Byla 2A-980-881/2013
Dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys – D. T., AB bankas „Snoras“, AB „LESTO“, UAB „SEB lizingas“, AB „Lietuvos dujos“, A. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-285-653/2012 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui G. S. ir atsakovo G. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys – D. T., AB bankas „Snoras“, AB „LESTO“, UAB „SEB lizingas“, AB „Lietuvos dujos“, A. S..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė E. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2007 m. gegužės 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo G. S. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „S.“, ieškovės nuosavybėn priteisti 13440/100000 dalių neįrengtos pastogės, esančios ( - ), o atsakovo nuosavybėn priteisti keleivinį automobilį Audi A8, valst. Nr. ( - )

5Atsakovas G. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo E. S. palikti pavardę – S., G. S. – S., pripažinti kreditoriaus AB bankas „Snoras“ prievolę pagal 2008 m. kovo 5 d. Vartojimo paskolos sutartį solidaria šalių prievole, pripažinti kreditoriui D. T. pagal 2008 m. birželio 27 d. ir pagal 2008 m. lapkričio 20 d. vekseliais paskolintas G. S. 110 000 EUR ir 106 000 EUR sumas solidaria šalių prievole, pripažinti 5 848,09 Lt skolos A. S. prievolę solidaria šalių prievole, pripažinti solidaria šalių 3 934,01 Lt skolos AB „Lietuvos dujos“ prievolę, priteisti iš ieškovės 25 490,53 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės (kilnojamųjų daiktų) sumažėjimą, pripažinti butą, esantį ( - ), bendrąja šalių jungtine nuosavybe ir priteisti iš ieškovės 146 333,58 Lt kompensaciją už nekilnojamojo turto sumažėjimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:

81) nutraukė E. S. ir G. S. 2007 m. gegužės 25 d. ( - ) sudarytą santuoką (įrašo Nr. ( - ));

92) pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

103) po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – S., S.;

114) padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą taip:

12- priteisė asmeninės nuosavybės teise E. S. ½ dalį 13440/100000 dalies ir 81/1000 dalies neįrengtos pastogės, esančios ( - );

13- priteisė asmeninės nuosavybės teise atsakovui G. S. ½ dalį 13440/100000 dalies ir 81/1000 dalies neįrengtos pastogės, esančios ( - ), bei automobilį AUDI A8, valst. Nr. ( - )

145) pripažino, kad šalių prievolė UAB „SEB lizingas“ pagal 2008 m. balandžio 24 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-040537 ir 2008 m. balandžio 24 d. laidavimo sutartį Nr. LS2008-040537 yra bendra solidari E. S. ir G. S. prievolė;

156) pripažino, kad šalių prievolė AB bankui „Snoras“ pagal 2008 m. kovo 5 d. sudarytą Vartojimo paskolos sutartį Nr. 031-03085 yra bendra solidari E. S. ir G. S. prievolė;

167) pripažino, kad šalių prievolė A. S. dėl 4 540,55 Lt apmokėjimo už komunalines paslaugas yra bendra solidari E. S. ir G. S. prievolė;

178) pripažino, kad prievolė A. S. dėl 1 307,54 Lt sumokėto kredito už E. S. butą yra asmeninė E. S. prievolė;

189) pripažino, kad prievolė AB „Lietuvos dujos“ dėl skolos už suvartotas dujas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d., nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. birželio 25 d. yra asmeninė atsakovo G. S. prievolė;

1910) pripažino, kad prievolė kreditoriui D. T., atsiradusi pagal 2008 m. birželio 27 d. G. S. ir D. T. pasirašytą vekselį ir šio vekselio pagrindu 2009-02-17 išduotą vykdomąjį raštą (registro Nr. ( - )) yra G. S. ir E. S. bendra solidari prievolė;

2011) pripažino, kad prievolė kreditoriui D. T., atsiradusi pagal 2008 m. lapkričio 20 d. G. S. ir D. T. pasirašytą vekselį ir šio vekselio pagrindu 2009 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą (registro Nr. ( - )) yra G. S. asmeninė prievolė;

21Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė.

22Priteisė iš atsakovo G. S. 1 500 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

23Priteisė iš ieškovės E. S. 417 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

24Priteisė iš ieškovės E. S. ir G. S. po 151,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai

25Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kurioje šis išaiškino, jog visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, o įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją, padarė išvadą, kad pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.) tenka atsakovui. Rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2008 m. birželio 27 d. G. S. sumokėjo Šveicarijos įmonei IREX AG 87 696 EUR už prekes (Kalachnikow energy drink), kurias įsigijo UAB „( - )“. Šį mokėjimą atsakovas sutiko užskaityti į paskolos UAB „( - )“ sumą. Analogiški mokėjimai buvo atlikti 2008 m. rugpjūčio 5 d. (28 568,52 EUR ir 31 432 EUR sumoms). Duomenų, patvirtinančių, kad G. S. turėjo asmeninių lėšų ir jas panaudojo apmokėjimams už įmonės prekes, byloje nėra. G. S. ir E. S. nuo 2008 m. vasario 11 d. buvo vieninteliai UAB „( - )“ akcininkai, o E. S. – ir UAB „( - )“ vadovė. Šalių paaiškinimai apie nuolatinį šalių lėšų skolinimą įmonei, daugkartinį apmokėjimą už įmonės prekes šalių lėšomis (2007 m., 2008 m.) bei E. S. vadovavimo įmonei faktas įrodo, kad UAB „( - )“ veikla buvo šeimos verslas, kurio finansavimui 2008 m. birželio 27 d. buvo paskolintos lėšos iš D. T.. Šiuo atveju verslo vystymo interesai yra tiesiogiai susiję su šeimos interesais išlaikyti šeimos namų ūkį, todėl susiję su šeimos poreikių tenkinimu. Iš to seka, kad 2008 m. birželio 27 d. vekselio pagrindu paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais ir šeimos poreikių tenkinimui. Sandorio pelningumas ar nuostolingumas neturi reikšmės, nustatant prievolės pobūdį, nes, prisiėmę prievolę, šalys prisiėmė ir prievolių įvykdymo riziką, tuo labiau, kad įmonės valdymas tiesiogiai priklausė nuo sutuoktinų veiksmų. Papildomai teismas pažymėjo ir tai, kad šalys nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad tuo metu įmonės veikla buvo nuostolinga. Ieškovės argumentą, kad apie minėtą sandorį ji nežinojo, teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismo vertinimu, ieškovė buvo UAB „( - )“ vadovė, todėl galėjo ir turėjo pasidomėti apie sutuoktinio G. S. didelių pinigų, investuotų į įmonę, kilmę. Be to, 2009 m. gruodžio 7 d. nutarime pripažinti nukentėjusiuoju užfiksuoti E. S. paaiškinimai įrodo, kad E. S. nuo 2008 m. birželio mėn. žinojo apie 2008 m. birželio mėn. D. T. paskolą, jos paskirtį, pati duodavo pinigų atsiskaitymui su D. T.. Šie parodymai yra pakankamai išsamūs, o smulkūs netikslumai nekeistų parodymų esmės. Be to, pati ieškovė šį protokolą pasirašė: nurodė, kad jį perskaitė, kad surašyta teisingai. Be to, ieškovė, kaip įmonės vadovė, turėjo žinoti ir apie G. S. atsiskaitymą už įmonės prekes, neprieštaravo dėl šių investicijų, minėto sandorio neginčijo (CK 3.96 str.). Teismas nesirėmė atsakovo rašteliais dėl vekselių pasirašymo aplinkybių, nes jų turinys yra prieštaringas.

26Dėl nurodytų motyvų teismas pripažino, kad prievolė, atsiradusi pagal 2008 m. birželio 27 d. G. S. ir D. T. pasirašytą vekselį ir šio vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, yra šalių bendra solidari prievolė (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 2 d.).

