Byla 2KT-74/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1051-368/2014 nagrinėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo D. Š. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1051-368/2014 nagrinėjimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1051-368/2014 su ieškovo D. Š. pareiškimu dėl bylą nagrinėjančio teisėjo E. M. ir visų kitų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėjas E. M. yra priėmęs sprendimus civilinėje byloje Nr. 2-680-368/2008, o nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1051-368/2014 bus vienaip ar kitaip nagrinėjamas šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, todėl yra pagrindas abejoti teisėjo E. M. nešališkumu. Pareiškėjo nuomone, iš civilinės bylos Nr. 2-1051-368/2014 aplinkybių matyti, kad ir kiti Šiaulių apygardos teismo teisėjai (V. K., B. S., D. M. ir kiti) yra vienaip ar kitaip suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi ir gali būti šališki atsakovo naudai, todėl yra pagrindas nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus ir civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

3Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

4Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

5Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

6Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01).

7Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

8Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. Š. nepasitiki Šiaulių apygardos teismo teisėjais ir reiškia jiems nušalinimą. Bylą nagrinėjančio teisėjo E. M. nešališkumu pareiškėjas abejoja dėl to, kad teisėjas yra priėmęs procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. 2-680-368/2008 (Nr. 2-201-368/2009), kurie, jo nuomone, turės būti vertinami šioje byloje. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko susipažinus su teisėjo E. M. išnagrinėta civiline byla Nr. 2-680-368/2008, matyti, kad byla buvo iškelta pagal ieškovo UAB „Plusta“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos išieškojimo, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-1051-368/2014 ieškovai R. P., L. P. ir D. Š. reiškia reikalavimą atsakovui KB “Jonas ir sūnūs” dėl žalos, ieškovų teigimu padarytos neteisėtais bankroto administratoriaus KB “Jonas ir sūnūs” veiksmais, kaip nurodoma ieškinyje, atliktais laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 8 d., atlyginimo. Pareiškėjas nenurodo, kuo remiantis jis teigia, jog civilinėje byloje Nr. 2-1051-368/2014 turės būti vertinami civilinėje byloje Nr. 2-680-368/2008 priimti procesiniai sprendimai. Pagal CPK, teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinami tik įstatymo nustatyta tvarka aukštesnės instancijos teisme. Pats sprendimą priėmęs teismas neturi teisės jį pakeisti ar panaikinti (CPK 276 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, dėl kurios jis nepasitiki teisėju E. M., nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti šio teisėjo nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1051-368/2014.

9Pateiktame pareiškime, nors ir reiškiamas nušalinimas visiems kitiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, tačiau nenurodoma jokių konkrečių aplinkybių ar argumentų, kuriais grindžiamas toks nušalinimas. Pareiškėjo teiginys, kad visi Šiaulių apygardos teismo teisėjai yra vienaip ar kitaip suinteresuoti civilinės bylos Nr. 2-1051-368/2014 baigtimi, laikytinas pareiškėjo asmenine subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Iš bylos medžiagos sprendžiant, pareiškėjo abejonės dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumo galbūt kilo dėl Šiaulių apygardos teismo anksčiau priimtų procesinių sprendimų kitose bylose. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Net ir aplinkybė, kad teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teisme, nesudaro pagrindo spręsti, kad visi tokį procesinį sprendimą priėmusio teismo teisėjai yra šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Tokiu atveju konkrečiam anksčiau bylą nagrinėjusiam teisėjui (teisėjams) taikytinas neleistinumo pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą institutas (CPK 71 str.).

10Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra pagrindas daryti išvadą, kad nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių, jog visi Šiaulių apygardos teismo teisėjai yra šališki ir suinteresuoti civilinės bylos Nr. 2-1051-368/2014 baigtimi. Dėl to nušalinimo pareiškimas netenkinamas, o atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

12Netenkinti D. Š. nušalinimo pareiškimo, pareikšto visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-1051-368/2014.

Proceso dalyviai
Ryšiai