Byla e2-1058-370/2019
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „DVR paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DVR paslaugos“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Murmansko laivybos kompanija“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DVR paslaugos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Murmansko laivybos kompanija“ (toliau – ir atsakovė) į Klaipėdos apygardos teismą, kuriame prašo pripažinti niekine arba negaliojančia nuo pasirašymo momento tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 2016 m. rugpjūčio 12 d. rangos sutartį Nr. UTEF-24/6519 (toliau – ir sutartis, ir rangos sutartis) ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovei SKL 8VD36/24 tipo variklį Nr. 1, o ieškovei iš atsakovės priteisti 55 575 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.

8Ieškovė nurodė, kad šis ieškinys pareikštas dėl žalos, kuri atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlyginimo, todėl, vadovaujantis 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Tarptautinė sutartis) 40 straipsniu, ginčo teismingumas priskirtinas Lietuvos Respublikos teismams.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

113.

12Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1148-796/2019 atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį atsakovei kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

134.

14Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių pasirašytoje sutartyje nėra nurodyta, kad laivo „MIKHAIL KUTUZOV“ pagalbinio variklio išbandymo darbai privalo būti atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat atliktų darbų aktai, kuriuose nurodoma prašoma priteisti suma, išrašyti remiantis ieškovės ir atsakovės sudaryta rangos sutartimi. Ieškovė byloje reiškia ne tik reikalavimą atlyginti žalą, bet ir reikalavimą pripažinti rangos sutartį negaliojančia. Ieškinio reikalavimai pareikšti Rusijos Federacijoje registruotam juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra Rusijos Federacijos teritorijoje ir kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi valdymo įstaigos, atstovybės ar filialo.

155.

16Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, taip pat CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 780 straipsniu, ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip teismingą ne Lietuvos Respublikos teismams, o Rusijos Federacijos teismams.

17III.

18Atskirojo skundo argumentai

196.

20Apeliantė UAB „DVR paslaugos“ pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1148-796/2019 ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

216.1.

22Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje pažeidė procesinės bei materialinės teisės normas. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal Tarptautinės sutarties 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą galimybę bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto ieškinį pareikšti vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Ieškinyje prašoma priteisti žala atsirado Lietuvos Respublikoje ir padaryta veiksmais, atliktais Lietuvos Respublikoje.

236.2.

24Teismas ieškinio priėmimo stadijoje išsprendė ginčą, nurodant, kad žalos atsiradimo pagrindas yra rangos sutartis. Taip teismas viršijo savo kompetencijos ribą ieškinio priėmimo stadijoje ir iš esmės pažeidė procesinės teisės normas. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, civilinės atsakomybės pobūdžio (sutartinė ar deliktinė), teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

256.3.

26Teismas ieškinio priėmimo stadijoje skundžiama nutartimi sprendė klausimus, kurie jau pateko į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją, nes pagal bendrąją taisyklę, reikalaujant atlyginti žalą, šalys turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, turi teisę nuspręsti, ar taikyti deliktinę civilinę atsakomybę ar sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Tačiau tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtina atlikti įrodymų analizę, išnagrinėjus bylą iš esmės.

276.4.

28Ieškovo finansinis reikalavimas Atsakovui kildinamas iš delikto, nes atsakovas pažeidė bendrą pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.263 straipsnyje. Ieškovas Lietuvoje atliko parengiamuosius darbus, organizavo atliktų darbų vertinimą ir dėl sutarties pripažinimo niekine arba negaliojančia patyrė žalą (nuostolius). Taigi, žala atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes atsakovas turėjo pasirašyti aktus Lietuvoje, išbandymas turėjo vykti Klaipėdos jūrų uoste, o ieškovė nuostolius dėl sutarties pripažinimo negaliojančia arba niekine patyrė Lietuvoje.

29Teismas

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

327.

33CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

348.

35Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės UAB „DVR paslaugos“ ieškinį atsakovei AB „Murmansko laivybos kompanija“ kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl teismo kompetencijos ribų sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą

369.

37Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje išsprendė ginčą, nurodant, kad žalos atsiradimo pagrindas yra rangos sutartis. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

3810.

39Pirma, atsižvelgiant į CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytus ieškinio atsisakymo pagrindus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalo atlikti teisinį pareikšto ieškinio kvalifikavimą ir įvertinti, ar nėra civilinės bylos iškėlimo kliūčių. Dėl to nesutiktina su apeliante, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą joks pareikšto ieškinio teisinis vertinimas ir kvalifikavimas yra negalimas. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje jurisdikcijos klausimu priimtos tarpinės teismo nutartys neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, kadangi jomis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, jomis nėra pasisakoma dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, jos neužkerta kelio teismui vertinti byloje pareikštų reikalavimų tarptautinės jurisdikcijos klausimą bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, įskaitant procesą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Vadovaujantis proceso įstatymu, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė galia saisto kitą teismą tik kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).

4011.

41Antra, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, peržengė teismo kompetencijos ribas. Šiuo atveju teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atliko teisinį pareikštų ieškinio reikalavimų kvalifikavimą, kuris, kaip minėta, yra neišvengiamas vertinant, ar nėra pagrindų, dėl kurių civilinė byla negali būti iškelta. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio turinį ir juo reiškiamus reikalavimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės yra reikalavimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymo dėl rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Toks pirmosios instancijos teismo atliktas ieškinio reikalavimų kvalifikavimas nereiškia ginčo išsprendimo iš esmės, kadangi teismas nepasisakė dėl pačių reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Dėl atsisakymo priimti ieškovės ieškinį

4212.

43Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės pareikštas ieškinys atsakovei turi užsienio elementą, kadangi atsakovė yra Rusijos Federacijos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Tokiu atveju teismas pirmiausia privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ir patikrinti, ar jis turi kompetenciją nagrinėti ieškinio reikalavimus (CPK 782 straipsnis).

4413.

45Ieškinio priėmimo tvarka bei atsisakymo jį priimti pagrindai įtvirtinti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų, dėl kurių civilinė byla negali būti iškeliama, o pareikštas ieškinys atsisakomas priimti, baigtinis sąrašas. Vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį yra šalių sudarytas susitarimas perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

4614.

47Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi, arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).

4815.

49Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kaip jau minėta, teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo metu teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 41 – 42 punktus).

5016.

51Vis dėlto arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 17 punktą). Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad spręsdamas klausimą dėl jurisdikcijos atsisakymo ir šalių nukreipimo į arbitražą teismas vadovaudamasis kooperacijos, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principais ir turi suteikti šalims galimybę pateikti savo paaiškinimus ir aiškiai išreikšti poziciją dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo, galiojimo bei taikymo, siekdamas užtikrinti proceso šalių teisę į tinkamą teismo procesą ir išvengti siurprizinio (šalims netikėto) teismo sprendimo priėmimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019, 25 punktą).

5217.

53Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti ieškovės ieškinį motyvavo tarptautinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatomis, nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys sutartyje sudarė arbitražinę išlygą (ieškovės ieškinio 2 psl.). Iš ieškovės ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovė ginčija ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį, kurioje šalys bet kokius ginčus, kylančių iš šios sutarties arba su ja susijusius, spręsti arbitraže Londone (Sutarties 59 punktas).

5418.

55Pažymėtina, kad arbitražinis susitarimas yra atskiras, autonomiškas ir nepriklausomas nuo pagrindinės sutarties (atskirumo principas) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).

5619.

57Teismų praktikoje pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007). Tai reiškia, kad byloje nustačius arbitražinio susitarimo sudarymo faktą pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas, ar ginčas patenka į arbitražinio susitarimo ribas, ir tik nustačius, kad arbitražinis susitarimas neapima kilusio ginčo arba dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, šalys atsisako ginčo nagrinėjimo arbitraže) turi būti sprendžiamas nacionalinio teismo jurisdikcijos nagrinėti ginčą klausimas.

5820.

59Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismas atsisakydamas priimti ieškovės pareikštą ieškinį be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad šalių sudarytoje sutartyje, kurią pripažinti negaliojančia prašo ieškovė, yra sudarytas arbitražinis susitarimas. Iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio matyti, kad paties arbitražinio susitarimo galiojimo ieškovė neginčija. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas galėjo netinkamai išspręsti ieškovės pareikšto ieškinio priėmimo klausimą.

6021.

61Atsižvelgiant į šios nutarties 13 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat pirmiau aptartas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), nes ieškinio priėmimo klausimui išspręsti būtina tirti ir vertinti naujas aplinkybes, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas ir apeliantas. Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl šalių nukreipimo į arbitražą, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą (pvz., susitarta dėl nearbitruotino ginčo perdavimo arbitražui; pažeidžiamos išimtinio teismingumo taisyklės ir kt.). Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį. Be kita ko, teismas turi svartyti ir dėl sudarymo galimybės abejoms šalims pateikti savo pozicijas dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže.

62Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

63Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DVR paslaugos“... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad šis ieškinys pareikštas dėl žalos, kuri atsirado... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 3.... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje... 13. 4.... 14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių pasirašytoje sutartyje... 15. 5.... 16. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis... 17. III.... 18. Atskirojo skundo argumentai... 19. 6.... 20. Apeliantė UAB „DVR paslaugos“ pateiktame atskirajame skunde prašo... 21. 6.1.... 22. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje pažeidė... 23. 6.2.... 24. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje išsprendė ginčą, nurodant, kad žalos... 25. 6.3.... 26. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje skundžiama nutartimi sprendė klausimus,... 27. 6.4.... 28. Ieškovo finansinis reikalavimas Atsakovui kildinamas iš delikto, nes... 29. Teismas... 30. IV.... 31. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 32. 7.... 33. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 34. 8.... 35. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 36. 9.... 37. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 38. 10.... 39. Pirma, atsižvelgiant į CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytus ieškinio... 40. 11.... 41. Antra, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, nesutiktina, kad pirmosios... 42. 12.... 43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės pareikštas ieškinys atsakovei... 44. 13.... 45. Ieškinio priėmimo tvarka bei atsisakymo jį priimti pagrindai įtvirtinti CPK... 46. 14.... 47. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas... 48. 15.... 49. Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį... 50. 16.... 51. Vis dėlto arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl... 52. 17.... 53. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti ieškovės... 54. 18.... 55. Pažymėtina, kad arbitražinis susitarimas yra atskiras, autonomiškas ir... 56. 19.... 57. Teismų praktikoje pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas yra privalomas... 58. 20.... 59. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismas atsisakydamas priimti... 60. 21.... 61. Atsižvelgiant į šios nutarties 13 punkte nurodytą kasacinio teismo... 62. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 63. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir...