Byla 2-286/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zarasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Zarasta“ dėl vienašalio atliktų darbų akto dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo ir atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zarasta“ priešieškinį ieškovei A. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. Š..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovo vienašalio atliktų darbų akto A002 dalį 17 244, 94 Lt sumai, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti jai 11 486, 50 Lt, priteisti 330,43 Lt palūkanas ir 5 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad ji 2010 m. birželio 1 d. su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2010/06-01 dėl statybos darbų atlikimo jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name. Sutarties sudarymo metu atsakovo direktoriaus jai pateikė statybos rangos sutarties projektą, kurio sąlygos neatitiko susitarimo bei faktinių aplinkybių (neteisingai nurodyta bendra statybos darbų kvadratūra – turėjo būti 378 kv. m, o ne 581,8 kv. m; statybos darbų kaina turėjo būti 65 Lt (įskaitant PVM) už 1 kv. m, o ne 78,65 Lt už 1 kv. m), todėl sandoris nebuvo patvirtintas rašytine forma. Tiek ji, tiek atsakovas sutartį faktiškai pradėjo vykdyti. Sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2010 m. rugsėjo 10 d. atsakovo iniciatyva jai apie tai iš anksto nepranešus. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad sutartis buvo nutraukta 2010 m. spalio 1 d., kad iki sutarties nutraukimo dienos jis atliko 85 procentų visų darbų. Po to, kai jos sutuoktinis raštu pareikalavo atsakovo pateikti statybos rangos sutarties rašytinį tekstą, atsakovas išreiškė pageidavimą įforminti atliktų darbų priėmimo – perdavimo faktą ir kartu su 2011 m. kovo 2 d. pranešimu pateikė atliktų darbų aktą A002, kuriame nurodyti duomenys surašyti nepagrįstai (akte neteisingai nurodytas perduodamų darbų terminas (atsakovas statybos darbus nutraukė 2010-09-10, o ne 2010-10-01), sutarta kaina buvo 65 Lt (įskaitant PVM), akte neteisingai apskaičiuotas darbų kiekis (akte nurodyta, kad atliktų statybos darbų apimtis yra 391,08 kv.m, tačiau bendra visų sutartų statybos darbų apimtis buvo 378 kv. m). Be to, nešališkas specialistas konstatavo, kad įvykdyti statybos darbai objekte sudaro tik 55 procentus. Pripažinus, kad atsakovas atliko mažiau darbų, nei nurodyta akte, apskaičiavus bendrą faktiškai atliktų darbų vertę pagal sutartą kainą (65 Lt su PVM už 1 kv.m), bendra faktiškai atliktų darbų vertė su PVM sudaro 13 513, 50 Lt (378 kv.m * 65 Lt * 55 proc. : 100 proc.), o atliktų darbų akte nepagrįstai apskaičiuota bendra darbų vertė sudaro 30 758, 44 Lt su PVM, todėl atliktų darbų akto dalis 17 244, 94 Lt sumai yra pripažintina negaliojančia. Ji atsakovui už darbus yra sumokėjusi 17 000 Lt, todėl, pripažinus, kad atsakovas atliko mažiau darbų, nei nurodyta atliktų darbų akte ir atliktų darbų dalį 17 244,94 Lt sumai pripažinus negaliojančia, atsakovas turi pareigą jai grąžinti 3 486,50 Lt permoką. Už statybos darbams naudojamas medžiagas ji iš viso sumokėjo 16 000 Lt, tačiau atsakovas išlaidas medžiagoms patvirtinančių dokumentų nepateikė. Ji pripažįsta, kad atsakovas statybos darbams atlikti galėjo panaudoti medžiagų už 8 000 Lt, likusią dalį, t. y. 8 000 Lt, prašo priteisti.

5Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla.

6Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės nesumokėtą pinigų sumą už atliktus darbus – 13 758,44 Lt, o ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis iki sutarties nutraukimo dienos atliko 85 procentus viso numatyto darbų kiekio. Kadangi sutartyje buvo nurodytas konkretus vienetinis atliktinų darbų įkainis, jis pagal tuometinio atsakovo direktoriaus ir A. Š. tarpusavio atliktus matavimus surašė bei pateikė A. Š. aktą, kur atliktų darbų kiekis pagal kvadratūrą sudarė 391,08 kv. m., todėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte yra tinkamai nurodyti atliktų darbų kiekiai. Sutarties nutraukimo dieną ieškovė, dalyvaujant jos sutuoktiniui ir statybos technikiniam prižiūrėtojui, de facto priėmė darbus ir jų rezultatą, tačiau joks dokumentas nebuvo pasirašytas. Ieškovė nereagavo į vėlesnį pranešimą dėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto įforminimo ir neperdavė pasirašyto atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto egzemplioriaus bei nepateikė jokių motyvuotų pretenzijų dėl akto turinio ar jame nurodytų darbų trūkumų, todėl preziumuojama, kad atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. A002 nurodyti darbai perduoti vienašališkai. Ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi visos likusios pinigų sumos, t. y. 13 758, 44 Lt (viso 85 proc. darbų kaina 30 758, 44 Lt – 17 000 Lt avansu sumokėta suma už atliktus darbus = 13 758, 44 Lt). Buvęs atsakovo vadovas yra pateikęs ieškovui visus dokumentus, pagrindžiančius medžiagų, būtinų darbams atlikti, pirkimą. Dėl šių faktų A. Š. jam jokių pretenzijų nebuvo pateikusi, todėl ieškovės reikalavimas grąžinti pinigų sumas, skirtas medžiagoms pirkti, nepagrįstas ir neteisėtas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia Atliktų darbų akto A002 dalį 17 244, 94 Lt sumai, priteisė ieškovei iš atsakovo 3 486,50 Lt, 100,30 Lt palūkanų, 5 procentų procesines palūkanas ir 273,15 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį ir atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovą siejo statybos rangos teisiniai santykiai, atsiradę pagal žodinį šalių susitarimą (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Šią sutartį teismas kvalifikavo vartojimo statybos rangos sutartimi dėl to taikė CK 6.672 – 6.678 straipsnių nuostatas. Teismas nustatė, kad atsakovas, sudarydamas su ieškove vartojimo rangos sutartį ir ją vykdymas, nesilaikė CK 6.163 straipsnio 4 dalies, 6.674 straipsnio reikalavimų. Teismas nurodė, jog atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad jis suteikė būtiną ir teisingą informaciją ieškovei apie darbų apimtį ir kainą. Nesant tokių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog buvo susitarta dėl 65 Lt (neįskaitant PVM) kainos ir 391 kv. m statybos darbų apimties. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovo vienašalio atliktų darbų akto A002 dalį, teismas pažymėjo, kad aktas pasirašytas tik atsakovo ir nesant rašytinės rangos sutarties, todėl sprendė, jog neįmanoma nustatyti, dėl kokios kainos už kvadratinį metrą darbų šalys susitarė. Vadovaudamasis bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193–6.195 straipsniai) ir CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl 65 Lt už kv. m (įskaitant PVM), kurią patvirtino ieškovė ir liudytojas V. Š. (2 t., 195, 197 b. l.). Atliktų darbų kiekį ir apimtis teismas nustatė pagal techninės priežiūros vadovo A. K. apskaičiavimus ir patikrinimo aktą, kad statybos darbų plotas buvo 378 kv. m. (1 t., 16, 17, 55 b. l.) ir įvykdyti 55 procentai darbų, t. y. darbų už 13 513, 75 Lt (įskaitant PVM) (1 b. t., 51 b. l.). Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog buvo susitarta dėl 391,08 kv.m. darbų ploto, kad atliko 85 procentus darbų, todėl sprendė, jog darbų perdavimo aktą ieškovė atsisakė pasirašyti pagrįstai dėl jame neteisingai nurodytų duomenų, ir ginčo akto dalį už 17 244,94 Lt pripažino negaliojančia. Teismas nustatė, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovui už darbus 17 000 Lt (1 t., 54 b. l., 2 t., 119, 120 b. l.), todėl pripažinęs atliktų darbų akto dalį negaliojančia, priteisė ieškovei iš atsakovo permokėtą sumą. Patenkinęs ieškovės ieškinio dalį, teismas atmetė atsakovo priešieškinį, kurio nepatenkinimą lėmė ieškinio dalies patenkinimas. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 8 000 Lt perduotų statybinėms medžiagoms įsigyti, konstatavęs, jog ieškovė šio reikalavimo neįrodė.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Atskirajame skunde iš esmės pakartoja ieškovo ar atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, teismo nustatytus faktus ir motyvus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas netinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, pažeidė apelianto teises ir teisėtus interesus.

122. Teismas klydo teigdamas, kad nesant raštu sudarytos rangos sutarties, laikytina, jog neįmanoma nustatyti, dėl kokios kainos už kvadratinį metrą darbų šalys susitarė. Būtent pagal teismui pateiktą rašytinę, bet šalių nepasirašytą, sutartį buvo vykdomi statybos rangos darbai, kurioje aiškiai aprašytos jos sąlygos, tarp jų kaina ir kvadratūra, kurių šalys neginčijo vykdydamos sutartį.

133. Teismas vadovavosi ieškovės sutuoktinio V. Š., kuris tikėtina yra šališkas, parodymais, o liudytojo G. Š. parodymų neįvertino ir dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalies, 186 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

144. Teismas, pažeisdamas įrodymų sutikrinimo tvarką, nepasisakė dėl pačios sutarties turinio, o vertino tik kitose sutarties lapų pusėse ranka atliktus įrašus t. y. nevertino įrodymų visumos.

155. Dėl aktyvaus teismo vaidmens šioje byloje teismas turėjo teisę rinkti ir kitus įrodymus apie statybos rangos rinkos kainas ir pan., tačiau to nepadarė, todėl pažeidė CK 6.653 straipsnio 1 dalį ir 6.198 straipsnio 1 dalį.

166. Teismas išimtinai vadovavosi techninės priežiūros vadovo A. K., pasamdyto ieškovės, atliktais paskaičiavimais ir matavimais, kai darbai jau praktiškai buvo pustrečią mėnesį vykdomi, nes statybos rangos sutartis buvo sudaryta 2010 m. birželio 1 d., kai atliktus darbus patvirtina aktas, dėl kurio pretenzijų ieškovė niekada nebuvo pareiškusi ir jis nebuvo ginčytas.

17Ieškovė su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

181. Teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis procesinėmis ir materialiosios teisės normomis. Teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, nurodė savo išvadų faktinius ir teisinius argumentus, įsigilino į bylos esmę, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, motyvuojamas klaidingai aiškinant įstatymą, todėl atmestinas.

192. Atsakovas reikalavimus grindžia hipotetine prielaida, kad jis atliko 85 procentus darbų. Taip pat remiasi aplinkybe, kad darbus reikia įkainoti pagal sutartį, kuri patogesnė atsakovui, bet kuri nebuvo pasirašyta, kad galioja nepasirašytas darbų perdavimo priėmimo aktas ir kad atsakovo išlaidas, patirtas perkant statybines medžiagas, pagrindžia tuometinio bedrovės direktoriaus atsispausdintas kompiuteriu sumaketuotas lapas. Šis lapas be datos ir parašo.

203. Apeliantas nepateikė dokumentų, kurių pagrindu būtų galima laikyti, kad šalys tinkamai susitarė dėl atliekamų darbų kainos ir apimties, kad atlikta 85 procentai darbų.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

23Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš vartojimo statybos rangos santykių, kurie nebuvo įforminti rašytine sutartimi. Byloje nustatyta, kad atsakovo parengto sutarties teksto šalys nepasirašė, tačiau atsakovas darbus atlikinėjo, o ieškovė vykdė mokėjimo pareigą. Tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kainos, kiekio ir apimties. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl 65 Lt, įskaitant PVM, už 1 kv. m. darbų kainos, kad darbų apimtį sudaro 378 k. m., kad atsakovas atliko 55 procentus sutartų darbų.

24Apelianto teiginiai apie netinkamą proceso ir materialiosios teisės normų taikymą nepagrįsti. Teismas tarp šalių susiklosčiusius statybos rangos santykius teisingai kvalifikavo kaip vartojimo statybos rangą, pagrįstai jiems taikė ir tinkamai aiškino vartojimo rangą bei vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką vartotojų teisių apsaugos srityje. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, todėl vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti, todėl rangovas iki sutarties sudarymo privalo pateikti užsakovui visą informaciją apie siūlomus ir atliekamus darbus, kad vartotojas galėtų sudarytų sutartį dėl darbo, kuris pagal savo savybes atitiktų tai, ką jis turėjo omenyje (CK 6.674 str.). Teismas teisingai nurodė, kad būtina informacija tokiu atveju laikytini duomenys apie esmines darbų savybes, ypatumus, kainą, atsiskaitymų tvarką ir kt., o teisinga informacija yra tokie realią tikrovę atitinkantys duomenys, kurie nurodomi pačioje sutartyje, kituose dokumentuose, ar žodine forma. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, sudarydamas su ieškove vartojimo rangos sutartį ir ją vykdymas, nesilaikė įstatymo reikalavimų. Šios išvados teisingumą patvirtina aplinkybė, kad atsakovas, būdamas juridinis asmuo, besiverčiantis statybos verslu, pradėdamas statybos darbus ieškovės objekte, rašytinės sutarties nesudarė, aiškiai nesusitarė dėl darbų kainos ir apimties, nepateikė objektyvių skaičiavimų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti statybos objekte atliekamų darbų kiekius.

25Darbų kaina nustatoma rangos sutarties šalių susitarimu, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.676 str. 1 d., 6.687 str. 1 d.). Šalių pozicijos dėl sutartos darbų kainos skiriasi - atsakovas teigia, kad šalių sutarta 78,65 Lt, įskaitant PVM, už 1 kv. m. kaina užfiksuota šalių nepasirašytoje sutartyje ir atliktų darbų akte, o ieškovė teigia, kad buvo susitarta dėl 65 Lt, įskaitant PVM, už 1 kv. m. kainos. Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo vadovautis statybos rangos sutarties tekstu, kuriame aiškiai nurodyta statybos darbų kaina ir kiekis, nes vykdydamos sutartį šių sąlygų šalys neginčijo. Tokiems apelianto argumentams teisėjų kolegija nepritaria. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šalių nepasirašytu statybos rangos sutarties tekstu dėl jų ginčo santykiams negaliojimo, todėl atsakovas jomis remtis negali. Pasak ieškovės, atsakovo parengtos sutarties šalys nepasirašė, nes su joje nurodyta darbų kaina ir apimtimi nesutiko ieškovė. Taigi nepagrįsti apelianto teiginiai, jog šalys sutarties tekste nurodytų sąlygų neginčijo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutarties tekste darbų apimtis nurodyta 581,8 kv. m., o atsakovo vienašališkai surašytame atliktų darbų akte – 391,08 kv. m. Atsakovas nepateikė paskaičiavimų, pagal kuriuos atliko darbus ir nustatė atliktų darbų kiekį. Šios aplinkybės patvirtina, kad pats atsakovas tiksliai nežinojo atliekamų darbų kiekio.

26Priešieškinyje nurodytas aplinkybes, jog šalys susitarė dėl didesnės, nei ieškovės nurodyta, statybos darbų kainos ir apimties bei atliko daugiau sutartų darbų, nei techninės priežiūros vadovo atlikti paskaičiavimai, atsakovas privalėjo įrodyti (CPK 178 str.). Atliktų darbų akto ieškovė nepasirašė dėl jame nurodytų duomenų neatitikimo tikrovei ir kreipėsi į teismą dėl jo dalies pripažinimo negaliojančia, todėl apeliantas neteisus, kad dėl akto tarp šalių nebuvo ginčo ir teismas privalėjo juo vadovautis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė reikalingos atlikti darbų apimties teisingo išmatavimo, susitarimo dėl 78,65 Lt (su PVM) už 1 kv. m. darbų kainos, atliktų darbų kiekio, yra pagrįsta ir teisinga, padaryta tinkamai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

27Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Apie sutartų darbų kainą, apimtis ir kiekius teismas teisingai sprendė, atsižvelgdamas į šalių ypatumus, į tai, kad ieškovė – yra vartotoja, o atsakovas, yra juridinis asmuo vykdantis statybos darbus, besiverčiantis statybų verslu, kuriam tenka pareiga pasirūpinti tinkamu dokumentų įforminu; tarp šalių susiklosčiusius santykius pagrįstai aiškino vartotojos naudai; įvertinęs ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus, techninės priežiūros vadovo A. K. atliktus apskaičiavimus ir jo padarytas išvadas, teisingai nustatė šalių susitarimą dėl darbų kainos ir apimties bei atsakovo atliktų darbų kiekius.

28Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 str. 2 d.). Apelianto teigimu, teismas negalėjo remtis ieškovės sutuoktinio parodymais dėl jo šališkumo. Ginčo darbai buvo atliekami ieškovės ir jo sutuoktinio namuose, todėl teismas pagrįstai vadovavosi jo paaiškinimais apie darbų atlikimo aplinkybes. Teismas, nustatydamas atliktų darbų kiekį, vadovavosi techninės priežiūros vadovo A. K., su kuriuo ieškovė 2010 m. rugpjūčio 11 d. sudarė techninės priežiūros sutartį, 2010 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktu ir paskaičiavimais, pagal kuriuos darbų apimtis sudarė 378 k. m., iki 2010 m. rugsėjo 10 d. atlikti 55 procentai darbų, skaičiuojant darbų kainą 65 Lt su PVM, jų vertė yra 13 513,75 Lt (1 t., 16, 17, 18, 23, 24 b. l.). Atsakovo buvusio vadovo paaiškinimai nepaneigia specialių žinių statybos srityje turinčio asmens atliktų paskaičiavimų pagrįstumo ir teismo konstatuoto fakto, kad atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus. Atsakovas neįrodė, kad paskaičiavimai neteisingi ir neatitinka tikrovės, todėl jo argumentai, kad teismas jais neturėjo vadovautis, nepagrįsti. Skaičiavimus paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

29Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamoje byloje teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas proceso teisės normose įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių techninės priežiūros vadovo pateiktų paskaičiavimų pagrįstumą dėl atliktų darbų apimties, todėl priešingos išvados, nei padaryta byloje dėl darbų kainos, apimties ir atlikto kiekio, pirmosios instancijos teismas padaryti negalėjo.

30Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas šioje byloje privalėjo būti aktyvus ir rinkti įrodymus apie statybos rangos darbų rinkos kainas. Nagrinėjamos bylos ypatumas, nulemtas vartojimo teisinių santykių, neįpareigoja teismo ginti atsakovo, stipresniosios šalies, interesus ir už jį byloje rinkti įrodymus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi ir dispozityvumo principas reikalauja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių atsakovas neįrodė, todėl teismas pagrįstai atmetė priešieškinį, o ieškinį patenkino iš dalies (CPK 178 str.).

31Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, teisingai nustatė sutartų darbų kainą, kiekį ir atliktų darbų apimtį, tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 337 str. 1 d.).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovo... 5. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsakovui iškelta... 6. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės nesumokėtą pinigų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškinį... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 11. 1. Teismas netinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas,... 12. 2. Teismas klydo teigdamas, kad nesant raštu sudarytos rangos sutarties,... 13. 3. Teismas vadovavosi ieškovės sutuoktinio V. Š., kuris tikėtina yra... 14. 4. Teismas, pažeisdamas įrodymų sutikrinimo tvarką, nepasisakė dėl... 15. 5. Dėl aktyvaus teismo vaidmens šioje byloje teismas turėjo teisę rinkti ir... 16. 6. Teismas išimtinai vadovavosi techninės priežiūros vadovo A. K.,... 17. Ieškovė su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o Vilniaus... 18. 1. Teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas... 19. 2. Atsakovas reikalavimus grindžia hipotetine prielaida, kad jis atliko 85... 20. 3. Apeliantas nepateikė dokumentų, kurių pagrindu būtų galima laikyti, kad... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys patenkintas iš... 23. Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš vartojimo statybos rangos santykių,... 24. Apelianto teiginiai apie netinkamą proceso ir materialiosios teisės normų... 25. Darbų kaina nustatoma rangos sutarties šalių susitarimu, užsakovas privalo... 26. Priešieškinyje nurodytas aplinkybes, jog šalys susitarė dėl didesnės, nei... 27. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 28. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamoje byloje teismas įrodymus... 30. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas šioje byloje privalėjo būti... 31. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti...