdymo aplinkybes, o taip pat į esamą kredito įstaigos finansinę padėtį. Atstovas nurodo, kad tai tik patvirtina faktą, jog Kredito unija turėjo teisę pasilikti prie taikomo didesnio pajinio įnašo ir neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų santykio, kaip ir buvo susitarta Paskolos sutarčių sudarymo metu.

14Atstovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Paskolos sutarčių šalių ginčas dėl pajinio įnašo dydžio sumažinimo (grąžinimo) turėtų būti sprendžiamas LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka. Pasak atstovo, apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad Kredito unija neva pažeidė Pareiškėjo teisę susigrąžinti pajų. Pareiškėjas sau naudingu būdu iškraipo Paskolos sutarčių nuostatų formuluotes. Atstovas pabrėžia, jog Paskolos sutarčių bendrosios dalies 9.2 p. tiesiogiai numatė Pareiškėjo teisę prašyti Kredito unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį, o ne kredito įstaigos besąlygišką pareigą visais atvejais grąžinti minimalų pajinio įnašo dydį viršijančią sumą. Taigi, anot atstovo, pajinio įnašo dydžio sumažinimo ir grąžinimo klausimas yra susijęs su pareiškėjo ir Kredito unijos tarpusavio paskolų teisiniais santykiais. Tai reiškia, jog tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl pajinio įnašo sumažinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad LR ATPK nustatytos teisenos tvarka negalima spręsti turtinių asmenų ginčų ir šio kodekso nustatyta teisena nepakeičia ir negali pakeisti civilinio proceso dėl visiškai skirtingos proceso prigimties ir taisyklių (žr. LVAT 2009-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. N575-290/2009; LVAT 2005-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1426/2005). Atstovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui galiojančio bendrosios kompetencijos teismo sprendimo, kad kilęs turtinis (civilinis) ginčas yra išspręstas įstatymų nustatyta tvarka. Atstovas nurodo, kad pareiškėjas, prašydamas skirti administracinę nuobaudą Kredito unijos valdybos pirmininkui ir administracijos vadovui pagal LR ATPK 505 str. 1 d., nepateikė neabejotinų įrodymų, kad jo teisė yra pažeista.

15Dėl tariamo pareiškėjo neturtinių teisių pažeidimo atstovas nurodo, kad pareiškėjo pirminis prašymas dėl dokumentų pateikimo nebuvo aiškus ir konkretus. Atstovas pažymi, kad iš vykusio susirašinėjimo matyti, kad pareiškėjas 2012-08-22 paprašė Kredito unijos elektroniniu paštu pateikti jam tam tikrus dokumentus - Kredito unijos tarpinės (2012-07-01) finansinės ataskaitos rinkinį, visuotinių narių susirinkimo protokolą ir sprendimus (2011-2012 metų), Kredito unijos įstatus, Kredito unijos pajininkų sąrašą. Pasak atstovo, iš šio prašymo turinio nebuvo tiksliai aišku, kokių dokumentų yra reikalaujama, todėl pareiškėjas buvo paprašytas jį patikslinti. Atstovas mano, kad prašymo nekonkretumą patvirtina vien tai, kad dokumente pavartotos formuluotės Kredito unijai sudarė prielaidas manyti, jog pareiškėjas prašo pateikti konkretų narių susirinkimo, vykusio laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2012 m., protokolą. Tai, kokia buvo tikroji pareiškėjo valia dėl dokumentų pateikimo, galėjo paaiškinti tik jis pats, todėl Kredito unija 2012-09-20 tą padaryti ir paprašė. Šiuo atveju, anot atstovo, toks veiksmas negali būti vertinamas kaip atsisakymas pateikti kredito unijos nariui įstatymo numatytą informaciją, ką visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Dėl Kredito unijos įstatų atstovas nurodo, kad jie būtų buvę pateikti pareiškėjui vienu metu komplekte kartu su kitais prašomais dokumentais. Atstovas taip pat pažymi, kad tokie dokumentai kaip Kredito unijos įstatai yra vieši pagal įstatymą ir su jais nesunkiai gali susipažinti kiekvienas suinteresuotas asmuo naudodamasis VĮ „Registrų centras“ savitarnos sistema. Atstovas atkreipia dėmesį, kad 2012-09-20 raštu Nr. 12/1004 pareiškėjas buvo informuotas apie teisės į informaciją įgyvendinimo sąlygas (t. y. dokumentai teikiami tik sumokėjus jų parengimo mokestį, 1 litas/ 1 lapas). Kadangi dėl nežinomos tikslios pareiškėjo prašomų dokumentų apimties (kiekio) dokumentų parengimo mokestis nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas, Kredito unija ir šiuo pagrindu turėjo teisę neteikti atitinkamų dokumentų. Atstovas pažymi, kad 2012-09-20 raštu Nr. 12/1004 Kredito unija iš karto informavo pareiškėją, jog atsisako jam pateikti pajininkų sąrašą. Toks sprendimas buvo pagrįstas LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, jog duomenų valdytojas be teisėto pagrindo negali tretiesiems asmenims atskleisti informacijos, kurios turinį sudaro asmens duomenys.

16Atstovas nurodo, kad LR kredito unijų įstatymo 14 str. 1 d. 3 p. tiesiogiai reglamentuoja, jog ginčus dėl kredito unijos nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal LR ATPK 505 str., tuo pačiu negali išspręsti ir civilinio ginčo dėl teisės gauti informaciją, jei toks yra kilęs. Tais atvejais, kai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuojama, kad ginčijama akcininko teisė gauti informaciją, ginčas dėl teisės gauti informaciją turi būti nagrinėjamas LR CPK nustatyta tvarka (žr. LVAT 2011-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. N662-120/2011). Atstovas mano, kad pagal vykusį susirašinėjimą egzistuoja pagrindas konstatuoti esant civiliniam ginčui tarp pareiškėjo (t. y. buvusio asocijuoto nario) ir Kredito unijos dėl teisės į informaciją. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad pareiškėjas reikalavo iš Kredito unijos pateikti ne tik tą informaciją, kurią tiesiogiai numatė LR kredito unijų įstatymas, bet ir kitus duomenis (pvz.: įstatus, pajininkų sąrašą). Tokį teisės aiškinimą vienareikšmiškai patvirtina ir teismų praktika (žr. LVAT 2011-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. N662-120/2011). Atstovas atkreipia dėmesį, kad LR kredito unijų įstatymo 14 str. 1 d. 3 p. numato kredito unijos teisę gauti informaciją apie kredito unijos metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Kitos informacijos teikimo kredito unijos nariui įstatymas tiesiogiai nenustato, todėl tokio pobūdžio ginčas turėtų būti sprendžiamas teisme LR CPK nustatyta tvarka. Atstovas pažymi, kad įstatyme įtvirtintos akcininko ir kredito unijos nario teisės gauti informaciją apimtis nėra tapati (ji skiriasi). LR akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. tiesiogiai numato akcininko teisę gauti akcininkų sąrašo kopiją. Šiuo atveju dėl kredito unijos, kaip finansų įstaigos, veiklos specifikos teisė gauti visų pajininkų sąrašą kredito unijos nariui įstatyme nėra suteikta (žr. LR kredito unijų įstatymo 14 str. 1 d. 3 p.).

17Atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl tariamo pareiškėjo teisių pažeidimo, svarbi yra ta aplinkybė, jog Kredito unijos visuotiniame narių susirinkime, vykusiame 2012-09-26, pareiškėjas buvo pašalintas iš asocijuotų narių (žr. Kredito unijos 2012-09-26 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 4). Taigi nuo šios dienos pareiškėjas apskritai prarado teises, kurias įstatymai suteikia kredito unijų nariams (įskaitant teisę į informaciją). Protokolas yra galiojantis, jis nėra nuginčytas, todėl juo nesivadovauti nėra jokio teisinio pagrindo. Kadangi pareiškėjas prarado Kredito unijos asocijuoto nario statusą (įskaitant ir įstatymo suteikiamas teises), jokios tariamos jo teisės po 2012-09-26 nebuvo ir objektyviai negalėjo būti pažeistos.

18Apeliacinis skundas netenkinamas.

19Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

20Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

21Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 505 str. 1 d., kur, inter alia, nustatyta, kad įstatymo numatytos informacijos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) – užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

22D. Č. buvo kaltinamas pagal ATPK 505 str. 1. tuo, jog, jam būnant kredito unijos „A“ (duomenys pakeisti) valdybos pirmininku ir administracijos vadovu, kredito unija „A“ (duomenys pakeisti) nepateikė nariui (asocijuotam nariui) UAB „V“ (duomenys pakeisti) teisės aktų numatytos informacijos ir tokiu būdu buvo pažeistos UAB „V“ (duomenys pakeisti) neturtinės teisės bei negrąžino UAB „V“ (duomenys pakeisti) dalies pajinio įnašo ir taip buvo pažeistos UAB „V“ (duomenys pakeisti) turtinės teisės.

23Dėl UAB „V“ (duomenys pakeisti) neturtinių teisių pažeidimo.

24Kreditų unijų įstatymo 14 straipsnio, kur įtvirtintos kredito unijos nario teisės ir pareigos, 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad kredito unijos narys turi teisę gauti informaciją apie kredito unijos metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Atsisakyti suteikti informaciją galima, jeigu joje yra kredito unijos paslapčių. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

25Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) 2012-08-22 pateikė prašymą kredito unijai „A“ (duomenys pakeisti) pateikti: 1) kredito unijos tarpinės (2012-07-01) finansinės ataskaitos rinkinį, visuotinių narių susirinkimų protokolą ir sprendimus (2011-2012 metų); 2) kredito unijos įstatus; 3) kredito unijos pajininkų sąrašą (b. l. 14). Atsakydama į šį prašymą, kredito unija 2012 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis kredito unijos „A“ (duomenys pakeisti) 2010 m. gegužės 24 d. valdybos posėdyje patvirtinta „Susipažinimo su kredito unijos „A“ (duomenys pakeisti) konfidencialios informacijos sąraše nurodyta informacija ir dokumentais tvarka“ bei šios tvarkos priedu Nr. 2, UAB „V“ (duomenys pakeisti) prašomi dokumentai teikiami tik sumokėjus dokumentų rengimo mokestį – 1 litas/ 1 lapas; taip pat prašė patikslinti prašymą, kadangi tarpinės finansinės ataskaitos rinkinį sudaro finansinės būklės ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita ir sutrumpintas aiškinamasis raštas, todėl paprašė nurodyti, kurios finansinės ataskaitos rinkinio dalys yra reikalingos, be to, pažymėjo, kad 2011-2012 metais vyko ne vienas visuotinis narių susirinkimas, todėl būtina patikslinti, kurio visuotinio narių susirinkimo protokolo ir sprendimų kopijas UAB „V“ (duomenys pakeisti) pageidauja gauti. Kredito unija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, duomenų valdytojas be teisėto pagrindo negali tretiesiems asmenims atskleisti informacijos, kurios turinį sudaro asmens duomenys, todėl kredito unija negali UAB „V“ (duomenys pakeisti) pateikti savo pajininkų sąrašo (b. l. 15). Kredito unija savo 2012 m. rugsėjo 20 d. pranešimu paprašė UAB „V“ (duomenys pakeisti) patikslinti savo reikalavimus, tai pat nurodė, kad negali UAB „V“ (duomenys pakeisti) pateikti savo pajininkų sąrašo, tačiau minėtame pranešime nėra pasisakyta apie tai, kad kita prašoma informacija išvis nebus pateikta. Tokia situacija negali būti vertinama kaip kredito unijos atsisakymas pateikti UAB „V“ (duomenys pakeisti) įstatymo numatytą informaciją.

26Pažymėtina, kad Kredito unijų įstatymo 14 str. 1 d. 3 p. numato kredito unijos nario teisę gauti informaciją apie kredito unijos metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Kitos informacijos teikimo kredito unijos nariui įstatymas tiesiogiai nenustato. Ginčus dėl kredito unijos nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ATPK 505 str., tuo pačiu negali išspręsti ir civilinio ginčo dėl teisės gauti informaciją, jei toks yra kilęs. Tais atvejais, kai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuojama, kad ginčijama akcininko teisė gauti informaciją, ginčas dėl teisės gauti informaciją turi būti nagrinėjamas LR CPK nustatyta tvarka (žr. LVAT 2011-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. N662-120/2011). Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas konstatuoti esant civiliniam ginčui tarp UAB „V“ (duomenys pakeisti) (t. y. buvusio asocijuoto nario) ir kredito unijos dėl teisės į informaciją. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) reikalavo iš kredito unijos pateikti ne tik tą informaciją, kurią tiesiogiai numatė Kredito unijų įstatymas, bet ir kitus duomenis (pvz.: įstatus, pajininkų sąrašą). Todėl tokio pobūdžio ginčas turėtų būti sprendžiamas teisme LR CPK nustatyta tvarka.

27Taip pat pažymėtina, kad iš byloje pateikto kredito unijos „A“ (duomenys pakeisti) 2012 m. rugsėjo 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 4 (b. l. 29-30) matyti, kad šiuo visuotiniu susirinkimu UAB „V“ (duomenys pakeisti) buvo pašalinta iš kredito unijos asocijuotų narių dėl to, kad pastaroji nevykdo paskolos sutarčių, pažeidžia Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 14 str. 4 d. p., bei Kredito unijos įstatų 4.13.4. ir 4.13.5. punktus. Darytina išvada, kad nuo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti kredito unijos narį iš kredito unijos, toks narys praranda bet kokias kredito unijos nario teises, o kartu – ir teisę gauti informaciją. 2012 m. spalio 1 d., jau po visuotinio kredito unijos „A“ (duomenys pakeisti) narių susirinkimo, kurio sprendimu UAB „V“ (duomenys pakeisti) buvo pašalinta iš kredito unijos narių, UAB „V“ (duomenys pakeisti) kredito unijai „A“ (duomenys pakeisti) pateikė pakartotinį prašymą, į kurį atsakydama 2012 m. spalio 31 d., kredito unija vėl paprašė patikslinti, kokių tiksliai duomenų UAB „V“ (duomenys pakeisti) reikia (b. l. 16). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors šiame kredito unijos pranešime nieko nepasakyta apie tai, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) visuotiniu kredito unijos narių susirinkimu buvo pašalinta iš kredito unijos narių ir dėl šios priežasties nebeturi jokios teisės į prašomos informacijos pateikimą, tačiau nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. UAB „V“ (duomenys pakeisti) pašalinta iš kredito unijos asocijuotų narių, todėl iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) pusės pareigos suteikti UAB „V“ (duomenys pakeisti) informaciją nebeliko. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje D. Č. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 505 str. 1 d., nepadarė.

28Dėl UAB „V“ (duomenys pakeisti) turtinių teisių pažeidimo.

29ATPK 505 str. 1 d. numatyta atsakomybė ir už atsisakymą grąžinti pajų. Asmuo pagal šį straipsnį gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtines teises (draudė ar kliudė perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, nepaskirstė pelno ar neišmokėjo dividendų nustatytais terminais, negrąžino įnašų, pajų ar trukdė gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipė į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. UAB „V“ (duomenys pakeisti) kreipėsi į kredito uniją „A“ (duomenys pakeisti), be viso ko, prašydama perteklinį pajų, susidarantį virš 10 procentų, panaudoti 2012 m. rugpjūčio 10 – 15 d. įmokoms padengti, o likutį grąžinti į UAB „V“ (duomenys pakeisti) priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą (b. l. 12). Kredito unija „A“ (duomenys pakeisti) 2012 m. rugpjūčio 14 d. atsakydama į tokį UAB „V“ (duomenys pakeisti) prašymą nurodė, kad kiekviena unija vidinėse unijos tvarkose turi teisę nustatyti didesnį nei 10 procentų pajaus dydį. Pažymėjo, kad tuo metu kredito unija „A“ (duomenys pakeisti) taikė 16 procentų papildomo pajaus reikalavimą. Nurodė, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) papildomo pajaus įnašas sudaro 15 procentų visų turimų paskolų sumos. Taip pat nurodė, kad kredito unija vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais bei patvirtintomis vietinėmis unijos tvarkomis, todėl UAB „V“ (duomenys pakeisti) prašymo netenkino (b. l. 13).

30Kreditų unijų įstatymo 14 straipsnio, kur įtvirtintos kredito unijos nario teisės ir pareigos, 1 dalies 10 punkte nurodoma, kad kredito unijos narys turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų; 47 str. 3 d. nustatyta, kad Kredito unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis; 47 str. 1 d. nustatyta, kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.

31Iš paskolos sutarčių tarp kredito unijos „A“ (duomenys pakeisti) ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) matyti, jog jų bendrosios dalies 9.2 punkte nustatyta, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) turi teisę prašyti Unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau UAB „V“ (duomenys pakeisti) turimas Unijos pajinio įnašo dydis turi likti ne mažesnis kaip 1/10 pagal Sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų Unijoje bendros sumos (b. l. 7, 11). Kredito unijos valdybos 2011-05-26 posėdžio protokole Nr. 100 (b. l. 27), 2011-08-04 posėdžio protokole Nr. 148 (b. l. 28) užfiksuoti valdybos priimti sprendimai dėl piniginių lėšų skolinimo tuo metu buvusiam asocijuotam nariui UAB „V“ (duomenys pakeisti). Kaip matyti, abiem atvejais Kredito unijos asocijuotam nariui UAB „V“ (duomenys pakeisti) buvo nustatyta sąlyga iki paskolos išmokėjimo įnešti 15% išmokamos paskolos pajų. UAB „V“ (duomenys pakeisti), vykdydamas minėtus Kredito unijos valdybos sprendimus, pervedė pinigus (t. y. suformavo pajinį įnašą). Įvykdžius šias sąlygas, abu kartus Kredito unija suteikė UAB „V“ (duomenys pakeisti) atitinkamo dydžio paskolas.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti), keldama reikalavimą dėl pajinio įnašo grąžinimo, iš esmės ginčija Paskolos sutarčių nuostatas, dėl kurių buvo susitarta jų sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Paskolos sutarčių šalių ginčas dėl pajinio įnašo dydžio sumažinimo (grąžinimo) turėtų būti sprendžiamas LR CPK nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad Paskolos sutarčių bendrosios dalies 9.2 p. tiesiogiai numatė UAB „V“ (duomenys pakeisti) teisę prašyti Kredito unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį, o ne kredito įstaigos besąlygišką pareigą visais atvejais grąžinti minimalų pajinio įnašo dydį viršijančią sumą. Taigi, pajinio įnašo dydžio sumažinimo ir grąžinimo klausimas yra susijęs su UAB „V“ (duomenys pakeisti) ir kredito unijos tarpusavio paskolų teisiniais santykiais. Tai reiškia, jog tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl pajinio įnašo sumažinimo. LVAT praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad ATPK nustatytos teisenos tvarka negalima spręsti turtinių asmenų ginčų ir šio kodekso nustatyta teisena nepakeičia ir negali pakeisti civilinio proceso dėl visiškai skirtingos proceso prigimties ir taisyklių (žr. LVAT 2009-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. N575-290/2009; LVAT 2005-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1426/2005). Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje D. Č. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 505 str. 1 d., nepadarė.

33Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad D. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 505 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla D. Č. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 505 str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) atstovo advokato M. G. apeliacinio skundo netenkinti.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė... 2. D. Č. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 505 str. 1. tuo, jog,... 3. UAB „V“ (duomenys pakeisti) atstovas advokatas M. G. apeliaciniu skundu... 4. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo pažeista... 5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą... 6. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2012-08-22 prašymu taip pat... 7. Apeliantas pažymi, kad 2012-08-22 prašymu pareiškėjas taip pat prašė... 8. Apeliantas taip pat nurodo, kad spręsdamas pareiškimo dalį dėl ATPK 505... 9. Apeliantas pažymi, kad Paskolos sutartyse numatyta UAB „V“ (duomenys... 10. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą D. Č. atstovas advokatas N. S. prašo... 12. Dėl tariamo pareiškėjo turtinių teisių pažeidimo atstovas pažymi, kad... 13. Atstovas nurodo, kad pareiškėjo vertinimu Kredito unija privalo grąžinti... 14. Atstovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 15. Dėl tariamo pareiškėjo neturtinių teisių pažeidimo atstovas nurodo, kad... 16. Atstovas nurodo, kad LR kredito unijų įstatymo 14 str. 1 d. 3 p. tiesiogiai... 17. Atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant... 18. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 19. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas... 20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės... 21. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos... 22. D. Č. buvo kaltinamas pagal ATPK 505 str. 1. tuo, jog, jam būnant kredito... 23. Dėl UAB „V“ (duomenys pakeisti) neturtinių teisių pažeidimo. ... 24. Kreditų unijų įstatymo 14 straipsnio, kur įtvirtintos kredito unijos nario... 25. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) 2012-08-22... 26. Pažymėtina, kad Kredito unijų įstatymo 14 str. 1 d. 3 p. numato kredito... 27. Taip pat pažymėtina, kad iš byloje pateikto kredito unijos „A“ (duomenys... 28. Dėl UAB „V“ (duomenys pakeisti) turtinių teisių pažeidimo.... 29. ATPK 505 str. 1 d. numatyta atsakomybė ir už atsisakymą grąžinti pajų.... 30. Kreditų unijų įstatymo 14 straipsnio, kur įtvirtintos kredito unijos nario... 31. Iš paskolos sutarčių tarp kredito unijos „A“ (duomenys pakeisti) ir UAB... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad UAB „V“... 33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimą palikti... 36. Nutartis neskundžiama....