Byla 2S-357-212/2012
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ŽŪB „Kraštovaizdis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2811-589/2012 pagal G. S. ieškinį atsakovei ŽŪB „Kraštovaizdis“ dėl skolos priteisimo

Nustatė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 3 016,29 Lt dienpinigių, 71,79 Lt delspinigių, 2 478 Lt vidutinio darbo užmokesčio, 1 000 Lt neturtinės žalos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikštas, pripažinimo atleidimą iš darbo neteisėtu, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 5 566,05 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 5 566,05 Lt sumą, areštavo skolininko pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 5 566,05 Lt sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal teismui pateiktą ieškinį, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Nurodė, kad ieškinyje nurodytų sumų mokėjimo terminas yra suėjęs, tačiau atsakovė įsipareigojimų nevykdo, iki šiol įsiskolinimo nepadengė, su ieškovu neatsiskaitė. Manė, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas.

5Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-22 nutartį. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino visų svarbių šios bylos faktinių aplinkybių, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą dėl jų taikymo. Teismas visiškai nevertino ar kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimą atsakovės atžvilgiu ir tuo teismas pažeidė CPK 144 str. 1 d. nuostatas. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su darbuotoju pagal darbo sutartį, o likusių reikalaujamų sumų ieškovas rašytiniais įrodymais nepagrindė. Reikalaujamas sumas sudaro galimai priteistinos sumos teismui pripažinus darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo faktą. Mano, jog ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimų kaip to reikalauja CPK 144 str. 1 d., todėl teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Teismas visiškai nevertino atsakovo finansinių galimybių atsiskaityti su ieškovu. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti ar reikalaujama priteisti suma lyginant su atsakovės nuosavybės teise valdoma turto verte, gaunamomis pajamomis bei vykdoma veikla yra didelė ir ar atsakovė bus pajėgi ją įvykdyti. Atsakovė valdo didelės vertės turtą – 35 žemės sklypus, 10 vienetų 2011 m. gamybos vilkikų su puspriekabėmis bei vykdo nuolatinę veiklą, gauna pajamas. Vidutinės bendrovės mėnesio pardavimo pajamas sudaro apie 350 000 Lt. Ieškinys yra pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio finansinę padėtį apibudintys duomenys paneigia prielaidą, jog egzistuoja grėsmė neįvykdyti teismo sprendimo. Nurodo, jog neproporcingai yra suvaržoma bendrovės teisė disponuoti visu turtu ir turtinėmis teisėmis. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat gali bendrovei padaryti kur kas didesnės žalos nei ieškovo pareikštų reikalavimų vertė, atsižvelgiant į bendrovės reputacijos pablogėjimą, užsakymų sumažėjimą, bendrovės klientams ir partneriams sužinojus apie bendrovei taikytus apribojimus ir šiuo pagrindu įvertinus bendrovę kaip nepatikimą partnerį. Mano, kad teismas neištyrė visų aplinkybių, kurias ištirti privalėjo bei tuo pažeidė ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, teisingumo principus, skolininko interesų pusiausvyrą, o ieškovas piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-22 palikti nepakeistą. Nurodo, jog ginčas yra kilęs ne dėl darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio, o dėl neišmokėtų dienpinigių, Valstybinės darbo inspekcijos išvada patvirtina faktą, jog atsakovė nėra iki galo atsiskaičiusi su ieškove. Ginčas ir reikalavimo suma yra kilę iš darbo santykių, todėl darbo santykiuose 5 566,05 Lt suma laikytina reikšminga ir pakankamai didele. Mano, jog laiku nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei išlieka reali galimybė bandyti turtą perleisti kitiems asmenims ar kitu būdu jį nuslėpti, nes atsakovė glaudžiai bendradarbiauja su įmone UAB „Green logistics“ bei dėl neaiškių priežasčių atsakovės buveinės adresas pasikeitė ir atsakovė apie tai nutylėjo. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovo bei atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą, nes atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas neatima iš atsakovės teisės minėtais daiktais naudotis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti didesnius nuostolius nei ieškovo pareikšti reikalavimai.

7Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

8Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.

9Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl 5 566,05 Lt skolos. Šalių ginčas yra susijęs su darbo santykiais ir ieškovas teigia, kad atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti su juo, nežiūrint į Valstybinės darbo inspekcijos siūlymą atsiskaityti (b. l. 22-25).

10Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovei priklausančius nekilnojamus ir kilnojamus daiktus, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jų esant nepakankamai – pinigines lėšas neviršijant 5 566,05 Lt, t. y. ginčo sumos (b. l. 38). Atsakovė mano, kad teismas areštą taikė nepagrįstai, nes skolos suma nėra didelė, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą, atsakovo turtinė padėtis ekonomiškai stipri, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali bendrovei padaryti kur kas didesnės žalos, negu pareikštas ieškinys.

11Atskirojo skundo argumentai atmestini. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo 2012-03-22 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovo, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir atsakovės, kuriai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

12Teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad jos turtinė padėtis labai gera, o prašoma išieškoti suma yra labai maža. Iš Centrinės hipotekos ir VĮ „Regitra“ išrašų matyti, jog atsakovės tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka (b. l. 75-80). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės finansinė padėtis nėra ekonomiškai stipri ir tai yra pakankamas pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

13Teismas pažymi, jog apeliantė turi teisę pasinaudoti CPK 146, 150 straipsnių nuostatomis ir prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, arba visai ją panaikinti, įmokant ginčo pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą. Kaip žinia, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškovės reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik priimdamas sprendimą, teismas juos įvertina ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str.).

14Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai