Byla 2-512/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties, kuria BUAB „Kamvila“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-1862-258/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Kamvila“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kamvila“. 2011 m. gruodžio 28 d. vykęs BUAB „Kamvila“ pirmasis kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl BUAB „Kamvila“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

5Bankroto administratorius, pateikdamas prašymą dėl BUAB „Kamvila“ bankroto pripažinimo tyčiniu (t. 2, b.l. 2-5), nurodė, kad UAB „Kamvila“ buvęs vadovas ir vienintelis akcininkas M. M. nuosekliais, kryptingais veiksmais (neatsiskaitydamas su kreditoriais, apgaulingai tvarkydamas apskaitą) privedė bendrovę prie bankroto, o tą pačia veiklą toliau sėkmingai vykdo kitų bendrovių vardu. Remiantis paskutiniu UAB „Kamvila“ VĮ Registrų centras pateiktu balansu už 2009 metus, bendrovės turtą sudarė 1 673 521 Lt iš kurių: 168 163 Lt ilgalaikis turtas ir 1 505 358 Lt trumpalaikis turtas, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 101 186 Lt. Bendrovės grynasis pelnas 2009 m. buvo 219 516 Lt. Bankroto administratoriaus nuomone pagal šiuos duomenis, bendrovė jau 2009 m. atitiko nemokios įmonės būseną, kadangi pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau jokių veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo ar bankroto proceso ne teismo tvarka nebuvo imtasi. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie bendrovės dokumentai bei turtas. Atlikus viešai prieinamų duomenų, gautų iš valstybinių įstaigų, analizę, bankroto administratoriui kilo pagrįstų įtarimų, kad BUAB „Kamvila“ bankrotą (nemokumą) lėmė ne verslo nesėkmė, o tai, kad bankrotas buvo nulemtas nuoseklių, kryptingų, tyčinių atsakingų asmenų veiksmų. Šiuos įtarimus patvirtina šios aplinkybės: BUAB „Kamvila“ veikla tęsiama kitų bendrovių - UAB „Baltic beauty group“, UAB „Dentadent“ ir UAB „Bovary LT“ - vardu; nemokios BUAB „Kamvila“ akcijos perleistos fiktyviai.

6Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškimu dėl BUAB „Kamvila“ bankroto pripažinimo tyčiniu sutiko.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi BUAB „Kamvila“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas konstatavo, kad nuo UAB „Kamvila“ įregistravimo dienos 1999 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. birželio 7 d. šios įmonės akcininkas ir direktorius buvo M. M. Įmonės buveinė registruota P.Vileišio g. 18, Vilniuje. Įmonė vertėsi kirpyklų ir kitų kosmetikos salonų komercine veikla, teikė odontologijos paslaugas. Įmonei priklausė kosmetikos salonai: Viršuliškių g. 83-1, Vilniuje, Šopeno g. 6-1, Vilniuje, Naugarduko g. 27, Vilniuje bei Laisvės pr. 37, Vilniuje. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-261 patvirtinto 2008 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akto, UAB „Kamvila“ turėjo prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 112 761 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (iš 139 262 Lt apskaičiuotų, 2009 m. spalio 14 d. sumokėta 26 501 Lt) ir 69 631 Lt baudų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu M. M. bei UAB „Kamvila“ pripažinti kaltais pagal Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., paskiriant M. M. 100 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 12 500 Lt, dydžio baudą, UAB „Kamvila“ - 200 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 25 000 Lt dydžio baudą. Šiuo nuosprendžiu buvo iš dalies patenkinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai priteisiant Lietuvos valstybei iš M. M. bei UAB „Kamvila“ solidariai 13 347,74 Lt į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių bei 5 467,02 Lt į socialinio draudimo fondą nesumokėtų mokesčių. 2010 m. lapkričio 15d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu iš UAB „Kamvila“ nuspręsta išieškoti 530 801,86 Lt į valstybės biudžetą. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro įmonės UAB „Baltic beauty group“ steigimo aktas pasirašytas 2009 m. birželio 29 d.; UAB „Bovary LT“ steigimo aktas pasirašytas 2009 m. rugpjūčio 14 d.; UAB „Dentadent“ – 2009 m. rugsėjo 14 d. Visų šių įmonių vadovas ir akcininkas - M. M. Šios įmonės vykdo tą pačią veiklą, UAB „Kamvila“ vykdytos veiklos adresu. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi UAB ,,Kamvila‘‘ iškeltoje bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 695 938,62 Lt, jų tarpe 488 994,15 Lt Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, kuris perduotas VĮ Turto bankui, bei 200 667,37 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas. Iškėlus bankroto bylą įmonės valdymo organai Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 6 p. nustatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir jokių įmonės dokumentų neperdavė. BUAB „Kamvila“ neturi turto iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog UAB „Kamvila“ akcininko ir direktoriaus M. M. veiksmais, 2010 m. birželio 17 d. parduodant įmonės akcijas ir valdymą UAB „Viltausta“ (vadovas E. K.), vėliau 2010 m. lapkričio 23 d. įmonės akcijas ir valdymą perleidžiant G. K. buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas šiuos veiksmus pripažino tyčiniu bankrotu, nes jais buvo siekiama įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo sužlugdymo.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10Suinteresuotas asmuo M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pripažinti BUAB „Kamvila“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendis neturi jokios įtakos klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, sprendimui, kadangi baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami visai kiti klausimai, o nagrinėjimo laikotarpis buvo 2005-2006 metai. Ginčijamam sprendimui galbūt nedidelę įtaką galėtų turėti tik minėtu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu patenkinti civiliniai ieškiniai - sumokėti Lietuvos Valstybei 13 347,74 Lt nesumokėtų mokesčių ir 5 467,02 Lt į socialinio draudimo fondą nesumokėtų mokesčių, kadangi jeigu jie nebūtų sumokėti, tai galimai didintų įsiskolinimą kreditoriams. Tačiau šias sumas apeliantas ir UAB „Kamvila” sumokėjo dar iki bankroto bylos iškėlimo. 2010 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu iš UAB „Kamvila” nuspręsta išieškoti 530 801,86 Lt į valstybės biudžetą. Kadangi apeliantas tuo metu įmonėje nebedirbo, jai nebevadovavo nuo 2010 m. birželio 11 d., todėl šis motyvas negali būti taikomas apelianto atžvilgiu. Be to visiškai nesuprantama, kuo toks sprendimas išieškoti į valstybės biudžetą 530 801,86 Lt susijęs su privedimu prie bankroto tyčia, kadangi tai visiškai nesusiję su įmonės turto paslėpimu, iššvaistymu, perleidimu ar panašiais tyčinio bankroto požymiais. UAB „Baltic beauty group” steigimo aktas pasirašytas 2009 m. birželio 29 d., UAB „Bovary LT” steigimo aktas pasirašytas 2009 m. rugpjūčio 14 d., UAB „Dentadent” – 2009 m. rugsėjo 14 d. Šie faktai akivaizdžiai duoda pagrindą daryti priešingą išvadą negu padarė teismas, tai yra kad šios įmonės buvo įsteigtos ne prieš akcijų perleidimą, ne prieš įmonės bankrotą, ne prieš įmonės nemokumo atsiradimą, bet gerokai seniau. Todėl šios įmonės ir jų veikla niekaip nesusijusi su UAB „Kamvila” bankroto situacija. Net jeigu ir 2009 metais UAB „Kamvila” atitiko nemokios įmonės būseną kaip teigia pareiškėjas, tai laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2009 m. rugsėjo 14 d., kai buvo įsteigtos šios įmonės, apeliantas negalėjau žinoti, koks bus UAB „Kamvila” balansas už 2009 metus, kadangi įmonės balansas sudaromas už tuos kalendorinius metus ir jis sudaromas sekančių metų, tai yra šiuo atveju 2010 metų, pradžioje. Teismo motyvas, kad BUAB „Kamvila” neturi turto iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, niekaip nesusijęs su privedimu prie bankroto tyčia ir nesudaro tyčinio bankroto požymių. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tyčinio bankroto požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Todėl teismas, spręsdamas ar bankrotas buvo tyčinis, turėjo nustatyti šių savo nurodytų požymių buvimą, o ne faktą, kad įmonė neturi turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, nes toks faktas nėra tyčinio bankroto požymis. Tyčinio bankroto požymiai ir kriterijai susiję išskirtinai tik su pačios įmonės veikla, blogu jos valdymu ir tik dėl nepateisinamai blogos įmonės veiklos atsiradusiomis pasekmėmis - įmonė bankrotu. Tačiau tyčinis bankrotas visiškai nesusijęs ir niekaip negali būti susijęs su įmonės akcininko veiksmais perleidžiant savo nuosavybės teisę į tos įmonės akcijas bet kuriam kitam asmeniui, kadangi toks veiksmas nėra įmonės veiklos elementas ar dalis, todėl niekaip negali nulemti geros ar blogos įmonės veiklos ir jos rezultato. Įmonės turto ir dokumentų neperdavimas jau po bankroto bylos iškėlimo taip pat niekaip negali būti laikoma tyčinio bankroto požymiu ar priežastimi, kadangi šie veiksmai, nors ir gali būti laikomi neteisėtais, buvo atlikti jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl niekaip negali būti laikomi susiję nei su tyčiniu įmonės vedimu prie bankroto, nei su įmonės bloga veikla, nes tokie veiksmai turi būti atliekami iki bankroto bylos iškėlimo, o tokių veiksmų pasekmė ir turi būti bankrotas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 punkte Nr. 13 nurodyta, kad apie tyčinį bankrotą galima spręsti, pavyzdžiui, iš to, kad: įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo; buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasirašinėjamos sutartys prekėms įgyti ar paskoloms paimti, prievolių įvykdymas užtikrinamas laidavimu ar garantija, prisiimami kitokie finansiniai įsipareigojimai), žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti už gautas prekes ar grąžinti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir pan.); akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Teismas, spręsdamas apie tyčinio bankroto buvimą privalo nustatyti aukščiau išvardintas ir Lietuvos Aukščiausio Teismo akceptuotas aplinkybes, susijusias tik su pačios įmonės veikla, o ne su įmonės akcininkų veikla, ir tik atsižvelgiant į šias įmonės veiklos aplinkybes spręsti, ar buvo tyčinis bankrotas, ar paprastas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos iš šių teismų praktikoje akceptuotų aplinkybių ir nusprendė dėl tyčinio bankroto remdamasis tik akcijų pardavimo sandoriu ir įmonės vadovų veiksmais jau po bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, padarė procesinės teisės pažeidimą numatytą Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 2 p., kadangi nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Į bylą turėjo būti įtraukti šalimi ar suinteresuotu asmeniu visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, šiuo atveju apeliantas ir kiti nutartyje nurodyti įmonės vadovai, kadangi teismo sprendimas turi įtaką jų teisėms, pareigoms ir atsakomybei, taip pat turėjo būti išsiųsti pareiškimo ir jo priedų nuorašai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių Civilinio proceso kodekso nustatytų įpareigojimų neįvykdė ir pažeidė imperatyvias civilinio proceso kodekso normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas absoliučiai negaliojančiu.

11Pareiškėjas BUAB „Kamvila“ administratorius UAB „Finresta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad BUAB „Kamvila” veikla buvo tiesiog paskirstyta tarp naujai įsteigtų įmonių, kurioms vadovavo ir akcijas valdė tas pats asmuo, t.y. apeliantas. Remiantis, turimais duomenimis, perleidus BUAB „Kamvila” akcijas, bendrovės veikla toliau nebuvo vykdoma, o dalis darbuotojų, kurie dirbo BUAB „Kamvila”, toliau dirbo naujai įsteigtose įmonėse. O tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šie veiksmai (naujų įmonių įsteigimas, veiklos paskirstymas, akcijų perleidimas, darbuotojų perėjimas dirbti į naujai įsteigtas įmones) buvo atlikti tyčia, siekiant visas skolas palikti BUAB „Kamvila”, o išvystytą veiklą toliau tęsti naujų įmonių vardu. Tokie veiksmai yra nesąžiningi ir nelaikytini normalia verslo praktika. Be to, šie veiksmai akivaizdžiai atitinka tyčinio bankroto požymius, todėl Vilniaus apygardos teismas priėmė pagrįstą nutartį, pripažindamas BUAB „Kamvila” bankrotą tyčiniu. Pats akcijų perleidimo ir dokumentų bei turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas nesudarytų prielaidos teigti, kad BUAB „Kamvila” bankrotas buvo tyčinis, tačiau visu aplinkybių visuma leidžia teigti priešingai. Nemokios įmonės akcijos buvo perleistos galimai fiktyviai, siekiant veiklą vykdyti naujai įsteigtų įmonių vardu ir taip išvengti įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovės akcijos perleistos asmenims, kurie formaliai valdo nemažai įmonių, tačiau realios įsigytų įmonių veiklos netęsia. Be to, akcijų perleidimo fiktyvumą įrodo ir tai, kad naujasis bendrovės vadovas neperdavė bankroto administratoriui BUAB „Kamvila” dokumentų ir turto. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad įmonės bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai ir kryptingi veiksmai. Apelianto teiginiai neva pirmosios instancijos teismas į bylą neįtraukė apelianto ir kitų nutartyje nurodytų vadovų bei taip pažeidė Civilinio proceso kodekso nustatytus įpareigojimus ir imperatyvias normas, dėl ko pirmos instancijos teismo sprendimas pripažintinas absoliučiai negaliojančiu, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka realios situacijos. Tiek apeliantui, tiek kitiems proceso dalyviams buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį bei nagrinėjamą BUAB „Kamvila” prašymą (teismui nepavykus įteikti procesinių dokumentų suinteresuotiems asmenims paštu, buvo nutarta dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu). Todėl visi apelianto teiginiai apie slaptą bylos nagrinėjimą neinformavus ir nepaprašius jokių paaiškinimų į nepagrįstus bankroto administratoriaus kaltinimus yra niekiniai bei nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini. Vilniaus apygardos teismas BUAB „Kamvila” bankrotą pripažino tyčiniu pagrįstai, kadangi kai įmonė yra faktiškai nelikvidi ar nemoki, turi būti tikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, o šiuo atveju akivaizdu, kad BUAB „Kamvila” akcijos ir vadovavimas buvo perleistas fiktyviai, siekiant skolas palikti bendrovei, veiklą toliau vykdyti naujai įsteigtų įmonių vardu, ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kadangi bendrovei toliau nevykdant jokios veiklos neliko jokių galimybių atsiskaityti su jais.

12Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį, kuria BUAB „Kamvila” bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-536/2010 buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl 13347,74 Lt sumos išieškojimo, kurį inspekcija 2010 m. liepos 8 d. pateikė antstoliui V. Č. vykdyti. Pagal Antstolių informacinės sistemos Vieningo vykdomųjų sąvado duomenis minėta suma iš M. M. buvo išieškota, t.y. išieškojimo veiksmai buvo atliekami jau po bendrovės akcijų pardavimo E. K. (akcijos buvo parduotos 2010 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi). Todėl, kreditorius pritaria pareiškėjo nuomonei, kad šis faktas galėjo įtakoti akcininko apsisprendimą bendrovės akcijas parduoti UAB „Viltausta”, kurios vadovas E. K. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „Kamvila” PVM patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Surašytas 2011 m. birželio 27 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-08-77-10, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (4.65)-256-158. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės akcininkas M. M. UAB „Kamvila” akcijas pardavė UAB „Viltausta”. šios įmonės akcininkas ir direktorius E. K. UAB „Viltausta” registruota Vairo skg. 5, Tauragė. Patikrinimo metu, buvo kreiptasi į Tauragės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos apie sandorius pateikimo. Gautas atsakymas, kad su UAB „Viltausta” susisiekti nepavyko, įmonės vadovo ir akcininko E. K. telefonas užblokuotas. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr. (4.65)- 256-158 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodoma, kad UAB „Kamvila” vadovas kviečiamas į Inspekciją neatvyko, nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, visiškai su Inspekcija nebendradarbiavo, mokestiniam patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų registrų nepateikė. Kadangi BUAB „Kamvila” dokumentai nebuvo perduoti pareiškėjui, nepateikti Inspekcijai mokestinio patikrinimo metu, darytina išvada, kad akcijas M. M. galėjo parduoti fiktyviai. Pagal Inspekcijos turimą informaciją UAB „Baltic beauty group”, UAB „Dentadent”, UAB „Bovary Lt” vadovas ir akcininkas yra M. M. Šis asmuo laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. birželio 17 d. buvo ir UAB „Kamvila” akcininku, bei vadovu. Bendrovės bei minėtų įmonių buveinės registruotos tuo pačiu adresu - P. Vileišio g. 18, Vilnius. Apeliantas nurodo, kad UAB „Kamvila” nevykdė veiklos šiais adresais, kuriais vykdo veiklą minėtos įmonės: Gilužio g. 10, Vilniuje, V.Šopeno g. 6-1, Vilniuje, Viršuliškių g. 83-1, Vilniuje, Naugarduko g. 27, Vilniuje, Laisvės pr. 37, Vilniuje. Tačiau pareiškėjas 2012 m. vasario 3 d. prašyme dėl pripažinimo UAB „Kamvila” bankroto tyčiniu nurodo, kad bankroto administratoriui yra žinomi šie UAB „Kamvila” veiklos vykdymo adresai: Gilužio g. 10, Vilniuje; V.Šopeno g. 6-1, Vilniuje; Viršuliškių g. 83-1, Vilniuje; Naugarduko g. 27, Vilniuje, Laisvės per. 37, Vilniuje. Taip pat, pareiškėjas nurodė, kad UAB „Baltic beauty group”, UAB „Dentadent”, UAB „Bovary Lt” dirba tie patys darbuotojai, kurie dirbo ir UAB „Kamvila”. Pareiškėjas nurodė, kad jam joks BUAB „Kamvila” turtas nebuvo perduotas, nors Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. vykdomuoju raštu Nr. B2-5956-258/11 įpareigojo UAB „Kamvila” valdymo organą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti pareiškėjui bendrovės turtą ir visus dokumentus. Pagal paskutinį 2009 metų balansą bendrovės turtą sudarė net 1 673 521 Lt.

13Kreditorius Valstybinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto M. M. atskirajame skunde pateikti samprotavimai dėl BUAB „Kamvila” bankroto pripažinimo tyčiniu nepagrįstumo, neteisėtumo ir pan. yra atmestini ir laikytini tik siekiu vilkinti BUAB „Kamvila” bankroto procesą, trukdyti BUAB „Kamvila” bankroto administratoriui atlikti Įmonių bankroto įstatyme numatytus veiksmus, tuo pačiu užkertant kelią BUAB „Kamvila” kreditoriams siekti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimo. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartyje dėl BUAB „Kamvila” bankroto pripažinimo tyčiniu nurodyta pakankamai priežasčių, dėl kurių BUAB „Kamvila” bankrotas pripažintas tyčiniu, be to, nurodyta teismų praktika analogiškose bylose.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė Įmonių bankroto įstatymo normas, reglamentuojančias įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, kuri atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d., 20 str.).

17Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 p., tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tyčinio bankroto požymiais yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

18Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003, 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004) tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai. Taigi bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t.y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininkės įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir tuomet, kai įmonės dalininkai priima sprendimus ar atlieka veiksmus, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę bei verslą perkelti į kitą jų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę.

19Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei skundžiamos nutarties matyti, kad šiuo atveju teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus nurodytus faktus, pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad UAB „Kamvila“ buvo privesta prie bankroto tyčia. Minėta, jog bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti skirtas skoloms padengti. Nagrinėjamoje byloje teismas būtent ir nustatė aplinkybių visumą, lėmusią įmonės nemokumą.

20Remiantis paskutiniu BUAB „Kamvila” pateiktu balansu už 2009 metus (t. 2, b.l. 20), bendrovės turtas sudarė 1 673 521 Lt (iš jų - 168 163 Lt ilgalaikis turtas ir 1 505 358 Lt trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 101 186 Lt. Iš to darytina išvada, kad įmonė jau 2009 m. atitiko nemokios įmonės kriterijus, kadangi pradelsti įsipareigojimai viršijo pusė į balansą įrašyto turto vertės, tačiau jokių veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo ar bankroto proceso ne teismo tvarka nebuvo imtasi. Nors apeliantas nurodo, kad jam nebuvo žinoma įmonės bloga finansinė padėtis, kol 2010 m. pradžioje nebuvo sudarytas įmonės balansas už 2009 m., tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pažymi, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Eidamas UAB „Kamvila“ direktoriaus pareigas, M. M. privalėjo žinoti įmonės finansinę padėtį bei veikti įmonės naudai, sudaryti įmonei palankius sandorius ir atsiskaityti su jos kreditoriais. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M. 2009 m. birželio 29 d. - 2009 m. rugsėjo 14 d. laikotarpiu įsteigė tris įmones (UAB „Baltic beauty group“, UAB „Bovary LT“, UAB „Dentadent“), kurios vykdo analogišką veiklą kaip ir UAB „Kamvila“ (grožio ir kosmetologijos salonai, odontologijos kabinetas). Visos keturios bendrovės yra registruotos tuo pačiu adresu - P. Vileišio g. 18, Vilniuje. Byloje esantys VSDFV Vilniaus skyriaus duomenys patvirtina, kad tie patys darbuotojai dirbo BUAB „Kamvila” ir kitose susijusiose bendrovėse. Šiose įmonėse direktorius yra M. M., kuris nuo 1999 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. birželio 17 d. buvo ir BUAB „Kamvila” direktorius ir vienintelis akcininkas. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas M. M. 2010 m. birželio 17 d. nemokios UAB „Kamvila” akcijas perleido UAB „Viltausta”, t.y. nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. BUAB „Kamvila” akcijos priklausė UAB „Viltausta” (vadovas E. K.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo UAB „Kamvila” akcijų pardavimo momento, VĮ Registrų centrui nebuvo teikiami privalomieji finansinės atskaitomybės dokumentai bei VSDFV nebebuvo teikiami duomenys apie apdraustųjų pajamas ir priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Todėl atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad laikotarpiu 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. UAB „Kamvila”, priklausiusi UAB „Viltausta” (vadovas E. K.), realios veiklos nevykdė ir buvo fiktyviai parduota, su tikslu išvengti atsakomybės, kylančios pagal galiojančius teisės aktus. Nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Kamvila” akcijos priklausė G. K., tačiau jo nei bankroto administratoriui, nei prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu surasti nepavyko. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. K. ir G. K. fiktyvų vadovavimą bendrovei taip pat patvirtina aplinkybė, jog su minėtais asmenimis nebuvo sudaromos darbo sutartys ir apie jų valstybinį socialinį draudimą nepranešta VSDFV Vilniaus skyriui, taip pat apie bendrovę nebuvo teikiami duomenys valstybinėms įstaigoms.

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-536/2010 pagal Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. bei 222 str. l d. UAB „Kamvila” skirta 200 MGL dydžio bauda, o bendrovės vadovui M. M. 100 MGL bauda už neteisingą duomenų apie pajamas, turtą ar pelną pateikimą bei už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Apeliantas teigia, kad šis nuosprendis nesusijęs su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu, kadangi baudžiamojoje byloje buvo sprendžiama dėl 2005-2006 metų laikotarpyje padarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad minėtos nusikalstamos veikos buvo atliktos gerokai anksčiau nei įmonei iškelta bankroto byla, tačiau byloje esantys įrodymai apie vėliau susidariusius įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos bei Valstybinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, kurie BUAB „Kamvila“ bankroto byloje įtraukti kreditoriais su atitinkamai 488 994,15 Lt bei 200 667,37 Lt kreditoriniais reikalavimais, neginčijamai patvirtina įmonės vadovo M. M. tęstinius veiksmus sąmoningai, piktybiškai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus nemokėti mokesčių bei šiais savo veiksmais vesti įmonę link nemokumo. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo, jog 2010 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu iš UAB „Kamvila” nusprendus išieškoti 530 801,86 Lt į valstybės biudžetą, M. M. jau nebevadovavo UAB „Kamvila“ (nebevadovavo nuo 2010 m. birželio 11 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks didelis įsiskolinimas valstybei negalėjo atsirasti per kelis mėnesius, todėl atmeta apelianto argumentą, kad jis negali būti atsakingas už susidariusį įsiskolinimą. Taigi, iš esmės, BUAB „Kamvila” bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl yra pagrindas BUAB „Kamvila” bankrotą pripažinti tyčiniu.

22Teisėjų kolegija taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas į bylą neįtraukė apelianto ir kitų nutartyje nurodytų vadovų bei taip pažeidė Civilinio proceso kodekso nustatytus įpareigojimus ir imperatyvias normas, dėl ko pirmos instancijos teismo sprendimas pripažintinas absoliučiai negaliojančiu. Šie apelianto argumentai neatitinka byloje esančios medžiagos iš kurios matyti, kad apeliantas bei kiti buvę UAB „Kamvila“ vadovai buvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis ir jiems buvo siunčiami procesiniai dokumentai, tačiau grįžo į teismą neįteikti. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi nutarė įteikti suinteresuotiems asmenims, tame tarpe ir M. M., pranešimą apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu, todėl teigti, kad apeliantas nebuvo informuotas apie nagrinėjamą klausimą dėl UAB „Kamvila“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra jokio pagrindo.

23Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino UAB „Kamvila“ bankrotą tyčiniu, o M. M. atskirojo skundo argumentai nepaneigia šių išvadų pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi iškėlė bankroto... 5. Bankroto administratorius, pateikdamas prašymą dėl BUAB „Kamvila“... 6. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Valstybinio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi BUAB „Kamvila“... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 10. Suinteresuotas asmuo M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. Pareiškėjas BUAB „Kamvila“ administratorius UAB „Finresta“... 12. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 13. Kreditorius Valstybinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Atskirasis skundas atmestinas.... 16. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė... 17. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 p., tyčinis bankrotas –... 18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiais... 19. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei skundžiamos nutarties matyti, kad šiuo... 20. Remiantis paskutiniu BUAB „Kamvila” pateiktu balansu už 2009 metus (t. 2,... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu... 22. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios... 23. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą....