Byla 2-558-867/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant ieškovo „BTA I. C.“ SE atstovui advokatui M. S., atsakovui V. G., trečiajam asmeniui K. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA I. C.“ SE ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui K. G. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 3869,13 Lt turtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovo įmonė ir I. G. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT034361, pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis ( - ) , Neringoje. 2012-02-20 apdraustasis butas buvo užlietas iš V. G. priklausančio buto, esančio ( - ), Neringoje. Ieškovo bendrovė, vadovaudamasi draudimo įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 3869,13 Lt draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo buto. Vadovaujantis LR CK 6.266 str., 6.1015 str., draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo asmens už padarytą žalą. Nurodo, kad atsakovas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę IF draudimo kompanijoje, kuri atliko įvykio tyrimą ir nustačius, kad 2012-02-25 dieną įvykusios avarijos atsakovui priklausančiose patalpose buvo užlietos UAB „Saulės kupolas“, I. G. ir D. S. priklausančios patalpos (2014-04-02 IF draudimas pranešimas). IF draudimas atlygino D. S. patirtą žalą – 19874,67 Lt; UAB „Saulės kupolas“ patirtą žalą – 10125,36 Lt, sumokant draudimo išmoką šios įmonės turto draudikui – ERGO Lietuva. Kadangi atsakovas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę tik 30000 Lt, o IF draudimas jau išmokėjo visą draudimo sumą, ieškovas savo reikalavimą reiškia atsakovui.

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nesutikimo motyvus nurodė, kad gavęs ieškinį jis kreipėsi į draudimo bendrovę „IF“ dėl informacijos ir dokumentų pateikimo apie įvykusį draudiminį įvykį, iš gautų dokumentų matyti, kad nukentėjusių asmenų draudikai kreipėsi dėl žalos atlyginimo regreso tvarka į atsakovo draudimo bendrovę „IF“. Mano, kad ieškovas draudiminio įvykio, už kurį išmokėjo draudimo išmoką, išsamiai netyrė, tyrimo aktą surašę asmuo vandentiekio vamzdyno sistemos ir konstrukcijos netikrino, turto apgadinimo masto ir lokalizacijos nefiksavo, aplinkybių, ar apdraustasis butas galėjo būti užlietas iš atsakovo buto, netikrino. Be to, nurodė, kad ieškinyje nurodyta, kad avarija įvyko 2012-02-20, tyrimo akte nurodoma dar kita data – 2012-03-09. Apie neva ieškovo patirtą žalą jis sužinojo tik gavęs ieškinį, t.y. po dviejų metų nuo draudiminio įvykio, iki to laiko niekas jo neinformavo apie užlietą butą, dėl ko jis neturėjo galimybės pasinaudoti savo paties draudimu, taip pat susipažinti su užlieto buto tikrąja būkle, susipažinti ir pareikšti pastabas dėl ieškovo surašyto tyrimo akto. Mano, kad pavėluotas buto savininkės pranešimas apie užlietą butą kelia abejonių dėl paties įvykio aplinkybių. Abejoja ar draudiminis įvykis galėjo iš viso būti, nes jam buto savininkai apie patirtus nuostolius nieko nesakė. Mano, kad galėjo būti prisidengta jo bute įvykusia vandentiekio avarija ir taip gauta draudimo išmoka grindų dangai visame kambaryje pasikeisti, tai yra buto užliejimas galėjo būti imituotas.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad užlietas butas buvo apdraustas ieškovo kompanijoje, butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovui priklausančio buto ir padaryta žala, tai patvirtina fotonuotraukos ir sąmata, todėl nukentėjusiajam asmeniui ieškovo kompanija išmokėjo 3869,18 Lt draudimo išmoką. Paaiškino, kad nukentėjusieji pranešė, kad juos apie avariją informavo kaimynai ir pateikė fotonuotraukas. Nurodė, kad žala buvo apskaičiuota pagal pateiktas fotonuotraukas ir pagal jas buvo sudaryta sąmata. Paaiškino, kad ieškinyje netiksliai nurodyta įvykio data, kadangi buto savininkė gyvena Vilniuje, įvykio datą patikslino IF draudimas, nurodydamas 2012-02-25, be to dėl atsakovo bute vykusios avarijos nukentėjo keletą butų. Paaiškino, kad po pretenzijos gavimo atsakovas iš esmės neginčijo prievolės, tik nurodė, kad dėl žalos atlyginimo ieškovas turi kreiptis į IF draudimo kompaniją. IF draudimo kompanija atsisakė atlyginti ieškovui žalą, nes visa draudimo suma nukentėjusiems asmenims jau yra išmokėta ir nebėra lėšų kitiems nukentėjusiems žalai atlyginti. Pagal teismų praktiką 2008-05-20 Nr.3K-3-299/2008 nurodyta, kad ieškovas turi įrodyti, kad užliejimas įvyko iš atsakovui priklausančio buto ir neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties įvyko avarija, o atsakovas turi paneigti šią aplinkybę ir paneigti aplinkybę, kad užpylimas įvyko ne iš jų buto. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad name, kuriame yra atsakovo butas 2012-02-25 būtų įvykusi avarija kitur, o, jei avarija būtų įvykusi iš bendro naudojimo įrenginių, būtų iškviesta avarinė tarnyba. Mano, kad atsakovo atsikirtimai grindžiami nenoru pripažinti prievolę, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad avarija buvo tik atsakovo priklausančiame bute ir avarija buvo labai didelė, nes apgadinti mažiausiais trys butai, o vanduo iš kitų greta esančių butų vanduo pasiskirstė ir pateko į nukentėjusiosios G. butą.

5Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad jis pripažįstą faktą, kad jo priklausančiame bute įvyko avarija ir apie šią avariją visuotinai buvo informuoti visi 35 namo butai, kad galėtų pareikšti pretenziją, tačiau G. nepranešė ir pretenzijų nepareiškė dėl jiems padarytų nuostolių, nors jis su A. G. buvo susitikęs ir bendravo kaip kaimynai. Po avarijos su G. vasario mėnesį po avarijos nekalbėjo, tik vasarą kalbėjo su A. G.. Nurodė, kad po jų buto yra „Saulės kupolas“ butas, o G. butas yra šalia „Saulės kupolo“ buto. Mano, kad nėra nustatyta, jog G. butui žala buvo padaryta iš jam priklausančio buto. Paaiškino, kad po įvykusios avarijos dėl padarytų nuostolių kreipėsi tik du nukentėję asmenys – tai „Saulės kupolas“ ir D. S., kuriems nuostolius atlygino jo draudimo kompanija „If“. Aplinkybę, kad G. priklausančiam butui adresu ( - ), Neringa, buvo padaryti nuostoliai, sužinojo tik gavęs ieškinį. Nurodė, kad jam priklausantis butas yra ne virš G. priklausančio buto, o šone.

6Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo draudimo bendrovė netyrė draudimo įvykio ar žala buvo padaryta iš atsakovui priklausančio buto, todėl ieškovas pats turi prisiimti riziką, kad neištyrusi avarijos aplinkybių išmokėjo draudimo išmoką. Nurodė, kad po avarijos buvo kalbėta su A. G., tačiau apie jokius padarytus nuostolius jis neužsiminė. Be to, nuo pat įvykio iki šiol buvo bendraujama ir su pačia I. G., tačiau ir ji apie padarytus nuostolius nieko neužsiminė.

7Ieškinys tenkintinas visiškai.

8Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovas AB „BTA“ (šiuo metu „BTA I. C.“ SE) ir I. G. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (polisas Nr. GT 034361), kurios pagrindu civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta patalpa, esanti adresu ( - ), Neringa (draudimo laikotarpis nuo 2011-06-15 iki 2012-06-14, draudimo suma – 5000,00 Lt, naudos gavėjas – I. G.) (b.l. 8-10). Nekilnojamojo turto registro duomenimis apdrausta patalpa įregistruota V. G. vardu (b.l. 15-16 ). V. G. kreipėsi į ieškovo draudimo kompaniją su pranešimu apie įvykį, kuriame nurodė, kad, kaimynams informavus apie įvykusią avariją ir atvykus į patalpą adresu ( - ), Neringa, 2012-03-09 buvo rasti užlieti šie objektai: grindys (ąžuolinis laminatas), du kilimai, sofa-lova, sofa, televizoriaus kampinis, virtuvinis komplektas, kampinis stovas, vanduo siekė vonios kambarį iki prieškambario (b.l. 13). Pranešime nurodyta įvykio data yra 2012-02-20, be to, pranešime nurodyta, kad į užlietas patalpas buvo atvykta tik po dviejų savaičių, kadangi patalpų savininkės nebuvo Lietuvoje. Ieškovas išmokėtą draudimo išmoką grindžia 2012-03-29 lokaline sąmata, iš kurios matyti, kad remonto darbai (išminusavus franšizę) įvertinti 2429,13 Lt ir 2012-03-28 komerciniu pasiūlymu, iš kurio matyti, kad demontavimo darbai ir montavimo darbai be PVM įvertinti 1440,00 Lt (b.l. 3-4, 129). Ieškovas, pagrįsdamas reikalavimą, t.y. įrodinėdamas draudėjo patirtus nuostolius, pateikė nuotraukas (b.l. 130-164). Pateiktas 2012-03-29 draudžiamojo įvykio tyrimo aktas patvirtina, kad naudos gavėjui A. G. buvo nuspręsta išmokėti 3869,13 Lt draudimo išmokos (b.l. 12 ). 2012-03-30 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad tokio dydžio draudimo išmoka buvo pervesta į A. G. sąskaitą (b.l. 7). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui 2012-02-13 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė poilsio patalpa, esanti Purvynės g. 51-16, Neringa (b.l. 17-18). Ieškovas 2013-07-01 pretenzija kreipėsi į atsakovą, ragindamas atsakovą ieškovui sumokėti 3869,13 Lt išmokėtą draudimą išmoką (b.l. 11 ). Atsakovas nesutikimą su ieškinių įrodinėjo pateikdami „IF“ draudimo kompanijos ir trečiojo asmens elektroninius laiškus dėl įvykio (b.l. 52-57 ir prieduose prie DOK-3010 Liteko sistemoje ). Iš pateiktų į bylą UAB ERGO draudimas dokumentų dėl žalos atlyginimo UAB „Saulės kupolas“ nustatyta, kad avarija atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame bute buvo 2012-02-13 (b.l. 25-32). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2013m. gegužės mėnesį kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 3869,13 Lt žalos atlyginimo iš IF P&C Insurance AS filialo ir 2013-05-09 buvo priimtas teismo įsakymas Nr.L2-22298-534/2013. IF P&C Insurance AS filialas 2013-05-28 pateikė prieštaravimus, nurodydamas, kad 2012-02-28 gavo pranešimą apie 2012-02-25 įvykį, kurio metu dėl vandentiekio avarijos draudėjui V. G. priklausančiame name buvo užlietos patalpos, priklausančios UAB "Saulės kupolas“, I. G. ir D. S. ir dėl šio įvykio D. S. buvo išmokėta 2012-03-30 5277,74 Lt išmoka, o 2012-06-25- išmokėta 14596,93 Lt draudimo išmoka, o 2012-05-28 ADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo 10438,52 Lt nuostolius dėl UAB „Saulės kupolas“ padarytos žalos dėl 2012-02-13 įvykusios vandentiekio avarijos. Prieštaravimuose nurodyta, kad išmokėta visa 30000,00Lt dydžio draudimo išmoka, tai yra išmoka lygi civilinės atsakomybės draudimo sumai ir draudikas neturi teisinio pagrindo tenkinti naujų reikalavimų dėl 3869,13Lt draudimo išmokos ieškovui. 2013-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr.L2-22298-534/2013 buvo nutarta panaikinti 2013-05-09 teismo įsakymą ir pareiškimą palikti nenagrinėtu, nes po prieštaravimų nebuvo gautas ieškinys.

9Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek atsakovo ir trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2012-02-13 atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu ( - ), Neringa, įvyko vandentiekio avarija, dėl ko buvo aplieti kitiems asmenims tame name priklausantys butai. Nukentėjusieji skirtingu laiku kreipėsi dėl žalos, nes kaip matyti iš pateiktų duomenų tai poilsio patalpos ir ne sezono metu jose negyvenama, todėl apie žalą UAB „Saulės kupolas“ pranešė 2012-02-13, V. S. 2012-02-20, o I. G. 2012-03-09. Atsakovo draudimo kompanija laikė, kad žalos padarymo data 2012-02-25 ir dėl avarijos metu apgadintų dviejų butų išmokėjo 30000,00Lt draudimo išmoką. Kaip patvirtina byloje esančios fotonuotraukos ir atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, avarija dėl atsakovo virtuvėje trūkusio vandens žarnelės buvo pakankamai didelė, nes apačioje esantiems butams buvo padaryti nemaži nuostoliai, tai yra matyti, kad yra nukritusi lubų dalis su šviestuvais, atsilupęs gipso kartonas ar tinkas nuo lubų (b.l. 29-30), o tai patvirtina, kad vandens kiekis buvo didelis ir srovė pakankamai stipri arba vanduo bėgo ilgą laiką. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad avarijos metu jų patalpose nebuvo, nes jiems apie avariją pranešė kiti asmenys, nes tiek nukentėjusioji, kuriai ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, tiek D. S. taip pat nebuvo patalpose kai įvyko avarija ir jos padarinius pamatė tik vėliau. Be to, šalys patvirtino, kad dėl avarijos namo bendrijos pirmininkas informavo visus namo gyventojus, o tai taip pat patvirtina, kad avarija buvo pakankamai didelė. Atsakovas ir trečiasis asmuo nei pateikiant atsiliepimą, nei teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio, o tik ginčijo aplinkybę, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui žalą, nes mano, kad tam nėra jokio pagrindo, kad neįrodyta, jog dėl jų bute įvykusios avarijos nukentėjo G. butas ir dėl to jiems buvo išmokėta draudimo išmoka. Pastato administratoriaus PSB „( - )“ bendrijos pirmininko 2012-02-28 raštas patvirtina, kad vandens nutekėjimų iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos nebuvo (b.l. 45). Iš minėto rašto matyti, kad vanduo bėgo iš V. G. priklausančių patalpų, tai yra dėl jo virtuvėje esančio maišytuvo pajungimo žarnelės trūkimo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad 2012m. vasario mėnesį name, esančiame ( - ) Neringa, būtų įvykusios kokios nors kitos vandentiekio avarijos, dėl kurių būtų padaryta žala butui ( - ), Neringa.

10LR CK 6.1015str. 1d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (LR CK 6.1015str. 2d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

11Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

12Pagal CK LR 6.266str. 1d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270str. 1d. nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (LR CK 6.246, 6.247, 6.249str.). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

13Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12, 178 str.). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik LR CPK 177str. 2d. ir 3d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti LR CPK nustatyta tvarka. Pagal LR CPK 176str. 1d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185str. 1d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

14Nagriėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinmus, teismas daro išvadą, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti tenkintinas. Atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad butas, esantis ( - ), Neringa, 2012m. vasario mėn. buvo apgadintas ne dėl jų bute 2012-02-13 įvykusios vandentiekio avarijos. Teismas tokią išvadą daro atsižvelginat į pateiktus rašytinius įrodymus apie kitiems butams padarytą žalą ir jos dydį, į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir foto nuotraukas, kurios patvirtina, kad butas, esantis ( - ), Neringa, buvo aplietas. Nors atsakovas ir tretysis asmuo nurodo, kad jų butas yra ne virš G. buto, nes jų butas yra virš UAB „Saulės kupolas“ ir D. S. buto, tačiau įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tuo pačiu metu, tai yra laikotarpiu nuo 2012-02-13 iki 2012-02-25, adresu ( - ), Neringa, būtų buvusios kokios nors kitos vandentiekio avarijos iš kitų butų ar bendrojo naudojimo įrenginių, į tai, kad atsakovo butas buvo viršuje ir pagal visus fizikos dėsnius vanduo teka į apačią bei plinta į šonus, į tai, kad avarija buvo pakankamai didelė, nes jos metu buvo aplieti butai esatys ( - ) -2 ir 3 ir tai, kad šias aplinkybes pripažino atsakovas, į atsakovo draudimos kompanijos pateiktus duomenis, kad atsakovo draudimo kompanija dar 2012-02-28 gavo pranešimą apie 2012-02-25 įvykį, kurio metu dėl vandentiekio avarijos buvo užlietos patalpos priklausančios UAB „Saulės kupolas“, I. G. ir D. S., ir į tai, kad V. G. butas ribojasi su vienu iš aplietu butu. Teismas atmeta atsakovo ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad butas galėjo būti aplietas ir ne iš jų buto, nes Gaverskai bendraudami su jais jokių pretenzijų jiems nereiškė. Teismo nuomone tai, kad I. G. ar A. G. nereiškė jokių pretenzijų dėl buto apliejimo atsakovui ar trečiajam asmeniui bendraujant su jais 2012m. vasaros metu nepatvirtina, kad V. G. priklausantis butas nebuvo aplietas iš atsakovo buto. Nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek butas, esantis ( - ), Neringa, tiek butas ( - ), Neringa buvo apdrausti, o ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra 2012-03-30 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad A. G. buvo pervesta 3869,13 Lt suma žalai atlyginti, todėl tikėtina, kad tiek A. G., tiek ir I. G. ir nereiškė jokių pretenzijų nei atsakovui, nei trečiajama asmeniui, nes jiems žala jau buvo atlyginta ir jie jokių pretenzijų jiems neturėjo. Be to, kaip patvirtinao atsakovas ir tretysis asmuo iš karto po įvykio jie neskambino nei I. G., nei A. G. ir nesiteiravo ar jų butas buvo aplietas ir su jais bendravo tik vasarą, tai yra maždaug po dviejų ar trijų mėnesių po avarijos.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimta procentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-171/2008 ir kt.).

16Tai, kad atsakovas ar tretysis asmuo nebuvo kviečiami apžiūrėti buto esančio ( - ), Neringa, po vandentiekio avarijos nėra pagrindas netenkinti ieškovo reikalavimo, nes atsakovas iš emsės ir neginčijo žalos dydžio, o ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai atitinka fotonuotraukose užfiksuotai žalai, tai yra pagrinde žala buvo dėl grindų keitimo. Atsakovas nurodo, kad apie žalą sužinojo tik gavęs ieškinį, tačiau nepaneigė ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių,kad kai ieškovo atstovai kreipėsi į jį dėl žalos atlyginimo, jis jiems nurodė, kad ieškovo atstovai turi kreiptis į jo draudimo kompaniją, be to kaip matyti iš byloje pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų atsakovui 2013-07-01 buvo siūsta pretenzija dėl žalos atlyginimo.

17Kadangi atsakovas laiku neįvykdė prievolės ieškovui, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteiostos 3869,13 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2014-01-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37str. ir 6.210str. 1d.).

18Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 87,00Lt žyminis mokestis (LR CPK 93str. 1d.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 straipsniais, teismas

Nutarė

20ieškinį tenkinti visiškai.

21Priteisti iš atsakovo V. G., a.k( - ) gyv. ( - ) Klaipėdos r., 3869,13 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių litų ir 13ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3869,13 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2014-01-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 87,00Lt (aštuoniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui „BTA I. C.“ SE Lietuvos Respublikoje veikianti per „BTA I. C.“ SE filialą Lietuvoje, į.k.300665654, Verkių g. 29, 11 korpusas, LT-09108, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.( - ), AB „Swedbank“, įmokos kodas 73473.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Inga Sakalauskaitė,... 2. ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 3869,13 Lt... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį... 5. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti,... 6. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 7. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos... 9. Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek atsakovo ir trečiojo... 10. LR CK 6.1015str. 1d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam... 11. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir... 12. Pagal CK LR 6.266str. 1d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 13. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 14. Nagriėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad... 16. Tai, kad atsakovas ar tretysis asmuo nebuvo kviečiami apžiūrėti buto... 17. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė prievolės ieškovui, iš atsakovo... 18. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 straipsniais, teismas... 20. ieškinį tenkinti visiškai.... 21. Priteisti iš atsakovo V. G., a.k( - ) gyv. ( - ) Klaipėdos r., 3869,13 Lt... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...