27Teismas nurodė, kad nesiremia ieškovės ir atsakovo garso įrašu, nes pokalbis su atsakovu buvo užfiksuotas be jo sutikimo, t. y. įrodymas gautas neteisėtai, iš pokalbio turinio nėra aišku, apie kokius konkrečius vekselius kalbama, be to, teismas atsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę pokalbio dieną, t. y. 2009 m. birželio 22 d. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad SMS pranešimas, užfiksuotas 2009 m. balandžio 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, buvo būtent atsakovo rašytas, todėl šiuo įrodymu teismas taip pat nesivadovavo.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29Ieškovė E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – atsakovo G. S. priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad prievolė kreditoriui D. T., atsiradusi pagal 2008 m. birželio 27 d. G. S. pasirašytą vekselį D. T. ir šio vekselio pagrindu 2009 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą, yra solidarioji šalių prievolė, atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. sausio 23 d. sprendimą, skundžiamoje dalyje netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias iš vieno sutuoktinio paskolinių teisinių santykių su trečiaisiais asmenimis atsirandančias prievoles ir jų pobūdį, o tai sąlygojo iš esmės neteisėto ir nepagrįsto teismo procesinio sprendimo priėmimą skundžiamoje dalyje (CPK 330 str.). Teismas taip pat, priimdamas sprendimą, skundžiamoje dalyje iš esmės pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo institutą civiliniame procese (CPK 329 str. 1 d.). Teismas, pažeisdamas minėtas procesinės teisės normas, neišnagrinėjo visų šios civilinės bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išsamiai ir nešališkai; pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino kiekvieno byloje esančio įrodymo atskirai bei jų viseto.
  2. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl prievolės, šalių santuokos metu atsiradusios iš atsakovo ir trečiojo asmens paskolinių teisinių santykių, pobūdžio, rėmėsi CK 3.109 straipsniu, tačiau neteisingai aiškino šios teisės normos prasmę bei nesivadovavo ir netaikė tų šios teisės normos nuostatų, kurios reglamentuoja būtent iš paskolinių teisinių santykių vieno sutuoktinio veiksmais atsiradusių prievolių pobūdį (CK 3.109 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje sprendimo dalyje teisingai pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui, kad sandoris yra sudaromas šeimos interesais; taip pat nepaisant to, kad teismas teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas, nurodydamas, jog pareiga įrodyti 2008 m. birželio 27 d. sandorio sudarymą šeimos interesais tenka atsakovui, tačiau teismas netyrė ir nevertino, ar šis sandoris buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aplinkybė – paskolos būtinumas šeimos bendriems poreikiams tenkinti – turi esminę teisinę reikšmę sprendžiant dėl prievolės, atsiradusios iš vieno sutuoktinio paimtos paskolos pobūdžio. Šioje teisės normoje yra aiškiai nustatytos dvi pagrindinės sąlygos solidariajai sutuoktinių prievolei atsirasti, o būtent: 1) yra kito sutuoktinio sutikimas tokiam sandoriui sudaryti, t. y. paskolai paimti, 2) paimta paskola yra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teismas, spręsdamas dėl šios prievolės trečiajam asmeniui pobūdžio, pakankamai dėmesio skyrė apeliantės žinojimo apie tokį sandorį analizei bei paskolos sumos panaudojimo šeimos interesais vertinimui, tačiau visiškai netyrė ir nevertino, ar buvo apeliantės sutikimas tokiam sandoriui sudaryti ir ar šiuo atveju egzistuoja antroji įstatyme įtvirtinta būtinoji sąlyga solidariajai sutuoktinių prievolei atsirasti – ar atsakovo paimta paskola buvo būtina šeimos poreikiams tenkinti.
  3. Apeliantė visiškai nieko nežinojo ir nedalyvavo atsakovui ir trečiajam asmeniui pasirašant skolos dokumentus. Taigi ginčijama paskola buvo paimta ir be apeliantės žinios, ir be jos sutikimo. Pats atsakovas bei trečiasis asmuo D. T., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neneigė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir vekselis pasirašytas apeliantei nedalyvaujant. Trečiasis asmuo D. T. šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovo piniginė prievolė jam atsirado būtent atsakovo iniciatyva; kad paskolos sutartys, kaip realiniai sandoriai, buvo sudaryti būtent su atsakovu G. S.; kad tarp D. T. ir atsakovo sudaryti sandoriai buvo įvykdyti paskolos sumą suteikiant būtent atsakovui; kad D. T., kaip vekselio turėtojas, pareikalavo būtent iš atsakovo išieškoti visas jam paskolintas sumas. Be to, trečiasis asmuo D. T. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad 2008 m. birželio 27 d. paskolą jis suteikė ne ieškovei ar atsakovui, bet neva UAB „( - )“ su atsakovo garantija, kas taip pat objektyviai paneigia ieškovės žinojimą apie šį sandorį ir/ar sutikimo dėl sudaromo sandorio prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai netyrė ir nevertino ieškovės kaip sutuoktinio žinojimą ir sutikimo dėl sandorio sudarymo prezumpciją objektyviai paneigiančių faktinių aplinkybių, kad paskolos sumos buvo pervestos į atsakovo asmeninę sąskaitą banke, o ne į šalių bendrą sąskaitą, buvusią tame pačiame banke, kas rodo, kad atsakovas nuslėpė paskolos gavimo faktą ir ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo gautą paskolą ir objektyviai negalėjo būti žinoma, nes tik atsakovas galėjo tvarkyti savo asmeninę sąskaitą ir disponuoti joje esančiomis lėšomis, ką jis ir darė.
  4. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentą, kad apie 2008 m. birželio 27 d. sandorį ji nieko nežinojo, nepagrįstai atsisakė šią aplinkybę patvirtinančiais įrodymais pripažinti oficialų rašytinį įrodymą – 2009 m. balandžio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei pokalbio su atsakovu garso įrašą, kurių turinys objektyviai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo paskolinius santykius su trečiuoju asmeniu D. T.. Teismas, nesivadovaudamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame yra užfiksuota mobiliuoju telefonu atsakovo ieškovei atsiųsta trumpoji žinutė, kurioje atsakovas nurodė, kad bijojo ieškovei pripažinti apie tai, kad yra pasirašęs vekselius ir pagal juos gavo pinigus į savo asmeninę sąskaitą banke, tokią savo poziciją grindė tuo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad pranešimas buvo rašytas būtent atsakovo. Tačiau teismas darydamas tokią išvadą visiškai neįvertino to, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad jis naudojosi telefono numeriu, iš kurio ieškovei buvo atsiųsta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota žinutė. Kadangi atsakovas šiuo telefono numeriu naudojosi, būtent jam ir teko pareiga įrodyti, kad ne atsakovas ieškovei siuntė tokio turinio pranešimą. Tuo tarpu nesiremdamas ieškovės pateiktu garso įrašu tarp ieškovės ir atsakovo, teismas tik lakoniškai pažymėjo, kad įrašas gautas neteisėtu būdu ir kad iš pokalbio turinio nėra aišku, apie kokius konkrečius vekselius yra kalbama, be to, rėmėsi ir atsakovo sveikatos būkle pokalbio dieną. Tačiau tokie teismo motyvai yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma, garso įrašus kaip įrodinėjimo priemonę leidžia naudoti CPK 177 straipsnio 3 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002, pažymėjo, kad paprasto buitinio pokalbio įrašas, padarytas visiems prieinama įrašymo technika, viešoje vietoje, siekiant apginti tik savo pažeistas teises, laikytinas legaliu įrašu ir teisėta įrodinėjimo priemone; kad vieno asmens privatumas susisieja ir gali susitapatinti su kito asmens privatumu: pokalbyje susisieja abiejų asmenų interesai ir pokalbyje dalyvaujantiems asmenims pokalbio turinys tampa bendras, todėl garso įrašas nepažeidžia asmens privatumo. Analogišką poziciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išdėstė ir 2006 m. balandžio 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-271/2006, kurioje išaiškino, jog teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti garso įrašo padarymo aplinkybes, aiškintis, kuriam tikslui, kur, koks įrašas buvo daromas ir kaip jis naudojamas, bei pažymėjo, jog dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis, jeigu jos naudojamos to ginčo teisingam teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymui. Tokiais atvejais padarytas garso įrašas, pripažintinas leistina įrodinėjimo priemone, nes ji padaryta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinto žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principo. Tad šią bylą nagrinėjęs teismas privalėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti teismui pateiktą garso įrašą bei įvertinti, jog šis garso įrašas, kuriame yra užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės ir kuris kartu su kitais byloje esančiais duomenimis objektyviai patvirtina atsakovo veikimą priešingai šeimos interesams ir lėšų skolinimosi iš trečiojo asmens D. T. ieškovei nežinant faktą, siekiant nustatyti tiesą civilinėje byloje, negali būti pripažintas atsakovo privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimu, o ne be jokių pagrįstų argumentų ir motyvų šį įrodymą atmesti kaip neteisėtą. Antra, priešingai nei teigiama skundžiamame teismo sprendime, teismo pateikto pokalbio turinys nekelia visiškai jokių abejonių, kad jo metu buvo kalbama būtent apie tuos vekselius, dėl kurių yra pareikšti atitinkami reikalavimai šioje santuokos nutraukimo byloje – byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų išdavęs dar kokių nors vekselių trečiajam asmeniui D. T., išskyrus tuos, apie kuriuos yra pateikti duomenys į šią bylą. Trečia, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šio pokalbio metu atsakovas būtų buvęs tokios sveikatos būklės, dėl kurios jis nebūtų supratęs savo veiksmų esmės ir nebūtų galėjęs jų valdyti, tad ir teismo motyvas atmesti šį įrodymą dėl atsakovo sveikatos būklės, buvusios pokalbio dieną, yra nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. Taigi teismo išvados dėl šio įrodymo vertės ir jo leistinumo, akivaizdu, yra nepagrįstos jokiais objektyviais bylos duomenimis ar teisės normomis, todėl yra iš esmės neteisingos ir nepagrįstos.
  5. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentą, kad apie 2008 m. birželio 27 d. sandorį ji nieko nežinojo ir ši paskolos sutartis buvo sudaryta tenkinant atsakovo asmeninius ir D. T. interesus, visiškai nevertino teismui pateikto trečiojo asmens D. T. ieškinio, kuris ieškovei pareikštas Kauno apygardos teisme, turinio ir nelygino jo su atsakovo priešieškinio turiniu, iš kurio matyti, kad atsakovo priešieškinis (priešieškinio 14 – 18 lapai) yra identiški, net su tomis pačiomis klaidomis, kas neabejotinai rodo atsakovo ir trečiojo asmens D. T. glaudų bendradarbiavimą ir atsakovo veikimą ne šeimos, bet savo asmeniniais bei šio asmens interesais. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog nors ieškovė ir buvo UAB „( - )“ vadovė, šis faktas pats savaime nereiškia, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovo ir trečiojo asmens D. T. verslo planus ir jų tarpusavio paskolinius santykius. Būtent atsakovas, būdamas UAB „( - )“ komercijos direktoriumi, bendravo su tiekėjais ir buvo atsakingas už atsiskaitymus, todėl jis vienasmeniškai priimdavo sprendimus dėl produkcijos pirkimo, atsiskaitymų su tiekėjais ir pan.; teismo sprendime nurodytos produkcijos pirkimas buvo būtent atsakovo ir trečiojo asmens D. T. bendro verslo plano dalis. Tokio pobūdžio sprendimai, nepaisant ieškovės užimamų pareigų UAB „( - )“, būdavo priiminėjami ieškovės neinformuojant ir neatsižvelgiant į ieškovės nuomonę. Atsakovas iš trečiojo asmens pasiskolintas lėšas ne investavo į bendrovę, kaip kad neteisingai nurodė teismas, bet siekdamas atitinkamos finansinės naudos sau asmeniškai, už tam tikrą piniginį atlygį šias lėšas paskolino bendrovei. Teismo nurodytas ieškovės apklausos protokolas ne tik rodo, kad ieškovė apie vekselį 100 000 eurų sumai sužinojo tik 2009 m. vasario mėnesį, bet ir rodo, kad ieškovė kategoriškai nesutiko, kad su trečiuoju asmeniu D. T. būtų sudaryta paskolos sutartis ir jam būtų įkeistas nekilnojamasis turtas, ir kad nepaisant ieškovės nesutikimo, atsakovas neapgalvotai priėmė vienasmenį sprendimą paimti paskolą iš trečiojo asmens D. T..
  6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prievolės trečiajam asmeniui D. T. pobūdžio, nesivadovavo CK 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl net nevertino, ar atsakovo paimta paskola buvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, o tai sąlygojo iš esmės neteisingą ir nepagrįstą teismo sprendimą pripažinti atsakovo paskolą, 2008 m. birželio 27 d. paimtą iš D. T., bendra solidariąja sutuoktinių prievole. Teismo išvada, kad minėta paskola buvo paimta šeimos interesais ir poreikių tenkinimu, yra iš esmės neteisinga ir nepagrįsta, nes: pirma, paskolos sutartis buvo sudaryta ne šeimos verslo vystymo, bet atsakovo ir trečiojo asmens bendro verslo vystymo interesais; antra, 100 000 eurų paskolos dalis (87 696 eurai) buvo paimta ir panaudota ne UAB „( - )“ veiklai finansuoti, bet įgyvendinti atsakovo ir trečiojo asmens verslo planą. Pirmosios instancijos teismas į šias bylos aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino, todėl padarė iš esmės neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad ginčo paskola buvo panaudota šeimos interesams ir šeimos poreikių tenkinimui.
  7. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų aspektu, akivaizdu, kad pateikta teismo argumentacija yra ir juridiškai neteisinga, ir nepakankama, kad iš vieno sutuoktinio sudarytos paskolos sutarties atsiradusi prievolė būtų pripažinta solidaria sutuoktinių prievole.

30Atsiliepimu į ieškovės E. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. T. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantė netinkamai aiškina CK 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad solidarios prievolės atsiradimui yra būtinos abi sąlygos: kito sutuoktinio sutikimas sudaryti paskolos sutartį ir sandorio būtinumas šeimos poreikiams tenkinti, nes solidariai prievolei atsirasti užtenka vienos iš šių sąlygų buvimo. Teismas išsamiai analizavo byloje pateiktus įrodymus dėl lėšų, gautų 2008 m. birželio 27 d. vekselio pagrindu, panaudojimo bei šių lėšų gavimo tikslo ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą, kad paskola buvo paimta šeimos verslui vystyti, t. y. bendrais šeimos interesais. Susiejant CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalis matyti, kad visų pirma, solidarioji sutuoktinių prievolė atsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kuri būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti; anra, paskola laikoma būtina šeimos poreikiams tenkinti, kai ji yra sandoris, skirtas išlaikyti šeimos namų ūkį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad lėšos iš trečiojo asmens buvo gautos tam, kad sutuoktiniai galėtų vystyti savo bendrą verslą per įmonę UAB „( - )“ ir iš to gauti pajamas kaip šeimos nariai. Akivaizdu, kad šeimos narių pajamų gavimas yra viena iš šeimos namų ūkio išlaikymo būtinų sąlygų. Teismas vertino ne tik apeliantės žinojimą apie gautą paskolą, bet ir faktinį jos sutikimą. Sąžiningumo principas būtų nesuderinamas su tokia situacija, kai sutuoktinis, žinodamas ar turėdamas žinoti apie paskolos sandorio sudarymą, gaudamas iš to naudą kaip šeimos narys, sandorio neginčydamas, bet formaliai išoriškai akivaizdžiai neišreikšdamas valios duoti sutikimą, būtų laikomas apskritai nedavęs sutikimo tokiam sandoriui sudaryti. Taigi teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo institutą. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas atmetamas.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

33Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pripažino, kad prievolė kreditoriui D. T., atsiradusi pagal 2008 m. birželio 27 d. G. S. pasirašytą vekselį ir šio vekselio pagrindu 2009 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą, yra atsakovo G. S. ir ieškovės E. S. solidari prievolė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

35Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje.

36Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Be to, pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

37Byloje nustatyta, kad apeliantės sutuoktinis atsakovas G. S. 2008 m. birželio 27 d. pasirašė vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2009 m. vasario 16 d. vekselio turėtojui D. T. sumokėti 110 000 EUR. Nagrinėjamu atveju išrašytas vekselis garantavo D. T. jo suteiktos 100 000 EUR paskolos grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditoriaus D. T. suteiktą paskolą atsakovas G. S. panaudojo prekių (energetinių gėrimų), kurias įsigijo UAB „( - )“, apmokėjimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad vieninteliais UAB „( - )“ akcininkais nuo 2008 m. vasario 11 d. buvo abu sutuoktiniai, o apeliantė – ir UAB „( - )“ vadovė, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad įmonės veikla buvo jų šeimos verslas, kurio finansavimui 2008 m. birželio 27 d. buvo pasiskolintos lėšos iš D. T.. Kadangi iš įmonės, esančios šeimos verslu, veiklos sutuoktiniai tikisi gauti ar gauna pajamų šeimai, galima spręsti, kad verslo plėtrai vieno iš sutuoktinių sudaryta paskolos sutartis yra skirta šeimos namų ūkiui išlaikyti, o iš tokios sutarties kylančios prievolės yra solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 2 d.).

38Apeliantės nurodytoje CK 3.109 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta išimtis, kada solidarioji sutuoktinių prievolė vis dėlto neatsiranda, nors pagal savo pobūdį tai galėtų būti tokia prievolė. Vadovaujantis šia teisės norma, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

39Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad apie atsakovo G. S. sudarytą paskolos sutartį su D. T. nieko nežinojo ir sutikimo imti paskolą nedavė. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Būdama UAB „( - )“ vadovė, taigi atsakydama už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, apeliantė negalėjo nežinoti apie savo sutuoktinio atliekamus atsiskaitymus už įmonės perkamas prekes ir kartu turėjo pareigą pasidomėti į įmonę investuotų pinigų kilme. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent taip ir buvo – ikiteisminio tyrimo metu apeliantė tiesiogiai patvirtino, kad žinojo apie D. T. suteiktą 100 000 eurų paskolą ir jos panaudojimą energetinių gėrimų pirkimui, pati duodavo atsakovui pinigų atsiskaitymui su D. T. (4 t., b. l. 115-116). Teisėjų kolegija sprendžia, kad žinodama apie atsakovo paimtą paskolą ir neprieštaraudama pasiskolintų pinigų panaudojimui verslo plėtrai, apeliantė tokiais savo veiksmais davė jai faktinį sutikimą. Nustačius šią esminę aplinkybę, nėra teisinio poreikio aiškintis, ar paskola buvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nes vien apeliantės sutikimas eliminuoja CK 3.109 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę.

40Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino apeliantės pareigas bendrovėje. Teismų praktikoje akcentuojama, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; bendrovės vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty), bendrovės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Apeliantė įmonės vadovo pareigas užėmė laisva valia, jai buvo privalomi visi įmonės vadovui teisės aktų keliami reikalavimai, todėl jos pareigos įmonėje vertinamos kaip ir bet kurio kito įmonės vadovo. Juolab, kad ji buvo ir bendrovės akcininkė.

41Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytas pokalbio garso įrašas, pasižymintis neužbaigtomis ir padrikomis mintimis, suprantamomis tik to pokalbio dalyviams, taip pat apeliantės nurodyta SMS žinutė nepaneigia byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

42Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

43Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė E. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2007 m.... 5. Atsakovas G. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį... 8. 1) nutraukė E. S. ir G. S. 2007 m. gegužės 25 d. ( - ) sudarytą santuoką... 9. 2) pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;... 10. 3) po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – S., S.;... 11. 4) padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą taip:... 12. - priteisė asmeninės nuosavybės teise E. S. ½ dalį 13440/100000 dalies ir... 13. - priteisė asmeninės nuosavybės teise atsakovui G. S. ½ dalį 13440/100000... 14. 5) pripažino, kad šalių prievolė UAB „SEB lizingas“ pagal 2008 m.... 15. 6) pripažino, kad šalių prievolė AB bankui „Snoras“ pagal 2008 m. kovo... 16. 7) pripažino, kad šalių prievolė A. S. dėl 4 540,55 Lt apmokėjimo už... 17. 8) pripažino, kad prievolė A. S. dėl 1 307,54 Lt sumokėto kredito už E. S.... 18. 9) pripažino, kad prievolė AB „Lietuvos dujos“ dėl skolos už suvartotas... 19. 10) pripažino, kad prievolė kreditoriui D. T., atsiradusi pagal 2008 m.... 20. 11) pripažino, kad prievolė kreditoriui D. T., atsiradusi pagal 2008 m.... 21. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė.... 22. Priteisė iš atsakovo G. S. 1 500 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.... 23. Priteisė iš ieškovės E. S. 417 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.... 24. Priteisė iš ieškovės E. S. ir G. S. po 151,12 Lt išlaidų, susijusių su... 25. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d.... 26. Dėl nurodytų motyvų teismas pripažino, kad prievolė, atsiradusi pagal 2008... 27. Teismas nurodė, kad nesiremia ieškovės ir atsakovo garso įrašu, nes... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. Ieškovė E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3... 30. Atsiliepimu į ieškovės E. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. T.... 31. Apeliacinis skundas atmetamas.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 34. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios... 35. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK... 36. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 37. Byloje nustatyta, kad apeliantės sutuoktinis atsakovas G. S. 2008 m. birželio... 38. Apeliantės nurodytoje CK 3.109 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta išimtis,... 39. Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad apie atsakovo G. S. sudarytą... 40. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos... 41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytas pokalbio garso... 42. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro... 43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti...