Byla 2-3172-772/2011

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

3dalyvaujant ieškovo J. Daujoto įmonės Koloritas atstovui savininkui J. D. ir atsakovės R. L. atstovui adv. V. Skaburskui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo J. Daujoto įmonės Koloritas ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5Teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas 2011-04-05 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 377,03 Lt skolos, 3 394,80 Lt delspinigių, penkis procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2009-06-03 sudarė pirkimo pardavimo sutartį bei pagal ieškovo 2009-06-04 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovė įsigijo prekių už 377,03 Lt sumą. Atsakovė už įsigytas iš ieškovo prekes pastarajam iki ieškinio pateikimo teismui dienos 377,03 Lt skolos nesumokėjo, o į raginimus sumokėti skolą gražiuoju nereagavo. Be to ieškovas nurodė, kad pagal sudarytos sutarties atsiskaitymo sąlygas, pirkėjas pažeidęs atsiskaitymo terminą privalėjo pardavėjui sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos pristatytų prekių sumos, o uždelsus atsiskaityti daugiau kaip tris mėnesius atsakovė jau turi mokėti 5 procentų dydžio delspinigius nuo prekių pristatymo dienos iki visiško apmokėjimo. Dėl to ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 3 394,80 Lt delspinigių. Taip pat nurodė, kad iš atsakovės ieškovui priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kartu su bylinėjimosi išlaidomis.

7Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė iki šiol nesumokėjo pardavėjui likusios skolos, t.y. delspinigių ir neaišku kodėl vengia įvykdyti prisiimtą prievolę gera valia. Taip pat nurodė, kad remiantis sutartimi ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydis nėra didelis, dėl to prašė teismo atsižvelgiant į tai, jog sutartyje buvo numatyta konkretaus dydžio sankcija atsakovei, priteistino delspinigių dydžio nemažinti.

8Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

9Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kurį grindė šiais motyvais.

10Pirmiausia, nurodė, kad sutinką dėl ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti 377,23 Lt skolos. Taip pat pateikė teismui rašytinį įrodymą, kad minėtą skolą ieškovui sumokėjo 2011-05-30. Antra, teigė, kad ryšiai su ieškovu nutrūko atsakovei išėjus iš darbo ir dėl šeimyninių aplinkybių pakeitus mobilaus telefono numerį. Nurodė, kad sudarant su ieškovu ginčo sutartį pastarasis pateikė jos projektą, todėl ji buvo priversta pasirašyti minėtą sutartį. Trečia, atsakovė mano, kad sutartis pažeidžia jos šalių lygiateisiškumo principą, o joje numatytos netesybos yra baudinio pobūdžio, nes dešimteriopai viršija skolos dydį. Atsakovė nurodė, kad sutinka su 0,02 proc. dydžio delspinigiais ir tik už šešių mėnesių laikotarpį.

11Taip pat teigė, kad neprieštarauja, jog ieškovui būtų priteistos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu momento.

12Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui paaiškinimą dėl ieškovo reikalavimų nurodydamas, kad dėl nurodytų piniginių sumų priteisimo atsakovė sutinka tik iš dalies. Teigė, jog atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl nurodyto dydžio netesybų priteisimo. Savo prieštaravimus motyvavo tuo, kad ieškinyje nėra argumentuotas delspinigių priteisimo dydžio pagrįstumas. Pareiškė, kad šalių pasirašytoje sutartyje iš pradžių 0,2 proc., o vėliau 5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną numatyti vienašališkai ieškovo iniciatyva, jų dydis yra aiškiai per didelis ir jie neatlieka kompensacinės funkcijos. Teigė, kad atsakovė negalėjo sumokėti skolos dėl sunkios finansinės ir šeimyninės padėties. Be to nurodė, kad atsakovė įsipareigojimo ieškovui neįvykdė dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių, tačiau dabar jau sumokėjo pagrindinę skolą ir sutinka sumokėti ieškovui mažesnio dydžio delspinigius už šešis mėnesius. Taip pat atsakovė sutinka, kad iš jos būtų priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos bei visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

13Atsakovė pateikė teismui jos atsikirtimą į pagrindinį ieškovo ieškinio reikalavimą pagrindžiantį įrodymą.

14Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas iš dalies.

15Dėl šalių sudarytų sutarčių teisinio vertinimo.

16Iš bylos medžiagos ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų matyti, kad šalys 2009-06-03 sudarė prekių pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 2). Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo patiekti atsakovei prekių už atitinkamą sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą (sutarties objektas). Atsakovė taip pat įsipareigojo sutartyje nustatytu terminu sumokėti ieškovui už gautas prekes (sutarties atsiskaitymo sąlygos). Šalys, kaip ir buvo 2009-06-03 sutartyje numatyta, 2009-06-04 pasirašė PVM sąskaitą faktūrą (b.l.3). Šiame dokumente, kaip ir sutartyje šalys numatė iki kada atsakovė turi sumokėti ieškovui už parduotas prekes.

17Šalių sudaryta sutartis atitinka šios rūšies sutartims įstatymo numatytus turinio ir formos reikalavimus, yra nenuginčyta, todėl šalių turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.), o vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas įstatymas draudžia (CK 6.59 str.).

18Sutarties neįvykdymo atveju šalys numatė netesybas (CK 6.71 str.). 2009-06-03 sutarties atsiskaitymo sąlygose šalys numatė, kad jeigu atsakovė nesumoka už nupirktas prekes per nustatytą terminą, tai didėja netesybų dydis už pavėluotą apmokėjimą, tai yra pirkėjas moka pardavėjui daug didesnes netesybas nuo nesumokėtos skolos sumos.

19Šalių procesinių dokumentų turinys, šalių atstovų paaiškinimai, patvirtina, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą, atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2009-06-03 sutarties atsiskaitymo sąlygas, t.y. nei per 2009 metus, nei per 2010 metus, bei 2011 metų penkis mėnesius, atsakovė nesumokėjo ieškovui pagrindinės skolos. Atsakovė tik iš dalies įvykdė savo įsipareigojimą kuomet 2011-05-30 sumokėjo ieškovui pagrindinę skolos dalį - 377,23 Lt. Atsakovė šios prievolės neįvykdymą siejo su objektyviomis ir subjektyviomis aplinkybėmis, kurios turėjo įtakos prisiimtos prievolės įvykdymui. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo, kadangi remiantis šalių sudaryta 2009-06-03 sudaryta sutartimi, laiko, jog prisiimtoji prievolė turėjo būti vykdoma, bet kokiomis aplinkybėmis, nes sudarytas sutartis privalu vykdyti. Teismas su tokiu ieškovo aiškinimu sutinka iš dalies, kadangi atsižvelgiant į tuometinę ekonominę situacija ir šalis siejančius sutartinius santykius dėl prekių tiekimo bei apmokėjimo už pateiktas prekes, laiko, jog ieškovas būdamas stipresniąja sutarties šalimi (įmone), kilus ginčui dėl netesybų, kurių dydis yra gana didelis, galėjo atsižvelgiant į šalių santykių visumą, juos vertinti remiantis sąžiningo verslo praktika. Jau vien tai, jog atsakovė turėjo sumokėti ieškovui gana nedidelę skolą, kaip pagrindinį sutartinį įsipareigojimą ieškovui, kylantį iš šalių sudarytos sutarties, leidžia teismui daryti ir kitą išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės netesybų suma, yra ne tik labai didelė, bet ir negali būti laikoma jo galimais nuostoliais. Be to ieškovas nepateikė į bylą ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis patyrė tokius nuostolius, dėl to, kad atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal minėtą sutartį su ieškovu (CPK 178 str.).

20Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti jam iš atsakovės netesybas, kurios buvo numatytos tam, kad užtikrinti tinkamą prievolės įvykdymą. Šalių 2009-06-03 sudarytos sutarties turinys patvirtina, kad šalys iš anksto nustatė galimus kreditoriaus nuostolius, kurių nereikia įrodinėti (CK 6.258 str.).

21Kaip jau minėta šalių 2009-06-03 sudaryta sutartis iki bylos iškėlimo pagal atsakovo ieškinį nebuvo nuginčyta, todėl sutarties šalys turėjo ją tinkamai vykdyti. Šalių procesinių dokumentų turinys, šalių paaiškinimai patvirtina, kad ginčo sutartį tinkamai įvykdė ieškovas, o atsakovė iš dalies ir tik po ieškovo kreipimosi į teismą. Pastebėtina, jog pagal minėtą sutartį atsakovė turėjo teisę pakeisti sutarties vykdymo sąlygas (sutarties kitos sąlygos), tačiau ir šia teise ji nepasinaudojo. Toje dalyje, kurioje sutartis yra neįvykdyta, atsakovas teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl šios sutarties dalies vykdymo tvarkos ir sąlygų aiškinimo, atsižvelgiant į šalių sutartinius santykius ir pagal ginčo sutarties nuostatas (CK 6.189 str., 6.193 str.). Tačiau teismas daro išvadą, kad 2009-06-03 sutarties turinys yra aiškus, o joje numatytos sąlygos turi būti vykdomos. Atsakovės prieštaravimų turinys ir šalių sudaryta sutartis patvirtina, kad atsakovė iš dalies įvykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, bet tik po to kai ieškovas kreipėsi į teismą. Tuo pačiu teismas sutinka ir su atsakovo argumentu, kad pagal sutartį sankcija už jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikoma tik pirkėjai, o pardavėjui ji nenumatyta. Be to ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad sutarties tekstas yra parengtas pagal jo projektą. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovė galėjo skirtingai suvokti tiek ginčo sutartį, tiek jos vykdymo sąlygas, kurios teisinės technikos požiūriu turėjo būti išdėstytos tinkamiau.

22Taip pat pažymėtina, kad ieškovas yra ūkio subjektas, o atsakovė tik fizinis asmuo. Tuo pačiu pripažintina, kad nors tarp šalių nekilo ikiteisminio ginčo dėl sutarties projekto, o po jos pasirašymo dėl sutarties sąlygų, tačiau aiškinant sutarties sąlygas gali būti taikomos CK 6. 193 str. 4 d. nuostatos.

23Dėl teisės normų reguliuojančių šalių sutartinius santykius vertinimo.

24Teismas jau yra nurodęs, kad sudarydamos sutartį šalys veikė laisva valia ir 2009-06-03 sudarytoje sutartyje nenustatė jokių įstatymui prieštaraujančių nuostatų. Nors ieškovas duodamas paaiškinimus į atsakovės prieštaravimus nurodė, jog sudaryta sutartis šalių sutartiniams santykiams taikytina besąlygiškai, tačiau iš to, kas nurodyta aukščiau darytina išvada, jog kilus ginčui gali keistis ir ginčo šalių 2009-06-03 sudarytos sutarties sąlygos, nes šiuos šalių santykius vienašališkai sureguliavo ieškovas. Be to 2009-06-03 sutarties skyrius dėl atsiskaitymo sąlygų tarp šalių irgi gali būti keistinas kaip vienašališkai reguliuojantis šalių santykius dėl netesybų. Dėl to analizuodamas atsakovės prieštaravimuose nurodytus motyvus, teismas privalo atsižvelgti į tai ar šalių ginče yra visuomenės interesas, kuris reikalauja įsikišti į privačius šalių santykius ir uždrausti joms laisvai disponuoti savo galimybėmis. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitais CK 1.2 str. išvardintais principais. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje laiko reikšminga tą aplinkybę, kad ginčo sutartimi ieškovas sukūrė atsakovei prievoles pagal minėtą sutartį, kurios iki bylos išnagrinėjimo yra gerokai pasikeitusios. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į minėtas sutarties nuostatas, būtina išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

25Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad vertinant šalių sutartinius santykius būtina įvertinti ir pasikeitusias ekonomines sąlygas dėl šių santykių.

26Dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir ieškovo nustatytų netesybų dydžio.

27Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 6. 71 straipsnį netesybomis laikoma įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybomis laikoma bauda, nustatyta konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu, arba delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną praleisto termino dieną. Netesybos gali būti nustatytos įstatymu, šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Teisės teorija ir praktika skiria dvejopą netesybų prigimtį - tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 str.). Kitaip nei 1964 m. CK, kuriame buvo nustatytos baudinės netesybos, kaip civilinės atsakomybės forma netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant paprasčiausia atlyginti nukentėjusiajai šaliai jos patirtus nuostolius. Dėl to, taikant netesybas kaip sutartinę civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos - prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir skolininko kaltė dėl prievolės neįvykdymo.

28Suteikdamas teisę šalims susitarti dėl netesybų, CK nenustato jokio konkretaus jų dydžio - sutartines netesybas šalys gali nusistatyti savo nuožiūra. Susitardamos dėl netesybų šalys iš esmės iš anksto nurodo galimus nuostolius, todėl kreditoriui nebereikia įrodinėti jų dydžio. Šiuo atveju civilinė atsakomybė yra ribota, nes šalių valia išreiškiama nežinant, ar nuostolių bus, o jeigu bus, tai kokio dydžio. Kadangi nuostoliai yra tik numatomi, spėdamos, ar jų iš viso gali atsirasti ir kokio dydžio, rizikuoja abi sutarties šalys. Tačiau susitardamos dėl netesybų dydžio šalys neturėtų piktnaudžiauti ir siekti nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės ar neprotingai didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, CK 6.73 str. 2 dalies ir 6.258 str. 3 dalies pagrindu teismas turi teisę jas sumažinti savo nuožiūra. Tokiu būdu teismas turi teisę vertinti šalių susitarimo dėl netesybų teisėtumą. Kaip jau yra pastebėta, šalių netesybos apskaičiuojamos pagal formulę, kurią vienasmeniškai pasiūlė ieškovas ir kuri visiškai netaikoma jo atžvilgiu.

29Nors įstatyme sąvokos aiškiai per didelės netesybos pagal CK 6.73 str. 2 dalį arba neprotingai didelės netesybos pagal CK 6.258 str. 3 dalį nėra sukonkretintos, tačiau teismų praktika suformulavo šių sąvokų kriterijus. Dėl to pagal kriterijus yra sprendžiama, ar netesybos ne per didelės ir pagal juos teismas vertina netesybas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Be to LAT yra išskyręs keletą aplinkybių, kurios vertintinos sprendžiant, ar sutartinės netesybos nėra aiškiai per dideles. Šios aplinkybės yra:

  1. šalių sutartinių santykių pobūdis,
  2. prievolės vertė,
  3. aplinkybė, ar šalys nebuvo susitarusios taikyti išimtinių ar alternatyvių netesybų.
  4. prievolės pažeidimo aplinkybės,
  5. kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir kt.

30Teismas vertindamas šalių sutartas netesybas, taip pat vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir įvertina, ar netesybos nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/ 2007, LAT Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/ 2009, kt.).

31Kaip minėta, sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma ir jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai jos patirtus nuostolius. Civilinėje teisėje galioja visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), dėl to teismas, mažindamas sutartines netesybas, kurios yra šalių iš anksto aptarti nuostoliai, negali jų sumažinti daugiau, nei šalys patyrė nuostolių (CK 6.258 str. 3 d.).

32Pažymėtina, jog LAT 2007 m. spalio 1 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007 nurodė, kad aplinkybė, jog abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pateikia prašymą. Reikia turėti omenyje, kad, nustatant sutarties sąlygas, viena sutarties šalis gali pasinaudoti savo pranašesne padėtimi, kitos šalies silpnumu (neapdairumu, nepatyrimu ir pan.) ir nesąžiningai pasiekti susitarimą, kuriuo nustato gerokai palankesnes sau sutarties sąlygas, t. y. įgyti nepagrįstą pranašumą (pavyzdžiui, užsitikrinti labai dideles netesybas). Tam tikrais atvejais LAT leidžia nukrypti nuo objektyvaus susitarimo dėl netesybų vertinimo principo ir atsižvelgti į šio susitarimo sudarymo ar sutarties pažeidimo aplinkybes. Pavyzdžiui, jeigu dideles netesybas pasiūlo aiškiai ekonomiškai stipresnė šalis vienašališkai parengtame susitarime. Teismas jau yra nurodęs, kad užimdamas dominuojančią padėtį atsakovės atžvilgiu, ieškovas neturėtų šia padėtimi piktnaudžiauti. Taip pat pastebėtina, kad didelės netesybos gali būti nesumažintos, jeigu skolininkas nesąžiningas, elgiasi netinkamai kitos sutarties šalies atžvilgiu, nebendradarbiauja su ja, neinformuoja apie svarbias sutarčiai vykdyti aplinkybes, tačiau šiame šalių ginče tokių aplinkybių nenustatyta. Tačiau pagrįstu argumentu sumažinti sutartyje nustatytų didelių netesybų dydį taip pat laikoma aplinkybė, kad prievolės šalys įsipareigoja nevienodai. Ginčo metu labai didelės netesybos teismo turi būti peržiūrimos atsižvelgiant į tai, ar jų dydis protingas ar ne, o ne į tai, kad abi šalys savo įsipareigojimus užtikrino neprotingo, bet vienodo dydžio netesybomis (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).

33Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir faktinis pagrindas peržiūrėti ieškovo prašomų priteisti netesybų dydį.

34Netesybų mažinimo teisinis pagrindas.

35Teismas gali sumažinti netesybas tiek savo nuožiūra ex officio, tiek šalies prašymu. Tokiu būdu realizuojama sutarties šalių interesų pusiausvyros principo apsauga. Teismų vykdoma netesybų dydžio kontrolė grindžiama viešojo intereso gynimu taikant sąžiningumo ir protingumo principus sutartiniams santykiams ir neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų (Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-158- 2271 2009). Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Dėl to teismas, keisdamas (mažindamas) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę, gali atsižvelgti ir į CK 6. 223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6. 223 str. 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6. 228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6. 73 str. 2 dalimi ir 6. 258 str. 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą bei pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. CK 6. 228 str. 1 dalyje išdėstyti pagrindai, kuriems esant svarstoma, ar reikia pakeisti sutartį. Tokiais pagrindais pripažįstama, kad, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėta pranašumą, jeigu viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, be to reikšmės turi ir sutarties prigimtis bei tikslas. CK 6. 228 str. 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti pašalinant esminę nelygybę pakeista sutartis, t. y. pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (LAT Civilinių bylų skyriaus2007m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503I 2007, LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Ginčo atveju nekilo šalių 2009-06-03 sudarytos sutarties sąlygų keitimo būtinybė, todėl teismas kol kas jų nekeičia. Tačiau kaip teismas jau yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimo metu svarstytinas klausimas dėl nevienodos šalių atsakomybės, todėl pripažintina, jog egzistuoja ir teisinis pagrindas peržiūrėti ieškovo prašomų netesybų dydį.

36Dėl netesybų ir nuostolių santykio.

37Kaip minėta, netesybomis laikomi šalių iš anksto aptarti minimalūs nuostoliai, kurių nebereikia įrodinėti. Tačiau nukentėjusioji šalis gali patirti ir realių nuostolių dėl sutarties pažeidimo arba netinkamo vykdymo. Nukentėjusiajai šaliai pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos pagal CK 6. 73 str. 1 dalį įskaitomos į nuostolius. Šia norma CK įtvirtina įskaitinių netesybų principą, dėl to šalys negali reikalauti baudinių netesybų, t. y. kad būtų išieškotos ir netesybos, ir visi nuostoliai, neįskaitant į juos išieškotų netesybų. Toks pats principas įtvirtintas ir CK 6. 258 straipsnyje, reglamentuojančiame sutartinę atsakomybę. Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad, kreditoriui reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir nuostolius bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, į kurią įeina mažesnioji. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6. 73 str. 1 dalį priteisiama atlyginti nuostolius, apimančius įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6. 73 str. 1 d.); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6. 73 str. 2 d.); nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

38Netesybų įskaitymo principas taikomas ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl abiejų rūšių netesybų (baudos ir delspinigių) taikymo už tą patį pažeidimą. 2009 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2009 LAT išaiškino, kad tokiu atveju atsižvelgiama į bendrą netesybų dydį. Įskaitant netesybas į nuostolius atsižvelgiama į bendrą netesybų sumą (tiek delspinigių, tiek baudų). Atsižvelgiant į bendrą netesybų sumą mažinamos ir netesybos, išlaikant garantiją, kad sumažintos netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.

39Teismas vertindamas ieškovo pateiktame dokumente nurodyto reikalavimo (netesybų) pagrįstumą konstatuoja, kad šis pastarojo reikalavimas atsakovei laikytinas tik iš dalies pagrįstu (b.l.4). Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog atsakovė dėl šio ieškovo reikalavimo pirmiausia, prieštaravimuose remiasi aplinkybėmis, kurios susijusios su ieškinio senaties institutu (CK 1. 125 str.). Teismas iš dalies sutinka su atsakovės prieštaravimuose nurodytais motyvais, kad ieškovas reikšdamas jai reikalavimą dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, turi teisę juos apskaičiuoti pagal pasirinktą laikotarpį, tačiau tik atsižvelgiant į ieškinio senatį. Dėl to remiantis paminėtu darytina išvada, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės sumokėti delspinigius pagal 2009-06-03 sutartį už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį (b.l. 2, 4). Pagal šį ieškovo reikalavimą remiantis paminėtu jam priteistina iš skolininkės atitinkama delspinigių sumą ir tik už šešių mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant ir į atsakovės reikalavimą delspinigių skaičiavimui taikyti ieškinio senatį (CK 1. 125 str. 5 d. 1 p.). Atskirai pažymėtina, kad esant kitos šalies reikalavimui taikyti ieškovo nurodytam reikalavimui ieškinio senatį, įstatymas numato, jog teismas tokiu atveju pagal pareikštą ieškovo pradinį reikalavimą negali priteisti pastarajam delspinigių už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į ieškinio pateikimo teismui datą (CK 1. 126 str. 2 d.). Todėl šiam ieškovo reikalavimui taikytina ir ieškinio senatis turtinti įtakos ir iš atsakovės priteistinų delspinigių dydžiui, atsižvelgiant į CK 1. 125 str. 5 d. 1 p. nuostatas.

40Teismas laiko, kad esant aukščiau nurodytiems pagrindams, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės netesybų suma mažintina iki pagrindinės skolos dydžio, tai yra priteisiant ieškovui tik 377,03 Lt delspinigių, o likusioje dalyje šį prašymą atmetant. Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško skolos sumokėjimo (CK 6. 37 str. 2 d., 6. 210 str. 1 d.).

41Kadangi atsakovė po bylos iškėlimo pagrindinį ieškovo ieškinio reikalavimą patenkino ir ieškovas šioje dalyje jo nebepalaiko, todėl civilinė bylą dalyje dėl 377,03 Lt skolos iš atsakovės priteisimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

42Nors teismas tenkina iš dalies ieškovo J. Daujoto įmonės Koloritas ieškinį atsakovei R. L., tuo pačiu ieškovui priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 53,72 Lt (be PVM, kadangi ieškovas šį mokesti per PVM atskaitą susigrąžina iš valstybės) būtinų išlaidų dėl skelbimo spaudoje apie kuratoriaus atsakovei paskyrimą ir 113,00 Lt žyminio mokesčio, nes atsakovės atstovas su tokiu ieškovo reikalavimu sutiko. Tuo pačiu iš atsakovės priteistinos išlaidos į valstybės biudžetą, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str.).

43Iki teismo sprendimo įvykdymo paliktina galioti atsakovės atžvilgiu byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 150 str. 5d.).

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 8 p., 92 str. 1 d., 93 str. 2 d., 96 str., 259, 263-265, 268-270 str., 293 str. 1 d. 4 p.,

Nutarė

451. Bylą dalyje dėl 377,03 Lt skolos iš atsakovės R. L. priteisimo nutraukti.

462. Priteisti ieškovui Jono Daujoto įmonei ,,Koloritas“ (į/k 244146770) iš atsakovės R. L. (a/k ( - ) 377,03 Lt (tris šimtus septyniasdešimt septynis litus 03ct) delspinigių.

473. Priteisti ieškovui Jono Daujoto įmonei ,,Koloritas“ (į/k 244146770) iš atsakovės R. L. (a/k ( - ) 113 Lt (vieną šimtą tryliką litų) žyminio mokesčio, 53,72 Lt viešo skelbimo išlaidų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 377,03 Lt netesybų (delspinigių) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-07 dienos iki visiško atsiskaitymo.

484. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės R. L. (a/k 145636947) - 6,80 Lt (šešis litus 80 ct) už procesinių dokumentų įteikimą, per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą.

495. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovei atmesti.

506. Iki teismo sprendimo įvykdymo palikti galioti laikinąją apsaugos priemonę taikytą byloje pagal 2011-04-07 nutartį (turto arešto akto Nr. 0111003477).

51Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo J. Daujoto įmonės Koloritas atstovui savininkui J. D. ir... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas 2011-04-05 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 7. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė iki šiol... 8. Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 9. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kurį grindė... 10. Pirmiausia, nurodė, kad sutinką dėl ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti... 11. Taip pat teigė, kad neprieštarauja, jog ieškovui būtų priteistos 5 proc.... 12. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui paaiškinimą dėl... 13. Atsakovė pateikė teismui jos atsikirtimą į pagrindinį ieškovo ieškinio... 14. Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas iš dalies.... 15. Dėl šalių sudarytų sutarčių teisinio vertinimo.... 16. Iš bylos medžiagos ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų matyti, kad... 17. Šalių sudaryta sutartis atitinka šios rūšies sutartims įstatymo numatytus... 18. Sutarties neįvykdymo atveju šalys numatė netesybas (CK 6.71 str.).... 19. Šalių procesinių dokumentų turinys, šalių atstovų paaiškinimai,... 20. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti... 21. Kaip jau minėta šalių 2009-06-03 sudaryta sutartis iki bylos iškėlimo... 22. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas yra ūkio subjektas, o atsakovė tik... 23. Dėl teisės normų reguliuojančių šalių sutartinius santykius vertinimo.... 24. Teismas jau yra nurodęs, kad sudarydamos sutartį šalys veikė laisva valia... 25. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad vertinant... 26. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir ieškovo nustatytų netesybų... 27. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 6. 71 straipsnį netesybomis... 28. Suteikdamas teisę šalims susitarti dėl netesybų, CK nenustato jokio... 29. Nors įstatyme sąvokos aiškiai per didelės netesybos pagal CK 6.73 str. 2... 30. Teismas vertindamas šalių sutartas netesybas, taip pat vadovaujasi CK 1.5... 31. Kaip minėta, sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma ir jomis... 32. Pažymėtina, jog LAT 2007 m. spalio 1 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007... 33. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad egzistuoja... 34. Netesybų mažinimo teisinis pagrindas.... 35. Teismas gali sumažinti netesybas tiek savo nuožiūra ex officio, tiek šalies... 36. Dėl netesybų ir nuostolių santykio.... 37. Kaip minėta, netesybomis laikomi šalių iš anksto aptarti minimalūs... 38. Netesybų įskaitymo principas taikomas ir tais atvejais, kai šalys susitaria... 39. Teismas vertindamas ieškovo pateiktame dokumente nurodyto reikalavimo... 40. Teismas laiko, kad esant aukščiau nurodytiems pagrindams, ieškovo prašoma... 41. Kadangi atsakovė po bylos iškėlimo pagrindinį ieškovo ieškinio... 42. Nors teismas tenkina iš dalies ieškovo J. Daujoto įmonės Koloritas... 43. Iki teismo sprendimo įvykdymo paliktina galioti atsakovės atžvilgiu byloje... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str.... 45. 1. Bylą dalyje dėl 377,03 Lt skolos iš atsakovės R. L. priteisimo... 46. 2. Priteisti ieškovui Jono Daujoto įmonei ,,Koloritas“ (į/k 244146770) iš... 47. 3. Priteisti ieškovui Jono Daujoto įmonei ,,Koloritas“ (į/k 244146770) iš... 48. 4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 49. 5. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovei atmesti.... 50. 6. Iki teismo sprendimo įvykdymo palikti galioti laikinąją apsaugos... 51. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...