Byla 2A-511-370/2019
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2482-852/2018 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams G. K., G. U. ir tretiesiems asmenims antstolei N. Š. ir notarei P. J. dėl vykdomojo įrašo nuginčijimo ir pagal atsakovo G. U. priešieškinį ieškovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės

7G. K. reikalavimas pagal 2006 m. gegužės 22 d. paprastąjį vekselį Nr. 1 (toliau ir – Vekselis) yra įvykdytas: 2) panaikinti Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2007 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-3080 (toliau – ir Vykdomasis įrašas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

82.

9Ieškovas nurodė, kad su atsakovu G. U. dirbo AB „Vasaknos“; ieškovas buvo bendrovės smulkusis akcininkas ir vadovas, o atsakovas pagal įgaliojimą valdė savo gyvenimo draugei atsakovei G. K. ir sūnui R. U. priklausančias akcijas. Ieškovas ir atsakovė 2006 m. gegužės 23 d. pasirašė 4 200 vnt. paprastųjų vardinių AB „Vasaknos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta akcijų kaina – 122 856,81 Eur (424 200 Lt). Kadangi atsakovas abejojo, ar ieškovas gaus banko paskolą akcijų kainai sumokėti, tai, anot ieškovo, įkalbėjo jį pasirašyti vekselį, kuris garantuotų ieškovo atsiskaitymą. Ginčo vekselis buvo pasirašytas 2006 m. gegužės 22 d., jo suma – 143 361,91 Eur (495 000 Lt), mokėjimo terminas – 2006 m. gegužės 31 d. Ieškovo teigimu, jis gavo AB banko SNORAS paskolą, 2006 m. birželio 1 d. visiškai atsiskaitė pagal 2006 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl, jo vertinimu, atsiskaitymui užtikrinti išduoto ginčo vekselio galiojimas pasibaigė.

103.

11Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas 2015 m. liepos 14 d. pateikė antstolei notarės

12P. J. 2007 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 143 935,35 Eur išieškojimo iš ieškovo. Pasibaigus ginčo vekselio galiojimui, atsakovai neturi jokios reikalavimo teisės į ieškovą – kreditorius neturi teisės tą pačią pinigų sumą išieškoti ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį šio sandorio užtikrinimo funkciją. Dėl to notarės 2007 m. liepos 3 d. išduotas vykdomasis įrašas naikintinas. Vykdomasis įrašas naikintinas ir tuo pagrindu, kad jis išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų terminą, per kurį vekselis turi būti pateiktas apmokėti, pranešta apie neapmokėjimą ir kreiptasi į notarą. Iš notarės pateiktų duomenų matyti, kad pranešimas apie vekselio neapmokėjimą ieškovui išsiųstas 2007 m. liepos 2 d., tačiau nėra aiškus nei šio pranešimo turinys, nei jo išsiuntimo aplinkybės. Į notarę buvo kreiptasi 2007 m. liepos 3 d. Pasak ieškovo, atsakovas taip pat praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą penkerių metų senaties terminą vykdomajam įrašui pateikti vykdyti.

134.

14Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 143 361,91 Eur skolą, 43 008,57 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

155.

16Atsakovas nurodė, kad atsakovė G. K. 2007 m. gegužės 3 d. indosamentu ginčo vekselį perleido atsakovui G. U.. Ieškovas ginčo vekselyje nustatytu terminu (2006 m. gegužės 31 d.) skolos nesumokėjo, todėl Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė 2007 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 143 361,91 Eur (495 000 Lt) skolos, kuri kartu su palūkanomis priteistina iš ieškovo.

176.

18Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

197.

20Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

218.

22Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, atsakovui praleidus terminą pateikti vykdyti Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. 2007 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą, o teismui šio termino neatnaujinus, priverstinis nurodyto vykdomojo dokumento vykdymas nėra galimas, tačiau jis gali būti panaudotas kaip paprastas skolos raštelis. Kasacinis teismas išaiškino, kad ĮPVĮ nustatyta tvarka gauto vykdomojo įrašo nepateikus vykdyti kyla tokie patys padariniai, kaip ir laiku nepateikus vekselio apmokėti ar nepranešus apie jo neapmokėjimą – asmuo netenka galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą ne teismo tvarka, tačiau tai savaime nereiškia, kad baigėsi vekselyje nurodyta mokėjimo prievolė, dėl kurios įvykdymo vekselio gavėjas gali reikšti reikalavimą teisme. Kasacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo atmestas atsakovo priešieškinis (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis atmesti atsakovo prašymą atnaujinti praleistą terminą notaro išduotam vykdomajam įrašui pateikti vykdyti), atsakovo reikalavimas priteisti skolą turi būti įvertintas ir dėl jo turi būti pasisakyta iš esmės.

23II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

249.

25Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė atsakovo priešieškinį; priteisė iš ieškovo ir atsakovo Lietuvos valstybei lygiomis dalimis 33,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (iš kiekvieno po 16,81 Eur); priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybei 121 Eur liudytojo apklausos išlaidų.

2610.

27Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimu netenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti prievolę pagal vykdomąjį įrašą įvykdyta.

2811.

29Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pateikti teisiniai argumentai ir konstatuotos aplinkybės (ratio decidendi), dėl kurių ieškinio reikalavimas pripažinti prievolę pagal vykdomąjį įrašą įvykdyta yra atmestas, gali būti interpretuojami skirtingai, sprendė, kad iš naujo nagrinėjant bylą ir sprendžiant dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti skolą, kildinamą iš konkrečios, aiškiai apibrėžtos prievolės – susitarimo dėl kompensacijos, pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės apie vekselio, kaip abstrakčios prievolės tikrumą, neturi prejudicijos.

3012.

31Įvertinęs atsakovo paaiškinimus, teismas nustatė, kad atsakovas prašo priteisti skolą iš susitarimo dėl kompensacijos, susitarimo dalykas – susitarimas dėl civilinės atsakomybės. Tačiau priešingai nei nurodė atsakovas, taikos sutartyje (dokumentas įvardintas kaip taikos sutarties maketas) nėra nurodyta apie susitarimą dėl ieškovo atsakomybės. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad žala buvo reali ir kad egzistuoja teisinis pagrindas ieškovui taikyti atsakomybę, nes objektyviais įrodymais neįrodyta, kas sudaro susitarime dėl kompensacijos ieškovo civilinės atsakomybės pagrindą, neaišku, apie kokius nuostolius šalys susitarė, kaip jie pasireiškė ir koks jų dydis. Be to, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, teismas pažymėjo, kad jis nėra subjektas, galintis reikalauti iš ieškovo kompensuoti nuostolius už sūnaus R. U. akcijų neteisėtą naudojimą. Atsakovo teiginiai, kad jo sūnus buvo fiktyvus akcijų valdytojas, prieštarauja rašytiniams įrodymams apie akcijų nuosavybę ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. sprendimui.

3213.

33Teismo vertinimu, tai, kad bylos proceso metu atsakovas teismui teikė ir kitus prieštaringus paaiškinimus apie prievolės turinį, papildomai kelia abejonių dėl atsakovo nurodytos ieškovo skolos tikrumo. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad prievolė yra atsiradusi iš paskolos sutarties, kurios sudėtine dalimi buvo ir susitarimas dėl palūkanų; taip pat atsakovas teigė, jog susitarimas dėl kompensacijos galėjo būti susitarimas dėl papildomos akcijų kainos, tačiau 2006 m. gegužės 23 d. ir 2006 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse, kurios yra nenuginčytos, akcijų kaina yra aiškiai apibrėžta.

3414.

35Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal atsakovo paaiškinimus tikėtina, jog šalys galėjo tartis ne dėl kompensacijos ar atsakomybės už nuostolius, bet dėl neteisėtais būdais įgytų, t. y. AB „Vasaknos“ buhalterinėje apskaitoje nenurodytų lėšų pasidalijimo. Be to, pats atsakovas nurodė, kad siekdamas nuslėpti turimą reikalavimo teisę nuo sutuoktinės skyrybų procese, ieškovo paprašė, jog tariamą kompensaciją jis sumokėtų G. K., kuriai ir buvo išduotas vekselis.

3615.

37Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pagal šalių susitarimą, kurio turinį teisme atskleidė atsakovas, skola jam negali būti priteista, nes toks sandoris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei ir yra niekinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis).

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3916.

40Apeliaciniame skunde atsakovas G. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

4116.1.

42Apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes byla sudėtinga, didelės apimties, byloje daug rašytinių įrodymų, kurių didžiosios dalies pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, be to, neteisingai interpretavo atsakovo G. U. paaiškinimus.

4316.2.

44Teismas, pažeisdamas teisinį reglamentavimą ir nesilaikydamas aktualios teismų praktikos išaiškinimų, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, ją perkeldamas kreditoriui – atsakovui G. U.. Priešingai nei nustatė teismas, pareiga paneigti iš vekselio kylančią prievolę, jos pagrindą ar nuginčyti prievolę tenka ne kreditoriui, o skolininkui, t. y. ieškovui. Tai, kad 2006 m. gegužės 22 d. paprastasis vekselis neteko paprastojo vekselio galios, nereiškia, jog jis negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas ginčo Vekselis, šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi aktualia teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad vekselio turėtojui nekyla pareiga įrodinėti reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, jo galiojimo. Taigi, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad Vekselio išdavimo pagrindas neegzistuoja, tačiau ieškovas byloje neginčijo prievolės pagal Vekselį negaliojimo pagrindų, priešingai, reikalaudamas pripažinti reikalavimą pagal Vekselį įvykdytu pripažino prievolės egzistavimą.

4516.3.

46Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas yra ne pradinis vekselio gavėjas, o vekselio turėtojas, gavęs Vekselį indosamentu iš pradinės vekselio gavėjos

47G. K., kuriam pagal kasacinio teismo praktiką taikoma papildoma apsauga. Kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad tuo atveju, kai vekselis yra perleistas trečiajam asmeniui, tai pastarasis, būdamas teisėtu šio vertybinio popieriaus turėtoju, neturi nieko prarasti (net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas vekselio išdavimo pagrindo negaliojimas), o skolininkas pagal vekselį negali atsisakyti įvykdyti prievolę teisėtam vėlesniam vekselio turėtojui arba atsiimti iš jo vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Ieškovas neginčijo Vekselio išdavimo pradinei vekselio gavėjai G. K., tačiau jo argumentą, kad piniginę prievolę, kylančią iš ginčo Vekselio, G. K. yra įvykdęs, paneigė įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taigi, ieškovui neginčijant Vekselyje įtvirtintos prievolės, teismas nepagrįstai paneigė atsakovo teisę į skolos priteisimą pagal galiojantį ir nenuginčytą paprastąjį Vekselį.

4816.4.

49Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016 pateiktais išaiškinimais, kad, kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Atsižvelgiant į ieškovo savybes, profesinius gebėjimus, įgūdžius verslo santykiuose, žinias, susijusias su sutarčių sudarymu ir kt., akivaizdu, kad išduodamas ginčo vekselį, ieškovas suprato, kokiu pagrindu jis prisiima besąlyginę prievolę, bei patvirtino, kad tokiu būdu yra įgyvendinamas kompleksinis šalių susitarimas dėl apeliacinio skundo atsiėmimo tuo metu nagrinėtoje civilinėje byloje, kompensacijos išmokėjimo (dėl to buvo išduotas ginčo vekselis bei kiti du vekseliai) bei įmonės akcijų pirkimo–pardavimo (dėl to buvo sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys).

5016.5.

51Teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nesiaiškino visų faktinių bylos duomenų, tikrosios šalių valios sudarant kompleksinį susitarimą dėl kelių susijusių įsipareigojimų ir veiksmų. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kad ieškovo iškelta versija dėl Vekselio, kaip užtikrinimo priemonės, įvykdymo ieškovui sumokėjus akcijų pirkimo kainą ištirta ir paneigta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi; versija dėl tariamo Vekselio suklastojimo, dėl jo išdavimo apgaulės būdu paneigta byloje esančiomis specialistų išvadomis, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Byloje esančių įrodymų visuma, atsakovo paaiškinimai, specialistų išvados dėl akcijų paketo vertės, dėl neišmokėtų dividendų, neginčijami 2006 m. birželio 13 d. ieškovo atsakovui išduoti ir įvykdyti vekseliai po 100 000 Lt patvirtina, kad šalys kitoje civilinėje byloje dėl AB „Vasaknos“ akcijų pirkimo–pardavimo sudarė taikos sutarties maketą, pasirašė 3 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis ieškovui buvo perleistos

52R. U. ir G. K. vardu registruotos AB „Vasaknos“ akcijos, ieškovas išrašė 3 paprastuosius vekselius, kaip įsipareigojimą išmokėti kompensaciją (po 100 000 Lt kasmet) už 2000–2006 m. laikotarpį, kai ieškovas tiesiogiai bei per susijusius asmenis valdė neteisėtai įgytas akcijas, neteisėtai disponavo kontroliniu bendrovės akcijų paketu bei priiminėjo vienasmeniškus sprendimus įmonės valdyme.

5316.6.

54Teismo išvada, kad šalių susitarimas dėl kompensacijos gali būti vertinamas tik kaip susitarimas dėl civilinės atsakomybės ieškovui taikymo, nes konkretus susitarimas dėl kompensacijos nėra fiksuotas ar konkrečiai aptartas jokiame dokumente, nepagrįsta, nes padaryta remiantis ne visais rašytiniais įrodymais, nesiaiškinant tikrosios šalių valios, kompleksinio šalių susitarimo, to, kad faktiškai vienu metu (per labai trumpą laikotarpį) buvo atlikti atitinkami veiksmai: ieškovas atsiėmė apeliacinį skundą, išrašė 3 vekselius, sudarė 3 akcijų pirkimo–pardavimo sandorius. Be to, teismas, teigdamas, kad atsakovas neva negalėjo iš ieškovo reikalauti / gauti kompensacijos, nes akcijos priklausė ne jam, o kitiems asmenims (jo sūnui R. U. bei G. K.) nevertino bylos įrodymų ir faktiškai susiklosčiusių šalių santykių, t. y., jog nors akcijos nebuvo registruotos atsakovo vardu, jis pagal įgaliojimus (R. U. ir G. K.) įgyvendino akcininkų teises, ieškovas taip pat atsakovą laikė realiu akcijų valdytoju.

5516.7.

56Teismo išvados dėl ginčo Vekselio išrašymo aplinkybių nėra pagrįstos jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, o grindžiamos iš esmės tik prielaidomis.

5716.8.

58Teismo išvada, kad atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas ar priteista jo reikalaujama suma, nes neva sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ir yra niekinis, nepagrįsta, padaryta remiantis neteisingai interpretuojant atsakovo paaiškinimus, išsamiai neišklausius atsakovo. Teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino jokių aplinkybių dėl tariamo sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad ginčo Vekselis galėtų prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei.

5917.

60Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. Š. prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

6117.1.

62Apeliaciniu skundu atsakovas nepagrįstai kvestionuoja teismų priimtus sprendimus. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje yra konstatuota, kad ginčo Vekselis šio ginčo atveju laikytinas vienu iš įrodymų, kuriuo atsakovas gali grįsti ieškovo prievolės sumokėti 143 935,35 Eur (495 000 Lt) sumą egzistavimą. Tačiau įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose taip pat yra patvirtinta, kad Vekselyje nurodytos sumos ieškovui neperdavė nei atsakovas, nei G. K.. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį tai reiškia, kad šalys nebuvo sudariusios paskolos sutarties dėl Vekselyje nurodytos sumos. Todėl atsakovo pateiktas dokumentas, įvardytas kaip vekselis, negali būti vertinamas kaip paskolos raštelis, o vertintinas tik kaip rašytinis įrodymas, sprendžiant, ar egzistuoja sandoris, kurio pagrindu, anot atsakovo, buvo išrašytas šis dokumentas.

6317.2.

64Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius, šiuo atveju – atsakovas. Teismas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė turįs reikalavimo teisę į ieškovą. Tokia išvadą pagrindžia tai, kad: 1) Vekselis G. K. buvo išduotas nesant jokio teisinio pagrindo, todėl jai neturint teisėtos reikalavimo teisės, atsakovas negalėjo tokios teisės įgyti; 2) atsakovo pozicija, kad prievolė ieškovui kyla pagal susitarimą dėl kompensacijos už neteisėtą ir vienasmenišką bendrovės valdymą nepagrįsta jokiais įrodymais, priešingai, bendrovės susirinkimų protokolai patvirtina, jog tik 2000, 2005 ir 2006 m. akcininkų nuomonės dėl dividendų mokėjimo ir pelno paskirstymo išsiskyrė, visais kitais atvejais visi akcininkai (įskaitant ir G. K.) balsavo vienbalsiai; 3) atsakovo pozicija dėl reikalavimo pagrindo į ieškovą viso teisminio proceso metu buvo nenuosekli; 4) atsakovo nurodytame 2005 m. lapkričio 1 d. taikos sutartyje nėra nuostatų dėl kompensacijos ar kitų mokėjimų tarp ieškovo, atsakovo, G. K. ar R. U.; 5) tai, kad Vekselis išrašytas akcijų pirkimo–pardavimo sutarties su G. K. sudarymo metu patvirtina, kad Vekselis buvo skirtas užtikrinti šio sandorio įgyvendinimą, o ne atsakovo nurodomus niekur neužfiksuotus susitarimus, ieškovui atsiskaičius su G. K. už akcijų pirkimą, ši nebeturėjo jokios reikalavimo teisės į ieškovą.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV.

67Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6818.

69Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7019.

71Apeliantas G. U., motyvuodamas tuo, kad byla yra sudėtinga, didelės apimties, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų šalių pateiktų rašytinių įrodymų, neteisingai vertino apelianto paaiškinimus, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7220.

73Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

7421.

75Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

7622.

77Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio. Pažymėtina, kad sudėtinga byla gali būti teisingai išnagrinėta ir rašytinio proceso tvarka, be to, pagal CPK 306 straipsnį, išsamūs nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai apelianto turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, o CPK 324 straipsnio 2 dalis iš esmės draudžia apeliacinio proceso dalyviams žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme atveju nukrypti nuo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio. Įvertinus tai, kad šalys žodžiu buvo išklausytos pirmosios instancijos teisme, iš apelianto apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantai iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Dėl vekselio išdavimo teisinio pagrindo ir skolos fakto

7823.

79Apeliantas priešieškinio reikalavimą dėl 143 361,91 Eur skolos, 43 008,57 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo kildino iš 2006 m. gegužės 22 d. paprastojo vekselio 143 361,91 Eur (495 000 Lt) sumai, kuriuo ieškovas A. Š. įsipareigojo atsakovei G. K. nurodytą sumą sumokėti iki 2006 m. gegužės 31 d., o 2007 m. gegužės 3 d. indosamentu vekselį atsakovė G. K. perleido apeliantui.

8024.

81Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį, 1.101 straipsnio 6 dalį civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 19 punktą).

8225.

83Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

8426.

85Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suvienodino iki tol buvusią teismų praktiką ir suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.

8627.

87Bylos duomenimis 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl 143 361,91 Eur (495 000 Lt) skolos, kuris buvo pateiktas vykdyti 2015 m. liepos 14 d. Įsiteisėjusia Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi panaikintas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nutraukta vykdomoji byla. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis atmesti apelianto prašymą atnaujinti praleistą terminą notaro išduotam vykdomajam įrašui pateikti vykdyti. Taigi, iš esmės byloje nėra ginčo, kad Vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo.

8828.

89Apelianto argumentas, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes apeliantas neprivalo įrodinėti nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, atmestinas kaip nepagrįstas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis). Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus civilinio proceso normose nustatytas išimtis (CPK 178, 182 straipsniai), tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019). Atitinkamai, šiuo atveju, apeliantui, kuris reikalauja priteisti ieškovo išduotame Vekselyje nurodytą sumą, kyla pareiga pagrįsti reikalavimą, nurodant prievolės atsiradimo aplinkybes bei pateikiant konkrečius įrodymus tokiai prievolei pagrįsti.

9029.

91Atsiliepime į ieškinį apeliantas ieškovo prievolę apeliantui sumokėti 143 361,91 Eur (495 000 Lt) grindė apelianto ir ieškovo susitarimu dėl kompensacijos už tai, kad ieškovas 2000-2006 m. per susijusius asmenis valdė neteisėtai įgytas AB „Vasaknos“ akcijas ir vienasmeniškai priėmė sprendimus (t. 1, b. l. 58-62). Dublike apeliantas be kita ko nurodė, kad ginčo Vekselis, kartu su kitais dviem 2006 m. birželio 13 d. vekseliais buvo išrašyti ne tik susitarimo dėl kompensacijos tikslu, bet ir įgyvendinant 2005 m. lapkričio 1 d. taikos susitarimą, kurio pagrindu apeliantas ir ieškovas susitarė dėl AB „Vasaknos“ turto pasidalijimo, akcijų pardavimo bei ieškovas A. Š. atsiėmė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-118-534/2006, kuriuo pripažinta negaliojančia ieškovo A. Š. ir trečiojo asmens R. U. 2000 m. liepos 12 d. sudaryta 3 482 vnt. AB „Vasaknos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 151-155). Vėliau apeliantas, prašydamas iš ieškovo išreikalauti UAB „Čivylių žuvys“ akcijų pardavimo sutartis, nurodė, kad apeliantą ir ieškovą sieja prievoliniai teisiniai santykiai, sudarytas 2005 m. lapkričio 1 d. taikos susitarimas bei ginčo Vekselis (bei kiti du vekseliai) išduotas už atsiskaitymą reorganizavus AB „Vasaknos“ į dvi įmones (AB „Vasaknos“ ir UAB „Čivylių žuvys“) (t. 2, b. l .23-24).

9230.

93Ieškovas ir toliau laikėsi pozicijos, kad ginčo Vekselis buvo išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė – ieškovo atsiskaitymui už atsakovei G. K. ir atsakovo G. U. sūnui R. U. priklausančių AB „Vasaknos“ akcijų įsigijimą. Ieškovas teigė, kad 2006 m. gegužės 24 d. paskolos sutartimi iš AB banko SNORAS gavo 362 025,02 Eur (1 250 000 Lt) paskolą, sumokėjo atsakovei G. K. už AB „Vasaknos“ akcijas pagal 2006 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Atsiskaitymui pagrįsti į bylą ieškovas pateikė išrašą iš savo banko sąskaitos (t. 1, b. l. 24).

9431.

95Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apelianto procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teisme 2018 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu apelianto G. U. nurodytus paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada skundžiamame sprendime, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl ieškovo prievolės apeliantui sumokėti 143 361,91 Eur (495 000 Lt) yra nenuoseklios. Viena vertus, apeliantas posėdžio metu nurodė, kad susitarė su ieškovu, jog šis apeliantui mokės po 100 000 Lt į metus, iš viso už 5 metų laikotarpį, kai nebuvo mokami AB „Vasaknos“ dividendai, t. y. apeliantas negavo jų, kita vertus, nurodė, kad ši suma turėjo būti mokama už tai, jog apeliantas nedalyvaus bendrovės valdyme; apeliantas patvirtino, jog konkrečia rašytine forma toks susitarimas nebuvo įformintas (posėdžio garso įrašo 41:11 – 48:13 min).

9632.

97Šios apelianto nurodomos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinos ne tik nenuosekliomis, tačiau ir abejotino pagrįstumo. Pvz., nors apeliantas teigė, kad nuo 2000 m. ieškovas vienasmeniškai valdė AB „Vasaknos“, iš byloje esančių 2000-2006 m.

98AB „Vasaknos“ akcininkų sąrašų matyti, jog iš 24 241 bendrovės akcijų 2000 m. balandžio 7 d. ieškovui priklausė 1 130 akcijų (apeliantui priklausė 1 akcija); 2001 m. gegužės 11 d. ieškovui priklausė 9 255 akcijos (apeliantui priklausė 1 akcija); 2002 m. balandžio 26 d. ieškovui priklausė 9 255 akcijos (apeliantui priklausė 1 akcija); 2003 m. gegužės 6 d. ieškovui priklausė 255 akcijos (apeliantui priklausė 219 akcija); 2004 m. kovo 29 d. ieškovui priklausė 255 akcijos (apeliantui priklausė 219 akcija); 2006 m. balandžio 7 d. ieškovui priklausė 4 635 akcijos (apeliantui 19 akcijų) (t. 2, b. l. 166-189). Be to, apeliantas konkrečiai nenurodė, kada ir kokius vienasmenius sprendimus AB „Vasaknos“ valdyme ieškovas priėmė.

9933.

100Įvertinusi 2005 m. lapkričio 1 d. taikos susitarimo turinį, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiame dokumente nėra įtvirtinta nuostata dėl ieškovo prievolės sumokėti apeliantui 143 361,91 Eur (495 000 Lt) sumą, nėra nustatytas šalių susitarimas nei dėl kompensacijos mokėjimo, nei kitokiu pagrindu atsirandančio ieškovo įsipareigojimo apeliantui.

10134.

102Pasisakant dėl apelianto argumento, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo ir apelianto susitarimas dėl kompensacijos vertintinas kaip susitarimas dėl civilinės atsakomybės, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad susitarimas dėl kompensacijos kaip sutarties rūšis nėra reglamentuota. Nors pirmosios instancijos teismas minėtą susitarimą vertino kaip galbūt susitarimą dėl civilinės atsakomybės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl paties apelianto nenuoseklumo, nepateikus aiškių Vekselio išrašymo aplinkybių, kokiu pagrindu galėjo atsirasti ieškovo finansinė prievolė apeliantui (ypač, kad ginčo vekselis buvo išduotas G. K., o kiti du jau apeliantui), nėra galimybių vienareikšmiškai identifikuoti, kokie prievoliniai santykiai siejo šias šalis. Kaip minėta, būtent apeliantui kyla pareiga aiškiai išdėstyti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, o teisinį santykį ir joms taikytinas teisės normas gali nustatyti pats teismas, tačiau, šiuo atveju, darytina išvada, kad apeliantas neįvykdė šios savo pareigos (CPK 178 straipsnis).

10335.

104Be to, apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimą ir vertinimą, kad teismas nevertino aplinkybių dėl įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais paneigtos ieškovo versijos dėl Vekselio kaip užtikrinimo priemonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymui, dėl Vekselio suklastojimo, taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su kitais 2016 m. birželio 13 d. išduotais vekseliais, akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymu, taikos susitarimo sudarymo, visumos. Tačiau, pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismų procesiniais sprendimais ieškovo versija nėra pripažinta pagrįsta, savaime nesudaro pagrindo vertinti apelianto reikalavimą pagrįstu. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tiek šalių procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodytas. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kitaip tariant, tik teismui, visapusiškai įvertinus bylos įrodymus ir susiformavus įsitikinimą dėl fakto buvimo, galima tam tikrą faktą pripažinti įrodytu. Taigi, vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei įrodymus.

10536.

106Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantas neįrodė apelianto ir ieškovo prievolinių teisinių santykių, iš kurių apeliantas kildino Vekselyje nurodytos sumos mokėjimo pagrindą, teisėto egzistavimo. Apeliantui neįrodžius ieškovo prievolės, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovo išduotame Vekselyje nurodytą sumą apeliantui (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

10737.

108Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visapusiškai įvertino bylos duomenis, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepažeisdamas ginčui aktualių teisės normų, teismų praktikos išaiškinimų, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10938.

110Apelianto G. U. apeliacinį skundą atmetus, ieškovas A. Š. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas pateikė prašymą priteisti 2 744,99 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2018 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2019 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad už ieškovą advokatų kontorai sumokėjo V. Š..

11139.

112CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

11340.

114Pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, (8.11 papunktis) maksimalus priteistinas užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis – 1 216,41 Eur (1,3 x 935,70 Eur (2018 m. 3 ketv.).

11541.

116Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas pateikė duomenis, kad nurodytas bylinėjimosi išlaidas realiai patyrė, tačiau prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nustatytą Rekomendacijose. Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkintinas iš dalies, ieškovui iš apelianto priteistina 1 372 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

117Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

118Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

119Priteisti iš atsakovo G. U. (asmens kodas ( - )) ieškovui A. Š. (asmens kodas ( - )) 1 372 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti,... 7. G. K. reikalavimas pagal 2006 m. gegužės 22 d. paprastąjį vekselį Nr. 1... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu G. U. dirbo AB „Vasaknos“; ieškovas... 10. 3.... 11. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas 2015 m. liepos 14 d. pateikė antstolei... 12. P. J. 2007 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 143 935,35 Eur... 13. 4.... 14. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš... 15. 5.... 16. Atsakovas nurodė, kad atsakovė G. K. 2007 m. gegužės 3 d. indosamentu... 17. 6.... 18. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir... 19. 7.... 20. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi Vilniaus... 21. 8.... 22. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi,... 23. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 9.... 25. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė atsakovo... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio... 28. 11.... 29. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 30. 12.... 31. Įvertinęs atsakovo paaiškinimus, teismas nustatė, kad atsakovas prašo... 32. 13.... 33. Teismo vertinimu, tai, kad bylos proceso metu atsakovas teismui teikė ir kitus... 34. 14.... 35. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal atsakovo paaiškinimus... 36. 15.... 37. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pagal... 38. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 39. 16.... 40. Apeliaciniame skunde atsakovas G. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 41. 16.1.... 42. Apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes... 43. 16.2.... 44. Teismas, pažeisdamas teisinį reglamentavimą ir nesilaikydamas aktualios... 45. 16.3.... 46. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas yra ne pradinis vekselio... 47. G. K., kuriam pagal kasacinio teismo praktiką taikoma papildoma apsauga.... 48. 16.4.... 49. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. birželio 23 d.... 50. 16.5.... 51. Teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo... 52. R. U. ir G. K. vardu registruotos AB „Vasaknos“ akcijos, ieškovas... 53. 16.6.... 54. Teismo išvada, kad šalių susitarimas dėl kompensacijos gali būti... 55. 16.7.... 56. Teismo išvados dėl ginčo Vekselio išrašymo aplinkybių nėra pagrįstos... 57. 16.8.... 58. Teismo išvada, kad atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas ar priteista... 59. 17.... 60. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. Š. prašo skundą atmesti,... 61. 17.1.... 62. Apeliaciniu skundu atsakovas nepagrįstai kvestionuoja teismų priimtus... 63. 17.2.... 64. Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV.... 67. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 68. 18.... 69. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 70. 19.... 71. Apeliantas G. U., motyvuodamas tuo, kad byla yra sudėtinga, didelės apimties,... 72. 20.... 73. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 74. 21.... 75. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo... 76. 22.... 77. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai nepagrindžia... 78. 23.... 79. Apeliantas priešieškinio reikalavimą dėl 143 361,91 Eur skolos, 43 008,57... 80. 24.... 81. Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį, 1.101 straipsnio 6 dalį civilinės teisės... 82. 25.... 83. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių... 84. 26.... 85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 86. 27.... 87. Bylos duomenimis 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro... 88. 28.... 89. Apelianto argumentas, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą,... 90. 29.... 91. Atsiliepime į ieškinį apeliantas ieškovo prievolę apeliantui sumokėti 143... 92. 30.... 93. Ieškovas ir toliau laikėsi pozicijos, kad ginčo Vekselis buvo išduotas kaip... 94. 31.... 95. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apelianto procesiniuose dokumentuose, tiek... 96. 32.... 97. Šios apelianto nurodomos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu,... 98. AB „Vasaknos“ akcininkų sąrašų matyti, jog iš 24 241 bendrovės... 99. 33.... 100. Įvertinusi 2005 m. lapkričio 1 d. taikos susitarimo turinį, teisėjų... 101. 34.... 102. Pasisakant dėl apelianto argumento, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos... 103. 35.... 104. Be to, apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimą... 105. 36.... 106. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje... 107. 37.... 108. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visapusiškai... 109. 38.... 110. Apelianto G. U. apeliacinį skundą atmetus, ieškovas A. Š. turi teisę į... 111. 39.... 112. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su... 113. 40.... 114. Pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už... 115. 41.... 116. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas pateikė duomenis, kad nurodytas... 117. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 118. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 119. Priteisti iš atsakovo G. U. (asmens kodas ( - )) ieškovui A. Š. (asmens...